Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „GELVORA“ ieškinį atsakovei R. Š. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 155,60 Eur skolos, 60,40 Eur palūkanų, penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodo, kad atsakovė su pirminiu kreditoriumi - uždarąja akcine bendrove „TELE2“ 2002 m. birželio 3 d. sudarė Mobiliojo skaitmeninio korinio (GSM) ryšio paslaugų sutartį Nr. TA5.267301158440 (toliau - Sutartis), pagal kurią pradinis kreditorius sutartyje numatytais terminais ir sąlygomis suteikė mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugas, o atsakovė įsipareigojo tinkamai naudotis ryšio paslaugomis ir už suteiktas paslaugas atsiskaityti sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis. Atsakovei už suteiktas ryšio paslaugas buvo išrašytos sąskaitos, tačiau atsakovė jų neapmokėjo. Atsakovės skola sudaro 155,60 Eur. 2009 m. kovo 31 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 09-20-21 įsiskolinimo iš atsakovės reikalavimo teisė pirminio kreditoriaus buvo perleista naujajam kreditoriui – ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „GELVORA“.

Atsakovė atsiliepimu su ieškovo pateiktu ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad ieškovė nepateikė ieškiniui pagrįsti būtinų įrodymų ir praleido Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau -CK) 1.125 straipsnyje nustatytą ieškinio senaties terminą. Mano, kad ieškovė turėjo pridėti išklotinę, iš kurios būtų matyti kokiu būdu susidarė ieškovės prašoma priteisti pinigų suma, taip pat 2002 metais susidariusios skolos paskaičiavimą už pradinio kreditoriaus suteiktas paslaugas atsakovei. Pažymi, kad atsakovė nėra gavusi ieškovės pranešimo dėl reikalavimo perleidimo, nes nuo 2006 metų nuomotame bute, esančiame Didlaukio g. 39-47, Vilniuje, negyvena. Be to, atsakovė su pradiniu kreditoriumi 2002 metais Sutartį nutraukė. Prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdyje atsakovės atstovė palaikė savo reikalavimus atsiliepime nurodytais argumentais.

Ieškovės atstovas į teismo posėdį neatvyko. Ieškovė apie teismo posėdžio laiką ir vietą informuota šaukimu, kuris ieškovei, kaip elektroninių paslaugų portalo „E. TEISMAS“ vartotojai, buvo išsiųsta 2017 m. vasario 17 d. ir įteiktas 2017 m. vasario 18 d. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 175¹ straipsnio 10 dalis). Atsakovė prašymo atidėti bylos nagrinėjimo, nagrinėti civilinę bylą ieškovės atstovui nedalyvaujant nepateikė. Civilinė byla nagrinėjama ieškovės atstovui nedalyvaujant (CPK 246 straipsnis).

Ieškinys atmestinas.

Atsakovė ir pirminis kreditorius uždarąja akcine bendrove „TELE2“ 2002 m. birželio 3 d. sudarė Sutartį (b. l. 7-9), pagal kurią pradinis kreditorius sutartyje numatytais terminais ir sąlygomis suteikė mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugas, o atsakovė įsipareigojo tinkamai naudotis ryšio paslaugomis ir už suteiktas paslaugas atsiskaityti sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad atsakovės skola už neapmokėtas sąskaitas sudaro 155,60 Eur. 2009 m. kovo 31 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 09-20-21 įsiskolinimo iš atsakovės reikalavimo teisė pirminio kreditoriaus buvo perleista naujajam kreditoriui – ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „GELVORA“ (b. l. 4, 11-14). Ieškovė apie reikalavimo teisės perleidimą 2009 m. gegužės 4 d. pranešimu informavo atsakovę, jį išsiųsdama adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (b. l. 10). Atsakovė nurodo, kad šiuo adresu butą nuomojo ir nuo 2006 metų jame negyvena, todėl negavo ieškovės siųsto pranešimo. Taip pa atsakovė atsiliepime nurodė, kad su pradiniu kreditoriumi 2003 metais nutraukė sudarytą Sutartį. Ieškovė atsakovei už prievolės praleidimą nuo 2009 m. kovo 31 d. iki 2016 m. lapkričio 24 d. paskaičiavo penkių procentų įstatymines palūkanas, kurios sudaro 60,40 Eur sumą (b. l. 5). Ieškovė nepateikė su ieškiniu pradinio kreditoriaus sąskaitų, iš kurių būtų galima spręsti apie susidariusį skolos laikotarpį ir dydį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad reikalavimo perleidimas (cesija) (CK 6.101 straipsnis) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi. Šis esminis cesijos požymis atskleidžiamas reikalavimo perleidimo instituto normose: CK 6.101 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės, CK 6.107 straipsnio 1 dalyje – kad skolininkas turi teisę reikšti naujojo kreditoriaus reikalavimams visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui tuo metu, kai gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą; pagal CK 6.101 straipsnio 2 dalį reikalavimo įgijėjui (naujajam kreditoriui) pereina ne tik pagrindinė prievolė, bet ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos bei kitos papildomos teisės. Naujasis kreditorius yra saistomas pradinio kreditoriaus ir skolininko sutarties sąlygų. Naujasis kreditorius negali įgyti daugiau teisių, nei jų turėjo pradinis kreditorius, pradinis ir naujasis kreditorius negali keisti prievolės įvykdymo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2008; 2009 m. spalio 12 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-394/2009; kt.). Be to, teismų praktikoje yra išaiškinta, kad cesija nėra abstraktus savarankiškas sandoris, o yra susietas su pagrindiniu sandoriu, kuriame vyko reikalavimų pasikeitimas, t.y. sutartimi, kuri yra cesijos esmė. Reikalavimų perleidimo sutartis yra tiesiogiai susijusi su pradiniu sandoriu, kurio pagrindu perduodama reikalavimo teisė, ir visi ginčai dėl reikalavimo perleidimo sutarties yra taip pat susiję su pradiniu sandoriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010, 2010 lapkričio 29 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-469/2010, kt.). Taigi, nagrinėjamu atveju, tiek ieškovę, tiek atsakovę sieja ne reikalavimo perleidimo sutartis, bet Mobiliojo ryšio paslaugų sutartis, kurios pagrindu ir atsirado atsakovės prievolė.

