Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Kavaliausko, Vidmanto Mylės, Virginijos Žindulienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo V. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį areštu 50 parų.

Arešto bausmę paskirta atlikti Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

Civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštas 172,91 Eur civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo patenkintas visiškai ir priteista iš V. G. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

5. Apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Nuteistasis apeliaciniu skundu neigia padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nes nukentėjusiojo A. P. nemušė ir nespardė, tik pripažįsta, kad gindamas nukentėjusiojo sugyventinę, nustūmė nukentėjusįjį nuo mušamos liudytojos E. D.. Taigi, apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ir padarytų išvadų atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms. Dėl to apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

6.1. Pagal suformuotą teismų praktiką nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (BPK 301 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 1 ir 3 dalys, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 1.1 punktas). BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinami išsamiai, nešališkai, vertinant ne tik atskirus duomenis, bet jų visetą, kas leistų konstatuoti neabejotinų, prieštaravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymą ir tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą. Taigi, duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir nuteistasis, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Vien nuteistajam nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui ar rodančiomis, kad teismas priėmė sprendimą remdamasis prielaidomis.

6.2. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu padarė teisingas išvadas dėl V. G. kaltės, teisingai kvalifikavo V. G. veiką pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

7. Nuteistasis V. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tie ir teisme pripažino, kad jis girtavo kartu su nukentėjusiuoju ir pastarojo sugyventine E. D., kad buvo užsnūdęs ir prabudo nuo triukšmo, atsimerkęs pamatė kaip nukentėjusysis A. P. kulnu spardo gulinčią E. D., todėl nukentėjusįjį nustūmė, jam daugiau smūgių nesudavė.

7.1. Tokius nuteistojo parodymus, jog jis nukentėjusįjį tik nustūmė nuo E. D., ją gindamas, patvirtina liudytojų E. D. ir R. P. parodymai. Vertinant šių liudytojų parodymus, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad liudytojos įvykio metu buvo apsvaigusios nuo alkoholio, bei šių liudytojų parodymuose yra prieštaravimų. Liudytoja E. D. teisme parodė, kad V. G. ją apgynė nustumdamas nuo jos A. P., tačiau ji teigė, kad A. P., nustūmus jį nuo jos, nebuvo nugriuvęs ant grindų, nors tiek liudytoja R. P., tiek ir pats nuteistasis parodė, kad tada nukentėjusysis buvo nugriuvęs ant grindų. Be to, liudytoja E. D. teisme teigė, kad ji įvykio neprisimena, nieko nematė, jos santykiai su A. P. yra geri, jis jai nieko nedaro. Iš 2020-08-03 įvykio suvestinės policijoje duomenų matyti, kad tiek tą pačią dieną, tiek ir kitą dieną, t. y. 2020-08-04, tikslinant įvykio aplinkybes, E. D. parodė, kad smurtas jos atžvilgiu nebuvo naudojamas, ji taip pat policijos pareigūnams parodė, kad įvykio metu buvo girta, nieko neatsimena (t. 1, b. l. 127–129). Taigi, paminėtų aplinkybių visuma leidžia pagrįstai liudytojos E. D. parodymus vertinti kaip nenuoseklius ir prieštaringus.

7.2. Liudytojos R. P. parodymai taip pat yra prieštaringi, nenuoseklūs. Liudytoja R. P. teisme iš pradžių nurodė, kad konflikto nematė, kad, kai ji atėjo, nukentėjusysis, V. G. ir E. D. jau išgėrinėjo, tačiau vėliau jau teigė, kad, kai V. G. miegojo, A. P. pradėjo mušti E. D., kad V. G. nukentėjusįjį atitraukė ir nukentėjusysis nieko nesakęs išėjo. Liudytoja taip pat nurodė, kad ji dar truputį pabuvo, išgėrė alkoholio ir išėjo namo, neprisimena, kaip apsirengęs išėjo nukentėjusysis, bet jai užsifiksavo, kad jį matė kruviną. Iš policijos 2020-08-03 įvykio suvestinės matyti, kad į įvykio vietą atvykusius policijos pareigūnus pasitiko R. P., kuri nurodė, kad A. P. yra labai girtas ir kažkur išėjo, kad jis išėjo sveikas ir jam pagalba nereikalinga (t. 1, b. l. 123–126). Iš tokių liudytojos R. P. parodymų matyti, kad ji skirtingai aiškino įvykio aplinkybes – iš pradžių teigė, kad konflikto nematė, o vėliau nurodė mačiusi, kaip nukentėjusysis mušė E. D., o V. G. nustūmė nukentėjusįjį. Taip pat liudytoja R. P. skirtingai nurodė, ar nukentėjusysis buvo sužalotas – apklausoje teigė, kad jai užsifiksavo, jog matė nukentėjusįjį kruviną, tačiau vėliau teigė ir policijos pareigūnams nurodė, kad nukentėjusysis išėjo nesužalotas. Atsižvelgiant į tai, kad liudytoja R. P. skirtingai nurodė svarbias įvykio aplinkybes, kad įvykio metu prisipažino buvusi išgėrusi alkoholio, daroma išvada, kad liudytojos R. P. parodymai yra nenuoseklūs ir jais vadovautis nėra pagrindo. Be to, liudytoja R. P. parodė, kad ji nuteistąjį V. G. pažįsta apie 15 metų ir kad būtent ji supažindino nuteistąjį su nukentėjusiuoju ir E. D.. Taigi, liudytojos ir nuteistojo draugiški santykiai, jų ilgametė pažintis, leidžia pagrįstai spręsti, kad liudytoja yra suinteresuota padėti V. G. išvengti baudžiamosios atsakomybės.

8. Atsižvelgiant į tai, kad liudytojų E. D. ir R. P. parodymai yra nenuoseklūs, prieštaringi ir dėl to nepatikimi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokie nenuoseklūs liudytojų E. D. ir R. P. parodymai nepatvirtina nuteistojo V. G. parodymų. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai šių liudytojų parodymais nesivadovavo priimdamas V. G. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį.

9. Teisus nuteistasis, kad nukentėjusiojo A. P. parodymai yra nenuoseklūs.

9.1. Iš bylos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu 2020-08-06 apklausiamas kaip liudytojas A. P. parodė, kad išgertuvių metu tarp jo ir jo pažįstamų, kuriuos atsisakė įvardinti, kilo žodinis konfliktas, kurio metu buvo sumuštas, kad dėl girtumo neprisimena, kas ir kiek smūgių jam sudavė, ir teigė, kad pretenzijų niekam neturi (t. 1, b. l. 20). 2020-08-13 vykusios apklausos metu A. P. parodė, kad girtavo trise – jis, V. G. ir E. D., kad prasidėjus priekaištams dėl V. G. lankymosi, pamatė, kad gali kilti muštynės, jis stojosi ir norėjo išeiti, kai atsistojęs V. G. jį rankomis pastūmė ir jis nuo kėdės nugriuvo ant grindų, nugara atsitrenkė į sofos kampą, bandant atsistoti, V. G. spyrė vieną kartą į veidą, ir jis vėl nukrito ant grindų, tada V. G. dar vieną kartą spyrė į nugarą, kai V. G. nusisuko pasiimti alaus, jis atsistojęs išbėgo iš buto į gatvę, ten nepažįstamo žmogaus paprašė iškviesti greitąją medicinos pagalbą (t. 1, b. l. 25–26). 2020-09-17 papildomai apklausiamas kaip nukentėjusysis bei akistatos su V. G. metu nukentėjusysis A. P. parodė, kad V. G. jį tik pastūmė gindamas E. D., kad griūdamas nuo pastūmimo jis nugara atsitrenkė į sofą ir V. G. daugiau jokių smūgių jam nesudavė, mano, kad būdamas girtas, griūdamas susižalojo, pretenzijų V. G. neturi (t. 1, b. l. 37–38, 182–183). Nukentėjusysis A. P., įvardindamas parodymų keitimo priežastį, nurodė, kad jis buvo supykęs ant V. G., todėl davė melagingus parodymus. Teisme nukentėjusysis teigė, kad neprisimena įvykio, ką sakė per apklausą, bet pripažino, kad tarp jo ir V. G. buvo įvykęs konfliktas, bet netiki, kad V. G. jį sužalojo, pretenzijų V. G. neturi, spaudimo iš V. G. dėl parodymų keitimo nepatyrė (t. 2, b. l. 126–128).

9.2. Nors nukentėjusiojo parodymai, jog V. G. jį tik atitraukdamas nuo E. D., pastūmė, daugiau smūgių nesudavė, atitinka liudytojų E. D. ir R. P. parodymus, tačiau, kaip jau minėta, liudytojų E. D. ir R. P. parodymai yra nenuoseklūs ir jais negalima vadovautis. Objektyvių duomenų, kurie patvirtintų nukentėjusiojo tokius parodymus, kad V. G. jam daugiau smūgių nesudavė, byloje nėra.

9.3. Priešingai, byloje esantys duomenys atitinka nukentėjusiojo parodymus, jog jam sužalojimus, nustatytus specialisto išvadoje, padarė būtent nuteistasis V. G..

9.4. Nukentėjusysis A. P. 2020-08-13 vykusios apklausos metu parodė, kad po to, kai V. G. jam sudavė smūgius į veidą ir nugarą, jis išbėgo iš buto į gatvę, ten nepažįstamo asmens paprašė iškvieti greitąją medicinos pagalbą. Tokius nukentėjusiojo parodymus patvirtina liudytojo A. N. parodymai. Liudytojas A. N. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme parodė, kad jam einant gatve netoli ligoninės prie jo priėjo kruvinas žmogus, kuris paprašė iškviesti pagalbą, parodė link ligoninės pusės ir pasakė, kad gėrė ir kažkas jį primušė. Liudytojas taip pat nurodė, kad jis paskambino bendruoju pagalbos centro telefonu, pasakė viską, ką jam sakė vyriškis (t. 1, b. l. 59–61, t. 2, b. l. 89–92). Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytojas A. N. parodė vietą ir aplinkybes, kaip jis sutiko sumuštą nukentėjusįjį A. P. (t. 2, b. l 103–108). Iš liudytojo A. N. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuotų duomenų matyti, kad nukentėjusysis liudytojo A. N. pagalbos paprašė nuo įvykio vietos ((duomenys neskelbtini) namo) būdamas labai nedideliu atstumu – apie 160 metrų. Teisme kaip liudytoja apklausta tyrėja R. B. parodė, kad ji atliko liudytojo A. N. parodymų patikrinimą vietoje, užfiksavo atstumą nuo įvykio vietos iki tos vietos, kur liudytojas A. N. sutiko nukentėjusįjį, kad buvo nustatytas nedidelis atstumas, ir nors patį Birutės gatvės namą užstojo medis, bet pati ta vieta matosi gerai, kad gatvėje, tokiu atstumu niekas negalėjo nukentėjusiojo sumušti, nes išėjimas iš namo yra iš karto į tą gatvę, tai liudytojas būtų tikrai matęs. Šie duomenys patvirtina nukentėjusiojo A. P. parodymus, jog išėjęs iš buto į gatvę jis iš karto nepažįstamo asmens paprašė iškviesti pagalbą.

9.5. Be to, liudytojo A. N. ir nukentėjusiojo parodymus apie pagalbos kvietimą patvirtina duomenys, užfiksuoti greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje, skambučio bendrajam pagalbos centrui apžiūros protokole, policijos įvykių suvestinėje. Iš šiuose dokumentuose užfiksuotų duomenų matyti, kad nukentėjusysis A. P. nurodė, kad jis buvo sumuštas, o ne, kad sužalojimus patyrė pats griūdamas.

9.6. Taip pat nukentėjusiojo A. P. parodymus, jog jis buvo sumuštas, o ne susižalojo griūdamas, patvirtina specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys. Specialisto išvadoje Nr. G 1176/2020(04) nurodyta, jog A. P. nustatyti sužalojimai: odos nubrozdinimai kaktos dešinėje, nugaros dešinėje (ties mentimi), nugaros kairėje (ties kairiuoju petimi), juosmens kairėje; juosmeninių III, IV slankstelių skersinių ataugų lūžiai kairėje; šie sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ Respublikinę (duomenys neskelbtini) ligoninę 2020-08-03; kad A. P. nustatyti sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietai bukais daiktais ar, galimai, paviršiais ir kad sužalojimai padaryti mažiausiai 4 trauminiais poveikiais (t. 1, b. l. 86–87). Be to, šioje specialisto išvadoje nurodyta, kad iš VšĮ Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės asmens ambulatorinio gydymo skubios pagalbos-priėmimo skyriuje apskaitos kortelės matyti, kad A. P. gydytojams nurodė, jog buvo sumuštas pažįstamo asmens, kad buvo mušamas kumščiais ir spardomas. Šie specialisto išvadoje nurodyti duomenys patvirtina nukentėjusiojo A. P. 2020-08-13 vykusios apklausos metu duotus parodymus, jog konflikto su V. G. metu, jo pažįstamas, t. y. V. G., jį rankomis pastūmė, spyrė į veidą ir į nugarą.

9.7. Be to, teisme kaip liudytojai apklausti nukentėjusiojo apklausas vykdę policijos pareigūnai R. B., R. P., M. B. parodė, kad nukentėjusysis A. P. savo valia davė parodymus, kad parodymai buvo surašyti iš nukentėjusiojo žodžių, kad nukentėjusiojo apklausų metu A. P. buvo blaivus. Šių policijos pareigūnų parodymai patvirtina, kad nukentėjusysis parodymus, jog jį sumušė V. G., davė būdamas blaivus ir savo valia, todėl nuteistojo skundo argumentas, kad nukentėjusysis V. G. kaltinančius parodymus davė būdamas neblaivus, yra nepagrįstas.

10. Įvertinus tai, kad nukentėjusiojo parodymus, kuriuose jis įvardino, kad jį sumušė V. G. išgertuvių metu kilusio konflikto metu, patvirtina visuma aptartų įrodymų, daroma išvada, kad tokie nukentėjusiojo parodymai yra teisingi ir jais netikėti nėra pagrindo. Dėl to pagrįstai pirmosios instancijos teismas nuteistojo V. G. kaltę grindė būtent šiais nukentėjusiojo A. P. parodymais, kuriuose jis nurodė, kad jį sumušė V. G., o nukentėjusiojo A. P. parodymais, kuriuose jis nurodė, kad V. G. jo nemušė, tik atitraukė nuo liudytojos E. D., pagrįstai nesivadovavo, kadangi tokių nukentėjusiojo parodymų nepatvirtina kiti byloje surinkti objektyvūs duomenys.

11. Remdamas aptartais įrodymais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad nukentėjusiajam A. P. nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus padarė V. G., todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistasis V. G. padarė jam inkriminuotą BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Dėl to pripažįstama, kad skundžiamas nuosprendis dėl V. G. nuteisimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ir apeliantą išteisinti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, kaip to prašoma apeliaciniu skundu, nėra pagrindo.

12. Teisėjų kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas V. G. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, būtų pažeidęs bendrąsias bausmės skyrimo nuostatas. Skirdamas V. G. bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, nenustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktais), kad nuteistasis anksčiau teistas už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, anksčiau baustas administracine tvarka, nedirba. Visos šios aplinkybės leido pirmosios instancijos teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti V. G. paskyrus areštą. Įvertinusi aplinkybes, turinčias reikšmės skiriant bausmę, teisėjų kolegija daro išvadą, kad už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą V. G. pagrįstai paskirta arešto bausmė, kuri savo dydžiu yra artima įstatymo nustatytam šios bausmės rūšies vidurkiui ir nėra aiškiai per griežta.

13. Nustačius, kad V. G. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos, susidariusios už nukentėjusiajam suteiktą gydymą, atlyginimo priteistas pagrįstai. Be to, apeliaciniu skundu nuteistasis to neginčija.

14. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, naikinti jį nuteistojo V. G. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

15. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius 2022 m. vasario 17 d. Šiaulių apygardos teismui pateikė pažymą Nr. (12.35 Mr) PT-1327 dėl 70,00 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, priteisimo. BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Apeliacines instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad, nors nuteistasis šiuo metu nedirba, yra neįgalus, tačiau yra registruotas užimtumo tarnyboje, taip pat į tai, kad byla apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo išnagrinėta tik pagal paties nuteistojo apeliacinį skundą, kuris netenkinamas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme pripažįsta proceso išlaidomis ir iš nuteistojo V. G. Valstybės naudai priteisia 70,00 Eur advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 106 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo V. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 16 d. nuosprendžio.

Išieškoti iš nuteistojo V. G. Valstybės naudai 70,00 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje.