Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2020-12-01 · Civilinė byla Nr. 2-1790-450/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-12-01
Bylos Nr.
2-1790-450/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Marius Bajoras, Danguolė Martinavičienė, Asta Radzevičienė
Kreditorius
Carl Zeiss Vision Hungary Kft
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-1790-450/2020Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00605-2018-8Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 1 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Danguolės Martinavičienės, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės ,,Visus LT“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 6 d. nutarties, kuria iš bankrutavusios Lietuvos ir Jungtinių Amerikos Valstijų uždarosios akcinės bendrovės „Regėjimas“ kreditorių sąrašo išbrauktas kreditorius Carl Zeiss Vision Hungary Kft.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apygardos teismas 2019 m. sausio 7 d. nutartimi atsakovei Lietuvos ir Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – JAV) uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Regėjimas“ (toliau – ir bendrovė) iškėlė bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“. Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 21 d. nutartimi patvirtino įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, kuris buvo patikslintas vėlesnėmis teismo nutartimis. Kauno apygardos teismas 2019 m. lapkričio 27 d. nutartimi į kreditorių sąrašą įtraukė trečios eilės kreditorių Carl Zeiss Vision Hungary Kft su 63 248,15 Eur finansinio reikalavimo suma.

2. Kreditorius Carl Zeiss Vision Hungary Kft pateikė prašymą išbraukti jį iš atsakovės Lietuvos ir JAV UAB „Regėjimas“ kreditorių sąrašo, kuriame nurodė, kad finansinis reikalavimas buvo pateiktas nežinant visų bendrovės ir UAB „Visus LT” bendradarbiavimo aplinkybių, kurios paaiškėjo tik po to, kai kreditorius buvo įtrauktas trečiuoju asmeniu į Kauno apygardos teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-1183-254/2020, prie kurios prieigos teises gavo 2020 m. rugsėjo mėn. Kreditoriaus reikalavimas bankroto byloje buvo grįstas įsitikinimu, kad Carl Zeiss Vision Hungary Kft atsakovės kreditoriumi tapo 2018 m. vasario 28 d. skolos perkėlimo sutarties pagrindu, tačiau iš Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-1183-254/2020 medžiagos paaiškėjo, jog jis nėra kreditoriumi nurodytos sutarties pagrindu.

3. Bankroto byloje 2020 m. rugsėjo 25 d. gautas bankroto administratorės prašymas išbraukti Carl Zeiss Vision Hungary Kft iš bankrutavusios Lietuvos ir JAV UAB „Regėjimas“ kreditorių sąrašo ir patvirtinti patikslintą bankrutavusios Lietuvos ir JAV UAB „Regėjimas“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą.

4. Be to, 2020 m. rugsėjo 28 d. teisme gautas kreditorės likviduojamos UAB (toliau – LUAB) „Visus LT“ prašymas skirti bankroto administratorei 3 000 Eur baudą, kadangi bankroto administratorei 2020 m. rugsėjo 16 d. teisėjo rezoliucija buvo nustatytas terminas iki 2020 m. rugsėjo 24 d. pozicijai dėl kreditoriaus prašymo pareikšti, tačiau ji to nepadarė, tai rodo jos aplaidumą atstovaujant kreditorius.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apygardos teismas 2020 m. spalio 6 d. nutartimi išbraukė iš bankrutavusios Lietuvos ir JAV UAB „Regėjimas“ kreditorių sąrašo kreditorių Carl Zeiss Vision Hungary Kft su 63 248,15 Eur dydžio finansinio reikalavimo suma.

5. Teismas vadovavosi iki Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) įsigaliojimo galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatomis (JANĮ 155 straipsnio 2 dalis).

6. Atsižvelgdamas į paties kreditoriaus pareikštą prašymą išbraukti jį iš kreditorių sąrašo, prašymą grindžiant paaiškėjusia aplinkybe, kad kreditorius neturi reikalavimo teisės, nesant duomenų, jog prašymo tenkinimas pažeistų jį pateikusio kreditoriaus, bendrovės ar kitų kreditorių teises ir interesus, bankroto administratorei sutinkant su prašymu, teismas kreditoriaus prašymą tenkino (ĮBĮ 26 straipsnis).

7. Teismas, įvertinęs civilinės bylos medžiagą ir kreditorės LUAB „Visus LT“ prašyme nurodytus argumentus, sprendė, kad byloje nenustatyta aplinkybių, leidžiančių teigti, kad bankroto administratorės veiksmuose yra piktnaudžiavimo procesu požymių. Termino praleidimas viena diena neturėjo įtakos klausimo dėl kreditoriaus išbraukimo iš kreditorių sąrašo išsprendimo operatyvumui ar visai bankroto bylos eigai.

