- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-02
- Bylos Nr.
- 2S-368-553/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-30422-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
- Skolininkas
- G. Š.
- Kreditorius
- M. L.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo išieškotojo (apelianto) M. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-12 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-37925-897/2015 pagal antstolio D. K. pareiškimą dėl baudos skyrimo už antstolio reikalavimų nevykdymą skolininkei G. Š., išieškotojas M. L..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
antstolis D. K. pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašo skirti 289 EUR dydžio baudą skolininkei G. Š. už antstolio reikalavimo nevykdymą. Nurodė, kad antstoliui vykdyti pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-13 vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. N2-8426-558/2015, kad G. Š. galimai nevykdo 2015-04-13 vykdomajame dokumente Nr. N2-84726-558/2014 nurodytos bendravimo su nepilnamete dukra I. K. L., gim. 2012-09-22, tvarkos. G. Š. antstolio D. K. patvarkymas reg. Nr. 2-DK-A-232 įteiktas asmeniškai 2015-05-21, tačiau iki šiol skolininkė su antstoliu nesusisiekė, jokios informacijos nepateikė. Antstolis siūlo skolininkei skirti 289 EUR baudą.
Atsiliepimas
Išieškotojas M. L. pateikė teismui atsiliepimą į antstolio pareiškimą dėl baudos skolininkei skyrimo, kuriuo prašė tenkinti antstolio prašymą ir skirti skolininkei G. Š. baudą po 289 EUR už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimą dieną. Atsiliepime nurodė, jog skolininkė neužtikrino dukters atvežimo pas psichologę bei neatvežė dukters kiekvieno mėnesio porinį šeštadienį nuo 14 val. iki 17 val. į prekybos centrų žaidimų kambarį, kur tėvas turėjo susitikti su dukra. Nurodė, jog apie būsimą vizitą pas psichologę M. L. iš anksto, prieš kelias dienas informuodavo skolininkę elektroniniu paštu. Taip pat nurodė, jog pasibaigus pereinamajam laikotarpiui tėvas turi bendrauti su dukra porinių savaičių šeštadieniais ir sekmadieniais, tačiau iš anksto informavus skolininkę bei nuvykus 2015-07-26 į dukters gyvenamąją vietą pasiimti dukters negalėjo bendrauti su ja, dėl ko privalėjo kreiptis į Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 1-ą PK. Pažymėjo, jog skolininkė ne tik kad neužtikrino dukters dalyvavimo pasimatymuose su išieškotoju, dalyvaujant psichologei, bet ir neatsakė į antstolio patvarkymą dėl sprendimo vykdymo, nereagavo į antstolio įspėjimą.
Skolininkė G. Š. pateikė atsiliepimą į antstolio pareiškimą, kuriame nurodė puikiai suprantanti, kad dukros interesais ji su tėvu turi bendrauti, yra nusiteikusi geranoriškai, pasirengusi bendradarbiauti su dukros tėvu bei lanksčiai spręsti bendravimo su vaiku tvarkos klausimus, kad dukros ryšys su juo būtų atkurtas, kad jie galėtų bendrauti savarankiškai. Savo ruožtu to paties tikisi ir iš M. L.. Mano, kad nėra pagrindo jai skirti baudą, nes teismo sprendimas nevykdomas ne dėl jos kaltės. Jei teismas nustatytų, kad dėl teismo sprendimo nevykdymo yra G. Š. kaltės, prašo atsižvelgti į tai, kad teismo procesinį sprendimą ne kartą pažeidė ir jame nustatytų įpareigojimų nesilaikė pats M. L. (tokiu būdu pažeisdamas ir savo dukros teisėtus interesus), tad antstolio siūlomos 289 EUR dydžio baudos skyrimas jai, juo labiau M. L. naudai, neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-10-12 nutartimi nutarė netenkinti antstolio D. K. prašymo dėl baudos skyrimo skolininkei G. Š. už antstolio reikalavimo nevykdymą.
Teismas iš vykdomosios bylos Nr. 0174/15/00893 nustatė, kad byloje nėra duomenų, kad skolininkė G. Š. vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-24 sprendimu ir Vilniaus apygardos teismo 2015-03-17 nutartimi nustatytą tėvo M. L. bendravimo su dukra I. K. L. tvarką. Teismas įvertino Vaiko teisių apsaugos skyriaus Šeimos aplankymo akte užfiksuotas aplinkybes, jog G. Š. įsidarbino VšĮ American Englich Shool priėmimo vadybininke. Antstolio vykdomojoje byloje esantis psichologės E. K. pareiškimas patvirtino, kad M. L. susitarė su psichologe dėl konkrečių laikotarpių dalyvauti pasimatymuose su dukra. Teismas byloje nenustatė duomenų, kad M. L. būtų kreipęsis į G. Š. dėl jai priimtino laikotarpio nuvykti pas psichologę kartu su dukra. Teismas konstatavo, jog nors skolininkė ir nevykdė antstolio patvarkymo ir nepateikė duomenų apie sprendimo vykdymą, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina aplinkybes, dėl kokių priežasčių G. Š. nevykdė teismo sprendimo ir antstolio pareiškimo dėl baudos skyrimo netenkino.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu išieškotojas (apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-12 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti antstolio D. K. pareiškimą, skirti skolininkei G. Š. baudą po 289,00 EUR už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimo dieną.
Nurodo, kad priežastys, dėl kurių neva nevykdė teismo sprendimo, nelaikytinos svarbiomis, nes nėra išimtinės, buvo pasikartojančios ir skolininkė nesiėmė priemonių joms pašalinti. Skolininkė turėjo pranešti išieškotojui arba antstoliui, jog ji negali užtikrinti vaiko dalyvavimo pasimatymuose dėl jos darbo laiko ir reikalauti į tai atsižvelgti. Tuo tarpu skolininkė nei karto apie tai išieškotojui ar antstoliui nepranešė ir tai tik patvirtina, jos nuostatą piktybiškai nesilaikyti teismo sprendimu nustatytos tvarkos. Teismas tik išieškotojui pripažino pareigą kreiptis į skolininkę dėl jai tinkamo laiko atvykimui pas psichologę su dukra, nors byloje nėra jokių duomenų, jog išieškotojas aplamai žinojo apie tai, kad skolininkė pradėjo dirbti. Be to ne visi pasimatymai buvo paskirti skolininkės darbo metu. Skolininkės paaiškinimas, kad ji negalėjo užtikrinti dukters dalyvavimo pasimatymuose pas psichologę dėl darbo laiko, nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis. Neaišku, kas vaiką prižiūri skolininkės darbo metu, ar išieškotojas pats vaiko negali nusivežti pas psichologą. Teismo sprendimas būtent išieškotoją įpareigoja pasirinkti vietą ir laiką, kur vyks pasimatymas su dukrai ir tai, kad skolininkės subjektyviu požiūriu pasirinkta vieta nėra tinkama, negali būti priežastis pažeisti tėvo, o ir vaiko teises.
Atsiliepimas
Skolininkė G. Š. atsiliepimu į pateiktą atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-12 nutartį nepakeistą.
Nurodo, kad priežastis dėl kurios negalėjo užtikrinti dukros dalyvavimo susitikimuose su tėvu, taip pat išsamūs argumentai dėl baudos jai (ne) skyrimo nurodyti skolininkės atsiliepime į antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo. Prie atsiliepimo pridėti ir įrodymai, patvirtinantys jame nurodytas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kad atskirajame skunde keliami klausimai, dėl kurių skolininkė yra pasisakiusi atsiliepime, šiame atsiliepime jų nebekartoja ir prašo teismo remtis jos atsiliepime išdėstytais argumentais bei prie jo pridėtais dokumentais.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2015-10-12 nutartimi nutarė atmesti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkei. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog atskirasis skundas dėl 2015-10-12 nutarties yra iš esmės nepagrįstas dėl žemiau nurodytų motyvų.
CPK LVII skyrius reglamentuoja nepiniginio pobūdžio sprendimų vykdymo ypatumus. Pagal CPK 771 straipsnio 1 dalį, jeigu neįvykdytas teismo sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Jeigu sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, surašytas aktas perduodamas vykdymo vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime nurodytas pasekmes (CPK 771 straipsnio 2 dalis). CPK 771 straipsnyje nustatytas teisinis reglamentavimas gali būti taikomas tik tuo atveju, jei vykdymo procese susiduriama su CPK 273 str. nurodyto teismo sprendimo neįvykdymu ar netinkamu vykdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis Nr. 3K-3-437/2013). Pažymėtina, kad nagrinėjant bylas, kuriose sprendžiami klausimai, susiję su vaiku, pirmiausia būtina atsižvelgti į vaiko interesus ir visos abejonės sprendžiamos tik vaiko naudai (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).
