Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Dainos Kukalienės, Astos Vailionės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Aigis VL5“ skundą atsakovei Alytaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ,,Aigis VL5“ skundu prašo: 1) panaikinti Alytaus miesto savivaldybės administracijos 2023 m. spalio 16 d. sprendimą, įtvirtintą 2023 m. spalio 18 d. posėdžio protokolu Nr. KPPt-386, kuriuo nutarta kelio ženklų Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ įvažiavime iš (duomenys neskelbtini) į sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), neįrengti (toliau – ir ginčijamas sprendimas); 2) įpareigoti Alytaus miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos UAB ,,Aigis VL5“ 2022 m. spalio 14 d. prašymą.

Skundas grindžiamas šiais argumentais. Pareiškėja, kaip automobilių aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė, 2022 m. spalio 14 d. pateikė atsakovei prašymą įvažiavime į jos automobilių stovėjimo aikštelę įrengti kelio ženklus „Sustoti draudžiama“ taip, kaip ji nurodė kartu su prašymu pateiktoje schemoje. Pareiškėjos prašymas pagrįstas aplinkybe, kad įvažiavime į jos automobilių stovėjimo aikštelę, ištisą parą neteisėtai, pažeidžiant Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) reikalavimus, abiejose įvažiavimo pusėse statomi (parkuojami) automobiliai, kurie trukdo įvažiuoti į automobilių stovėjimo aikštelę ir taip ja naudotis.

Nurodo, kad Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. DV-117 sudaryta Saugaus eismo komisija, jau 2022 m. spalio 21 d. posėdžio metu išnagrinėjo pareiškėjos prašymą ir 2022 m. lapkričio 7 d. raštu Nr. SD-9308 (6.96E) informavo pareiškėją apie priimtą sprendimą – nusprendė kelio ženklų Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ įvažiavime iš (duomenys neskelbtini) g. į sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), neįrengti. Šį sprendimą pareiškėja apskundė teismui. 2023 m. rugsėjo 19 d. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-1221-428/2023 nusprendė pareiškėjos UAB „Aigis VL5“ skundą patenkinti ir įpareigojo Alytaus miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą.

Alytaus miesto savivaldybės mero 2023 m. gegužės 5 d. potvarkiu Nr. M-35 sudaryta Eismo saugumo komisija 2023 m. spalio 16 d. posėdyje pakartotinai svarstė 2022 m. spalio 14 d. pareiškėjos prašymą dėl kelio ženklų Nr. 332 „Stovėti draudžiama“ įrengimo įvažiavime į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini). Atsakovė 2023 m. spalio 20 d. raštu Nr. SD-7928 (6.17E) informavo pareiškėją apie priimtą sprendimą ir pateikė 2023 m. spalio 16 d. vykusio posėdžio protokolo išrašą, surašytą 2023 m. spalio 18 d., kuriuo nuspręsta – kelio ženklų Nr. 332 „Sustoti draudžiama“, įvažiavime iš (duomenys neskelbtini) į sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), neįrengti. Su tokiu atsakovės sprendimu nesutinka, nurodo, kad jis nepagrįstas, todėl neteisėtas ir naikintinas.

Pateikdama argumentus dėl skundžiamo sprendimo nepagrįstumo nurodo, kad automobiliai abiejose įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) aikštelę pusėse yra statomi neteisėtai, pažeidžiant KET 150.10, 150.4 ir 150.15 papunkčių reikalavimus. Pažymi, kad KET 150 punktas nustato, kada sustoti ir stovėti draudžiama: 1) pėsčiųjų perėjose ir arčiau kaip 5 m atstumu prieš jas, o keliuose, kuriuose yra po vieną kiekvienos krypties eismo juostą, ir arčiau kaip 5 m atstumu už pėsčiųjų perėjų (150.4 papunktis); 2) ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus, trukdytų įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) stovėjimo aikštelę (-ės), stovėjimo vietą (-os), garažą (-o), kiemą (-o), teritoriją (-os), trukdytų įlipti į kitą transporto priemonę arba kitaip kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui (150.10 papunktis); 3) kelio ir įvažiavimo (išvažiavimo) į (iš) šalia kelio esančią (-os) teritoriją (-os) važiuojamųjų dalių sankirtoje ir arčiau kaip 5 m atstumu nuo jos (toje kelio pusėje, kurioje yra nurodytas įvažiavimas (išvažiavimas) į (iš) šalia kelio esančią (-os) teritoriją (-os)), išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo vietą nurodantys kelio ženklai (150.15 papunktis).

