Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

nukentėjusiajam R. S.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos Respublikos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini) deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirba, teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. R. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent 2023-10-12, 17.35 val., prie Kauno 47 namo, Marijampolės mieste, neatsargiai vairuodamas automobilį TOYOTA PRIUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 p. reikalavimus – nesilaikė visų atsargumo priemonių, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio, neįsitikino, kad važiuoti per pėsčiųjų perėją saugu, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, dėl ko kliudė per pėsčiųjų perėja įėjusį pėsčiąjį R. S.. kuriam konstatuoti kūno nubrozdinimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, o kraujosruva ir žastikaulio krumplio lūžimas – nesunkų sveikatos sutrikdymą

Kaltinamasis A. R. kaltu prisipažino iš dalies. Parodė, kad 2023 m. spalio 12 d. apie 17.30 val. sidabrinės spalvos automobiliu „Toyota Prius“ važiavo Kauno gatve nuo stadiono link miesto centro. Pirmoje eismo juostoje buvo daug automobilių, tiesiog buvo „užkišta“, todėl likus gal 200 metrų iki perėjos persirikiavo į antrą eismo juostą. Matė, kad yra pėsčiųjų perėja, artėdamas link jos važiavo apie 20-25 km/val. greičiu. Pirmoje eismo juostoje buvo daug automobilių, prie perėjos jie ir stovėjo, ir važiavo, o jam privažiavus iki perėjos, pirmoje eismo juostoje buvę automobiliai prie perėjos stovėjo. Artėdamas prie pėsčiųjų perėjos automobilio nestabdė, kadangi važiavo lėtai, pasižiūrėjęs į dešinę pusę prie perėjos ir perėjoje žmonių nematė. Iš lėto judėdamas pamatė prieš jo automobilį bėgantį žmogų, iš karto stabdė, tačiau žmogų kliudė automobilio buferiu į kojas, po to tas žmogus viena ranka lenkėsi į kapotą ir alkūne trenkėsi į priekinį automobilio stiklą, nuo smūgio stiklas skilo. Paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112, priėjo prie gulinčio nukentėjusiojo, klausė, kas jam atsitiko, tai jis pasakė, kam bėgo, būtų ramiai perėjęs. Nepripažįsta, kad kaltas tik jis vienas, nes pėsčiasis pažeidė Kelių eismo taisyklių 44 punktą - jis neįsitikino, kad gali saugiai pereiti, bėgo per gatvę. Teisę vairuoti transporto priemones turi apie 28-29 metus, baustas administracine tvarka daugiausia už leistino greičio viršijimą, baudų nesumokėjęs, nes trūksta lėšų

Nukentėjusysis R. S. parodė, kad 2023 m. spalio 12 d. apie 17.35 val. eidamas Kauno gatve, norėdamas pereiti į kitą gatvės pusę, priėjo perėją. Prie perėjos stabtelėjo. Pirmoje eismo juostoje važiavę automobiliai sustojo, antroje eismo juostoje tuo metu automobilių nebuvo. Tuomet jis įžengė į perėją, tikrai nebėgo, žiūrėjo į dešinę pusę, ar kitoje gatvės pusėje važiuojantys automobiliai stoja. Kai jau įžengė į antrą eismo juostą, pamatė ja atvažiuojančią dideliu greičiu mašiną, pajautė, kad pašoko, atsirėmė alkūne į priekinį automobilio stiklą ir nukrito kitoje eismo juostoje, už saugumo salelės, už 8-9 metrų. Pamatęs automobilį kažkaip sureagavo, kažką darė, tiksliai šio momento, ar bėgo, neatsimena. Prie jo pribėgo moterys, neleido keltis. Kaltinamojo nematė. Eismo įvykio metu buvo sulaužyta alkūnė, riešas, nubrozdintas šonas, sužalota koja. Greitoji medicinos pagalba pristatė į gydymo įstaigą, kur jam atliko tyrimus, sugipsavo ranką. Naktį gipsą nusikirpo pats, kadangi tino ir mėlynavo ranka, ryte vėl pats užsidėjo. Vėliau gipsą pakeitė į langetę. Rankos gydymas buvo tęsiamas Anglijoje, kur jis gyveno, dar ir dabar alkūnė, pirštai neatsistatę.

Policijos pareigūnės A. M. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2023 m. spalio 12 d. patruliuodama kartus su Marijampolės apskr VPK reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu A. P. gavo pranešimą iš budėtojų, kad adresu Marijampolė, Kauno g. 47, automobilis „TOYOTA“, v/n (duomenys neskelbtini) partrenkė vyrą. Atvykus į įvykio vietą, GMP atvažiavo kartu ir išsivežė vyrą į Marijampolės skubios pagalbos skyrių. Tuomet buvo bendrauta su pranešėju A. R. (nustatytas 0.00 promilių blaivumas), kuris paaiškino kad važiuojant automobiliu „TOYOTA: valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno gatve nuo stadiono 25 km/h greičiu, pamatė bėgant gatve vyrą už perėjos 2 arba 3 metrai. Greitai stabdė, tačiau vyrą kliudė automobilio kaires pusės kapotu, o vyras ranka rėmėsi į automobilio priekinį stiklą. Perėja yra filmuojama vaizdo stebėjimo kamerų. ( b.l. 15)

Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota, kad įvykio vieta pėsčiųjų perėja Kauno g. prie 47-o namo , Marijampolės m. Perėja pažymėta kelio ženklais, perėjos raštu kelio važiuojamojoje dalyje, perėjoje yra saugumo salelė. Kauno g. yra po dvi važiavimo juostas viena kryptimi, kurių plotis po 3 m. Vaizdo medžiagoje matomas stovintis antroje važiavimo juostoje Marijampolės centro kryptimi automobilis „TOYOTA“, jo galinė dalis prie pažymėtos pėsčiųjų perėjos juostos krašto, t. y. automobilis pravažiavęs perėją (b.l. 17-30)

Transporto priemonės apžiūros protokole nurodyta, jog apžiūrėjus automobilį „TOYOTA PRIUS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad sudužęs priekinis stiklas vairuotoje pusėje ( b. l. 16).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas ir peržiūrėtas 2023-10-12 vaizdo įrašas laikotarpiu 18:04:06-18:08:02 val. Įrašas trunka 3:57 min. Vaizde matosi pėsčiųjų perėja, esanti prie Kauno 47-o namo, Marijampolės mieste. 18:04:28 vyriškis eina link pėsčiųjų perėjos. Jį pamatę pirmoje eismo juostoje sustoja praleisti du automobiliai, 18:04:30 val. vyriškis žengia į gatvę per pėsčiųjų perėją. Matosi, kad antra eismo juosta atvažiuoja šviesios spalvos automobilis „Toyota“, kuris važiuoja link pėsčiųjų perėjos nemažindamas greičio. Vyriškis dar bando pagreitinęs žingsnį prabėgti per gatvę, tačiau automobilis „Toyota“ priekine dalimi kliudo pėsčiąjį, kuris nuo smūgio pakyla į orą, persiverčia per automobilio kapotą ir nuskrieja į priešpriešinę eismo juostą. Automobilis „Toyota“ sustoja už pėsčiųjų perėjos tik po smūgio su vyriškiu. Po smūgio vyriškis guli važiuojamojoje kelio dalyje, prie jo iš kitos gatvės pusės pribėga moteris. 18:06:51 val. Iš automobilio „Toyota“ išlipa vyriškis. ( b.l. 35-40). Teisiamojo posėdžio metu šis vaizdo įrašas buvo peržiūrėtas.

Specialisto išvadoje Nr. 608/2023(09) nurodyta, kad R. S. konstatuota kairio žastikaulio šoninio krumplio lūžimas, kairės plaštakos nubrozdinimai, kraujosruva kairio žasto srityje. Kūno nubrozdinimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, o kraujosruva ir žastikaulio krumplio lūžimas – nesunkų sveikatos sutrikdymą.( b.l. 56)

Aptartais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad kaltinamojo A. R. kaltė įrodyta visiškai. Neabejotinai kaltinamojo, nukentėjusiojo parodymais, apžiūrų protokolų duomenimis nustatyta, kad nukentėjusysis buvo partrenktas kaltinamojo A. R. vairuojamo automobilio pėsčiųjų perėjoje, dėl to jam nesunkiai buvo sutrikdyta sveikata- padaryti teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuoti kūno sužalojimai. Kaltinamasis ir nukentėjusysis duodami parodymus iš dalies skirtingai aiškina šio eismo įvykio situaciją, tačiau visa eismo įvykio eiga užfiksuota objektyviuose duomenyse- vaizdo įraše, kuris buvo apžiūrėtas ikiteisminio tyrimo metu, o taip pat peržiūrėtas teismo posėdžio metu. Vaizdo įraše užfiksuota, jog pėsčiųjų perėja paženklinta kelio ženklu „Pėsčiųjų perėja“ bei horizontaliu žymėjimu. Matosi, kad prie pėsčiųjų perėjos priėjęs nukentėjusysis stabteli, pirmoje eismo juostoje važiuojantys du automobiliai sustoja, antra juosta atvažiuoja šviesios spalvos automobilis, artėdamas prie pėsčiųjų perėjos greičio nemažina, pėsčiasis įžengia į perėją, iš pradžių eina, o pamatęs antra eismo juosta atvažiuojantį automobilį paspartina judėjimą ir antros eismo juostos pabaigoje kliudomas automobilio, užvirsta ant automobilio kapoto ir nusviedžiamas į kitą važiuojamąją kelio dalį. Matosi automobilio priekinio stiklo pažeidimas.

Kelių eismo taisyklių 30 p. nurodyta, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti. Iš vaizdo įrašo akivaizdu, kad kaltinamasis A. R. šiame punkte nurodytų veiksmų visiškai neatliko- artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos vairuojamo automobilio greičio nemažino ir nesustojo, matydamas, kad pirmoje eismo juostoje prieš pėsčiųjų perėją sustoję net du automobiliai, kurie užstoja visą perėjos matomumo lauką, nesiėmė jokių atsargumo priemonių, tęsė judėjimą tokiu pačiu greičiu ir pėsčiųjų perėjos ribose, netgi jo važiuojamos eismo juostos antroje dalyje, kliudė nukentėjusįjį. Be to, iš vaizdo įrašo duomenų, įvertinus kaltinamojo vairuojamo automobilio judėjimą, pėsčiojo partrenkimo mechanizmą-užkrito ant automobilio kapoto, atsitrenkė į stiklą ir nuskriejo net į kitą kelio pusę, akivaizdu, jog kaltinamasis važiavo didesniu negu jo nurodomas važiavimo greitis, tokiais savo parodymais švelnindamas savo kaltę, kaip ir nurodydamas, kad dėl eismo įvykio kaltas ir nukentėjusysis, jo nuomone pažeidęs kelių eismo taisyklių 44 p. reikalavimus. Kelių eismo taisyklių 44 p. numato-įžengti į važiuojamąją dalį pėstiesiems leidžiama tik po to, kai jie įvertina atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį ir įsitikina, kad tai saugu; pėstieji, prieš įžengdami į važiuojamąją dalį ir eidami ja, turi vengti bet kokių veiksmų (naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis ir panašiai), kurie atitrauktų jų dėmesį nuo aplinkos ir eismo situacijos kelyje stebėjimo ir trukdytų įsitikinti, kad eiti saugu. Iš vaizdo įrašo duomenų matyti, kad nukentėjusysis šias pareigas pilnai įvykdė- stabtelėjo prie perėjos prieš įžengdamas į ją, įžengė įsitikinęs, kad pirmoje eismo juostoje važiuojantys automobiliai sustoja jį praleisti, antroje eismo juosta važiavęs kaltinamojo automobilis dar buvo tolokai nuo perėjos, perėja ėjo, o ne bėgo, ir tik pamatęs, kad antroje eismo juostoje važiuojantis automobilis greičio nelėtina, padidino judėjimo greitį. Įvertinus visus šiuos įrodymus teismas sprendžia, kad pagrindine priežastimi eismo įvykiui kilti buvo kaltinamojo A. R. padarytas Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimų pažeidimas. Eismo įvykio metu nukentėjusiajam nesunkiai buvo sutrikdyta sveikata ir šie padariniai yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kaltinamojo padarytu minėtu kelių eismo taisyklių pažeidimu. Kaltinamasis automobilį vairavo blaivus. Jo veika, įvertinus eismo įvykio pasekmes- padarytas nesunkus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas- atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281 str. 1 d., sudėtį.

Kaltinamojo A. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis A. R. padarė neatsargų nusikaltimą, nusikaltimo pasekmės nėra sunkios. Jis neteistas (teistumas išnykęs). Kaltinamasis sistemingai daro grubius kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtų administracinių baudų nesumokėjęs, nedirba, pajamos- gaunama socialinė išmoka. Įvertinus jo padarytos veikos pobūdį ir pavojingumą, atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, turtinę padėtį, teismas sprendžia, kad jam skirtina artima vidurkiui arešto bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad padarytas neatsargus nusikaltimas, į kaltinamojo asmenybę- teistumai išnykę, arešto bausme teisiamas pirmą kartą, yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, jos vykdymą atidedant BK 75 straipsnio 1 dalies pagrindu. Įvertinus tai, kad jis turi pastovią gyvenamąją vietą, į nusikaltimo pobūdį, intensyvi priežiūra neskirtina.

Kaltinamasis kaltu prisipažino iš dalies, byloje atliktas pilnas įrodymų tyrimas, todėl BK 64¹ straipsnis netaikytinas ir bausmė vienu trečdaliu nemažintina.

Kaltinamasis BK 281 str. 1 d. numatytą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę, tam reikalinga naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti transporto priemones. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). Kaip jau buvo minėta, kaltinamasis sistemingai daro kelių eismo taisyklių pažeidimus- leistino greičio viršijimą miesto ribose, pažeidimų ir baudimo reikšmę sumenkina, aiškindamas, kad jie padaryti nakties metu. Nagrinėjamu atveju padarė šiurkštų kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį kito asmens sveikatos sutrikdymą, kaltu prisipažįsta iš dalies kaltindamas ir patį nukentėjusįjį. Įvertinęs šias aplinkybes, o taip pat atsižvelgdamas į formuojamą teismų praktiką teismas sprendžia, kad nors kaltinamasis neatsargų nusikaltimą padarė būdamas blaivus, pasekmės nėra ypatingai sunkios, turi didelį vairavimo stažą, tačiau siekiant paveikti, kad nedarytų naujų nusikalstamų veikų, suvoktų atsakomybę už kelių eismo taisyklių pažeidimus, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė- uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, artimam minimaliam šios poveikio priemonės terminui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303-305, 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. R. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 50 (penkiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 8 punktu, bausmės vykdymą atidėti 7 (septyniems) mėnesiams, įpareigoti bausmės vykdymo atidėjimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio pagrindu skirti A. R. baudžiamojo poveikio priemonę- uždrausti 1 (vienerius) metus ir 3 (tris) mėnesius naudotis teise vairuoti transporto priemones.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismą.