Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovei J. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja J. P., dirbdama (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išėjo vaiko priežiūros atostogų trejiems metams, t. y. iki (duomenys neskelbtini), ir šiuo laikotarpiu gavo vaiko priežiūros pašalpą.

Pareiškėja nurodė, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas siekiant įtraukti 7 mėnesius (t. y. laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini), kai pareiškėja buvo atleista iš (duomenys neskelbtini), iki (duomenys neskelbtini)) į bendrą darbo stažą senatvės pensijai gauti, nes pagal teisės aktus senatvės pensijos dydis priklauso nuo įgyto valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo bei draudžiamųjų pajamų koeficiento. Pagal Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 priedo 2 punktą asmens stažui prilyginamas iki 1994 m. gruodžio 31 d. apdrausto (dirbančio) asmens vaiko priežiūros pašalpos gavimo laikas. Pareiškėja nuo (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina įrašas pareiškėjos darbo knygelėje Nr. (duomenys neskelbtini) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos raštas. Dirbdama (duomenys neskelbtini), pareiškėja (duomenys neskelbtini) pagimdė (duomenys neskelbtini) I. P. Pareiškėjos prašymu (duomenys neskelbtini) suteikė jai vaiko priežiūros atostogas 3 metų laikotarpiui, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) Pareiškėjos vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu, praėjus 2 metams ir 5 mėnesiams nuo atostogų pradžios, pareiškėja (duomenys neskelbtini) buvo atleista iš darbo dėl (duomenys neskelbtini) likvidavimo. Atitinkamai padarytas įrašas pareiškėjos Darbo knygelėje. Pareiškėja skundė atleidimą teismui, tačiau vėliau ieškinį atsiėmė. Vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu pareiškėja gavo vaiko priežiūros pašalpą: tiek laikotarpiu iki atleidimo (nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)), tiek po jo (nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nurodė, kad į pareiškėjos stažą senatvės pensijai gauti įskaitomas jos darbo (duomenys neskelbtini) laikotarpis nuo (duomenys neskelbtini) iki atleidimo iš darbo (duomenys neskelbtini). Susidaro situacija, kad tik dalis iš 3 metų pareiškėjos vaiko priežiūros atostogų laikotarpio yra įskaitoma į pareiškėjos stažą senatvės pensijai gauti (2 metai ir 5 mėnesiai, nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)). O likusi dalis (7 mėnesiai, nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)) nėra įskaitoma į pareiškėjos stažą senatvės pensijai gauti. Pareiškėjos darbo sutartis buvo nutraukta nepasibaigus vaiko priežiūros atostogoms, jos Darbo knygelėje padarytas įrašas, kad pareiškėja yra atleista, įrašo apie vaiko priežiūros atostogas joje nėra, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadovaujasi Darbo knygelės duomenimis. Tai, kad trejų metų vaiko priežiūros atostogų laikotarpis pareiškėjos atveju skaičiuojamas nuo (duomenys neskelbtini), pareiškėjos (duomenys neskelbtini) I. P. gimimo dienos, patvirtina jo gimimo liudijimas.

Suinteresuotas asmuo Valstybinio Socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pateikė atsiliepimą, nurodė, kad Pensijų įstatymo 2 priedo 2.3 papunktyje yra nurodyta, kad asmens stažui iki 1994 m. gruodžio 31 d. prilyginamas apdraustų (dirbančių) asmenų, nurodytų šio priedo 2.1 papunktyje, socialinio draudimo ligos (laikinojo nedarbingumo), motinystės (nėštumo ir gimdymo) ir vaiko priežiūros pašalpų gavimo laikas. Lietuvos TSR darbo įstatymų kodekse nuo 1989 m. liepos 1 d. įsigaliojo 199 straipsnio pakeitimas, nustatęs nuo 1989-07-01 papildomas atostogas vaikui prižiūrėti iki jam sueis treji metai amžiaus, nepaliekant darbo užmokesčio. Duomenų apie pareiškėjos darbą laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) darbo knygelėje Nr. (duomenys neskelbtini) nėra. Vilniaus skyrius kreipėsi į (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, į asociaciją „(duomenys neskelbtini)“ ir į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos archyvą. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo, kad archyve nėra duomenų apie pareiškėjos priėmimą į darbą bei atleidimą iš darbo (duomenys neskelbtini) m., nėra ir darbo užmokesčio priskaičiavimo dokumentų. Asociacija „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pranešė, kad neturi duomenų apie buvusius (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) darbuotojus. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos archyvo (duomenys neskelbtini) rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) dokumentai archyvo skyriui saugoti neperduoti, todėl duomenų apie J. P. darbą laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) neturi. Įskaityti į pareiškėjos stažą laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), t. y. po pareiškėjos atleidimo iš (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini), nėra teisinio pagrindo.