Nagrinėjamu atveju, šalia įvažiavimo ((duomenys neskelbtini) gatvėje) yra įrengta pėsčiųjų perėja, todėl negalima statyti automobilių pėsčiųjų perėjose ar arčiau kaip 5 m atstumu prieš jas, taigi, automobilių statymas įvažiavime pažeidžia KET 150.4 papunkčio reikalavimą. Įvažiavimas į automobilių stovėjimo aikštelę yra važiuojamųjų dalių sankirtoje, taigi, automobilių statymas važiuojamųjų dalių sankirtoje mažesniu nei nurodyta atstumu pažeidžia KET 150.15 papunkčio reikalavimus. Automobiliai įvažiavime statomi abiejose įvažiavimo pusėse, taip užstatomas įvažiavimas į automobilių stovėjimo aikštelę, todėl pažeidžiamas ir KET 150.10 papunktyje nustatytas reikalavimas. Dėl tokio automobilių statymo apribojama ne tik pareiškėjo, bet ir kitų asmenų, turinčių teisę naudotis minėta automobilių stovėjimo aikštele, teisėja tinkamai naudotis. Įvažiavimo plotis yra tik 6 metrai, tad kai automobiliai neteisėtai pastatomi iš abiejų įvažiavimo pusių, neįmanoma patekti į šią automobilių stovėjimo aikštelę, tačiau atsakovė, priimdama skundžiamą sprendimą, į šias aplinkybes visiškai neatsižvelgė ir nepagrįstai nusprendė nepastatyti kelio ženklų „Sustoti draudžiama“. Kelio ženklai ne tik apgintų pareiškėjos bei kitų asmenų, turinčių teisę statyti automobilius minėtoje automobilių stovėjimo aikštelėje, teises, bet ir būtų atgrasymo bei įspėjimo priemonė, jog tame įvažiavime negalima statyti automobilių.

Atsakovė nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo automobilių stovėjimo aikštelė yra nenaudojama dėl neva pastatytos tvoros ant įvažiavimo. Pareiškėjas nurodo, jog ant įvažiavimo yra pastatyti rakinami įvažiavimo vartai, o pati aikštelė aptverta, kad toje aikštelėje nestatytų automobilių tam teisės neturintys asmenys, nes aikštelė skirta tik (duomenys neskelbtini) pastato aptarnavimui, tad į ją gali patekti tik pastato (duomenys neskelbtini) savininkai, jų partneriai, klientai, leidimus bei raktus turintys asmenys. Tai, kad automobilių stovėjimo aikštelė naudojama pagal paskirtį ir kad įvažiavimas yra užstatomas patvirtina ir pateiktos nuotraukos. Be to, pastaruoju metu, dėl (duomenys neskelbtini) pastatų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), remonto darbų vykdymo bei (duomenys neskelbtini) žemės sklypo dalyje vykdomų statybos bei remonto darbų, šaligatvių ir gerbūvio įrengimo darbų, aikštelėje dažnai vyksta statybinių medžiagų ir statybinių atliekų iškrovimo-pakrovimo darbai. Automobilių stovėjimo aikštelė yra privati teritorija, kuri priklauso pareiškėjui, todėl niekas nedraudžia pareiškėjui apsitverti savo teritoriją ir įrengti rakinamus įvažiavimo vartus (kad į aikštelę patektų tam teisę turintys asmenys). Be to, ši aikštelė skirta (duomenys neskelbtini) pastatams aptarnauti. Todėl atsakovės argumentai, jog aikštelė yra aptverta, todėl nenaudojama, yra visiškai nepagrįsti ir nelogiški, nes pareiškėjas turi teisę apsitverti jam nuosavybės teise priklausančią aikštelę ir į ją įleisti tik parkavimo teisę turinčius asmenis.

Stovėjimo aikštelę bei patį įvažiavimą įrengė pats pareiškėja už savo lėšas, todėl turi teisę turėti įvažiavimą į aikštelę, naudotis ta aikštele.

Pateikti įrodymai patvirtina ir tai, kad į pareiškėjai priklausančią automobilių stovėjimo aikštelę, nekertant kitiems savininkams nuosavybės teisėmis priklausomos inžinerinių statinių – aikštelės ir žemės sklypo dalių, esančių kitame sklype (duomenys neskelbtini), nėra jokios galimybės, patekimas yra galimas tik šiuo vienu įvažiavimu, t. y. iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Ši aplinkybė taip pat pagrindžia kelio ženklų „Sustoti draudžiama“ įrengimo būtinybę, nes abiejose įvažiavimo pusėse neteisėtai parkuojami automobiliai blokuoja patekimą į šią automobilių stovėjimo aikštelę. Tad nepagrįstai skundžiamame sprendime nurodoma, kad į automobilių stovėjimo aikštelę yra ne vienas įvažiavimas, nes antrasis įvažiavimas iš rytinės pusės, nuo įvažiavimo į Alytaus poliklinikos įvažiavimą. Automobilių parkavimo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalys, esančios (duomenys neskelbtini), rytinėje žemės sklypo ir aikštelės pusėje ribojasi su inžineriniu statiniu – aikštele, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)dalimis, esančiais (duomenys neskelbtini), bet tai yra visiškai skirtingų savininkų turtas, kurių eksploatavimas išimtinai privatus reikalas, pagrįstas nuosavybės ir privatumo pagrindais.

Jau 2023 m. rugsėjo 19 d. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendime administracinėje byloje Nr. eI3-1221-428/2023 yra konstatuota, kad iš aikštelės supaprastinto statybos projekto brėžinio, topografinio plano, aikštelės kadastro duomenų, fotonuotraukų matyti, kad jog patekimas į aikštelę (duomenys neskelbtini), numatytas per įvažiavimą iš (duomenys neskelbtini).

