- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-09-19
- Bylos Nr.
- eI3-1221-428/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-03215-2022-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ramūnas Šarka, Asta Urbonienė, Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „AIGIS VL5“
- Atsakovas
- Alytaus miesto savivaldybės administracijai
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramūno Šarkos ir Astos Urbonienės,
dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „AIGIS VL5“ atstovui advokatui R. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „AIGIS VL5“ skundą atsakovei Alytaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB „AIGIS VL5“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydama:
1) panaikinti atsakovės Alytaus miesto savivaldybės administracijos 2022-10-21 sprendimą, nurodytą Saugaus eismo komisijos 2022-10-21 posėdžio protokole Nr. KPPt-518, kuriuo nutarta kelio ženklų Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ įvažiavime iš (duomenys neskelbtini) į sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), neįrengti;
2) panaikinus minėtą atsakovės Alytaus miesto savivaldybės administracijos 2022-10-21 sprendimą, nurodytą Saugaus eismo komisijos 2022-10-21 posėdžio protokole Nr. KPPt-518, įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2022-10-14 prašymą;
3) iš atsakovės priteisti pareiškėjos naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja ir jos atstovas prašė skundą patenkinti. Pareiškėja skunde nurodė bei jos atstovas advokatas teismo posėdyje paaiškino, jog su atsakovės priimtu sprendimu nesutinka.
Jie paaiškino, jog pareiškėja 2022-10-14 pateikė atsakovei prašymą, kuriuo prašė įrengti kelio ženklus Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ abiejose įvažiavimo pusėse iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), esančią parkavimo aikštelę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjos prašymas buvo grindžiamas tuo, kad nuolat, neteisėtai, pažeidžiant Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir Kelių eismo taisyklės), reikalavimus, statomi (parkuojami) automobiliai abiejose įvažiavimo pusėse, o tai trukdo įvažiuoti į automobilių stovėjimo aikštelę (duomenys neskelbtini), kuri nuosavybės teise priklauso pareiškėjai.
Skundžiamu sprendimu, nurodytu Saugaus eismo komisijos 2022-10-21 posėdžio protokole Nr. KPPt-518, atsakovė nusprendė neįrengti kelio ženklų Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ įvažiavime iš (duomenys neskelbtini) į sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).
Teigė, jog atsakovė nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjos automobilių stovėjimo aikštelė yra nenaudojama dėl neva pastatytos tvoros prie įvažiavimo į ją. Tačiau prie įvažiavimo į aikštelę yra pastatyti rakinami įvažiavimo vartai, o aikštelė aptverta, kad joje nestatytų automobilių tam teisės neturintys asmenys. Aikštelė skirta tik (duomenys neskelbtini) pastatui aptarnauti, tad į ją gali patekti tik šio pastato savininkai, jų partneriai, klientai ir leidimus turintys asmenys. Aikštelė yra naudojama ir nesibaigia akligatviu, kaip nepagrįstai konstatuota atsakovės skundžiamame sprendime. Tai prieštarauja faktinei situacijai ir Statybos techninio reglamento 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ reikalavimams, apibrėžiantiems akligatvio įrengimo sąlygas ir matmenis.
Nurodė, jog įvažiavimą savo lėšomis įrengė pati pareiškėja, todėl asmenys, neteisėtai statantys automobilius įvažiavime, pažeidžia pareiškėjos teises turėti įsirengtą tinkamą įvažiavimą. Į automobilių stovėjimo aikštelę (duomenys neskelbtini), galima patekti tik šiuo vieninteliu įvažiavimu iš (duomenys neskelbtini). Ši faktinė aplinkybė pagrindžia kelio ženklų „Sustoti draudžiama“ įrengimo būtinybę įvažiavime į aikštelę, nes abiejose įvažiavimo pusėse neteisėtai parkuojami automobiliai, kurie užtveria patekimą į automobilių stovėjimo aikštelę.
Pabrėžė, jog automobilių stovėjimo aikštelė yra privati teritorija, kuri priklauso pareiškėjai, todėl niekas nedraudžia jai apsitverti savo teritoriją ir įrengti rakinamus įvažiavimo vartus.
Skundžiamas sprendimas neįrengti kelio ženklų Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ įvažiavime iš (duomenys neskelbtini) į aikštelę (duomenys neskelbtini), visiškai nepagrįstas, todėl turėtų būti panaikintas.
Atsiliepimas
Atsakovė Alytaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.
Atsakovė atsiliepime nurodė, jog Savivaldybės Saugaus eismo komisija 2022-10-21 posėdžio metu išnagrinėjo pareiškėjos prašymą įrengti kelio ženklus Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ įvažiavime iš (duomenys neskelbtini) į aikštelę (duomenys neskelbtini). Atsakovė nusprendė neįrengti šių kelio ženklų įvažiavime iš (duomenys neskelbtini) į sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nes automobilių stovėjimo aikštelė užtverta ir patekimas į ją dėl esančios tvoros negalimas. Apie priimtą sprendimą pareiškėjai buvo pranešta 2022-11-07 raštu Nr. SD-9308 (6.96E), pridedant 2022-10-21 posėdžio protokolo išrašą.
Nurodė, jog, pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir VSĮ) 6 straipsnio 32 punktą, kuriame įtvirtinta savarankiška savivaldybės funkcija – savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas, Alytaus miesto savivaldybės administracija turi diskrecijos teisę apsispręsti dėl saugaus eismo organizavimo savivaldybės teritorijoje, t. y. veiklos laisvę priimant sprendimus, įgalinančią ją iš keleto teisiškai galimų elgesio variantų pasirinkti tą, kuris, jos nuomone, yra tinkamiausias. Įvažiavimas nėra pareiškėjos nuosavybė, t. y. jis yra valstybinėje žemėje. Tai reiškia, kad atsakovė, turėdama teisę apsispręsti dėl saugaus eismo organizavimo savivaldybės teritorijoje (savarankiška savivaldybės funkcija, įtvirtinta VSĮ 6 straipsnio 32 punkte), sprendimą priėmė veikdama savo kompetencijos ribose bei vadovaudamasi galiojančiais teisės aktais, pasinaudodama jai suteikta diskrecijos teise.
Pažymėjo, jog, pagal Kelių eismo taisyklių 150 punktą, sustoti ir stovėti yra draudžiama: pėsčiųjų perėjose ir arčiau kaip 5 m atstumu prieš jas, o keliuose, kuriuose yra po vieną kiekvienos krypties eismo juostą, ir arčiau kaip 5 m atstumu už pėsčiųjų perėjų (Kelių eismo taisyklių 150.4 papunktis); ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus, trukdytų įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) stovėjimo aikštelę (-ės), stovėjimo vietą (-os), garažą (-o), kiemą (-o), teritoriją (-os), trukdytų įlipti į kitą transporto priemonę arba kitaip kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui (Kelių eismo taisyklių 150.10 papunktis); kelio ir įvažiavimo (išvažiavimo) į (iš) šalia kelio esančią (-os) teritoriją (-os) važiuojamųjų dalių sankirtoje ir arčiau kaip 5 m atstumu nuo jos (toje kelio pusėje, kurioje yra nurodytas įvažiavimas (išvažiavimas) į (iš) šalia kelio esančią (-os) teritoriją (-os)), išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo vietą nurodantys kelio ženklai (Kelių eismo taisyklių 150.15 papunktis).
Teigė, jog, įvertinus Kelių eismo taisyklių 150 punktą, pareiškėja, gindama savo teisę patekti į nuosavybes teise priklausantį sklypą, turi teisę apie šių taisyklių pažeidimus pranešti Kelių policijai arba el. paštu Alytaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriui.
Nurodė, jog Alytaus miesto savivaldybės Saugaus eismo komisijos 2022-10-21 posėdžio protokole nurodytas teiginys, kad automobilių stovėjimo aikštelė užtverta ir automobiliai įvažiavime paliekami kaip akligatvyje, nereiškia, kad įvažiavimas yra akligatvis. Šiuo teiginiu pažymėta, kad įvažiavimas turi panašių bruožų į akligatvį, nes nėra pravažiavimo į aikštelę.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, Alytaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus eismo komisijos 2022-10-21 posėdžio protokolu Nr. KPPt-518 priimtas sprendimas neįrengti kelio ženklų Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ įvažiavime iš (duomenys neskelbtini) į aikštelę (duomenys neskelbtini), yra teisėtas ir pagrįstas.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl teisėtumo ir pagrįstumo atsakovės sprendimo, nurodyto Saugaus eismo komisijos 2022-10-21 posėdžio protokole Nr. KPPt-518, kuriuo buvo nuspręsta neįrengti kelio ženklų Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ abiejose įvažiavimo pusėse iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), į pareiškėjai nuosavybės teise priklausančią parkavimo aikštelę.
Pareiškėja 2022-10-14 pateikė atsakovei prašymą, kuriuo prašė įrengti kelio ženklus Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ abiejose įvažiavimo pusėse iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), esančią parkavimo aikštelę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsakovė skundžiamu sprendimu netenkino pareiškėjos prašymo.