2024-06-13 pareiškėjos atstovė advokatė teismo posėdžio metu nurodė, kad nustatytinas juridinis faktas, jog pareiškėja buvo vaiko priežiūros atostogose 3 m. Svarbu, nes 3 m. laikotarpis turi būti prilyginamas darbo stažui pensijai gauti. Šiuo metu neįskaitomi 7 mėn., nes buvo atleista iš darbo. Sodra vadovavosi Darbo knygelės duomenimis, jokių duomenų nėra apie vaiko priežiūros atostogas. Aplinkybes, kad pareiškėja gavo pašalpą, patvirtina Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (1992-1994 m.) 18 straipsnis. Pagal VSDĮ 19 straipsnį trečiaisiais metais buvo mokama ½ MGL pašalpa. Buvo drausta iki vaiko priežiūros atostogų, taip pat išėjus vaiko priežiūros atostogų. VSDĮ prasme buvo drausta iki 3 m. vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu, gavo pašalpą.

Pareiškėja teismo posėdžio metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini) išeina į pensiją. Gavo iš Sodros pranešimą, kad nuo (duomenys neskelbtini), kai buvo likviduota (duomenys neskelbtini), iki (duomenys neskelbtini) m. nėra darbo stažo laikotarpio. Nors buvo vaiko priežiūros atostogose. Tai buvo antras vaikas, su pirmu taip pat rašė prašymą suteikti vaiko priežiūros atostogas 3 metams. Dingo 7 mėn. darbo stažas. (duomenys neskelbtini) gimė vaikas. Rašė prašymą suteikti vaiko priežiūros atostogas iki 3 metų. Gavo išmoką. Gavo tiek laiko, kiek tuo metu buvo galima. Iki 3 m. buvo saugoma darbo vieta. Dėl atleidimo kreipėsi į teismą, nes valstybė garantavo iki 3 m. išsaugotą darbo vietą. Kai likvidavo (duomenys neskelbtini), darbuotojai buvo perkeliami į kitą įstaigą, o darbuotojos, kurios buvo vaiko priežiūros atostogose, buvo atleistos. Teismo procesas buvo vilkinamas, todėl atsisakė ieškinio. Pareiškėja buvo vaiko priežiūros atostogose 3 m. nuo (duomenys neskelbtini).

Suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėja dirbo nuo (duomenys neskelbtini) m. iki (duomenys neskelbtini). Pagal Darbo knygelę, atleista dėl įmonės likvidavimo (duomenys neskelbtini). Pagal DSĮ 21 straipsnio 1 punktą galėjo atleisti likvidavus įmonę. Nutrūkus darbo santykiams, nutrūko ir atostogos. Į stažą įskaitomas dirbančių darbo stažas. Vaiko pašalpos nuo 1990 m. liepos mėn. buvo mokamos iki 1,5 metų. Nuo 1,5 m. iki 3 m. nedirbančios motinos nebuvo draudžiamos. Likvidavus, nebuvo mokama pašalpa. Tik nuo 1999-10-01 draudžiamos nedirbančios motinos. Vaiko priežiūros atostogos nefiksuojamos darbo knygelėje, suteikiama vadovo įsakymu. Vaiko priežiūros atostogos, kol dirbo, įskaitomos, o po atleidimo yra neįskaitomos. Nedirbančias pradėta drausti nuo 1999 m. 1995 m. naujas Pensijų įstatymas. Dirbančias valstybė draudė.

Liudytoja S. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra buvusi J. P. (duomenys neskelbtini). Dirbo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Dirbo nuo (duomenys neskelbtini) m. Dirbo iki dekreto (duomenys neskelbtini) – truko 3 m., po to tęsėsi su (duomenys neskelbtini) vaiku. J. P. išėjo (duomenys neskelbtini). Darbdavys suteikė 3 m. vaiko priežiūros atostogų. Atleista likvidavus, kol buvo vaiko priežiūros atostogose. Metus laiko bylinėjosi, vilkino atsakovas procesą, byla nutraukta. Pakliuvo į pereinamąjį laikotarpį, dėl to neturi būti nuskriaustos motinos, kurios tuo metu augino vaikus.

Baigiamojoje kalboje pareiškėjos atstovė advokatė nurodė, kad visi 3 m. turi būti įskaitomi į stažą pensijai gauti, nes, pirma, buvo drausta iki vaiko priežiūros ir 2,5 m. po išėjimo. Po atleidimo galimai buvo nedraudžiama. Bet atmetus pareiškimą, būtų nesąžininga. Antra, faktiškai vaiko priežiūros atostogos buvo suteikiamos 3 metus (duomenys neskelbtini). Trečia, pašalpa buvo mokama pagal įstatymą.

Pareiškėja baigiamojoje kalboje nurodė, kad suteikė valstybė galimybę 3 m. auginti vaiką, bet staiga atleido, dirbančiuosius perkėlė, o ją atleido.

Suinteresuoto asmens atstovė nurodė, kad į stažą įskaitomos vaiko priežiūros atostogos tik dirbantiems, o pareiškėja buvo atleista.

Pareiškimas tenkinamas visiškai.

Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-969/2015).

Remiantis CPK 445 straipsniu, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. P. laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo suteiktos vaiko priežiūros atostogos ir šiuo laikotarpiu ji gavo vaiko priežiūros pašalpą.

Byloje, remiantis rašytiniais įrodymais nustatyta, pareiškėjos J. P. Darbo knygelėje (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) atliktas įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) apie pareiškėjos priėmimą į darbą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) ir įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) apie atleidimą iš darbo (duomenys neskelbtini) likvidavus organizaciją. Remiantis (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) raštu Nr. (duomenys neskelbtini), archyve nėra duomenų apie pareiškėjos priėmimą į darbą bei atleidimą iš darbo (duomenys neskelbtini) metais, nėra ir darbo užmokesčio priskaičiavimo dokumentų. Kaip matyti iš asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) rašto Nr. (duomenys neskelbtini), asociacija neturi duomenų apie buvusius (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) darbuotojus. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos archyvo (duomenys neskelbtini) rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) dokumentai archyvo skyriui saugoti neperduoti, todėl duomenų apie J. P. darbą laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) neturi.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (duomenys neskelbtini) raštu pareiškėją informavo, kad, vadovaujantis Darbo knygelės duomenimis, į pareiškėjos stažą senatvės pensijai gauti įskaitomas jos darbo (duomenys neskelbtini) laikotarpis nuo (duomenys neskelbtini) iki atleidimo iš darbo (duomenys neskelbtini), o pagrindo patikslinti ir įskaityti laikotarpio nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (t. y., kai atleista iš (duomenys neskelbtini) Pareiškėja vis dar buvo vaiko priežiūros atostogose) į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą nėra. Pareiškėjai nurodyta, kad stažas nurodytu laikotarpiu gali būti nustatytas teismo tvarka, kaip juridinę reikšmę turintis faktas.

Socialinio draudimo pensijų skyrimą ir pensijų socialinio draudimo stažo (toliau – ir stažas) apskaičiavimą reglamentuoja Socialinio draudimo pensijų įstatymas ir Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-670 (toliau – ir Nuostatai). Stažas – laikas, per kurį įstatymų nustatyta tvarka buvo mokamos arba turėjo būti mokamos pensijų socialinio draudimo įmokos, ir šio įstatymo nurodyti stažui prilyginti laikotarpiai (Socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 12 dalis). Asmens stažas nustatomas ir apskaičiuojamas vadovaujantis Socialinio draudimo pensijų įstatymo 10 straipsniu ir Nuostatų 6.4 – 6.5, 15 – 26 punktais. Stažui prilyginami laikotarpiai, buvę iki 1994 m. gruodžio 31 d., nurodyti Socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 priede (Socialinio draudimo pensijų įstatymo 10 straipsnio 7 dalis). Šiuos laikotarpius įrodantys dokumentai nurodyti Nuostatų 6.4 punkte, t. y. stažui prilyginami laikotarpiai įrodomi darbo knygelėmis, jei įrašai darbo knygelėse padaryti remiantis dokumentais (įsakymais dėl priėmimo į darbą ir atleidimo iš jo, valstybinės archyvų sistemos įstaigų ir savivaldybių archyvų ar buvusių darboviečių išduotais darbo stažo pažymėjimais ir panašiai) ir patvirtinti darbdavio (jo įgalioto asmens) parašu, įrašą padariusios įmonės, įstaigos, organizacijos antspaudu; darbo stažo pažymomis, darbdavių (jų įgaliotų juridinių asmenų, teikiančių jiems dokumentų saugojimo paslaugas ir turinčių licenciją tokiai veiklai) išduotomis remiantis turimais dokumentais ir patvirtintomis vadovo parašu ir antspaudu, jeigu juridinis asmuo privalo jį turėti arba jų saugomų dokumentų nuorašais ar išrašais; sistemos, kurioje asmuo dirbo, aukštesniųjų įstaigų, taip pat likviduotos institucijos, įstaigos ar įmonės funkcijų perėmėjų, o jeigu jų nėra – savininko teises ir pareigas įgyvendinančių institucijų (jų įgaliotų juridinių asmenų, teikiančių jiems dokumentų saugojimo paslaugas ir turinčių licenciją tokiai veiklai) pažymomis, išduotomis remiantis turimais dokumentais ir patvirtintomis vadovo parašu ir antspaudu, jei juridinis asmuo privalo jį turėti; arba jų saugomų dokumentų nuorašais ar išrašais. Pagal Nuostatų 18 punktą, jei stažui prilyginamus laikotarpius iki 1993 m. gruodžio 31 d. įrodantys dokumentai neišlikę, tačiau yra išlikę dokumentai apie asmeniui apskaičiuotą (išmokėtą) darbo užmokestį ir, remiantis šiuose dokumentuose esančiais duomenimis, galima daryti išvadą, kad asmuo dirbo pagal darbo sutartį, į stažą remiantis tokiais dokumentais gali būti įskaitomas atlyginimo mokėjimo laikotarpis, įskaitant to laikotarpio pradžios ir pabaigos mėnesiais faktiškai dirbtų dienų skaičių, o kitus (ne darbo pradžios ir pabaigos) mėnesius, už kuriuos buvo apskaičiuotas darbo užmokestis, įskaitant visus.

Pareiškėjos teigimu, nuo (duomenys neskelbtini), gimus (duomenys neskelbtini), jai buvo suteiktos vaiko priežiūros atostogos iki vaikui sukaks treji, darbo knygelėje įrašų apie suteiktas vaiko priežiūros atostogas nėra, taip pat nėra išlikęs įsakymas, kurio pagrindu šios atostogos suteiktos.

Pareiškėja pateikė teismui darbo knygelę (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje yra įrašas, kad ji nuo (duomenys neskelbtini) atleista likvidavus (duomenys neskelbtini). Darbo knygelėje įrašų apie suteiktas vaiko priežiūros atostogas nėra. Liudytoja teismui patvirtino, kad dirbo su pareiškėja, kuriai, gimus (duomenys neskelbtini), buvo suteiktos vaiko priežiūros atostogos iki trejų. Pagal tuo metu buvusią tvarką darbuotojoms, gimus vaikui, buvo suteikiamos vaiko priežiūros atostogos iki trejų metų. Pareiškėja į bylą pateikė (duomenys neskelbtini) gimimo įrašą, iš kurio nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gimė (duomenys neskelbtini). Kitų išlikusių pareiškėjos vaiko priežiūros atostogų suteikimą aktualiu laikotarpiu (pažymų, įsakymų ir pan.) byloje nėra. Iš pareiškėjos paaiškinimų teismui nustatyta, kad pareiškėjai nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo suteiktos vaiko priežiūros atostogos, kurių metu ji buvo atleista likvidavus (duomenys neskelbtini), išmokos buvo mokamos viso laikotarpio metu. Nurodytas aplinkybes teismui patvirtino ir liudytoja, dirbusi aktualiu laikotarpiu su pareiškėja. Liudytoja išsamiai papasakojo tuo metu buvusią situaciją. Byloje nėra objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą abejoti liudytojos duotais parodymais (CPK 178 straipsnis), kurie yra nuoseklūs, paremti konkrečiais nurodytais faktais.

Vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 1991 m. birželio 1 d. iki 1994 m. gegužės 25 d.) 18 straipsnio nuostatomis, pašalpa vaiko priežiūrai iš valstybinio socialinio draudimo lėšų mokama, jei bent vienas tėvų yra draudžiamas valstybiniu socialiniu draudimu, taip pat, jei vaiko motina buvo draudžiama ir nėštumo arba vaiko iki trejų metų priežiūros metu buvo atleista iš darbo dėl įmonės, įstaigos ar organizacijos likvidavimo. Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjai buvo mokama pašalpa vaiko priežiūrai nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini).

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos darbo įstatymų kodekso (redakcija, galiojusi nuo 1990 m. gruodžio 13 d.) 203 straipsnio nuostatas, neleidžiama administracijos iniciatyva atleisti iš darbo nėščių moterų ir moterų, turinčių iki trejų metų vaikų (vienišų motinų, turinčių iki keturiolikos metų vaikų arba vaikų invalidų iki 16 metų), išskyrus atvejus, kai įmonė, įstaiga, organizacija visiškai likviduojama. Šiais atvejais leidžiama jas atleisti būtinai įdarbinant. Įdarbinimo laikotarpiu joms paliekamas vidutinis darbo užmokestis. Jeigu įmonė, įstaiga, organizacija visiškai likviduojama, šio straipsnio antrojoje dalyje nurodytas moteris privalo įdarbinti ministerija, žinyba, kuriai pavaldi likviduojamoji įmonė, įstaiga, organizacija, ir rajonų, miestų, miestų rajonų Liaudies deputatų tarybų vykdomieji komitetai. Atleistos moterys turi būti įdarbintos per dvi savaites nuo atleidimo iš darbo dienos. Nagrinėjamu atveju susiklostė faktinė situacija, kad pareiškėja buvo atleista iš darbo vaiko priežiūros atostogų metu likvidavus (duomenys neskelbtini), tačiau nebuvo įdarbinta.

CPK 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tada, kai asmuo negali kita tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad nėra išlikę dokumentai, patvirtinantys pareiškėjai suteiktas vaiko priežiūros atostogas laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), kas patvirtina Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnyje nustatytą pagrindą nustatyti juridinę reikšmę pareiškėjai turintį faktą apie jai suteiktas vaiko priežiūros atostogas laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Prašomas nustatyti faktas pareiškėjai turi juridinę reikšmę, nes jis įtakoja pareiškėjos socialinio draudimo pensijos dydį.

Teismas, visapusiškai įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, teismo posėdžio metu duotus pareiškėjos ir suinteresuoto asmens atstovės paaiškinimus, liudytojos parodymus, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad byloje yra pakankamai duomenų nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja J. P., dirbdama (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išėjo vaiko priežiūros atostogų trejiems metams, t. y. iki (duomenys neskelbtini), ir šiuo laikotarpiu gavo vaiko priežiūros pašalpą. Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas, siekiant patvirtinti pareiškėjos darbo stažą aktualiu laikotarpiu ir pareiškėjai gauti senatvės pensiją.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidų byloje nepatirta.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 264 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 448 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) dirbdama (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išėjo vaiko priežiūros atostogų trejiems metams, t. y. iki (duomenys neskelbtini), ir šiuo laikotarpiu gavo vaiko priežiūros pašalpą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant apskaičiuoti pareiškėjai J. P. pensiją pagal Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymą.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.