- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-19
- Bylos Nr.
- 2A-692-790/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Danutė Gasiūnienė, Egidija Tamošiūnienė
- Ieškovas
- V. G.
- Atsakovas
- Lietuvos
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Gasiūnienės ir Egidijos Tamošiūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 18 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovo V. G. ieškinius atsakovei Lietuvos advokatūrai dėl Advokatų garbės teismo sprendimo ir Lietuvos advokatų tarybos sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. G. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos advokatūros Advokatų garbės teismo 2017 m. balandžio 20 d. sprendimą drausmės byloje Nr. 49/2016. Nurodė, kad Advokatų garbės teismo sprendimu jam paskirta drausminė nuobauda – siūlymas panaikinti Lietuvos advokatūros sprendimą pripažinti jį advokatu, yra per griežta. Nuobauda paskirta už tai, kad jis be svarbių priežasčių nesumokėjo įmokų bendriems Lietuvos advokatūros reikalams už ilgesnį nei dviejų metų laikotarpį. Tačiau, ieškovo teigimu, įsiskolinimas Lietuvos advokatūrai susidarė dėl svarbių priežasčių. Ieškovas nurodė, kad jis turi tik 35 proc. darbingumą, yra senyvo amžiaus, išlaiko tris nepilnamečius vaikus, be to, turi skolų, kurios kiekvieną mėnesį išskaičiuojamos iš neįgalumo pensijos. Be to, 2015 m. ieškovas buvo nepagrįstai apkaltintas nusikaltimo padarymu, jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas 2017 m. Ieškovas pripažino, kad laiku nesikreipė į Advokatų tarybą su prašymu iš dalies jį atleisti nuo mokesčio mokėjimo, bet nesitikėjo, kad bus imtasi tokių drastiškų priemonių. Ieškovo teigimu, Lietuvos advokatūros darbuotojai nei karto jo raštu neinformavo apie įsiskolinimą. Ieškovas taip pat akcentavo ilgametę teisinio darbo patirtį, teigė, kad pašalinimas iš advokatų sąrašo jam sukels neigiamas pasekmes.
2. Ieškovas taip pat kreipėsi į teismą su kitu ieškiniu, prašydamas panaikinti Advokatų tarybos 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. 34, kuriuo, vadovaujantis Advokatų garbės teismo 2017 m. balandžio 20 d. sprendimu, buvo nutarta išbraukti jį iš praktikuojančių advokatų sąrašo. Nurodė, kad apie svarstymą jam nebuvo tinkamai pranešta, o paskirta nuobauda – per griežta. Akcentavo, kad įsiskolinimas susidarė dėl svarbių priežasčių.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 20 d. nutartimi civilinės bylos pagal ieškovo ieškinius dėl Advokatų garbės teismo ir Advokatų tarybos sprendimų panaikinimo sujungtos.
Atsiliepimas
4. Atsakovė Lietuvos advokatūra prašė skundus atmesti. Nurodė, kad ieškovas apie susidariusį įsiskolinimą buvo informuotas elektroniniu paštu, taip pat nustatytas terminas skolai padengti. Ieškovas buvo informuotas apie tai, kad neįvykdžius nurodytos pareigos, 2016 m. rugpjūčio 18 d. Advokatų tarybos posėdyje bus sprendžiamas klausimas dėl drausmės bylos jam iškėlimo. Skolos vis didėjo, įsiskolinimas nebuvo dengiamas bent iš dalies, todėl buvo nutarta skirti ieškovui drausminę nuobaudą – siūlyti panaikinti Lietuvos advokatūros sprendimą pripažinti jį advokatu. Ieškovui ne kartą buvo taikomos drausminio poveikio priemonės dėl analogiškų Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (toliau – Advokatūros įstatymas) bei Advokatų etikos kodekso pažeidimų: 2002 m. gegužės 8 d. Advokatų garbės teismo sprendimu skirta drausminė nuobauda – pastaba už sistemingą įmokų Lietuvos advokatūrai nemokėjimą (dėl 1 400 Lt įsiskolinimo) ir nebendradarbiavimo su Lietuvos advokatūra, 2003 m. kovo 31 d. Advokatų garbės teismo sprendimu skirta drausminė nuobauda – papeikimas už sistemingą įmokų bendriems advokatūros reikalams Lietuvos advokatūrai nemokėjimą (dėl 1 175 Lt įsiskolinimo) ir nebendradarbiavimo su advokatūros institucijomis, 2007 m. kovo 22 d. Advokatų garbės teismo sprendimu nutarta drausminės nuobaudos neskirti, apsiribojant svarstymu, kadangi drausmės bylos nagrinėjimo dieną įsiskolinimo nebebuvo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 18 d. sprendimu ieškinius atmetė.
