Vilniaus apygardos teismo nutartis

2023-09-19 · Civilinė byla Nr. e2A-1554-432/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-09-19
Bylos Nr.
e2A-1554-432/2023
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Visvaldas Kazakiūnas, Loreta Braždienė, Virginijus Kairevičius
Ieškovas
E.K.
Atsakovas
B. V.
Trečiasis asmuo
A. V.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Virginijaus Kairevičiaus, Visvaldo Kazakiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) B. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023-04-11 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E.K. ieškinį dėl transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo, pareikštą atsakovei B. V., trečiasis asmuo A. V. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas prašė nutraukti 2022-09-06 šalių sudarytą automobilio pirkimo – pardavimo sutartį, taikyti restituciją: grąžinti automobilį atsakovei, o ieškovui iš atsakovės priteisti sumokėtą automobilio kainą – 5 000 Eur, nuostolių atlyginimą – 941,93 Eur, neturtinės žalos atlyginimą – 300 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad 2022-09-06 iš atsakovės įsigijo automobilį (duomenys neskelbtini). Pardavėja sutarties dalyje „įvykiai ir trūkumai“ nurodė: „Po kapitalinio variklio remonto gali atsirasti keli tepalo lašiukai antifrizo paviršiuje, rekomenduojama pasikeisti purkštukų gumytes“. Tuo tarpu skelbime apie parduodamą automobilį buvo nurodyta „geras, prižiūrėtas automobilis. Jokių papildomų investicijų nereikalauja“. Įsigijęs automobilį ieškovas jį nupoliravo bei įsigijo naujas padangas. 2022-09-13 nuvažiavus apie 220 km pastebėta, kad rūksta dūmai iš automobilio, išbėga antifrizas. Automobilį pristačius meistrui, nustatyta jo būklė ir konstatuota, kad bėga dyzelinis kuras, antifrizas sistemoje dingsta, antifrizo bakelyje yra daug tepalo, elektronikos gedimai. Apie šiuos gedimus buvo informuota atsakovė. Jai nesutinkant su ieškovo reikalavimais, ieškovas kreipėsi į Birutės Meškauskienės firmą „Agrija“, kuri, dalyvaujant atsakovei, atliko automobilio patikrą ir nustatė šiuos trūkumus: 1) automobilio variklio alyva gausiai patenka į aušinimo sistemą; 2) bėga kuras, antifrizas teka per vandens siurblį, alyva pastebėta aušinimo skysčio bakelyje; 3) elektronikos gedimai, generatoriaus blokas neveikia; 4) automatinės pavarų dėžės klaida. Nurodyta, kad automobilio eksploatuoti nerekomenduojama. Ieškovas teigė, kad patyrė papildomas išlaidas, susijusias su automobilio įsigijimu ir defektų konstatavimu, tai yra sumokėjo 244,70 Eur taršos mokestį, 150 Eur už poliravimą, 400 Eur už padangas, 70 Eur sumokėjo už defektaciją, patirtos išlaidos kitoms transporto priemonėms sudaro 77,23 Eur. Nustačius automobilio trūkumus, ieškovas patyrė psichologinį stresą ir sukrėtimą, jį kankino nemiga, buvo sunku atsipalaiduoti, nuolat vargino mintys apie nepavykusį sandorį, prasidėjusius teisminius procesus, atsirado papildomų nepatogumų, negalint naudotis automobiliu, nes ieškovas yra IV kurso studentas, dirba naktinį darbą, važiuojant į darbą ir studijas jam būtinas automobilis, tačiau įsigijęs nekokybišką automobilį, jis turėjo papildomų išlaidų, naudodamasis City bee ir Bolt paslaugomis.

3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad aptarė automobilio trūkumus ir pirkėjas, pasirašydamas sutartį, su jais sutiko. Pirkėjas prieš pasirašydamas sutartį patikrino automobilį, su juo pavažiavo, dėl automobilio būklės nenurodė pretenzijų, atsisakė atlikti papildomą automobilio apžiūrą. Ieškovo pateiktas defektacijos aktas neįrodo, kad buvo parduotas automobilis, neatitinkantis pirkimo – pardavimo sutarties sąlygų bei įstatymo reikalavimų. Pirkėjas turėjo galimybę naudoti automobilį pagal paskirtį. Pirkėjas buvo informuotas, kad dėl sutartyje išdėstytų trūkumų būtina atlikti remonto darbus, tačiau ieškovas iš karto pradėjo automobilį naudoti ir iki pranešimo apie sutarties nutraukimą nuvažiavo daugiau nei 400 km, ši aplinkybė galėjo nulemti automobilio gedimą, dėl kurio jo negalima eksploatuoti. Sutartyje aptarto transporto priemonės remonto ieškovas neatliko, pastebėjęs dūmus, nepasirūpino automobilio nugabenimu į servisą, toliau jį eksploatavo.

4. Dublike ieškovas tvirtino, kad atsakovė sutartyje nurodė tik nežymius trūkumus, kurie nesudarė pagrindo atsakovui abejoti transporto priemonės galimybe naudoti jį pagal paskirtį. Atsakovė kitų defektų nenurodė, nepateikė pastabų, kuriose būtų aptarti elektronikos gedimai, variklio veikimo ypatybės. Priešingai, atsakovė sutartyje nurodydama, kad automobilis yra po kapitalinio remonto, suklaidino ieškovą, nes minėta pastaba reiškė, jog automobilis veiks be priekaištų. Ieškovas, įvertinęs informaciją apie automobilio būklę (po kapitalinio remonto) buvo užtikrintas, kad įsigyja geros būklės automobilį. Atsakovė apie daikto trūkumus buvo informuota, praėjus 8 dienoms nuo sutarties sudarymo, atsakydama į žinutę atsakovė paprašė surašyti pretenziją raštu. Defektacijos aktas pagrindžia, kad atsakovė pardavė kokybės reikalavimų neatitinkančią prekę. Ieškovas pažymėjo, kad per 8 dienas, nuvažiavus tik 411 km dėl natūralaus nusidėvėjimo negali atsirasti tokio pobūdžio trūkumai, dėl kurių automobilis negalėtų būti eksploatuojamas, todėl darytina išvada, kad atsakovė nuslėpė esminius automobilio trūkumus, kurie akivaizdžiai egzistavo pirkimo – pardavimo metu. Atsakovė sudarant sutartį apie būtinumą remontuoti automobilį neužsiminė, tik rekomendavo pasikeisti purkštukų gumytes. Ieškovas pastebėjęs dūmus ir kitus trūkumus 2022-09-13 nuvyko pas meistrą, kuris įvertino automobilio būklę, informavo apie trūkumus atsakovę. Vėliau kreipėsi į servisą dėl išsamios apžiūros ir apie tai pranešė atsakovei.

Atsiliepimas

5. Atsakovė triplike nurodė, kad sutartyje buvo atskleisti automobilio trūkumai, ieškovas nepagrįstai pabrėžia tik sutartyje nurodytą aplinkybę, kad automobilis buvo po kapitalinio remonto. Prieš sudarydamas sutartį, ieškovas patikrino automobilį, dėl jo būklės nepareiškė pretenzijų, atlikti papildomą apžiūrą atsisakė ir tik po 14 dienų nuo sutarties sudarymo kreipėsi į atsakovę su pretenzija. Prieš parduodama automobilį atsakovė atliko jo kapitalinį remontą už 2 353 Eur sumą, pakeitė tarpines už 40 Eur, atliko automobilio apžiūrą UAB „Boreišo“ servise, kur buvo konstatuoti trūkumai, nurodyti sutartyje (skysčio prasiskverbimas (galimai kuro per grįžtamąsias žarneles)) bei aušinimo išsiplėtimo bakelyje pastebėtas tepalas. Prieš pasirašant sutartį ieškovui buvo įteiktas 2022-09-05 automobilio patikros lapas. Minėtos aplinkybės įrodo, kad prieš sutarties sudarymą kitų trūkumų, apie kuriuos atsakovė galėjo žinoti, nebuvo. Atsakovė teigė, kad ieškovo defektacijos akte nurodyti trūkumai negalėjo egzistuoti sutarties sudarymo metu, tai patvirtina 2022-09-05 automobilio patikros lapas. Defektacijos akte nurodyti trūkumai galėjo atsirasti tik dėl ieškovo kaltės netinkamai eksploatuojant automobilį, nes ieškovas buvo informuotas, kad būtina atlikti automobilio remonto darbus, tačiau to nepadaręs eksploatavo automobilį, kas galėjo nulemti automobilio gedimą ir negalėjimą jo eksploatuoti. Sutartyje nurodyto automobilio remonto pirkėjas neatliko, pastebėjęs dūmus, nepasirūpino jo nugabenimu į servisą, toliau jį eksploatavo. Telefoninio pokalbio metu ieškovas prasitarė atsakovei, kad dėl smarkaus garso atjungė automobilio aušinimo sistemos ventiliatorių ir važinėjo automobiliu. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad automobilio pradinė kaina buvo 6 500 Eur, prieš sutarties sudarymą atsakovė nuleido ieškovui kainą iki 5 000 Eur dėl automobilio trūkumų, nurodytų 2022-09-05 automobilio patikros lape.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. balandžio 11 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies.

7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovas ketino įsigyti automobilį be trūkumų. Atsakovė skelbime nurodė, kad automobilis yra be defektų, geras, prižiūrėtas, papildomų investicijų nereikalauja. Pirkimo – pardavimo sutartyje buvo įrašyta, kad „po kapitalinio remonto gali atsirasti tepalo lašiukai antifrizo paviršiuje, rekomenduojama pasikeisti purkštukų gumytes“. Priešingai nei nurodė atsakovė, apie būtinumą atlikti automobilio remontą nei skelbime, nei sutartyje nebuvo nurodyta, aplinkybė dėl tepalo lašiukų antifrizo paviršiuje buvo nurodyta kaip galima, o pasikeisti gumytes buvo tik rekomenduota. Taigi, kaip paaiškino ieškovas ir nepaneigė atsakovė, minėti trūkumai neturėjo riboti ieškovo galimybės eksploatuoti automobilį, jų šalinimas neturėjo pareikalauti daug lėšų. Tokią aplinkybę patvirtina ir atsakovės pateikti 2022-08-11 automobilio apžiūros lapai, kuriuose nurodyta, kad klientas kreipėsi dėl kuro kvapo, garso iš po kapoto, kuro nuotėkio, variklis po kapitalinio remonto, nurodyti nustatyti gedimai: prateka pro Common rail sistemos tarpines (akivaizdus nuotėkis), numatoma darbų kaina – 33 Eur, tarpinės 4 vnt. – 7 Eur.

8. Skundžiamame sprendime taip pat nustatyta, kad kaip paaiškino ieškovas ir nepaneigė atsakovė, nuvažiavus apie 220 km pastebėta, kad rūksta dūmai iš automobilio, išbėga antifrizas. Nuvežus automobilį patikrinti 2022-09-15 buvo nustatyti šie trūkumai: 1) automobilio variklio alyva gausiai patenka į aušinimo sistemą, bėga kuras, antifrizas teka per vandens siurblį, alyva pastebėta aušinimo skysčio bakelyje; 2) elektronikos gedimai, generatoriaus blokas neveikia; 3) automatinės pavarų dėžės klaida. Eksploatuoti nerekomenduoja. Teismo posėdyje apklaustas liudytojas Oleg Boreišo, atliekantis automobilių apžiūras, parodė, kad paminėti defektus galėjo sukelti priežastys, dėl kurių reiktų išplauti variklį arba atlikti didelį jo remontą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, jog praėjus 8 dienoms nuo sandorio sudarymo, nuvažiavus apie 460 km specialistai, apžiūrėję automobilį, dėl aptiktų trūkumų rekomendavo jo neeksploatuoti. Teismas priėjo išvadą, kad praėjęs neilgas laiko tarpas po sandorio sudarymo bei aplinkybė, kad trūkumai išryškėjo nuvažiavus nedidelį atstumą, o taip pat įvertinus aplinkybę, kad atsakovė automobilį pardavė, praėjus keliems mėnesiais po variklio kapitalinio remonto, sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad aplinkybės, lėmusios automobilio gedimus, dėl kurių jis negali būti eksploatuojamas, egzistavo pardavimo metu (CPK 3 straipsnio 8 dalis, 178, 185 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad duomenų visuma sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti ieškovą įrodžius, kad jam buvo perduotas daiktas su trūkumais. Tuo tarpu atsakovė neįrodė, kad daiktas buvo perduotas tinkamos kokybės ir jo vėliau išryškėję trūkumai buvo nulemti ieškovo veiksmų, atliktų po automobilio perdavimo. Tokia atsakovės pozicija buvo grindžiama tik pačios atsakovės paaiškinimais, nėra patvirtinti patikimais įrodymais.

9. Skundžiamame sprendime nurodyta, kad patenkinus ieškinio reikalavimus, taikytina restitucija – iš atsakovės ieškovo naudai priteistina sumokėta automobilio kaina (5 000 Eur), o iš ieškovo atsakovei priteistinas automobilis. Ieškovas pateikė įrodymus, kad už automobilio poliravimą sumokėjo 150 Eur, įgijo padangas už 400 Eur, 70 Eur sumokėjo už automobilio patikrą, 244,70 Eur – taršos mokestį, turėjo 77,23 Eur išlaidas, naudojantis kitomis transporto priemonėmis. Teismas reikalavimo dalį priteisti 400 Eur už padangas atmetė, tačiau iš atsakovės ieškovui priteisė 541,93 Eur išlaidų, patirtų dėl neteisėtų atsakovės veiksmų. Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstą.

III. Apeliacinio skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

10. Apeliantė (atsakovė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023-04-11 sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinys būtų atmestas bei iš ieškovo atsakovei būtų priteistos bylinėjimosi išlaidos.

11. Apeliantė nurodo, kad teismas turėjo nustatyti pirkimo – pardavimo sutarties esminį pažeidimą, nulėmusį sprendimą dėl sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo. Ieškovui (pirkėjui) buvo atskleista, kad automobilio variklis neseniai buvo kapitaliai remontuotas, galimas alyvos patekimas į aušinimo sistemą, tačiau teismas tokią aplinkybę įvertino kaip rekomendacinę, o ne privalomą. Apeliantė laikosi pozicijos, kad atkleidė ieškovui apie galimus gedimus tiek žodžiu (ieškovas tai patvirtina sms žinutėje), tiek sutartyje (nurodomi galimi defektai). Atkreipė dėmesį, kad dėl nurodytų galimų defektų ieškovui buvo sumažinta pardavimo kaina nuo 6 500 Eur iki 5 000 Eur. Apeliantė teigia, kad ieškovas neįrodė, jog galimo automobilio gedimo negalima pašalinti remontuojant ir tai nebūtų ekonomiškai protingas sprendimas.

12. Apeliantės manymu nebuvo pagrindo patenkinti ieškovo reikalavimo priteisti už automobilio poliravimą 150 Eur. Automobilio poliravimas nėra susijęs su automobilio technine būkle ir apeliantė negali būti atsakinga už šias ieškovo išlaidas. Taršos mokestis taip pat nesusijęs su atsakovės kalte. Tai privalomi mokesčiai, registruojant automobilį. Transporto išlaidos taip pat nėra protingai pagrįstos, nes nėra duomenų dėl šių kelionių būtinumo.

Atsiliepimas

13. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad ieškinio reikalavimą grindė įsigyto automobilio kokybės trūkumais, dėl kurių specialistai nerekomenduoja automobilio eksploatuoti Tai yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad automobilio negalima naudoti pagal paskirtį, t. y. jo trūkumai yra esminiai ir jie išaiškėjo tik po atliktos techninės apžiūros Birutės Meškauskienės firmoje „Agrija“. Ši aplinkybė – negalimumas naudoti pagal paskirtį – nebuvo žinoma ieškovui sutarties sudarymo metu, o jei šią aplinkybę ieškovas būtų žinojęs, tai jis automobilio nebūtų įsigijęs, nes ieškovas turėjo tikslą įsigyti važiuojantį automobilį. Kadangi ieškovas negavo to, ko tikėjosi, tai sudarė teismui pagrindą taikyti pirkėjo/ieškovo reikalaujamą teisių gynimo būdą, nustatytą CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte. Teismas, darydamas išvadą dėl esminio sutarties pažeidimo, vadovavosi ir tuo, jog skelbime buvo nurodyta, jog parduodamas automobilis geros būklės, nereikalaujantis remonto, sprendimą priėmęs teismas taip pat įvertino laiką, kada išryškėjo daikto trūkumai (8 dieną po automobilio įsigijimo specialistai rekomendavo dėl nustatytų trūkumų jo neeksploatuoti) bei nuvažiuotą atstumą (apie 460 km.), o liudytojas O. B. paaiškino, kad gedimai gali būti dideli, todėl konstatavo, kad apeliantė, parduodama nekokybišką automobilį, iš esmės pažeidė sutartį, nes ieškovas neįsigijo to, ko tikėjosi. Taigi, teismas tinkamai nustatė esminį sutarties pažeidimą.

14. Atsiliepime pastebėta, jog apeliantė teigdama, kad dėl nurodytų galimų defektų ieškovui buvo sumažinta automobilio pardavimo kaina nuo 6 500 Eur iki 5 000 Eur, klaidina teismą. Ieškovui, pradėjus domėtis automobilio įsigijimu, jis buvo perskaitęs skelbimą, kuriame buvo nurodyta 5 500 Eur kaina. Apeliantė, nesiedama nuolaidos su automobilio trūkumais, ieškovui sutiko sumažinti kainą 500 Eur, o ne 1 500 Eur, kaip nurodoma apeliaciniame skunde. Ieškovui nebuvo žinoma apie tai, kad apeliantė anksčiau skelbime buvo nurodžiusi 6 500 Eur kainą.

Šalies argumentai

15. Ieškovas taip pat nurodo, kad nuostolių, kurų atlyginimą prašo priteisti, nebūtų patyręs, jei nebūtų buvę neteisėtų apeliantės veiksmų. Nuostoliai yra tiesiogiai susiję su automobilio įsigijimu, kuris, kaip paaiškėjo po jo įsigijimo, yra netinkamos kokybės (jo nerekomenduojama eksploatuoti).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir kai neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

17. Byloje sprendžiamas ginčas dėl parduoto nenaujo automobilio kokybės trūkumų esmingumo, kai tuo remiasi pirkėjas, pareiškęs teisme reikalavimą, kad pardavėja grąžintų pirkėjui šio sumokėtą kainą už daiktą bei atlygintų patirtus nuotolius.

18. Reikalavimai pagal pirkimo – pardavimo sutartį perduodamo daikto kokybei reglamentuoti CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo – pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, o jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami (CK 6.333 straipsnio 1, 4 dalys). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis). Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad daiktui keliami reikalavimai gali būti tiesiogiai nustatyti ir apibūdinti sutartyje, tačiau apie parduodamiems daiktams keliamus reikalavimus galima spręsti ir iš daiktams taikomų standartų, iš pardavėjo pateikiamos daiktų reklamos, kurioje nurodomos konkrečios daiktų savybės, taip pat iš jo siūlomų daiktų pavyzdžių, modelių, prekių aprašymų, katalogų ir pan. Taigi aplinkybė, dėl kokios kokybės daiktų susitarta pirkimo – pardavimo sutartyje, gali būti nustatoma ne tik tiesiogiai iš sutarties sąlygų, bet ir išsiaiškinus sutarties sudarymo aplinkybes, šalių elgesį iki sutarties sudarymo ir pan., jei tai leidžia nustatyti šalių suderintą valią dėl pirkimo – pardavimo sutartimi perduodamo daikto kokybės.

19. Jei kokybės reikalavimai neaptarti sutartyje ir jų negalima nustatyti iš kitų su sutarties sudarymu susijusių aplinkybių, daiktų kokybė nustatoma vadovaujantis CK 6.333 straipsnio 4 dalyje nurodytais kriterijais: tikslais, kuriems parduodami daiktai turi būti naudojami. CK 6.333 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami; tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad jie tiktų tam konkrečiam tikslui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2011).

20. Pardavėjas naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotą naudotą daiktą buvo galima naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 18 punktas).

21. Tai, ar netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas, nustatoma pagal CK 6.217 straipsnyje nurodytus esminio sutarties pažeidimo kriterijus, t. y. pirmiausia atsižvelgiant į tai, ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties (CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

22. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatė, kad atsakovė skelbime nurodė, jog automobilis yra be defektų, geras, prižiūrėtas, papildomų investicijų nereikalauja. Pirkimo – pardavimo sutartyje buvo įrašyta, kad „po kapitalinio remonto gali atsirasti tepalo lašiukai antifrizo paviršiuje, rekomenduojama pasikeisti purkštukų gumytes“. Atsakovės pateiktuose 2022-08-11 automobilio apžiūros lapuose nurodyta, kad klientas kreipėsi dėl kuro kvapo, garso iš po kapoto, kuro nuotėkio, variklis po kapitalinio remonto, nurodyti nustatyti gedimai: prateka Common rail sistemos tarpinės (akivaizdus nuotėkis), numatoma darbų kaina – 33 Eur, tarpinės 4 vnt. – 7 Eur. Bylos duomenys patvirtina, kad praėjus 8 dienoms nuo sandorio sudarymo, nuvažiavus apie 460 km specialistai, apžiūrėję automobilį, dėl aptiktų trūkumų rekomendavo jo neeksploatuoti.

23. Parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.), savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas. Taigi ir parduodamas nenaujas automobilis turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį, smarkiai neviršyti įprastinių to daikto eksploatavimo sąnaudų ir ženkliai nepabloginti automobilio eksploatacinių savybių.

24. Paprastai, kai nenustatytas prekės kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti terminas, pardavėjas atsako už daikto trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie buvo daikto perdavimo metu ar atsirado dėl iki daikto perdavimo metu buvusių priežasčių (CK 6.333 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016, 25 punktas). Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė automobilio kokybės trūkumų faktą, ištyręs ir įvertinęs bylos įrodymus: parduodamo automobilio skelbimą internete, šalių sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį, 2022-09-15 Birutės Meškauskienės firmos „Agrija“ defektacijos aktą, pagrįstai konstatavo, jog atsakovė parduodama nekokybišką automobilį, iš esmės pažeidė sutartį, nes ieškovas neįgijo to, ko tikėjosi. Atsakovė nenuginčijo ieškovo pateikto defektinio akto. Tai rašytinis įrodymas ir jei atsakovė su juo nesutiko, privalėjo pateikti kitus įrodymus, paneigiančius šį įrodymą.

25. Dėl atsakovės argumento, kad pirkėjas privalėjo būti apdairus ir rūpestingas bei turėjo aiškiai suvokti galimas rizikas, kurios kyla perkant naudotą automobilį, pažymėtina, kad tai nepanaikina pardavėjos pareigos parduoti tinkamos kokybės daiktą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009). Pirkėjas iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sudarytos su pardavėja pirkimo – pardavimo sutarties, šios aplinkybės sudarė pakankamą pagrindą bylą nagrinėjusiam teismui pripažinti sutarties pažeidimą esminiu (CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai) ir priteisti pirkėjui jo sumokėtos kainos grąžinimą iš pardavėjos (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

26. Apeliantė nesutinka ir su ieškovui priteistomis automobilio poliravimo, taršos mokesčio, transporto išlaidomis. Sutiktina su apeliante, jog poliravimo išlaidos nebuvo būtinos, kadangi šis veiksmas nebūtinas, nustatant parduoto daikto trūkumus ar juos šalinant. Todėl tokias išlaidas turėjo prisiimti pats ieškovas. Tačiau taršos mokestį pirmosios instancijos teismas priteisė pagrįstai: ieškovas jo nebūtų mokėjęs, jei žinotų, kad automobilis netinkamas naudoti (nebūtų pirkęs automobilio). Teismas taip pat pagrįstai priteisė ieškovo patirtas išlaidas, naudojantis kitais automobiliais, kadangi tokių išlaidų ieškovas nebūtų patyręs, jei būtų galėjęs tinkamai naudotis įsigytu automobiliu.

27. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl priteisto nuostolių atlyginimo keistina, juos sumažinant automobilio poliravimo kaina (150 Eur) ir priteisiant ieškovui iš atsakovės nuostolių atlyginimą – 391,93 Eur. Kita sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalis 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

28. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą ieškovo patenkintų reikalavimų suma sumažėjo ((50 proc.+(50 proc. x 31,55 proc.)/100)), tad perskirtomos pirmosios instancijos teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos. Pirmosios instancijos teisme ieškovas turėjo bylinėjimosi išlaidas – 1 890 Eur. Darytina išvada, kad patenktinta 65,77 procentai reikalavimų (50 proc. +(50 proc. x 31,55 proc.)/100), tad iš atsakovės ieškovui priteisiamos bylinėjimosi išlaidos – 1 243 Eur (1 890 Eur x 65,77 proc.). Atsakovės bylinėjimosi išlaidos sudaro 750 Eur. Atmetus ieškovo reikalavimų dalį (34,23 proc.), atsakovei iš ieškovo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos – 256,75 Eur (750 Eur x 34,23 proc.). Pritaikius priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą ieškovui iš atsakovės priteisiamos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos procese- 986,25 Eur. Ta pati ieškovo reikalavimų patenkinimo proporcija (65,77 proc.) taikytina ir paskirstant išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (51,88 Eur): iš ieškovo valstybei priteistina šių išlaidų dalis – 17,76 Eur, iš atsakovės – 34,12 Eur.

29. Apeliantė už apeliacinį skundą sumokėjo 125 Eur. Bylą išsprendus apeliacinės instancijos teisme, apeliantės skundas buvo patenkintas iš dalies ir ieškovo patenkinti reikalavimai sumažėjo (65,77 proc.). Atsižvelgiant į tai atsakovei iš ieškovo priteisiama jos turėtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu apeliacinis instancijos teisme – 42,78 Eur (125 Eur x 34,23 proc.). Ieškovas pateikė įrodymus, kad turėjo su šios bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme susijusių bylinėjimosi išlaidų- 600 Eur. Atmetus 34,23 proc. apeliantės reikalavimų atitinkamai ieškovui priteisimos bylinėjimosi išlaidos – 394,62 Eur (600 Eur x 65,77 proc.). Pritaikius priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, ieškovui iš atsakovės priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme – 351,84 Eur (CPK 93, 98, 302 straipsniai).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 330, 331 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023-04-11 sprendimą, jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovo E. K., a. k. (duomenys neskelbtini), su atsakove B. V., a. k. (duomenys neskelbtini), 2022 m. rugsėjo 6 d. 12:42 val. sudarytą transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, kuria ieškovas nusipirko iš atsakovės transporto priemonę (duomenys neskelbtini) už 5 000 Eur ir taikyti restituciją.

Priteisti ieškovui E.K., a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės B. V., a. k. (duomenys neskelbtini), už automobilį (duomenys neskelbtini) sumokėtus pinigus – 5 000 Eur (penkis trūkstančius Eur), įpareigojant ieškovą E. K. perduoti atsakovei B. V. automobilį (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovui E.K., a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės B. V., a. k. (duomenys neskelbtini), nuostolių atlyginimą – 391,93 Eur (tris šimtus devyniasdešimt vieną eurą 93 ct), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą – 391,93 Eur (tris šimtus devyniasdešimt vieną eurą 93 ct) nuo 2022 m. spalio 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas – 986,25 Eur (devynis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus 25 ct).

Likusią ieškinio reikalavimų dalį atmesti.

Priteisti valstybei iš ieškovo E. K., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu – 17,76 Eur (septyniolika eurų 76 ct) (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662).

Priteisti valstybei iš atsakovės B. V., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu – 34,12 Eur (trisdešimt keturis eurus 35 ct) (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662).

Priteisti ieškovui E. K., a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės B.V., a. k. (duomenys neskelbtini), bylinėjimo išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme – 351,84 Eur (tris šimtus penkiasdešimt vieną eurą 84 ct).

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Loreta Braždienė Virginijus Kairevičius Visvaldas Kazakiūnas