Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2023-07-21 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A20.-350-1156/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-07-21
Bylos Nr.
A20.-350-1156/2023
Teisminio proceso Nr.
4-45-3-000314-2023-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Donata Šimkutė
Advokatai
Laura Augytė
Kategorijos
Byla Nr. A20.-350-1156/2023
Teisminio proceso Nr. 4-45-3-000314-2023-1Procesinio sprendimo kategorija 21.9.13 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. liepos 21 d.Švenčionys
Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėja Donata Šimkutė,sekretoriaujant Birutei Godliauskienei,

dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Ritai Markevič-Babičevienei,

užsieniečiui P. V., jo atstovei advokatei Laurai Augytei-Kamarauskienei,vertėjai Galinai Tijūnelienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro (toliau – URC) teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės pratęsimo (duomenys neskelbtini) piliečiui P. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. URC teikimu prašoma tęsti 3 mėnesiams alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. URC atstovę teismo posėdžio metu prašė teikimą tenkinti. Pažymėjo, kad priemonę prašoma taikyti tris mėnesius, nes paprastai tokio termino prašoma. Užsienietis nebendradarbiauja, nes prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu nusprendė grįžti į kilmės šalį, per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą neišvyko į nurodytą valstybę, išvyko į (duomenys neskelbtini) Respubliką, ten prašė suteikti prieglobstį, rengiantis grąžinimo procedūrai sugrįžo į Lietuvos Respubliką ir pareiškė paskesnį prieglobsčio prašymą.

2. Užsienietis nurodė, kad nesutinka su teikimu. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) Respublikoje nebuvo sulaikytas, pats sugrįžo į Lietuvos Respubliką, nuėjo į policijos komisariatą, pateikė duomenis apie save ir buvo sulaikytas. Beveik du mėnesius yra sulaikytas, per šį laiką nebuvo atlikta jo kaip prieglobsčio prašytojo apklausa. Turi draugų Lietuvos Respublikoje, pas kuriuos galėtų gyventi, tačiau jo mobiliojo ryšio telefonas yra sugedęs, todėl neturi galimybės su jais susisiekti. Nenori grįžti į (duomenys neskelbtini).

3. Užsieniečio atstovė prašė teikimo netenkinti, nes nėra teisinio pagrindo prieglobsčio prašytoją sulaikyti ar jam taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teikimas tenkintinas iš dalies.

4. Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas). Šio Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Taigi, užsieniečio (įskaitant ir prieglobsčio prašytojus) judėjimo laisvės apribojimas turi būti proporcingas šios priemonės taikymo tikslams ir turi būti užtikrinama, jog toks asmens suvaržymas pagal nustatytas aplinkybes netruktų ilgiau nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

5. Nagrinėjamoje byloje nustatyta (duomenys neskelbtini) pilietis P. V., gimęs (duomenys neskelbtini), pirmąkart į Lietuvos Respubliką atvyko 2022 m. rugpjūčio 22 d. ne per pasienio punktų, o perplaukęs per ežerą. 2022 m. rugpjūčio 23 d., pateikė prieglobsčio prašymą, bet 2022 m. spalio 14 d. nurodė, kad nori grįžti į kilmės šalį, todėl Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2022 m. spalio 24 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutraukė prieglobsčio prašymo nagrinėjimą ir įpareigojo išvykti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) per 30 kalendorinių dienų nuo šio sprendimo įsigaliojimo dienos. 2023 m. gegužės 22 d. užsienietis pats atvyko į policijos komisariatą, todėl 2023 m. gegužės 22 d. 16.30 val. buvo sulaikytas ne ilgiau kaip 48 val., nes jis neteisėtai yra Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsienietis 2023 m. gegužės 23 d. pateikė paskesnį prieglobsčio prašymą, kurį Migracijos departamentas priėmė nagrinėti. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. gegužės 24 d. sprendimu užsieniečiui paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje – iki 2023 m. rugpjūčio 23 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje. Nesutikdamas su priimtu sprendimu užsienietis pateikė skundą, kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. birželio 28 d. nutartimi tenkino iš dalies, konstatavo, kad judėjimo laisvės ribojimai yra objektyviai reikalingi siekiant Įstatymo tikslų – išnagrinėti paskesnį prieglobsčio prašymą, tačiau sutrumpino alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo terminą iki 2023 m. liepos 23 d.