Taigi, atsakovės sudarytos komisijos sprendimas faktiškai atima galimybę ne tik pareiškėjui netrukdomai naudotis stovėjimo aikštele, kuri jam priklauso nuosavybės teise, bet ir kitiems pastato (duomenys neskelbtini) savininkams, jų partneriams bei klientams ir leidimus bei raktus turintys asmenys. Taip yra akivaizdžiai apribojamos pareiškėjo nuosavybės teisės netrukdomai naudotis minėta stovėjimo aikštele. Pareiškėjos ant vartų pakabintas įrašas – neužstatyti įvažiavimo, nedrausmina eismo dalyvių.

Atsižvelgusi į visus nurodytus argumentus, prašo jos skundą patenkinti visiškai ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė su skundu nesutinka. Nesutikimas grindžiamas šiais argumentais.

Po Regionų apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI3-1221-428/2023, kai buvo nuspręsta pareiškėjos UAB „Aigis VL5“ skundą patenkinti ir Alytaus miesto savivaldybės administracija įpareigota iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2022 m. spalio 14 d. prašymą, Alytaus miesto savivaldybės Eismo saugumo komisija, sudaryta 2023 m. gegužės 5 d. mero potvarkiu Nr. M-35 ,,Dėl Eismo saugumo komisijos sudarymo“, 2023 m. spalio 16 d. posėdyje pakartotinai svarstė klausimą, dėl kelio ženklų Nr. 332 „Stovėti draudžiama“ įrengimo įvažiavime į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini). Eismo saugumo komisija, nustačiusi visas svarbias faktines aplinkybes, pakartotinai nusprendė pareiškėjos prašomų kelio ženklų įvažiavime nuo (duomenys neskelbtini) g. į (duomenys neskelbtini) esančią automobilių stovėjimo aikštelę (toliau –ir ginčo vieta) neįrengti. Šis sprendimas, teisėtas, atitinka nustatytą teisinį reguliavimą, todėl pareiškėjos skundas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

Nurodo, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir Vietos savivaldos įstatymas) 6 straipsnio 32 punkte įtvirtinta savarankiškoji savivaldybės funkcija – savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas. Atsižvelgiant į tai, Alytaus miesto savivaldybės administracija – turi diskrecijos teisę apsispręsti dėl saugaus eismo organizavimo savivaldybės teritorijoje. Tai atlieka vadovaudamasi Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnyje 2 punkte numatytu savivaldybių savarankiškumo ir veiklos laisvės principu, taip pat Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktu – savarankiškąsias funkcijas savivaldybės atlieka pagal Konstitucijos ir įstatymų suteiktą kompetenciją, įsipareigojimus bendruomenei ir šios interesais. Savarankiškųjų savivaldybės funkcijų įgyvendinimas reiškia, jog savivaldybė turi tam tikrą įstatymų leidėjo suteiktą veiksmų laisvę pasirinkti būdus, kaip šias funkcijas įvykdyti. Administracinės institucijos diskrecijos teisė suprantama kaip galia, suteikianti administravimo subjektui tam tikrą veiklos laisvę priimant sprendimus, įgalinanti jį iš keleto teisiškai galimų elgesio variantų pasirinkti tą, kuris, jo nuomone, yra tinkamiausias. Taigi, atsakovė skundžiamą sprendimą priėmė veikdama savo kompetencijos ribose bei vadovaudamasi galiojančiais teisės aktais, pasinaudodama jai suteikta diskrecijos teise.

2023 m. rugsėjo 19 d. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendime administracinėje byloje Nr. eI3-1221-428/2023 konstatuota, kad savivaldybės savarankiškoji funkcija saugaus eismo organizavimas yra susijusi su techninių eismo reguliavimo priemonių – kelio ženklų, šviesoforų, atitvarų, kelių ženklinimo ir kt. – įgyvendinimu (Kelių įstatymo 2 straipsnio 21 dalis). Vadovaujantis Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-83 „Dėl Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių patvirtinimo“, 7.1 papunkčiu, organizuodamas eismą kelių (gatvių) ruožuose, sankryžose, įrengdamas kelio ženklus ir vertikalųjį ženklinimą kelio savininkas ir (ar) valdytojas privalo užtikrinti, kad būtų laikomasi kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo naudojimo proporcingumo, vengti eismo organizavimo priemonių pertekliaus; eismo organizavimo priemonės turi būti naudojamos pagal paskirtį, kad nedidėtų miesto vizualinė tarša, kuri atitrauktų transporto priemonių vairuotojų dėmesį nuo eismo situacijos stebėjimo ir transporto priemonės valdymo, kas nepriimtina saugaus eismo požiūriu. Taip pat Taisyklių 7.3. papunktis įpareigoja kelio valdytoją vertinti toje eismo situacijoje taikytinas Kelių eismo taisyklių nuostatas, kelio ženklų reikalavimus, galiojimo zoną ir kt.