Atsakovė skundžiamą sprendimą iš esmės motyvavo tuo, kad stovėjimo aikštelė užtverta tvora, todėl patekimas į ją negalimas, nurodydama pareiškėjai, jog dėl pravažiavime neteisėtai pastatytų automobilių, kurie pažeidžia Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir trukdo pravažiuoti į parkavimo aikštelę, ji gali kreiptis į policiją arba savivaldybės Viešosios tvarkos skyrių.
Pareiškėjos teigimu, sprendimas priimtas objektyviai neišanalizavus visų reikšmingų aplinkybių, kurios nulėmė neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą, atsakovei nepagrįstai konstatuojant, kad pareiškėjos automobilių stovėjimo aikštelė yra nenaudojama, užtverta tvora ir įvažiavimas į aikštelę negalimas, o automobiliai įvažiavime paliekami kaip akligatvyje. Atsakovė visiškai neįvertino faktinės aplinkybės, jog abiejose įvažiavimo pusėse neteisėtai statomi (parkuojami) automobiliai trukdo pareiškėjai saugiai naudotis automobilių stovėjimo aikštele, kuri yra jos nuosavybė.
Saugaus eismo keliais reikalavimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas ir kiti teisės aktai (Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 19 straipsnio 1 dalis.).
Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsnio 21 punkte numatyta, kad techninės eismo reguliavimo priemonės – kelio ženklai, šviesoforai, atitvarai, kelių ženklinimas ir kitos techninės priemonės eismui reguliuoti.
Kelio ženklas Nr. 332 „Sustoti draudžiama“, dėl kurio įrengimo pareiškėja kreipėsi į atsakovę, draudžia transporto priemonėms sustoti arba stovėti toje kelio pusėje, kurioje yra šis kelio ženklas, išskyrus sustojimą maršrutiniam transportui skirtose stotelėse. Negalioja skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortele pažymėtoms transporto priemonėms. Jeigu naudojamas kartu su 1.4 ženklinimo linija, galioja iki šios linijos pabaigos (Kelių eismo taisyklių 1 priedas „Draudžiamieji kelio ženklai“).
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 27 punkte apibrėžta kelio ženklo sąvoka. Tai – Kelių eismo taisyklėse nurodytas ženklas, kuriuo nustatoma eismo tvarka, įspėjami eismo dalyviai arba jiems suteikiama informacija.
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012-01-31 įsakymu Nr. 3-83 patvirtintų Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2022-05-31) 100 punkte nurodyta, kad draudžiamieji ženklai naudojami eismui uždrausti ir apriboti arba tiems draudimams (apribojimams) panaikinti. Draudžiamieji ženklai gali būti naudojami tik tada, kai jie yra būtini saugiam eismui organizuoti arba aplinkai apsaugoti.
Eismo saugumo užtikrinimas – veikla, kuria siekiama užkirsti kelią eismo įvykiams, sušvelninti jų padarinius (Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 18 dalis).
Alytaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus eismo komisijos nuostatai, patvirtinti Alytaus miesto savivaldybės administracijos 2008-12-14 įsakymu Nr. DV-835 patvirtinti Alytaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus eismo komisijos nuostatai numato šios komisijos teisinį veiklos pagrindus, t. y. komisijos sudarymą, darbo organizavimą, funkcijas, teises ir pareigas, tai, kad Saugaus eismo komisija sprendžia eismo reguliavimo klausimus, posėdyje priima sprendimus visų dalyvaujančių komisijos narių balsų dauguma ir atviru balsavimu.
Pirmiau nurodytos teisės nuostatos reiškia, jog eismo saugumo užtikrinimas yra pagrindinis atsakovei suteiktų įgaliojimų tikslas ir uždavinys, bei šiuos klausimus, susijusius su eismo saugumu, sprendžia savivaldybės sudaryta kolegiali eismo saugumo komisiją.
Įvertinus skundžiamo sprendimo turinį, nurodytą Saugaus eismo komisijos 2022-11-04 protokole Nr. KPPt-518, spręstina, jog atsakovė nepagrįstai įvertino faktinių ir teisinių aplinkybių visumą, pagrindžiančią atsisakymą įrengti įvažiavime kelio ženklus Nr. 332 „Sustoti draudžiama“.
Pareiškėja yra kiemo aikštelės (duomenys neskelbtini), teisėta valdytoja ir naudotoja, todėl jos teisė aptverti aikštelę nagrinėjamoje byloje nėra kvestionuojama. Iš byloje esančių duomenų, t. y. aikštelės supaprastinto statybos projekto brėžinio, topografinio plano, aikštelės kadastro duomenų, fotonuotraukų, nustatyta, jog patekimas į aikštelę (duomenys neskelbtini), numatytas per įvažiavimą iš (duomenys neskelbtini). Faktiškai aikštelė yra aptverta, tačiau į ją įvažiuojama per užrakinamus vartus. Todėl visiškai nepagrįsta atsakovės išvada, kad aikštelė yra užtverta tvora ir dėl to patekimas į ją negalimas. Teismo vertinimu, iš fotonuotraukų aiškiai matyti, jog įvažiavimas į aikštelę galimas per užrakinamus vartus, tačiau įvažiuoti į aikštelę nėra galimybės, nes iš abiejų įvažiavimo pusių pastatyti automobiliai.
Atsakovė, priimdama skundžiamą sprendimą, objektyviai neįvertino faktinių aplinkybių ir masto pažeistos pareiškėjos teisės, pažeidžiamos kitų asmenų, paliekančių įvažiavime į aikštelę transporto priemones, kliudančias pareiškėjai saugiai įvažiuoti į aikštelę vieninteliu įvažiavimu prie nuosavybės teise valdomų objektų.
Atsakovė privalėjo atlikti objektyvų faktinių aplinkybių įvertinimą bei sprendimą pagrįsti ne pavienėmis Komisijos narių nuomonėmis, tačiau faktinių aplinkybių visuma bei jų vertinimu, teisės normomis atitinkančiomis ginčo teisinį santykį, kurios pagrįstų Komisijos protokolinį sprendimą. Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamo ginčo atveju atsakovė apsiribojo subjektyviu faktiniu aplinkybių konstatavimu, jog pareiškėjos automobilių stovėjimo aikštelė yra užtverta tvora ir patekimas į ją negalimas ir automobiliai įvažiavime paliekami kaip akligatvyje.
Akivaizdu, jog Alytaus miesto savivaldybės Saugaus eismo komisija iš esmės nevertino eismo saugumo klausimo įvažiavime ir kelio ženklų Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ įrengimo tikslingumo, netyrė ir nenustatė visų faktinių aplinkybių visumos, todėl nesurinko duomenų sprendimui objektyviai pagrįsti, konstatuodama tik tai, kad pareiškėjos aikštelė užtverta ir nenaudojama, bei dėl to draudžiančių kelio ženklų Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ abiejuose įvažiavimo pusėse nusprendė neįrengti.
Teismas sprendžia, jog Alytaus miesto savivaldybės administracijos 2022-10-21 sprendimas, nurodytas Saugaus eismo komisijos 2022-10-21 protokole Nr. KPPt-518, prieštarauja saugaus eismo užtikrinimo principui, kurio tikslas – sudaryti saugias ir vienodas visiems eismo dalyviams dalyvavimo eisme sąlygas (Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 4 straipsnio 4 papunktis). Skundžiamas sprendimas taip pat neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktų nuostatų, apibrėžiančių administracinio sprendimo turinį, tai, kad administraciniame sprendime turi būti nurodytas pagrįstas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas, kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės ir administracinio sprendimo motyvai, o tai reiškia, jog individualus administracinis aktas turi būti motyvuotas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.
Apibendrinus nustatytas faktines aplinkybes ir nurodytus teisinius argumentus, konstatuotina, jog skundžiamas Alytaus miesto savivaldybės administracijos 2022-10-21 sprendimas, nurodytas Saugaus eismo komisijos 2022-10-21 posėdžio protokole Nr. KPPt-518, neįrengti kelio ženklų Nr. 332 „Sustoti draudžiama“, nepagrįstas objektyviomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisės normomis, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje numatytų reikalavimų administraciniam aktui, taip pat šio įstatymo 3 straipsnyje numatytų viešojo administravimo subjektų veiklos principų, t. y. įstatymo viršenybės, išsamumo ir objektyvumo principų. Minėti skundžiamo sprendimo turinio trūkumai laikytini esminiais, nulėmusiais neobjektyvaus ir nepagrįsto sprendimo priėmimą, todėl skundžiamas sprendimas naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas. Atsakovė įpareigotina iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2022-10-14 prašymą dėl kelio ženklų Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ įrengimo abiejose įvažiavimo pusėse į automobilių parkavimo aikštelę (duomenys neskelbtini).
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė atsilepime į skundą teismui nurodė daugiau ginčijamo Saugaus eismo komisijos protokolinio sprendimo argumentų, nei buvo nurodyta skundžiamo sprendimo turinyje, tačiau šie argumentai neturi įtakos nemotyvuoto skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui, todėl jie nevertintini (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-06-13 sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-940/2013, 2016-12-22 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2074-146/2016).
Pareiškėja nagrinėjamoje byloje prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 7 punktas).
Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pareiškėjos atstovas pateikė teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriame nurodo, kad šioje byloje pareiškėja patyrė 605 Eur išlaidas už skundo parengimą bei 302,50 Eur išlaidas už atstovavimą teisme, iš viso – 907,50 Eur. Papildomai pateikė PVM sąskaitas faktūras bei dokumentus, patvirtinančius minėtų bylinėjimosi išlaidų apmokėjimą.
Rekomendacijų 8.2 papunktyje įtvirtinta, kad už ieškinio parengimą taikomas 2,5 koeficientas. Pareiškėjos skundas teismui buvo pateiktas 2022-12-08 (2022 m. IV ketvirtis), todėl skaičiuojant priteistiną sumą taikytinas 2022 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (1 780,5 Eur). Maksimalus dydis už skundo parengimą – 4 451,25 Eur (1 780,5 Eur x 2,5 (koeficientas)). Pareiškėjos prašoma 605 Eur suma už skundo parengimą neviršija Rekomendacijų 8.2 papunktyje numatytos maksimalios sumos, todėl gali būti priteista.
Pareiškėja taip pat prašo priteisti 302,50 Eur išlaidas, kurias patyrė dėl advokato atstovavimo pirmos instancijos teisme. Rekomendacijų 8.19 papunktyje įtvirtinta, kad už vieną atstovavimo valandą teisme taikomas 0,1 koeficientas. Teismo posėdis vyko 2023-08-22 (2023 m. III ketvirtis), todėl skaičiuojant priteistiną sumą taikytinas 2023 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (1 959,9 Eur). Rekomendacijų 9 punkte nurodyta, jog teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas – iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Iš bylos duomenų matyti, jog minėtas teismo posėdis truko apie 20 minučių, tačiau teismas, įvertinęs advokato patirtas ne tik dalyvavimo teismo posėdyje, bet ir pasiruošimo jam sąnaudas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, vertina, kad yra pagrindas laikyti, jog teismo posėdis truko daugiau nei 30 min. ir priteisti advokato atstovavimo išlaidas už vieną valandą. Už advokato atstovavimą teisme galima priteisti maksimali suma yra 195,99 Eur (1 959,9 Eur x 0,1 (koeficientas)) (Rekomendacijų 8.19 papunktis). Šiuo atveju prašoma priteisti 302,50 Eur suma už atstovavimą teismo posėdyje viršija Rekomendacijose numatytą maksimalų dydį, todėl mažinama iki 195,99 Eur.
Pareiškėja už skundo pateikimą teismui yra sumokėjusi 22,50 Eur žyminį mokestį ir tai patvirtina prie bylos pateiktas 2022-12-07 mokėjimo nurodymas. Atsižvelgiant į ABTĮ 34 ir 35 straipsnių, 39 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, minėtos išlaidos – 22,50 Eur – taip pat gali būti priteistinos pareiškėjai iš atsakovės.
Pagal nustatytas teisines ir faktines aplinkybes, prašomą priteisti ir maksimaliai galimą priteisti išlaidų sumą, taip pat pagal tai, jog šioje byloje sprendimas iš esmės priimtas pareiškėjos naudai, konstatuotina, kad pareiškėja patyrė 823,49 Eur (605 Eur + 195,99 Eur + 22,50 Eur) pagrįstų bylinėjimosi išlaidų, kurios priteistinos pareiškėjai iš atsakovės (ABTĮ 40 straipsnio 1 ir 5 dalys).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41, 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „AIGIS VL5“ skundą patenkinti visiškai.
Panaikinti atsakovės Alytaus miesto savivaldybės administracijos 2022-10-21 sprendimą, nurodytą Saugaus eismo komisijos 2022-10-21 posėdžio protokole Nr. KPPt-518, kuriuo nuspręsta neįrengti kelio ženklų Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ įvažiavime iš (duomenys neskelbtini) į sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).
Įpareigoti atsakovę Alytaus miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti uždarosios akcinės bendrovės „AIGIS VL5“ 2022-10-14 prašymą dėl kelio ženklų Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ įrengimo abiejose įvažiavimo pusėse iš (duomenys neskelbtini) į automobilių parkavimo aikštelę (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo patenkinti iš dalies. Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „AIGIS VL5“ iš atsakovės Alytaus miesto savivaldybės administracijos 823,49 Eur (aštuonis šimtus dvidešimt tris eurus 49 ct) su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.