CK 1.125 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų. Nagrinėjamu atveju atsakovė byloje reikalauja taikyti ieškinio senatį, todėl svarbu nustatyti ieškinio senaties termino pradžią. Bendroji ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklė yra ta, kad šio termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato CK bei kiti įstatymai (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai savo teisėmis besinaudojantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2013).

Nagrinėjamoje byloje negalima nustatyti tikslios teisės pažeidimo dienos, nes ieškovė nepateikia pradinio kreditoriaus išrašytų sąskaitų faktūrų už suteiktas paslaugas atsakovei, iš kurių galima būtų spręsti susidariusį skolos laikotarpį ir dydį, nustatyti teisės pažeidimo momentą. Atsakovė atsiliepime nurodo, kad Sutartį su pradiniu kreditoriumi nutraukė 2002 metais. Ieškovė šios atsakovės nurodytos aplinkybės neginčijo. Taip pat ieškovė ieškinyje nenurodo aplinkybių, dėl kurių ieškinio senatis būtų nutrūkusi. Taigi, ieškovė, kaip reikalavimo teisę įgijęs kreditorius, yra saistoma tų ieškinio senaties terminų, kurie būtų taikomi pradinio kreditoriaus reikalavimui priteisti skolą už suteiktas paslaugas, todėl nagrinėjamu atveju ieškovei ieškinio senaties terminas prasidėjo po 2002 m. birželio 3 d., kai pradinis kreditorius išrašė atsakovei sąskaitas už suteiktas paslaugas (CK 1.125 str. 1 d.). Jeigu ieškinio senaties pradžią skaičiuoti nuo 2003 metų, ieškovė ieškinį dėl skolos priteisimo pareiškė 2016 m. gruodžio 2 d., tai darytina išvada, kad teisė į ieškinio pareiškimą yra pasibaigusi ir ieškovė ieškinio senaties terminą praleido. Ieškinio senaties termino praleidimas yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 straipsnis). Kadangi atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį, teismas ieškinį atmeta tiek dėl pagrindinės skolos priteisimo, tiek dėl įstatyminių palūkanų priteisimo, nes CK 1.125 straipsnio 9 dalis numato sutrumpintą ieškinio senaties terminą dėl palūkanų priteisimo, todėl ieškovė nepagrįstai prašo priteisti 60,40 Eur palūkanų iš atsakovės, kurias skaičiuoja nuo 2009 m. kovo 31 d.

Konstatavus, kad reikalavimas priteisti 155,60 Eur skolą, 60,40 Eur palūkanas yra nepagrįstas, atmestinas ir reikalavimas priteisti procesines palūkanas (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškinį atmetus, iš ieškovės atsakovės naudai priteistina 200 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš atsakovės į valstybės biudžetą - 3,99 išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92, 93, 96, 98 straipsniai).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270 straipsniais teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Atmesti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „GELVORA“ ieškinį atsakovei R. Š..

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „GELVORA“ (juridinio asmens kodas 125164834) ieškovei R. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „GELVORA“ (juridinio asmens kodas 125164834) į valstybės biudžetą 3,99 Eur (tris eurus 99 ct) bylinėjimosi išlaidų. Valstybei priteista suma mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas - 188659752, biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas - 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.