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Advokatų garbės teismo 2017 m. balandžio 20 d. sprendimu ieškovui pritaikyta drausminė nuobauda – siūlymas panaikinti Lietuvos advokatūros sprendimą pripažinti ieškovą advokatu už Advokatūros įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų, Advokatų etikos kodekso 1.2, 1.3, 12.3 papunkčių ir Lietuvos advokatūros įstatų (toliau – Įstatų) 26.4 papunkčio reikalavimų pažeidimus. Drausminė nuobauda ieškovui paskirta už sistemingą mėnesinių įmokų Lietuvos advokatūros funkcijoms atlikti nemokėjimą.
7. Nors ieškovas teigė, kad įsiskolinimas susidarė dėl svarbių priežasčių, pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, jog ieškovas netinkamai vykdė pareigą mokėti įmokas dar nuo 2008 m., be to, už tokius pat pažeidimus ieškovas nubaustas 2002 m. gegužės 8 d., 2003 m. kovo 31 d. Advokatų garbės teismo sprendimais, o 2007 m. kovo 22 d. sprendimu buvo atsisakyta skirti nuobaudą, nes ieškovas susimokėjo įsiskolinimą. Teismas atmetė ieškovo argumentus, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie įmokų nemokėjimą ir drausminės nuobaudos skyrimą, nes pranešimai ieškovui buvo siunčiami elektroniniu paštu ir jo profesinės veiklos vykdymo vietos adresu. Jei ieškovas santuokos nutraukimo metu perdavė patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), savo buvusiai sutuoktinei, jis turėjo pareigą informuoti atsakovę apie susiklosčiusias aplinkybes ir nurodyti naują savo veiklos vietą. Teismo teigimu, pareigą išlaikyti vaikus tėvai turi nuo pat vaikų gimimo iki jų pilnametystės, todėl atmetė kaip nepagrįstą ieškovo argumentą dėl finansinių sunkumų. Teismas atkreipė dėmesį, kad sumažėjus darbingumui ieškovas galėjo kreiptis į atsakovę dėl mokėjimų sumažinimo ar atleidimo nuo mokėjimų, tačiau to nepadarė. Net ir bylos nagrinėjimo metu ieškovas nepateikė įrodymų, kad būtų sumokėjęs skolą. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, vien ieškovo nurodyti argumentai dėl jo sveikatos būklės negali pateisinti pareigos mokėti įmokas nevykdymo.
8. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsižvelgiant į Advokatūros įstatyme įtvirtintus griežtus reikalavimus advokato veiklai, esant advokato veiklos ar etikos pažeidimui yra pagrindas kelti drausmės bylą ir net išbraukti advokatą iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo, taip užtikrinant, jog teisingumo procese dalyvautų tik nepriekaištingos reputacijos asmenys, kurie nediskredituotų advokato vardo. Teismas konstatavo, kad Advokatų garbės teismas tinkamai vertino ieškovo padarytą pažeidimą ir parinko proporcingą bei pažeidimą atitinkančią drausminę nuobaudą ieškovui.
9. Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą skundui paduoti. Advokatų garbės teismo 2017 m. balandžio 20 d. sprendimui ginčyti terminas suėjo 2017 m. gegužės 20 d. Tuo tarpu skundas, kuriame keliamas reikalavimas dėl ginčijamo Advokatų garbės teismo 2017 m. balandžio 20 d. sprendimo, teisme gautas tik 2017 m. birželio 9 d., praleidus vieno mėnesio ieškinio senaties terminą.
10. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad ieškovui pagrįstai buvo skirta drausminė nuobauda – siūlymas panaikinti Lietuvos advokatūros sprendimą pripažinti jį advokatu, taip pat atmetė ieškovo skundą dėl Lietuvos advokatų tarybos 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo panaikinimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į juos argumentai
11. Apeliaciniame skunde ieškovas prašo panaikinti (pakeisti) Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 18 d. sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
16.1. Ieškovas laiko, kad griežčiausia nuobauda galėjo būti skirta tik už nusikaltimo padarymą arba esant galiojančioms nuobaudoms už analogiškus pažeidimus, tačiau toks sprendimas galėjo būti priimtas tik ieškovui dalyvaujant. Akcentavo, kad jam susiklostė ypatingai sunkios gyvenimiškos aplinkybės – neįgalumas, ikiteisminis tyrimas, kuris vėliau buvo nutrauktas, skolos, kurias išieško antstoliai. Skolos atsakovei ieškovas nemokėjo ne tyčia jos vengdamas, o dėl sunkios savo finansinės padėties.
16.2. Ieškovas yra ne kartą informavęs atsakovę, kad visus dokumentus reikia siųsti gyvenamosios vietos adresu registruotu paštu, tačiau dokumentai ir toliau buvo siunčiami netinkamais adresais ir būdais.
16.3. Nurodo, kad dėl sveikatos būklės ir blogos materialinės padėties jis buvo atleistas nuo įmokų mokėjimo Advokatų tarybos sprendimu.
16.4. Laiko, kad teisėja jo atžvilgiu buvo šališka, nes neatleido nuo žyminio mokesčio, nustatė, kad jis pavėlavo kreiptis į teismą, netenkino prašymo padaryti teismo posėdžio pertrauką.
16.5. Teismas nevisiškai išnagrinėjo bylos aplinkybes, teismo sprendimą grindė ne visais įrodymais ir nenurodė, kodėl vienus įrodymus priėmė, o kitų – ne, todėl priėmė nevisapusišką, neišsamų ir nepagrįstą sprendimą.
Atsiliepimas
12. Atsakovė Lietuvos advokatūra pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:
17.1. Ieškovas nereiškė nušalinimo teisėjai, o apeliaciniame skunde šališkumo nepagrindė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 65 – 66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis. Vien aplinkybė, kad ieškovas nesutinka su byloje teismo ištirtų įrodymų vertinimu, nerodo teismo šališkumo ir nesudaro pagrindo manyti, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas.
17.2. Bylos nagrinėjimas vyko paruošiamųjų dokumentų būdu, todėl ieškovas turėjo pakankamai laiko pasiruošti bylos nagrinėjimui, turėjo pareigą pateikti visus įrodymus, tačiau šia savo teise nepasinaudojo. Teismas pagrįstai atmetė ieškovo prašymą byloje daryti pertrauką bei pateikti papildomus dokumentus, užtikrindamas ekonomišką, koncentruotą ir greitą procesą.
17.3. Drausminė nuobauda – siūlymas panaikinti Lietuvos advokatūros sprendimą dėl ieškovo pripažinimo advokatu – ieškovui buvo paskirta pagrįstai už sistemingą mėnesinių įmokų Lietuvos advokatūros funkcijoms atlikti nemokėjimą. Nuo 2008 m. ieškovas sistemingai nevykdė jam kylančios pareigos mokėti nustatytas mėnesines įmokas, o 2011 m. bei 2013 – 2017 m. laikotarpiu apskritai nėra atlikęs nei vieno mokėjimo. Po drausmės bylos iškėlimo ieškovas ne tik nesumokėjo skolos visiškai ar iš dalies, tačiau ir toliau nemokėjo įmokų už vėlesnį laikotarpį.
17.4. Ieškovas vykdė advokato profesinę veiklą, pateikė Lietuvos advokatūrai 2013 m. birželio 11 d. medicininį pažymėjimą, galiojantį iki 2018 m. birželio 11 d. su žyma „Sveikas. Dirbti gali“. Prašymų atidėti ar sumažinti advokatų savivaldos organų nustatytas įmokas Lietuvos advokatūros funkcijoms vykdyti ieškovas nepateikė.
Šalies argumentai
17.5. Ieškovas nesikreipė į atsakovę su prašymu pakeisti Lietuvos advokatūroje registruotos advokato darbo vietos, kuri, be kita ko, sutampa su ieškovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, todėl darytina išvada, kad jis šiomis patalpomis naudojosi ir vykdė profesinę veiklą iki pat jo išbraukimo iš praktikuojančių advokatų sąrašo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (dėl teismo nešališkumo teisėjų kolegija pasisako šios nutarties 30 punkte) ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
3. Byloje kilo ginčas dėl Advokatų garbės teismo 2017 m. balandžio 20 d. sprendimo skirti ieškovui drausminę nuobaudą – siūlyti panaikinti Lietuvos advokatūros sprendimą pripažinti ieškovą advokatu – ir šį sprendimą įgyvendinusio 2017 m. rugpjūčio 24 d. Advokatų tarybos sprendimo panaikinti sprendimą pripažinti ieškovą advokatu bei išbraukti jį iš asmenų, pripažintų advokatais, sąrašo ir Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo nuo 2017 m. rugpjūčio 25 d., pagrįstumo ir teisėtumo. Ieškovas byloje neginčijo padaryto drausmės pažeidimo, tačiau nesutiko su Advokatų garbės teismo sprendimu, manydamas, kad jam paskirta nuobauda yra per griežta. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovo reikalavimų, nurodęs, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą skųsti Advokatų garbės teismo 2017 m. balandžio 20 d. sprendimą, taip pat įvertinęs, kad Advokatų garbės teismas parinko proporcingą ir pažeidimą atitinkančią drausminę nuobaudą ieškovui. Su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis teisėjų kolegija nesutinka.
4. Visų pirma, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą skųsti Advokatų garbės teismo 2017 m. balandžio 20 d. sprendimą. Šią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė nurodęs, kad terminas sprendimui ginčyti suėjo 2017 m. gegužės 20 d. Nors pirmosios instancijos teismas nenurodė pritaikytos įstatymo normos, kuri reglamentuoja termino skaičiavimą, galima spręsti, kad teismas rėmėsi atsakovės atsiliepime į ieškovo ieškinį nurodyta teisės norma, įtvirtinta Advokatūros įstatymo 58 straipsnio 3 dalyje, nustatančia, kad visi Lietuvos advokatūros organų sprendimai, kuriems Advokatūros įstatymas nenustato specialios skundimo tvarkos, skundžiami per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos. Tačiau pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad Advokatūros įstatymo 55 straipsnyje yra įtvirtinta speciali Advokatų garbės teismo sprendimų skundimo tvarka, pagal kurią Advokatų garbės teismo sprendimai gali būti skundžiami Vilniaus apygardos teismui per trisdešimt dienų nuo sprendimo nuorašo įteikimo advokatui dienos. Būtent toks apskundimo termino skaičiavimas ieškovui yra išaiškintas ir pačiame skundžiamame Advokatų garbės teismo sprendime. Į bylą pateiktas Advokatų garbės teismo 2017 m. gegužės 8 d. lydraštis (b. l. 10) patvirtina, kad skundžiamas Advokatų garbės teismo sprendimas ieškovui buvo išsiųstas elektroniniu paštu ir jo darbo vietos adresu paštu 2017 m. gegužės 8 d. Ieškovas skundą dėl šio sprendimo padavė 2017 m. birželio 6 d. (pagal spaudus ant voko, kuriame buvo siunčiamas skundas, b. l. 3), nepraleidęs įstatyme nustatyto apskundimo termino.