Įvertinęs byloje esančiuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ne tik nustatant bendravimo su vaiku tvarką, bet ir šio procesinio sprendimo vykdymo metu yra būtina atsižvelgti į vaiko interesus, kadangi nacionaliniai ir tarptautinės teisės aktai, reglamentuojantys vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugą, pabrėžtinai akcentuoja visiems asmenims taikomą reikalavimą – imantis bet kokių su vaikais susijusių veiksmų visais atvejais pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus (CPK 764 straipsnio, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-10-24 sprendimu nustatė tokią išieškotojo M. L. bendravimo su nepilnamete dukra I. K. L. tvarką:
1. Nustatyti trijų mėnesių pereinamąjį laikotarpį, kurio metu M. L. kartą per savaitę bendrauja su nepilnamete dukra I. K. L., dalyvaujant psichologui. Užregistruoti vizitui pas psichologą privalo atsakovas M. L. ir prieš dvi dienas apie būsimą vizitą pranešti ieškovei G. Š., kuri privalo užtikrinti nepilnametės dukros I. K. L. atvykimą vizito dieną nurodytu laiku.
2. Pareinamuoju laikotarpiu nustatyti, kad atsakovas M. L. bendrauja su nepilnamete dukra I. K. L. kiekvieno mėnesio porinį šeštadienį nuo 14 val. iki 17 val. prekybos centrų žaidimų kambariuose. M. L. prieš dvi dienas įpareigotinas pranešti G. Š. apie pasirinktą vietą ir laiką (numatomą bendravimo trukmę), o vaiko motina sutartu laiku įpareigotina atvežti vaiką į sutartą prekybos centro žaidimų kambarį.
3. Pasibaigus trijų mėnesių pereinamajam laikotarpiui iki nepilnametė šalių dukra I. K. L. sulauks penkerių metų amžiaus, nustatoma tokia M. L. ir jo dukros bendravimo tvarka:
3.1. M. L. bendrauja su nepilnamečiu vaiku porinių savaičių šeštadieniais pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos nuo 10.00 val. ryto iki tos pačios dienos 15.00 val.
3.2. M. L. bendrauja su nepilnamečiu vaiku porinių savaičių sekmadieniais pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos nuo 10.00 val. ryto iki tos pačios dienos 15.00 val.
3.3. M. L. bendrauja su nepilnamečiu vaiku dukros užsiėmimų YAMAHA muzikos mokykloje metu.
3.4. Apie negalėjimą bendrauti su vaiku šiame punkte numatytu laiku, M. L. raštu informuoja G. Š. ne vėliau kaip prieš dvi dienas iki numatyto bendravimo su vaiku pradžios.
4. I. K. L. sulaukus penkerių metų amžiaus nustatoma tokia jos tėvo M. L. ir dukros bendravimo tvarka:
4.1. M. L. bendrauja su nepilnamečiu vaiku porinių savaičių savaitgaliais pasiimdamas nepilnametį vaiką iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį 10.00 val. ryte ir grąžindamas jį sekmadienį 18.00 val. į jo gyvenamąją vietą.
4.2. M. L. bendrauja su nepilnamečiu vaiku kiekvienos metų savaitės trečiadieniais pasiimdamas vaiką 17.30 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas jį tą pačią dieną 20.00 val. į jo gyvenamąją vietą.
4.3. M. L. neporiniais kalendoriniais metais su nepilnamečiu vaiku bendrauja gruodžio 24-ąją, 25-ąją ir 26-ąją (per Kūčias ir Kalėdas) paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos pirmąją šventinę dieną 11.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą paskutinę šventinę dieną 18.00 val.
4.4. M. L. poriniais kalendoriniais metais su nepilnamečiu vaiku bendrauja per Velykas paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos pirmą šventinę dieną 18.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą paskutinės šventinės dienos 18.00 val.
4.5. M. L. su nepilnamečiu vaiku bendrauja dvi kalendorines savaites (nebūtinai iš eilės) vaiko vasaros atostogų laikotarpiu, konkrečią atostogų pradžios ir pabaigos datą bei vaiko paėmimo ir grąžinimo vietą šalims suderinus elektroniniu paštu ne vėliau kaip iki einamųjų metų balandžio mėnesio 30 dienos.
4.6. M. L. su nepilnamečiu vaiku bendrauja kiekvienų metų pirmąjį birželio sekmadienį (per Tėvo dieną) vaiką pasiimdamas iš jo gyvenamosios vietos šventinę dieną 11.00 val. ir grąžindamas tos pačios dienos 18.00 val. į jo gyvenamąją vietą.
4.7. Kiekvienų metų motinos dieną dukra praleidžia su savo motina G. Š..
4.8. Apie negalėjimą bendrauti su vaiku šiame punkte numatytu laiku, M. L. raštu informuoja G. Š. ne vėliau kaip prieš dvi dienas iki numatyto bendravimo su vaiku pradžios.
Byloje kilo ginčas dėl išieškotojo M. L. teisės bendrauti su vaiku ribojimo. Išieškotojas teigė, kad skolininkė jam nesudaro galimybės matytis su vaiku ir taip nevykdo teismo nutartimi nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos. Skolininkė teismui paaiškino, jog netrukdo vaikui bendrauti su išieškotoju (tėčiu), tačiau pats išieškotojas nesilaikė nustatytos tvarkos.
Vaikų teisė bendrauti su abiem tėvais yra prigimtinė, tai itin svarbu vaiko normaliai psichologinei raidai. LR CK 3.170 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku. Taigi tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikai, turi dėti pastangas, kad vaikų teisė į bendravimą su kartu negyvenančiu tėvu būtų maksimaliai įgyvendinta.
Šiuo atveju vaiko motina, kaip asmuo, atsakingas už vaikų auklėjimą bei ugdymą, pagal teismo nutartimi nustatytą bendravimo tvarką, privalėjo pasirūpinti tuo, kad vaikas galėtų matytis ir bendrauti su tėvu nustatytu laiku. Byloje nėra ginčo, kad išieškotojui su vaiku nustatytu teismo laiku matytis nepavykdavo, tačiau byloje nėra pakankamai duomenų apie tai, kad skolininkė aktyviais veiksmais, sąmoningai sutrukdė vaiko tėvui pasimatyti su dukra ir taip nevykdė teismo sprendimo (CPK 178 straipsnis). Įvertinus skolininkės paaiškinimus tikėtina, jog dėl to gali būti atsakingas ir pats išieškotojas. Atkreiptinas dėmesys, jog išieškotojui buvo nustatytas pereinamasis laikotarpis atkurti vaiko ir tėvo santykiams, taigi akivaizdu, jog tarp vaiko, gim. 2012 m. ir nuo pat gimimo augusio tik su motina, ir tėvo nėra užsimezgęs tarpusavio ryšys, nepilnametis vaikas galimai gali jautriai reaguoti į tėtį, kurio jis dar nelabai pažįsta, todėl, siekiant maksimaliai atkurti vaiko ryšį su tėčiu, būtina vaikui užtikrinti saugią ir ramią bendravimo aplinką, kuri gali būti pasiekiama tik išieškotojo ir skolininkės taikiu ir savanorišku bendradarbiavimu. Teismas sutinka su apelianto argumentais, jog skolininkė privalėjo informuoti tiek išieškotoją, tiek ir antstolį dėl jai netinkamo laiko, tačiau byloje yra įrodymai, jog skolininkė ne kartą yra minėjusi, kad jai atitinkamas laikas netinka ir prašė išieškotojo nurodyti kitą laiką. Nepagrįsti apelianto argumentai, jog jis nežinojo, kad skolininkė dirba, kadangi iš į bylą pateikto elektroninių laiškų susirašinėjimo matyti, jog skolininkė 2015-05-28 minėjo, jog dėl darbo negali susitikti išieškotojo nurodytu laiku.
Apeliantas teigia, kad teismas pažeidė CPK 185 straipsnyje numatytas įrodymų vertinimo taisykles, kadangi, vertindamas skolininkės paaiškinimus, nereikalavo juos pagrįsti įrodymais. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Skolininkė pateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių savo paaiškinimus, t.y. elektroninius laiškus su išieškotoju, pažymas apie įsidarbinimus. Todėl teismas turėjo pakankamai įrodymų, jog padarytų pagrįstas išvadas skundžiamojoje nutartyje.
Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.