6. Nors po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. birželio 28 d. nutarties priėmimo faktinės aplinkybės nepasikeitė: užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, galutinis sprendimas prieglobsčio byloje nėra priimtas, o tai reiškia, kad nėra atskleisti prieglobsčio prašymo motyvai, teismas pažymi, kad iki šiol nebuvo atlikta nė viena prieglobsčio prašytojo apklausa. Byloje nėra duomenų apie tai, dėl kokių priežasčių nebuvo pradėtos prieglobsčio prašytojo apklausos, nors nuo prašymo pateikimo dienos praėjo beveik du mėnesiai, t. y. terminas, kuris buvo nurodytas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. birželio 28 d. nutarties 25 punkte. Užsieniečio asmens byloje yra tik Migracijos departamento 2023 m. birželio 26 d. raštas, kuriuo siūloma nepanaikinti užsieniečiui taikomų judėjimo suvaržymų, bet nenurodo priežasčių, kodėl nėra išnagrinėtas paskesnis prieglobsčio prašymas. Taip pat nėra pateikta duomenų, patvirtančių teiginius, kad užsienietis prašė suteikti prieglobstį (duomenys neskelbtini) Respublikoje, nors daroma išvada, kad prieglobsčio prašymų pateikimas skirtingose valstybėse yra piktnaudžiavimo procedūra požymis.

7. Pažymėtina ir tai, kad pagal Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktą prieglobsčio prašytojai gali būti sulaikyti siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Nagrinėjamu atveju URC nenurodė ir nepagrindė nė vienos iš Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, kurios sudaro pagrindą manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, nes teikimas grindžiamas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktais, 5 dalies 2–5 punktais.

8. Teismų praktikoje pripažįstama, kad užsieniečio atsisakymas savanoriškai grįžti į kilmės valstybę negali būti vertinamas kaip nebendradarbiavimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1504-1188/2023, 27 punktas ir jame nurodyta teismų praktika), o turint omeny, kad užsienietis pats atvyko į policijos komisariatą, prisistatė, pateikė savo tapatybę patvirtinančius duomenis, nesuteikia pagrindo vertinti, kad jis nebendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, siekiančiomis nustatyti jo tapatybę bei teisinę padėtį. Byloje taip pat nėra duomenų, kad užsienietis galėtų kelti grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai.

9. Teismo vertinimu, Įstatymo tikslų, t. y. atskleisti prieglobsčio prašymo motyvus ir priimti galutinį sprendimą prieglobsčio byloje, galima ir taikant mažiau užsieniečio judėjimo laisvę varžančias priemones, t. y. jį apgyvendinant Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo suvaržymų, todėl pasibaigus Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. gegužės 24 d. sprendimu, iš dalies pakeistu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. birželio 28 d. nutartimi, nustatytam alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo terminui, t. y. nuo 2023 m. liepos 24 d. taikytina Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta priemonė. Tokia priemonė užtikrintų užsieniečio buvimą Lietuvos Respublikoje, bet to, suteiktų galimybę Migracijos departamentui apklausti užsienietį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsnio 4 dalies 3 punktu, 115 straipsnio 1 dalimi, 115 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

iš dalies tenkinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą.

Nuo 2023 m. liepos 24 d. tris mėnesius taikyti (duomenys neskelbtini) piliečiui P. V., gimusio (duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę – užsieniečio apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo suvaržymų, bet ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Donata Šimkutė