5. Sutiktina su Advokatų garbės teismu, kad Lietuvos advokatūros nario pareiga mokėti nario mokestį kyla iš įstatymo ir privalomos narystės santykių. Advokatūros įstatymo 56 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kiekvienas advokatas yra Lietuvos advokatūros narys. Advokatas, būdamas šios profesiniu pagrindu vienijamos organizacijos nariu, privalo vykdyti jam, kaip advokatui, įstatymuose, Lietuvos advokatūros organų sprendimuose numatytas pareigas, laikytis Advokatų etikos kodekso reikalavimų. Kadangi Lietuvos advokatūros veikla finansuojama iš advokatų mokamų įmokų (Advokatūros įstatymo 56 straipsnio 5 dalis), kurias tvirtina visuotinis advokatų susirinkimas (Advokatūros įstatymo 59 straipsnio 2 dalies 5 punktas), advokatas privalo mokėti tokį mokestį ir laikytis nustatytos jo mokėjimo tvarkos. Elgdamasis priešingai, advokatas pažeidžia Advokatų etikos kodekso 13 straipsnio 3 dalį, Įstatų 24.2 papunktį. Nors dėl tam tikrų gyvenimiškų aplinkybių advokatui gali būti sunku įvykdyti Lietuvos advokatūros organų sprendimus, taip pat ir mokėti nustatytas įmokas, tačiau Advokatų etikos kodeksas tokiu atveju advokatą įpareigoja apie tokias aplinkybes nedelsiant informuoti Lietuvos advokatūrą ir paaiškinti sprendimų nevykdymo priežastis (Advokatų etikos kodekso 13 straipsnio 3 dalis). Taigi, advokatas, nemokėdamas nustatytų įmokų Lietuvos advokatūrai ir neiformuodamas apie tokio savo elgesio priežastis, elgiasi priešingai advokato pareigoms ir daro Advokatūros įstatymo bei Advokatų etikos kodekso reikalavimų pažeidimus.
6. Tačiau ne kiekvienas Advokatūros įstatymo bei Advokatų etikos kodekso reikalavimų pažeidimas lemia advokato pašalinimą iš Lietuvos advokatūros ir advokato teisinio statuso praradimą. Advokatūros įstatymo 53 straipsnyje numatytos drausminių nuobaudų rūšys išdėstytos jų griežtėjimo tvarka – pastaba, papeikimas, viešai paskelbiamas papeikimas ir siūlymas panaikinti Lietuvos advokatūros sprendimą pripažinti asmenį advokatu. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju Advokatų garbės teismui tenka pareiga individualizuoti advokato atsakomybę ir parinkti teisingą nuobaudos rūšį. Tai numatyta ir Lietuvos advokatūros 2016 m. balandžio 15 d. visuotinio advokatų susirinkimo sprendimu patvirtinto Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 56 punkte, pagal kurį priimdamas sprendimą, Advokatų garbės teismas įvertina advokato kaltės laipsnį, pažeidimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes, pažeidimo padarinius ir galiojančias advokatui paskirtas drausmines nuobaudas.
7. Teisėjų kolegija pažymi, kad griežčiausia drausminio poveikio priemonė apriboja asmens teisę verstis profesine veikla, kuri kaip tokia yra saugoma Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio reikalavimų (žr. pvz., 1992 m. gruodžio 16 d. Europos žmogaus teisių teismo sprendimą byloje Niemietz prieš Vokietiją, peticijos Nr. 13710/88), todėl turi būti nustatytas teisėtas tokio intereso apribojimo pagrindas, t. y. toks apribojimas turi būti būtinas siekiant apsaugoti kitas teisiškai pagrįstas vertybes, kitų asmenų teises ir laisves.
8. Teismų praktikoje bendrasis advokatūros interesas surinkti įmokas advokatūros veiklai finansuoti pripažįstamas teisėtu ir galinčiu apriboti asmens teisę verstis advokato veikla, tačiau kartu pabrėžiama, kad kilus bendrojo intereso ir individualaus intereso konfliktui turi būti atsižvelgiama į kiekvieno atvejo specifiką (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-396/2012). Tai reiškia, kad kiekvienas toks atvejis turi būti vertinamas pagal jo individualias aplinkybes, atsižvelgiant į bendruosius teisės principus ir ypač proporcingumo principą, pasveriant konkretaus advokato interesus ir visos advokatų bendruomenės interesus.
9. Šiuo atveju Advokatų garbės teismas ieškovui paskyrė pačią griežčiausią drausminio poveikio priemonę – siūlymą panaikinti Lietuvos advokatūros sprendimą pripažinti asmenį advokatu. Iš skundžiamo Advokatų garbės teismo sprendimo turinio matyti, kad tokia nuobauda ieškovui parinkta jo padarytą pažeidimą įvertinus kaip grubų, atsižvelgus į aplinkybes, kad ieškovas apie įsiskolinimą žinojo, bet sąmoningai nevykdė Lietuvos advokatūros nario privalomų pareigų, tinkamai nebendradarbiavo su Lietuvos advokatūra, taip pat atsižvelgus į Įstatų 26.4 papunktį, pagal kurį Lietuvos advokatūros nario, nesumokėjusio visuotinio susirinkimo nustatytos įmokos, narystė Advokatų tarybos sprendimu gali būti panaikinama praėjus šešiems mėnesiams po to, kai baigėsi laikotarpis, už kurį nesumokėta eilinė įmoka. Advokatų garbės teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas 2017 m. balandžio 1 d. buvo nesumokėjęs 918 Eur mėnesinių įmokų už ilgesnį nei 24 mėnesių laikotarpį.
10. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nors ieškovas Advokatų garbės teismui teikė 2017 m. vasario 20 d. paaiškinimą (b. l. 16), kuriame nurodė aplinkybes, dėl kurių susidarė įsiskolinimas, t. y. ieškovas nurodė, kad įsiskolinimas susidarė dėl 2012 m. buvusių skyrybų, buvusios sutuoktinės nuosavybėn tekusių darbo patalpų, susidariusių skolų, 2015 m. nustatyto neįgalumo, nuo 2015 m. lapkričio iki 2017 m. vasario mėn. jo atžvilgiu vykdyto ikiteisminio tyrimo, bei pridėjo tam tikrus dokumentus, tačiau Advokatų garbės teismas skundžiamame sprendime tik paminėjo ieškovo pateiktą paaiškinimą, tačiau jame nurodytų aplinkybių visiškai neįvertino, nepagrindė, kad ieškovo nurodomomis aplinkybėmis sprendimas pašalinti ieškovą iš advokatų yra tinkamas bei suderinamas su proporcingumo ir teisingumo principais. Tai reiškia, kad Advokatų garbės teismas nesilaikė Aprašo 56 punkto ir tinkamai neištyrė bei neįvertino nagrinėjamo atvejo individualių aplinkybių.
11. Atsakovė tik teisminio bylos nagrinėjimo metu teiktuose procesiniuose dokumentuose įvertino tam tikras ieškovo nurodytas pažeidimo padarymo aplinkybes kaip, jos nuomone, nepagrįstas, be to, nurodė papildomas faktines aplinkybes, kuriomis Advokatų garbės teismas skundžiamame sprendime nesirėmė (2002 – 2007 m. Advokatų garbės teismo sprendimus ieškovo atžvilgiu). Pastebėtina, kad pagal formuojamą teismų praktiką teismas nevykdo drausminės atsakomybės taikymo advokatams funkcijos, o tik įvertina skundžiamo Advokatų garbės teismo sprendimo, kuriuo advokatui paskirta drausminė nuobauda, pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2015). Taigi, Advokatų garbės teismui neįvertinus ieškovo nurodytų pažeidimo padarymo aplinkybių, teismas neturėjo pagrindo jų savarankiškai vertinti.
12. Dėl išdėstytų argumentų teisėjų kolegija skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikina ir priima naują sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinį tenkina ir Advokatų garbės teismo sprendimą bei jį įgyvendinusį Advokatų tarybos sprendimą panaikina. Pagal Aprašo 66 punktą teismui panaikinus Advokatų garbės teismo sprendimą, Advokatų garbės teismas ieškovui iškeltą drausmės bylą nagrinės iš naujo ir, laikydamasis Aprašo 56 punkto, privalės įvertinti ieškovo kaltės laipsnį, pažeidimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes, pažeidimo padarinius ir kitas reikšmingas aplinkybes, parinkti proporcingą ir teisingą drausminės nuobaudos rūšį ieškovui.
13. Teisėjų kolegijos manymu, parenkant teisingą drausminės nuobaudos rūšį ieškovui, be kita ko, turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad nors ieškovas skolos susidarymo laikotarpiu nebuvo teikęs prašymų dėl jo visiško ar iš dalies atleidimo nuo įmokų, tačiau jam nustatytas 35 proc. darbingumo lygis Lietuvos advokatūros visuotinio advokatų susirinkimo 2013 m. balandžio 12 d. sprendime „Dėl įmokų Lietuvos advokatūros funkcijoms atlikti“ yra įtvirtintas kaip objektyvus pagrindas taikyti įmokų lengvatą. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju turėtų būti įvertinta ir ta aplinkybė, kad ieškovas galiojančių nuobaudų už analogišką pažeidimą neturėjo, o atsakovės procesiniuose dokumentuose minimi įmokų nemokėjimo atvejai, už kuriuos ieškovas buvo svarstytas Advokatų garbės teisme, užfiksuoti pakankamai seniai, dar 2002 – 2003, 2007 m. Iš atsakovės pateikto skolos apskaičiavimo matyti, kad 2008 – 2012 m. ieškovas įmokas mokėjo. Todėl nagrinėjamu atveju turėtų būti įvertinta, ar ieškovas, nustojęs mokėti įmokas, nesant galiojančių nuobaudų už tokį pažeidimą, objektyviai galėjo tikėtis iš karto pačios griežčiausios drausminio poveikio priemonės pritaikymo. Kita vertus, ieškovas, siekdamas išlikti advokatų bendruomenės nariu, neturėtų būti pasyviu ir savo elgesiu turėtų siekti įrodyti, kad jis yra pasiryžęs laikytis šios bendruomenės savivaldos organų nustatytų taisyklių, be kita ko, bendradarbiauti su atsakove, siekti padengti savo įsiskolinimą ir kt.
14. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo argumentus, kad bylą nagrinėjusi pirmosios instancijos teismo teisėja buvo šališka, nes neatleido jo nuo žyminio mokesčio mokėjimo, nustatė, kad jis pavėlavo kreiptis į teismą, netenkino prašymo padaryti teismo posėdžio pertrauką. Teisėjų kolegija pažymi, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjo nušalinimo pagrindas. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis. Todėl nurodyti ieškovo argumentai, grindžiami jam nepalankių procesinių sprendimų priėmimu, nėra pakankami tam, kad pripažinti, jog bylą nagrinėjusi pirmosios instancijos teismo teisėja buvo šališka.
15. Kiti apeliacinio skundo argumentai, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.
16. Naujai priimamu sprendimu tenkinant ieškovo ieškinius, jam iš atsakovės priteisiamos turėtos bylinėjimosi išlaidos – už ieškinius ir apeliacinį skundą sumokėtas 241 Eur žyminis mokestis.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškovo V. G. ieškinius tenkinti.
Panaikinti Lietuvos advokatūros Advokatų garbės teismo 2017 m. balandžio 20 d. sprendimą bei Advokatų tarybos 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą, kuriuo panaikintas sprendimas pripažinti ieškovą V. G. advokatu bei išbraukti jį iš asmenų, pripažintų advokatais, sąrašo ir Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo nuo 2017 m. rugpjūčio 25 d.
Priteisti ieškovui V. G. iš atsakovės Lietuvos advokatūros 241 Eur žyminio mokesčio.