- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-18
- Bylos Nr.
- 1S-276-851/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aiva Survilienė
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aiva Survilienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi R. S. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 14 d. nutarties, kuria, civilinių ieškinių trečios eilės pagal patenkinimo eiliškumą reikalavimams užtikrinti 6 mėnesių terminui, terminą skaičiuojant nuo 2024 m. spalio 14 d., skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, be kita ko, R. S. turtui – pinigams, esantiems „Swedbank“ AB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 21 000 Eur, uždraudžiant disponuoti piniginėmis lėšomis, neišieškoma suma (NS) – 446 Eur, 6 mėnesių terminui, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. spalio 14 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-172-397/2024, kurioje V. S. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 222 straipsnio 1 dalyje, 184 straipsnio 3 dalyje, 183 straipsnio 3 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
2. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 14 d. nutartimi, be kita ko, civilinių ieškinių trečios eilės pagal patenkinimo eiliškumą reikalavimams užtikrinti 6 mėnesių terminui, terminą skaičiuojant nuo 2024 m. spalio 14 d., skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas R. S. turtui – pinigams, esantiems „Swedbank“ AB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 21 000 Eur, uždraudžiant disponuoti piniginėmis lėšomis, neišieškoma suma (NS) – 446 Eur, 6 mėnesių terminui, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. spalio 14 d.
II. Skundo argumentai ir prašymai
3. R. S. skunde prašo: 1) panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 17 d. nutarties dalį – sprendimą skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą R. S. pinigams, esantiems „Swedbank“ AB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), vertė - 21 000 Eur, uždraudžiant disponuoti piniginėmis lėšomis, neišieškoma suma (NS) – 446 Eur; 2) netenkinus šio prašymo pakeisti Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 17 d. nutarties dalį – nustatyti R. S., pinigams, esantiems „Swedbank“ AB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 21 000 Eur, uždraudžiant disponuoti piniginėmis lėšomis, neišieškomą sumą (NS) - 892 Eur; 3) pakeisti Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 17 d. nutarties dalį, kurioje nurodyta, kad ji priimta vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 151 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi, 7 dalimi, 440 straipsnio 2 dalimi.
2.1. Nurodo, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta, todėl naikintina. Paaiškina, kad ji yra santuokoje su L. ir V. S. sūnumi K., jie kartu augina du nepilnamečius vaikus. Aptariamu laikotarpiu, t. y. 2023 m. viduryje, vyresnysis sūnus buvo priešmokyklinio amžiaus, todėl kilo klausimas, kokią ugdymo įstaigą jam išrinkti. Jų šeima nusprendė, kad būtų idealu, jei jis mokytųsi (duomenys neskelbtini). Mokslas šioje mokykloje nėra pigus, kiekvienais metais reikia mokėti metinį mokestį – 3 850 Eur, taip pat papildomai apie 100 Eur kiekvieną mėnesį. Jų šeimai tokios sumos yra ženklios, ypač turint omenyje, kad artėja ir jaunesnio sūnaus mokyklinis amžius, todėl 2023 m. pavasario pabaigoje – vasaros pradžioje jie kreipėsi į L. S., prašydami prisidėti prie anūkų išsilavinimo. Tam, kad užsitikrintų finansavimą ne vieneriems metams, jie paprašė tam skirti maksimalią galimą sumą. L. S. tuo metu pasakė, kad anūkams gali skirti apie 20 000 Eur, po kurio laiko dalimis į jos sąskaitą pervedė 21 000 Eur, o jie sudarė sutartį su (duomenys neskelbtini) ir iš gautų pinigų į ugdymo įstaigos sąskaitos pervedė 3 850 Eur.
2.2. Pažymi, jog jei L. ir V. S. minėtais pavedimais būtų siekę išvengti išieškojimo, jie patys būtų pasiūlę pervesti pinigus, t. y. jie patys parodytų iniciatyvą, o šiuo atveju į juos kreipėsi ji ir jos sutuoktinis ir pinigai buvo pervesti tik dėl jų prašymo. Tai, kad pinigai buvo skirti anūkams, patvirtina aplinkybės, kad praėjus nedideliam laiko tarpui 3 850 Eur iš gautos sumos buvo pervesti (duomenys neskelbtini), taip pat iš šios sąskaitos buvo mokami mėnesiniai mokesčiai už mokslą, jaunesniojo sūnaus darželį, taip pat mokesčiai už abiejų sūnų būrelius, perkami daiktai ugdymui, žaislai, drabužiai, avalynė ir pan.
2.3. Taip pat nurodo, jog kiekvienam skolininkui fiziniam asmeniui pradėjus išieškojimą, PLAIS automatiškai parenka sąskaitą ir ten nustato minimalių vartojimo poreikių dydžio neišieškomą sumą, kuri nuo 2024 m. sausio 1 d. yra 446 Eur, tačiau teismas turi diskreciją nustatyti ir kitokią vartojimo poreikių dydžio neišieškomą sumą. Jų šeimoje yra keturi asmenys – du suaugę ir du nepilnamečiai. Preziumuojama, kad nepilnamečiais vaikais tėvai turi rūpinti lygiomis dalimis, o tai reiškia, kad ji privalo pasirūpinti vieno vaiko išlaikymu. Minimalių vartojimo poreikių dydis – tai rodiklis, nurodantis asmens išlaidų sumą eurais, reikalingą minimaliems asmens maisto ir ne maisto (prekių ir paslaugų) poreikiams patenkinti per mėnesį. Teismui nustačius vieno minimalių vartojimo poreikių dydžio neišieškomą sumą, susidarė situacija, kad jai suteikiama galimybė patenkinti tik savo minimalius poreikius ir užkertama galimybė tenkinti nepilnamečių vaikų poreikius (net minimalius). Todėl, R. S. vertinimu, turi būti pakeista neišieškoma suma iš vieno minimalaus vartojimo poreikių dydžio į du, t. y. turi būti nustatyta 892 Eur neišieškoma suma.
Atsiliepimas
4. Civiliniai ieškovai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsiliepimą į R. S. skundą, kuriuo prašo R. S. skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 14 d. nutartį palikti nepakeistą
Šalies argumentai
1.1. Nurodo, kad su skunde nurodytais argumentais, motyvais bei prašymais nesutinka. Taip pat nurodo, kad skundo teiginiai, kad L. S., padovanodama R. S. 21 000 Eur, nesiekė tokiu būdu išvengti išieškojimo pagal civilinius ieškinius, o tik vykdė R. S. bei jos sutuoktinio K. S. prašymą finansuoti jų vaikų mokslą, civilinių ieškovų vertinimu, yra išgalvoti, bei laikomi gynybine taktika, siekiant išvengti laikino nuosavybės teisės apribojimo banko sąskaitoje esančioms piniginėms lėšoms. Civilinių ieškovų vertinimu, priešingai nei teigiama skunde, tiek 2023 metais, tiek ir anksčiau, bei šiuo metu R. S. šeima gyveno ir gyvena pasiturinčiai ir jai nebuvo poreikio prašyti L. S. padovanoti stambią pinigų sumą tariamai anūkų mokslams finansuoti. Civilinių ieškovai pateikė socialiniuose tinkluose viešai skelbiamus duomenis, jų vertinimu, pagrindžiančius, jog R. S. su sutuoktiniu gyvena pasiturinčiai. Atkreipia dėmesį, kad piniginės lėšos buvo dovanojamos dalimis apie pusmetį trukusį laikotarpį, nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2023 m. gruodžio 5 d., kas taip pat nepatvirtina egzistavusio poreikio susimokėti už sūnaus mokslą 2023-2024 mokslo metais.