Atsižvelgusi į paminėtą teisinį reglamentavimą, atsakovė vertino toje eismo situacijoje taikytinas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ nuostatas, draudžiančias sustoti ir stovėti – 150.4, 150.7, 150.10, 150.15 papunkčiai. Pagal juos sprendė, kad vadovaujantis KET, įvažiavime iš (duomenys neskelbtini) g. į (duomenys neskelbtini) sklypą, kuris yra šalia pėsčiųjų perėjos, taip pat sankirtoje, esant įvažiavimui į aikštelę, sustoti ir stovėti yra draudžiama. Šios aplinkybės neginčija ir pareiškėja. Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių 129.2 papunktis imperatyviai nurodo, jog ženklo Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ nereikia įrengti tose vietose, kuriose sustoti draudžia Kelių eismo taisyklės. Tai reiškia, jog atsakovė vadovavosi galiojančių teisės aktų normomis ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Nurodo ir tai, kad kelio ženklų Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ įrengimas įvažiavime iš (duomenys neskelbtini) g. į (duomenys neskelbtini) sklypą dubliuotų jau ir taip galiojantį reguliavimą, nustatytą KET, kurias eismo dalyviai privalo žinoti ir jų laikytis (KET 5 punktas), o toks dubliavimas prieštarautų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) nustatytam viešojo administravimo efektyvumo principui, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas ir įgyvendindamas sprendimus, jam skirtus išteklius naudoja kuo mažesnėmis sąnaudomis ir siekia geriausio rezultato (Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punktas). Tuo pačiu pažeistų Taisyklių 7.1 papunktį. Dėl šių priežasčių sprendė, kad įvažiavime iš (duomenys neskelbtini) g. į (duomenys neskelbtini) sklypą yra pakankamas KET reguliavimas, draudžiantis statyti automobilius, o papildomi kelio ženklai būtų perteklinė priemonė.

Pažymi, kad pareiškėjos argumentas, kad įrengti kelio ženklai Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ taptų atgrasymo bei įspėjimo priemonė, visiškai nepagrįstas. Kelio ženklas Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ yra KET III skyriuje „Draudžiamieji kelio ženklai“, o ne VI skyriuje – „Informaciniai kelio ženklai“, todėl jo pagrindinė funkcija yra drausti, o ne įspėti. Taisyklių 100 punkte nustatyta, kad draudžiamieji ženklai naudojami eismui uždrausti ir apriboti arba tiems draudimams (apribojimams) panaikinti. Vadinasi, draudžiamieji ženklai negali būti įrengiami, siekiant atgrasyti ar įspėti, nes jų funkcija – drausti.

Aukščiau aptartas reglamentavimas suponuoja išvadą, jog atsakovė, vykdydama savarankiškąją savivaldybės funkciją ir pasinaudodama jai suteikta diskrecijos teise bei vadovaudamasi galiojančiais teisės aktais, kurie įpareigoja vengti eismo organizavimo priemonių pertekliaus, vertinti toje eismo situacijoje taikytinas KET nuostatas bei imperatyviai nurodo, jog ženklo Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ nereikia įrengti tose vietose, kuriose sustoti draudžia Kelių eismo taisyklės, teisėtai ir pagrįstai priėmė sprendimą neįrengti kelio ženklų Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ įvažiavime iš (duomenys neskelbtini) g. į pareiškėjai priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kur yra įrengta automobilių stovėjimo aikštelė.

Nurodo ir tai, kad pareiškėja yra automobilių stovėjimo aikštelės savininkė. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje nustatytas nuosavybės neliečiamumas ir nuosavybės teisių apsauga reiškia ir tai, kad savininkas, kaip subjektinių teisių į nuosavybę turėtojas, turi teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo teisių, taip pat kad valstybė turi pareigą užtikrinti nuosavybės teisių gynimą ir apsaugą (Konstitucinio Teismo 2002 m. lapkričio 25 d. nutarimas). Tai reiškia, jog savininkas, gindamas savo teisę naudotis nuosavybe (šiuo atveju įvažiuoti į automobilių stovėjimo aikštelę), turi teisę kreiptis į valstybės ar savivaldybės institucijas (šiuo atveju Kelių policiją ar Alytaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyrių), kurios privalo užtikrinti nuosavybės teisių gynimą (nurodyti atlaisvinti įvažiavimą, kuris blokuotas, pažeidžiant KET, bei nubausti pažeidėjus).

Įvažiavimas nėra pareiškėjo nuosavybė, jis yra valstybinėje žemėje. Tai reiškia, kad atsakovė, turėdama teisę apsispręsti dėl saugaus eismo organizavimo savivaldybės teritorijoje, sprendimą priėmė veikdama savo kompetencijos ribose bei vadovaudamasi galiojančiais teisės aktais, pasinaudodama jai suteikta diskrecijos teise.

Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 punktas); administracinio sprendimo motyvai (6 punktas). Viešojo administravimo subjektas privalo laikytis Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų viešojo administravimo principų, be kita ko, išsamumo bei objektyvumo principų. Išsamumo principas reikalauja, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį. Objektyvumo principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki bei objektyvūs.

Skundžiamas sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktus bei 3 straipsnyje įtvirtintus išsamumo bei objektyvumo principus, kadangi, laikantis teisėtumo principo, yra nurodytas aiškus teisinis pagrindas, kuriuo remiantis priimtas atitinkamas sprendimas. Iš administraciniame sprendime pateiktos informacijos, pareiškėja iš esmės galėjo suvokti ir suprasti priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, kurie išdėstyti pakankamai suprantamai ir aiškiai.

Atsižvelgiant į tai, prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

I. Dėl kilusio ginčo ir byloje nustatytų aplinkybių

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl savivaldybės diskrecijai priskirtos eismo organizavimo funkcijos tinkamo vykdymo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja UAB ,,Aigis VL5“ jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), yra įrengusi inžinerinį statinį – lengvųjų automobilių stovėjimo aikštelę, įvažiavimas į kurią numatytas iš (duomenys neskelbtini). Pareiškėja visą aikštelę pastatomų atskirų segmentų tvora yra apsitvėrusi pagal jai priklausančio žemės sklypo ribas, taip pat užtvertas ir įvažiavimas į šią aikštelę. Įvažiavimas į aikštelę galimas patraukus tvoros segmentą nuo esančio įvažiavimo. Eisme dalyvaujantys transporto priemonių valdytojai, šiame įvažiavime stato automobilius, naudodami jį kaip parkavimo vietą. Esant pastatytiems automobiliams, įvažiavimas į automobilių stovėjimo aikštelę užtveriamas. Atsižvelgusi į tai, 2022 m. spalio 14 d. prašymu pareiškėja kreipėsi prašydama įvažiavimo abiejose pusėse įrengti kelio ženklus Nr. 332 ,,Sustoti draudžiama“. 2023 m. spalio 16 d. sprendimu Nr. KPPt-386 Eismo saugumo komisija šio pareiškėjos prašymo netenkino. Nesutikdama su šiuo sprendimu, pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti ginčijamą sprendimą bei įpareigoti atsakovę atlikti jos prašomus veiksmus.

Teismas pažymi, kad ginčas dėl netinkamai atsakovės išnagrinėto 2022 m. spalio 14 d. prašymo ginčo vietoje įrengti kelio ženklus Nr. 332 ,,Sustoti draudžiama“ anksčiau nagrinėtas teisme pagal pareiškėjos skundą. 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimu Regionų apygardos administracinio teismo sprendimu pripažinta, kad ankstesnis šiuo klausimu priimtas Alytaus miesto savivaldybės administracijos 2022 m. spalio 21 d. sprendimas, nurodytas Saugaus eismo komisijos 2022 m. spalio 21 d. posėdžio protokole Nr. KPPt-518, – neįrengti kelio ženklų Nr. 332 „Sustoti draudžiama“, nepagrįstas objektyviomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisės normomis, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje numatytų reikalavimų, todėl panaikintas, atsakovė įpareigota iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2022 m. spalio 14 d. prašymą dėl kelio ženklų Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ įrengimo abiejose įvažiavimo pusėse į automobilių parkavimo aikštelę (duomenys neskelbtini).

II. Dėl ginčijamo sprendimo teisėtumo

Nagrinėjamu atveju pareiškėja skundžia Eismo saugumo komisijos, sudarytos 2023 m. gegužės 5 d. Alytaus miesto mero potvarkiu Nr. M-35, 2023 m. spalio 16 d. sprendimą, įformintą 2023 m. spalio 18 d. posėdžio protokolu Nr. KPPt-386, kuriuo atsisakyta patenkinti pareiškėjos prašymą dėl kelio ženklų Nr. 332 ,,Stovėti draudžiama“ įrengimo įvažiavime į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini).

Eismo saugumo automobilių keliais Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pareigas įgyvendinant saugaus eismo politiką nustato Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymais (toliau – ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas) (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Kelio ženklas – Kelių eismo taisyklėse nurodytas ženklas, kuriuo nustatoma eismo tvarka, įspėjami eismo dalyviai arba jiems suteikiama informacija (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 27 dalis). Užtikrindamas eismo saugumą, savivaldybės meras arba jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius, be kita ko: iš savivaldybės administravimo subjektų ir valstybinio administravimo subjektų savivaldybėje, nevyriausybinių organizacijų atstovų sudaro savivaldybės eismo saugumo komisiją, tvirtina jos nuostatus; sprendžia eismo organizavimo klausimus miestų ir kaimų gyvenamosiose vietovėse, vietinės reikšmės keliuose (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 2–3 punktai). Savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra viena iš savarankiškųjų savivaldybių funkcijų (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktas).

Vykdydamas nustatytas funkcijas, 2023 m. gegužės 5 d. potvarkiu Nr. M-35 Alytaus miesto meras patvirtino Eismo saugumo komisiją, kurios viena iš funkcijų – svarstyti valstybinio administravimo subjektų, savivaldybės administravimo subjektų, visuomeninių organizacijų, juridinių ir fizinių asmenų pasiūlymus, prašymus ir skundus, susijusius su miesto saugaus eismo organizavimu ir kurios pareiga savo veikloje vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais (2023 m. lapkričio 22 d. Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. DV-889 patvirtintos Eismo saugumo komisijos nuostatų 3 punktas, 7.4 papunktis).

Aptartame teisinio reguliavimo kontekste darytina išvada, kad spręsti dėl Kelių eismo taisyklėse nurodyto ženklo, kuriuo nustatoma eismo tvarka Alytaus miesto savivaldybėje, įrengimo, sprendimą priimti įgaliota Eismo saugumo komisija, kuri, priimdama sprendimą, kaip minėta, privalo vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais.

Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas, statinių išsidėstymo planas bei inžinerinio statinio supaprastintas statybos projektas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) esantis inžinerinis statinys – 1 138,63 kv. m kiemo aikštelė, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2015 m. vasario 3 d. priklauso pareiškėjai UAB ,,Aigis VL5“. Įvažiavimas į aikštelę suprojektuotas nuo (duomenys neskelbtini), įvažiavimo plotis 6 m, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyrius 2014 m. balandžio 23 d. leido žemės sklype (duomenys neskelbtini), įrengti lengvųjų automobilių aikštelę. 2022 m. spalio 14 d. prašymu UAB ,,Aigis VL5“ kreipėsi į Alytaus miesto savivaldybės administraciją, prašydama pastatyti kelio ženklus ,,Sustoti draudžiama“ abiejose įvažiavimo pusėse nuo (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi visą parą parkuojami automobiliai trukdo įvažiuoti į aikštelę. Prie prašymo pridėjo schemą, kurioje pažymėjo vietas, kuriose prašo pastatyti kelio ženklus ,,Sustoti draudžiama“. Sugretinus schemos ir supaprastintame aikštelės statybos projekte atliktus žymėjimus apie prašomų pastatyti kelio ženklų vietą matyti, kad prašomų įrengti kelio ženklų Nr. 332 ,,Sustoti draudžiama“ buvimo vieta pažymėta – 20,11 m ir 17,55 m atstumu nuo (duomenys neskelbtini)g. Pareiškėjos pridėtos nuotraukos patvirtina, kad aikštelė aptverta metalinių segmentų tvora, tvoros segmentais užstatytas ir įvažiavimas į aikštelę, ant jų pakabintas užrašas – neužstatyti įvažiavimo; nuotraukos patvirtina, kad įvažiavimas užstatomas automobiliais; iš nuotraukų matyti ir tai, kad (duomenys neskelbtini) g., iš kurios įrengtas įvažiavimas, ties įvažiavimu, (duomenys neskelbtini) g., yra pėsčiųjų perėja.

2023 m. spalio 16 d. Eismo saugumo komisijos posėdyje svarstytas pareiškėjos 2022 m. spalio 14 d. prašymas dėl prašomų kelio ženklų įrengimo ir nutarta šio pareiškėjos prašymo netenkinti. Eismo saugumo komisijos sprendimas pagrįstas tokiais argumentais. Eismo saugumo komisija, įvertinusi Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-83 7.1 ir 7.3 papunkčiuose nustatytą pareigą kelio valdytojui įrengiant kelio ženklus ir vertikalųjį ženklinimą užtikrinti, kad būtų laikomasi kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo naudojimo proporcingumo, vengti eismo organizavimo priemonių pertekliaus, eismo organizavimo priemones naudoti pagal paskirtį, kad nedidėtų miesto vizualinė tarša, kuri atitrauktų transporto priemonių vairuotojų dėmesį nuo eismo situacijos stebėjimo ir transporto priemonės valdymo, kas nepriimtina saugaus eismo požiūriu; taip pat vertinti toje eismo situacijoje taikytinas Kelių eismo taisyklių nuostatas, kelio ženklų reikalavimus, galiojimo zoną ir kt., įvertinusi, kad Kelių eismo taisyklių 150.10 punkte nustatyta, kad sustoti ir stovėti draudžiama ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus, trukdytų įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) stovėjimo aikštelę (-ės), stovėjimo vietą (-os), garažą (-o), kiemą (-o), teritoriją (-os), trukdytų įlipti į kitą transporto priemonę arba kitaip kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui, sprendė, kad pareiškėjos nurodytoje vietoje, automobilių stovėjimas draudžiamas pagal Kelių eismo taisyklių 150.10 punktą, todėl papildomų kelio ženklų Nr. 332 ,,Sustoti draudžiama“ statymas yra perteklinis. Nurodė ir tai, kad įvažiavimas į pareiškėjos nurodomą aikštelę yra ir iš rytinės pusės.

Taigi, spręstina, ar Eismo saugumo komisijos sprendimas yra pagrįstas.

Kelių eismo taisyklių 1 priedo Kelio ženklai 4 punktas nustato, kad kelio ženklu Nr. 332 ,,Sustoti draudžiama“ draudžiama transporto priemonėms sustoti arba stovėti toje kelio pusėje, kurioje yra kelio ženklas, išskyrus sustojimą maršrutiniam transportui skirtose stotelėse. Negalioja skiriamuoju ženklu „Asmuo su negalia“ arba asmens su negalia automobilio statymo kortele pažymėtoms transporto priemonėms. Jeigu naudojamas kartu su 1.4 ženklinimo linija, galioja iki šios linijos pabaigos. Taigi, šiuo ženklu, pastatytu įvažiavime nuo (duomenys neskelbtini) g. į (duomenys neskelbtini) stovėjimo aikštelę, būtų draudžiama statyti transporto priemones abiejose 6 m pločio įvažiavimo pusėse.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad, kaip nurodo pareiškėja ir su tuo sutinka atsakovė, prie įvažiavimo į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) įrengta pėsčiųjų perėja, yra kelio ir įvažiavimo sankirta, po to įvažiavimas į pareiškėjos aikštelė, tad ginčo vietoje galioja Kelių eismo taisyklių 150 punkte nustatyti draudimai automobilių sustojimui ir stovėjimui, t. y.: pėsčiųjų perėjose ir arčiau kaip 5 m atstumu prieš jas, o keliuose, kuriuose yra po vieną kiekvienos krypties eismo juostą, ir arčiau kaip 5 m atstumu už pėsčiųjų perėjų (150.4 papunktis); ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus, trukdytų įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) stovėjimo aikštelę (-ės), stovėjimo vietą (-os), garažą (-o), kiemą (-o), teritoriją (-os), trukdytų įlipti į kitą transporto priemonę arba kitaip kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui (150.10 papunktis); kelio ir įvažiavimo (išvažiavimo) į (iš) šalia kelio esančią (-os) teritoriją (-os) važiuojamųjų dalių sankirtoje ir arčiau kaip 5 m atstumu nuo jos (toje kelio pusėje, kurioje yra nurodytas įvažiavimas (išvažiavimas) į (iš) šalia kelio esančią (-os) teritoriją (-os)), išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo vietą nurodantys kelio ženklai (150.15 papunktis).

Taigi, toks automobilių parkavimas, kai užstatomas įvažiavimas į (duomenys neskelbtini) aikštelę, ką patvirtina pareiškėjos pridėtos nuotraukos, pagal aptartas Kelių eismo taisyklių nuostatas yra negalimas ir draudžiamas, už tokius pažeidimus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė. Taigi, eismo dalyviams šių nuostatų laikantis, ir be papildomų ženklų nebūtų trukdoma pareiškėjai ir kitiems asmenims naudotis automobilių stovėjimo aikštele. Tai leidžia teismui spręsti, kad pareiškėjos teisę savo nuožiūra naudoti jai priklausančią automobilių stovėjimo aikštelę pažeidžia (trukdo) ne kelio ženklų trūkumas organizuojant eismą, o tai, kad eismo dalyviai nesilaiko Kelių eismo taisyklėse nustatytų reikalavimų ir, pažeisdami 150.4, 150.10, 150.15 papunkčių nuostatas, transporto priemones stato Kelių eismo taisyklių draudžiamose vietose. Tinkamas Kelių eismo taisyklių 150.15 punkte nustatyto draudimo vykdymas yra pakankamas užtikrinti pareiškėjo ir kitų aikštelės naudotojų teisę įvažiuoti ar išvažiuoti į ar iš automobilių stovėjimo aikštelės. Taigi, pareiškėjos prašymo patenkinimas reikštų jau Kelių eismo taisyklėse nustatyto draudimo nestatyti automobilių, jei jie trukdytų įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) stovėjimo aikštelę (-ės), stovėjimo vietą (-os), garažą (-o), kiemą (-o), teritoriją (-os), pakartojimą. Šiuo atveju papildomų kelio ženklų įrengimas ginčo vietoje prieštarautų Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių 7.1 punkte nustatytam reikalavimui užtikrinti, kad būtų laikomasi kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo naudojimo proporcingumo, vengti eismo organizavimo priemonių pertekliaus, 7.3 papunktyje nustatytam reikalavimui įrengiant kelio ženklus įvertinti toje eismo situacijoje taikytinas Kelių eismo taisyklių nuostatas, kelio ženklų reikalavimus, galiojimo zoną ir kt. Papildomų kelio ženklų įrengimas ginčo vietoje pažeistų ir Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių 129.2 papunktyje nustatytą draudimą kelio ženklą Nr. 332 įrengti tose vietose, kuriose sustoti draudžia Kelių eismo taisyklės.

Atsižvelgęs į aukščiau aptartus argumentus teismas sprendžia, kad Eismo saugumo komisija, konstatavusi, kad ginčo vietoje transporto priemonių sustojimą draudžia Kelių eismo taisyklės, pagrįstai atsisakė įrengti kelio ženklus Nr. 332 ,,Sustoti draudžiama“.