1.2. Civilinių ieškovų vertinimu, teismo nustatyta iš R. S. banko sąskaitoje esančių piniginių lėšų neišieškoma suma (446 Eur) nepažeidžia proporcingumo principo ir yra pakankama siekiant užtikrinti R. S. būtinųjų poreikių patenkinimą. Pažymi, jog pareiga pasirūpinti šeimos finansine gerove tenka ne tik R. S., tačiau ir jos sutuoktiniui K. S.. R. S. bei K. S., tikėtina, turi pakankamai lėšų pragyvenimui, todėl R. S. banko sąskaitoje esančių piniginių lėšų (21 000 Eur) laikinas naudojimo apribojimas, civilinių ieškovų vertinimu, nesudarys jokių problemų dėl R. S. ir jos šeimos pragyvenimo bei užtikrins minimalių vartojimo poreikių dydį. Nutartimi taikomos baudžiamosios poveikio priemonės mastas (21 000 Eur) iš esmės atitinka R. S. šeimos kelionių į egzotines šalis dydį. Nurodo, kad skundu prašomas nustatyti neišieškomos sumos dydis (892 Eur), jų vertinimu, akivaizdžiai neatitiktų taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės esmės. Teismui nustačius tokio dydžio (892 Eur) neišieškomą sumą, tikėtina, R. S. iki baudžiamosios bylos išnagrinėjimo panaudos visas jos banko sąskaitoje turimas lėšas, todėl į jas nebus galimybės nukreipti išieškojimo tuo atveju, jei teismas tenkintų civilinius ieškinius baudžiamojoje byloje. Be to, tikėtina (sprendžiant iš aukščiau nurodytų viešai prieinamų duomenų) R. S. turi nemažas pajamas, santaupų, ir taikant nuosavybės teisės ribojimą, galės disponuoti turtu, kuris viršija nuosavybės ribojimo mastą (21 000 Eur).
Motyvuojamoji dalis
III. Skundą nagrinėjančio teismo argumentai ir išvados
R. S. skundas atmetamas.
5. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs R. S. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 14 d. nutarties (paminėtina, kad skunde R. S. nepagrįstai nurodo, jog skundžia 2024 m. spalio 17 d. nutartį), konstatuoja, kad teismo sprendimas šešiems mėnesiams skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą R. S. turtui – pinigams, esantiems „Swedbank“ AB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė - 21 000 Eur), yra teisėtas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo – skyrimo klausimą tinkamai įvertino teisingam šio klausimo išsprendimui teisiškai reikšmingas aplinkybes, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 151 straipsnio reikalavimų, taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose įtvirtintų nuostatų dėl asmens nuosavybės neliečiamumo nepažeidė.
6. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš BPK įtvirtintų procesinių prievartos priemonių rūšių. BPK 151 straipsnyje nustatyti laikino nuosavybės teisės apribojimo, kaip procesinės prievartos priemonės, taikymo pagrindai ir sąlygos. Vadovaujantis minėto straipsnio 1 dalimi, laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti paskirtas, jo terminas pratęstas, esant bent vienam iš dviejų pagrindų: kai reikalinga užtikrinti civilinį ieškinį arba kai reikalinga užtikrinti galimą turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą. To paties straipsnio 6 dalyje numatyta, kad, kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla.
7. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas, kaip ir bet kuri kita procesinė prievartos priemonė, gali būti taikomas esant pakankamai duomenų, jog asmuo galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje, V. S. (R. S. vyro tėvas, vaikų senelis) yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje, 184 straipsnio 3 dalyje, 183 straipsnio 3 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje. Teismo vertinimu, šioje baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad V. S. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys užfiksuoti liudytojų parodymuose, specialistų išvadose, objektų apžiūrų, kratų protokoluose bei kituose rašytiniuose dokumentuose. Svarbu pažymėti, kad tiek skiriant ar pratęsiant laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą, tiek nagrinėjant skundus dėl šios procesinės prievartos priemonės paskyrimo ar jos termino pratęsimo, byloje surinkti įrodymai vertinami ir analizuojamo tik tiek, kad būtų pagrindas nustatyt, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu.
8. Nustatyta, kad skundžiama Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 14 d. nutartimi procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisių apribojimas skirtas kaltinamojo V. S. sūnaus žmonos R. S. turtui, siekiant užtikrinti civilinių ieškinių išieškojimą.
9. Vadovaujantis bylos duomenimis nustatyta, kad byloje V. S. atžvilgiu yra pareikšti trys civiliniai ieškiniai – 2023 m. gruodžio 29 d. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė civilinį ieškinį dėl 19 279,67 Eur turtinės žalos atlyginimo, 2024 m. vasario 5 d. (duomenys neskelbtini) pateikė patikslintą civilinį ieškinį, kuriuo prašo jo naudai iš kaltinamojo V. S. priteisti 168 155,30 Eur turtinės žalos atlyginimo, 2024 m. vasario 5 d. (duomenys neskelbtini) pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašoma civilinio ieškovo naudai iš kaltinamojo priteisti 69 501,63 Eur turtinę žalą. Bendra civilinių ieškinių suma sudaro 256 936,60 Eur. Ar ši žala išties buvo padaryta, jei taip, koks konkrečiai buvo jos dydis, nagrinėjamu atveju nustatys bylą iš esmės nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas. Tačiau įvertinus tiek pareikštų kaltinimų pobūdį, tiek prašomą priteisti žalos dydį, aukštesnės instancijos teismas sutinka, jog laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo pagrindas – siekis užtikrinti civilinius ieškinius, šioje baudžiamojoje byloje buvo nustatytas pagrįstai.
10. Žemesnysis teismas, skirdamas R. S. turtui – pinigams laikiną nuosavybės teisės apribojimą, sprendė, jog minėti R. S. pinigai galėjo būti perleisti kaltinamojo V. S. sutuoktinės L. S. R. S., sudarant fiktyvų sandorį. Aukštesnysis teismas su tokia apygardos teismo išvada sutinka. Iš bylos duomenų matyti, kad piniginės lėšos, kurioms skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, R. S. buvo perleistos tada, kai jos sutuoktinio tėvo V. S. atžvilgiu jau vyko baudžiamasis procesas – nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2021 m. liepos 9 d., krata, kurioje dalyvavo ir V. S., buvo atlikta 2021 m. rugpjūčio 25 d., todėl sutiktina, jog apie pradėtą ikiteisminį tyrimą V. S. buvo žinoma vėliausiai nuo 2021 m. rugpjūčio 25 d. Be to, minėtos kratos metu dalyvavo ir V. S. sutuoktinė L. S.. Iš kaltinamojo sutuoktinės L. S. banko sąskaitos išrašo nustatyta, kad ji laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2023 m. gruodžio 5 d. iš viso R. S. pervedė 21 000 Eur. Kaip teisingai pažymėjo ir apygardos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.87 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paminėtos piniginės lėšos buvo V. S. ir L. S. bendroji jungtinė nuosavybė.
11. R. S. skunde nurodo, kad šias lėšas L. S. pervedė savo anūkams, t. y. jos vaikams, taip norėdama prisidėti prie jų išsilavinimo. Visgi, aukštesniojo teismo vertinimu, vien R. S. teiginiai, jog šiuos pinigus L. S. padovanojo anūkams, tai, kad šių lėšų mokėjimo paskirtyse nurodoma, jog tai dovana anūkams, taip pat tai, jog ji iš tos pačios banko sąskaitos, į kurią L. S. pervedė jai šiuos pinigus mokėjo už savo vaikų mokslą, būrelius ir pan., šioje proceso stadijoje negali būti vertinamos kaip aplinkybės, aiškiai paneigiančios taikomų nuosavybės teisių suvaržymo pagrindus. Teismas pažymi, kad šioje proceso stadijoje baudžiamojoje byloje esančių duomenų, taip pat ir pinigų kilmės, sandorių realumo, vertinimas neatliekamas. Tik išnagrinėjus baudžiamąją bylą iš esmės, ištyrus visus baudžiamojoje byloje surinktus duomenis gali būti atsakyta ir į klausimą, ar minėti dovanojimo sandoriai buvo realūs, ar visgi yra pagrindas tokius sandorius pripažinti tariamais (niekiniais). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi teisę konstatuoti niekinio sandorio faktą ir taikyti padarinius net ir tada, kai dėl to nepareikštas savarankiškas reikalavimas ieškinyje, prašymas šalių procesiniuose dokumentuose ar pareikštas žodžiu; teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad konkretus sandoris, kuriuo remiasi viena iš bylos šalių, yra niekinis ar niekinė yra tam tikra jo dalis, ex officio konstatuoja niekinio sandorio faktą ir jo teisinius padarinius. Tokį procesinį sprendimą turi teisę priimti baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog iki tol neginčytų sandorių ex officio pripažinimas niekiniais, nagrinėjant baudžiamąją bylą, turi būti išimtinė priemonė. Išimtinį tokių klausimų sprendimo nagrinėjant baudžiamąsias bylas pobūdį lemia tiek gana skirtingos procesinės taisyklės, be kita ko, nevienodi įrodinėjimo baudžiamosiose ir civilinėse bylose standartai, tiek suinteresuotų asmenų galimybės ginti, jų manymu, pažeistas savo teises. Vertinant, ar sandorių pripažinimo niekiniais (tariamaisiais, apsimestiniais) klausimas nagrinėjant baudžiamąją bylą yra būtinas, reikia atsižvelgti, visų pirma, į tai, ar to sandorio sukeliamos pasekmės yra svarbios baudžiamojoje byloje sprendžiamiems klausimams, ar aplinkybės, patvirtinančios niekinio sandorio faktą, yra akivaizdžios ir joms nustatyti teismui nereikia imtis jokių papildomų veiksmų, tirti ir vertinti papildomų įrodymų, taip pat į baudžiamosios bylos teisinį ir faktinį sudėtingumą, į gresiančių baudžiamųjų sankcijų (be kita ko, į tai, ar tarp jų yra turtinio pobūdžio sankcijų) ir baudžiamojo poveikio priemonių (taip pat ir turto konfiskavimo taikymo galimybę) pobūdį, pareikštų civilinių ieškinių kiekį ir žalos dydžius ir kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-63-976/2018). Nurodytas aplinkybes šiuo atveju turi įvertinti bylą iš esmės nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas, kuris turės priimti sprendimą ne tik dėl V. S. kaltės (nekaltumo), bet ir dėl minėtų sandorių realumo bei kitiems asmenims, taip pat ir R. S., taikomų procesinių prievartos priemonių bei tolesnio jų taikymo (vykdymo procese). Teismo vertinimu, šioje proceso stadijoje, aplinkybės, jog piniginės lėšos, kurių atžvilgiu taikomą laikiną nuosavybės teisių apribojimą R. S. ginčija, R. S. buvo perleistos jau vykstant baudžiamajam procesui V. S. atžvilgiu bei iki perleidimo bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė kaltinamajam V. S. bei jo sutuoktinei, sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog šie turto perleidimo sandoriai galėjo būti sudaryti tik siekiant užkirsti kelią ateityje nukreipti į šį turtą pareikštų civilinių ieškinių išieškojimą ar jų konfiskavimą – t. y. sudarius apsimestinius sandorius bei sudaro pagrindą šio turto atžvilgiu taikyti laikiną nuosavybės teisių apribojimą.
12. Šiame kontekste teismas taip pat pažymi, jog nors nagrinėjamu atveju skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje nurodoma, kad laikinas nuosavybės teisių apribojimas R. S. turtui skirtas tik siekiant užtikrinti civilinius ieškinius, tačiau taip pat paminėtina, jog iš V. S. pareikštų kaltinimų matyti, jog jis galimai padarė nusikalstamas veikas, susijusias su piniginių lėšų pasisavinimu, jų iššvaistymu, todėl V. S. inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis leidžia spręsti ir apie galimą turto konfiskavimo (BK 72 straipsnis) taikymą. Paminėtina, kad vadovaujantis BK 72 straipsnio 4 dalies 2 punktu, kitam fiziniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, jei šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį, o vadovaujantis 3 punktu – jei šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui.
13. Atsižvelgiant į tai, aukštesnysis teismas sprendžia, kad šioje proceso stadijoje pagrįstai skyrė laikiną nuosavybės teisių apribojimą minėtam R. S. turtui.
14. Laikinai apribojant asmeniui nuosavybės teises į tam tikrą turtą, reikia atsižvelgti į tai, kokia žala buvo padaryta, įvykdžius nusikalstamą veiką, kokia yra konfiskuotino turto vertė, kad nebūtų apribotos asmens teisės į daug didesnės vertės turtą, nei būtina procesinės prievartos priemonės tikslams pasiekti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-63-976/2018). Aukštesniojo teismo vertinimu, šiuo atveju, atsižvelgiant į pareikštų civilinių ieškinių bendrą sumą, ši procesinė prievartos priemonė yra taikoma proporcingai.
15. Nustatyta, jog R. S. ginčija taikomos procesinės prievartos proporcingumą tuo pagrindu, jog žemesnysis teismas nustatė neteisingą – t. y. per mažą neišieškomos sumos dydį. Lietuvos apeliacinis teismas pažymi, kad laikinas nuosavybės teisių apribojimas varžo asmens teises, todėl taikydamas procesinės prievartos priemonę, teismas negali riboti asmens teisių labiau, nei tai būtina. Nustatyta, jog R. S. kartu su sutuoktiniu augina du nepilnamečius vaikus. Sutiktina, jog jai, kaip ir jos sutuoktiniui, tenka pareiga pasirūpinti savo šeimos finansine gerove. Visgi, teismas pažymi, kad R. S. gali laisvai disponuoti šioje banko sąskaitoje esančiais pinigais, kurie viršija apribojimo mastą – t. y. viršija 21 000 Eur, taip pat gali laisvai disponuoti kitu turtu (taip pat ir kitose banko sąskaitose esančiomis piniginėmis lėšomis), kuriam nėra taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas. Teismo vertinimu, civilinių ieškovų pateikti duomenys – t. y. socialiniuose tinkluose skelbiamų nuotraukų analizė, leidžia spręsti apie gerą R. S. šeimos finansinę padėtį. Byloje kitų duomenų, pagrindžiančių blogą jos šeimos finansinę padėtį, nėra. Atsižvelgiant į tai, skundą nagrinėjantis teismas sutinka su apygardos teismo išvada, kad nustatyto dydžio pinigų suma leidžia R. S. užtikrinti jos ir jos šeimos narių poreikius (įvertinus aplinkybę, jog pareiga pasirūpinti šeimos gerove tenka ir jos sutuoktiniui) bei atitinka šalių interesų pusiausvyrą, todėl nėra pagrindo tenkinti R. S. skundo reikalavimo ir padidinti neišieškomos sumos dydį.
16. Pažymėtina, jog nuosavybės teisių apribojimui iš esmės būdingas laikinas pobūdis, todėl nustačius, kad taikoma procesinė prievartos priemonė tapo nebereikalinga, nustačius, kad piniginės lėšos, kurioms taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas buvo gautos teisėtu būdu, o ne sudarant fiktyvų sandorį ar nustačius kitas reikšmingas aplinkybes, remiantis BPK 151 straipsnio 8 dalimi, ji galės būti nedelsiant panaikinta, o paaiškėjus, jog iš tikrųjų laikinas nuosavybės teisių apribojimas į turtą buvo taikomas nepagrįstai ir dėl to jo savininkas patyrė nuostolių, pažeistos teisės galės būti ginamos civilinio proceso tvarka. Be to, nustačius, jog yra pagrindas sušvelninti taikomos procesinės prievartos priemonės sąlygas (taip pat ir padidinti neišieškomos sumos dydį, tuo atveju, jeigu R. S. pateiktų duomenis, pagrindžiančius blogą jos šeimos finansinę padėtį ar pan.) – tai taip pat galės būti padaryta bet kurioje proceso stadijoje.
17. Taip pat teismas sutinka su skundo argumentu, jog apygardos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodė, kad priimdamas nutartį vadovaujasi BK, o ne BPK 151 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi, 7 dalimi, 440 straipsnio 2 dalimi. Teismas tai vertina kaip rašymo apsirikimą, kuris taisytinas vadovaujantis BPK 308¹ straipsnio 1 dalimi.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
R. S. skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ištaisyti Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 14 d. nutartyje padarytą rašymo apsirikimą, ir vietoje „Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 151 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi, 7 dalimi, 440 straipsnio 2 dalimi, teismas“ nurodyti „Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 151 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi, 7 dalimi, 440 straipsnio 2 dalimi, teismas“.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.