Šiame kontekste teismas sutinka su atsakovės argumentu, kad pareiškėja ar kitas asmuo, turi teisę reikalauti, kad atsakingos institucijos užtikrintų, kad būtų laikomasi Kelių eismo taisyklėse nustatytų reikalavimų, o jų nesilaikantiems asmenims būtų taikoma administracinė atsakomybė už jų padarytus administracinius nusižengimus. Nors pareiškėja nurodo, kad policijos pareigūnai atsisako vykti į vietą ir taikyti nuobaudas pažeidėjams, tačiau tokių įrodymų pareiškėja nepateikė. Jei tokie faktai ir yra, pareiškėja taip pat gali kreiptis dėl netinkamo pareigūnų funkcijų vykdymo. Pareiškėjos nurodytų kelio ženklų pastatymas ginčo vietoje taip pat neišspręs pareiškėjos problemos, jeigu tų ženklų reikalavimų nebus laikomasi. Pareiškėjos argumentai, kad jos nurodyti kelio ženklai Nr. 332 bus kaip atgrasymo ir įspėjimo priemonė eismo dalyviams, atmestini kaip nepagrįsti, nes toks argumentavimas nėra teisėtas aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste.

Eismo saugumo komisija kaip pagrindą pareiškėjos prašymui atmesti, nurodė ir tai, kad įvažiavimas į pareiškėjos (duomenys neskelbtini) esančią automobilių stovėjimo aikštelę galimas ir iš rytinės pusės.

Sugretinus pareiškėjos pateiktą palydovinę nuotrauką bei regionų geoinformacinės aplinkos paslaugos svetainėje www.regia.lt esančius žemėlapius, matyti, kad pareiškėjos valdoma automobilių stovėjimo aikštelė rytinėje pusėje ribojasi su kita automobilių stovėjimo aikštele, per kurią būtų galimas įvažiavimas į pareiškėjos automobilių stovėjimo aikštelę ryčiau esančiu dar vienu įvažiavimu nuo (duomenys neskelbtini) g., tuo atveju, jeigu nebūtų įrengiami įvažiavimo užtvarai ar kitos fizinės eismą ribojančios kliūtys. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai, supaprastinto projekto duomenys patvirtina, kad įvažiavimas į automobilių stovėjimo aikštelę (duomenys neskelbtini) suprojektuotas iš (duomenys neskelbtini), t. y. ginčo vietoje. Pareiškėjo žemės sklype nenustatytas viešpataujantis servitutas patekti į automobilių aikštelę pro greta esantį žemės sklypą, tad nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėja turi kitą įvažiavimą į aikštelę, kuriuo gali netrukdomai naudotis. Taigi, nors Eismo saugumo komisijos sprendimas priimtas ir atsižvelgus į išvadą apie esantį antrąjį įvažiavimą, tačiau tai nesudaro pagrindo pripažinti šį sprendimą nepagrįstu, nes nustačius, kad vienas iš pagrindų, kuriais atmestas pareiškėjos prašymas, pagrįstas, šis Eismo saugumo komisijos papildomas argumentas neturi esminės reikšmės ginčijamo sprendimo teisėtumui.

Teismas, ginčijamą sprendimą turi pareigą įvertinti ir kaip individualų administracinį aktą ir Viešojo administravimo įstatymo kontekste.

Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 5 punkte yra įtvirtintas išsamumo principas, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi, vertindamas prašymo ar skundo turinį. Reikalavimai, taikytini administraciniam sprendimui, yra įtvirtinti Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje. Pagal šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktus, administraciniame sprendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 punktas) bei administracinio sprendimo motyvai (6 punktas).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, kurios iš esmės yra labai panašios į aktualios redakcijos 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtintas nuostatas, yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1470-756/2018, 2019 m. kovo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-432-502/2019, 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2099-602/2021).

Aptartame kontekste teismas sprendžia, kad ginčijamas sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, jame nurodyti pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateiktas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą nurodyti priežastis, nurodytos ir priežastys, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą. Atsižvelgus į tai, teismas nemato pagrindo ginčijamą sprendimą pripažinti nepagrįstu ir neteisėtu Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų kontekste.

Skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) gali būti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos administracinis teismas pripažino svarbiais. (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1–2 dalys).

Aukščiau pateikti argumentai patvirtina, kad teismas nenustatė nė vieno iš ABTĮ 91 straipsnyje nustatytų pagrindų ginčijamam sprendimui naikinti.

III. Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

Taigi, byloje pripažinta, kad ginčijamas atsakovės sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo panaikinti nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjo reikalavimai – panaikinti Alytaus miesto savivaldybės administracijos 2023 m. spalio 16 d. sprendimą, įtvirtintą 2023 m. spalio 18 d. posėdžio protokolu Nr. KPPt-386, kuriuo nutarta kelio ženklų Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ įvažiavime iš (duomenys neskelbtini) g. į sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), neįrengti bei įpareigoti Alytaus miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos UAB ,,Aigis VL5“ 2022 m. spalio 14 d. prašymą, – atmestini kaip nepagrįsti, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Pareiškėja pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo: 22,50 Eur žyminio mokesčio ir 605 Eur atstovavimo išlaidų.

Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis). Kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (ABTĮ 40 straipsnio 3 dalis). Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos (ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas, aptartame kontekste netenkintinas ir jos prašymas priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Aigis VL5“, į. k. (duomenys neskelbtini), skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.