8. Pažymėjo, kad, net ir tuo atveju, jeigu bankroto administratorė nebūtų pateikusi nuomonės dėl kreditoriaus prašymo, tai nebūtų sudarę procesinių kliūčių priimti procesinį sprendimą. Administratorės pateiktame prašyme esančios klaidos (nurodyta netiksli teisėjo pavardė ir kt.) laikytinos rašymo apsirikimais, rodančiais nepakankamą jos atidumą, tačiau, priešingai nei nurodo LUAB „Visus LT“, neleidžia konstatuoti akivaizdaus aplaidumo vykdant savo pareigas ar nepagarbos teismui, todėl prašymo skirti baudą netenkino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Apeliantė LUAB „Visus LT“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 6 d. nutartį ir klausimą dėl Carl Zeiss Vision Hungary Kft išbraukimo iš bankrutavusios Lietuvos ir JAV UAB „Regėjimas“ kreditorių sąrašo grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1. Teismo nutartis dėl Carl Zeiss Vision Hungary Kft išbraukimo iš bendrovės kreditorių sąrašo yra nemotyvuota, o tai sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą.

9.2. Teismas nesiaiškino, kaip galėjo susiklostyti tokia situacija, kai į kreditorių sąrašą buvo įtrauktas juridinis asmuo, neturintis jokio finansinio reikalavimo bendrovei.

9.3. Teismas nesiaiškino, dėl kieno kaltės, dėl kieno nurodytų netikslių aplinkybių, kreditorius nepagrįstai buvo įtrauktas į kreditorių sąrašą. Teismas negali formaliai tenkinti prašymus, pasitikėti bankroto administratorės teikiama nuomone.

9.4. Teismas turėtų spręsti, ar esamoje situacijoje dėl nepagrįsto Carl Zeiss Vision Hungary Kft įtraukimo į kreditorių sąrašą, bankroto administratorė neturėtų būti pripažinta netinkamai vykdančia bankroto procedūras bei spręsti dėl baudos jai paskyrimo ar kreipimosi į įstaigas, kontroliuojančias nemokumo administratorių veiklą.

9.5. Teismas turėjo nustatyti, kokią reikšmę ir pasekmes turėjo kreditoriaus dalyvavimas bendrovės kreditorių susirinkimuose.

Atsiliepimas

10. Lietuvos ir JAV BUAB „Regėjimas“ bankroto administratorė atsiliepime į likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės ,,Visus LT“ atskirąjį skundą, prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1. Teismas, sprendžiant klausimą dėl kreditorių finansinių reikalavimo patikslinimo, pagrįstai vadovavosi ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalimi ir nurodė visas bylai reikšmingas faktines bei teisines aplinkybes; platesnė motyvacija nepakeistų nutarties esmės.

10.2. Bankroto administratorei buvęs bendrovės vadovas G. G. (šiuo metu kreditorės LUAB „Visus LT“ likvidatorius) neperdavė turto ir buhalterinės apskaitos dokumentų, už tai jam paskirta bauda. Administratorė neturėdama Lietuvos ir JAV BUAB „Regėjimas“ buhalterinės apskaitos dokumentų, negalėjo patikrinti kreditoriaus teikiamo finansinio reikalavimo pagrįstumo su bendrovės apskaitos duomenimis.

10.3. Nėra pagrindo nesutikti su Carl Zeiss Vision Hungary Kft prašymu išbraukti iš kreditorių sąrašo, kadangi kitoje byloje paaiškėjo aplinkybės, dėl kurių tapo aišku, kad Carl Zeiss Vision Hungary Kft buvo suklaidintas ir neturėjo teisės pateikti finansinio reikalavimo bankroto byloje.

10.4. Carl Zeiss Vision Hungary Kft patvirtinto finansinio reikalavimo dydis sudarė 10,55 proc. visų finansinių reikalavimų sumos; Lietuvos ir JAV BUAB „Regėjimas“ pirmajame kreditorių susirinkime 2019 m. rugpjūčio 13 d. Carl Zeiss Vision Hungary Kft nedalyvavo ir nebalsavo, todėl nedarė jokios įtakos priimamiems sprendimams; kreditorių susirinkime buvo išrinktas kreditorių komitetas, Carl Zeiss Vision Hungary Kft nėra kreditorių komiteto nariu, vėliau buvo šaukiami tik kreditorių komiteto posėdžiai. Todėl išbraukimas iš kreditorių sąrašo nepažeidė nei bendrovės, nei kitų kreditorių teisių.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir taikytino teisinio reglamentavimo

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

13. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria kreditorius Carl Zeiss Vision Hungary Kft išbrauktas iš bankrutavusios Lietuvos ir JAV UAB „Regėjimas“ kreditorių sąrašo su 63 248,15 Eur finansinio reikalavimo suma. Ginčijamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas vertina neperžengdamas atskirojo skundo ribų, t. y. pagal atskirajame skunde nurodytus faktinius ir teisinius argumentus.

14. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ), neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo nuostatas. Nagrinėjamu atveju bankroto procesas ir įmonės kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo procedūra buvo pradėti iki 2019 m. gruodžio 31 d., be to, ši procedūra patenka į JANĮ 155 straipsnio 1 dalyje numatytas išimtis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai prašymą dėl išbraukimo iš kreditorių sąrašo sprendė vadovaudamasis ĮBĮ nuostatomis.

Dėl absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų

15. Apeliantės teigimu, ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota, o tai laikytina absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais atskirojo skundo argumentais.

16. CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįsta atvejus, kai sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015, 2017 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215-915/2017).

17. Sutiktina su atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentais, kad skundžiama nutartis nėra be motyvų, o į pagrindinius prašymo dėl Carl Zeiss Vision Hungary Kft išbraukimo iš bankrutavusios Lietuvos ir JAV UAB „Regėjimas“ kreditorių sąrašo argumentus yra atsakyta; teismas pagrįstai vadovavosi ĮBĮ nuostatomis ir tenkindamas prašymą nurodė bylai reikšmingas faktines bei teisines aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs prašymo turinį ir atsižvelgdamas į paties kreditoriaus pareikštą prašymą išbraukti jį iš kreditorių sąrašo, tokį prašymą grindžiant paaiškėjusia aplinkybe, kad kreditorius neturi reikalavimo teisės, nesant duomenų, kad prašymo tenkinimas pažeistų jį pateikusio kreditoriaus, bendrovės ar kitų kreditorių teises ar interesus, bankroto administratorei sutinkant su šiuo prašymu, kreditoriaus prašymą tenkino. Tai, kad skundžiamos nutarties motyvai netenkina apeliantės, nereiškia, kad jie yra nepakankami prašymo išsprendimui. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, naikinti skundžiamą nutartį pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą nėra teisinio pagrindo, nes apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų.

Dėl kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo

18. Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 7 d. nutartimi Lietuvos ir JAV UAB „Regėjimas“ iškelta bankroto byla, 2019 m. birželio 21 d. nutartimi patvirtintas įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris buvo patikslintas vėlesnėmis teismo nutartimis. 2019 m. lapkričio 27 d. nutartimi į atsakovės kreditorių sąrašą įtrauktas trečios eilės kreditorius Carl Zeiss Vision Hungary Kft su 63 248,15 Eur dydžio finansiniu reikalavimu. Kreditoriaus Carl Zeiss Vision Hungary Kft finansinis reikalavimas bankroto byloje buvo grindžiamas 2018 m. vasario 28 d. skolos perkėlimo sutarties pagrindu. 2020 m. rugsėjo 14 d. teisme gautas kreditoriaus Carl Zeiss Vision Hungary Kft prašymas išbraukti jį iš kreditorių sąrašo argumentuojant tuo, kad paaiškėjo, jog Carl Zeiss Vision Hungary Kft vardu finansinis reikalavimas bankroto byloje buvo pateiktas per klaidą, nežinant visų bendrovės ir LUAB „Visus LT” bendradarbiavimo aplinkybių, kurios paaiškėjo tik po to, kai kreditorius buvo įtrauktas trečiuoju asmeniu į Kauno apygardos teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-1183-254/2020; kai paaiškėjo, kad Carl Zeiss Vision Hungary Kft nėra Lietuvos ir JAV UAB „Regėjimas“ kreditoriumi skolos perkėlimo sutarties pagrindu.

19. Apeliantė kvestionuoja pirmosios instancijos teismo 2020 m. spalio 6 d. nutartį, kuria teismas nutarė išbraukti iš bankrutavusios Lietuvos ir JAV UAB „Regėjimas“ kreditorių sąrašo kreditorių Carl Zeiss Vision Hungary Kft su 63 248,15 Eur dydžio finansiniu reikalavimu, argumentuodama tuo, kad teismas privalėjo būti aktyvus dėl bankroto bylose vyraujančio viešojo intereso ir šioje situacijoje vertinti, kaip galėjo kreditoriumi būti patvirtintas asmuo, kuris neturi finansinio reikalavimo bendrovei.

20. ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas; kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditorių reikalavimų tikslinimas reiškia naują reikalavimo tikrinimą ir kartu įsiteisėjusios nutarties peržiūrėjimą, todėl kreditorių finansiniai reikalavimai turėtų būti tikslinami išimtiniais atvejais ir taikoma, kai nagrinėjant bylą nustatomas kreditorių reikalavimų dydžio pakitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad bankroto teisės normose nustatyta teisė tikslinti kreditoriaus reikalavimą ar šio atsisakyti reiškia, kad, įsiteisėjus nutarčiai, kuria patvirtintas kreditoriaus finansinis reikalavimas, nėra kategoriško draudimo šį reikalavimą keisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2011).

21. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti taip pat lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Dėl to kreditorinio reikalavimo pagrįstumo patikrinimo stadija, einanti prieš jo patvirtinimą, yra reikšminga ne tik kreditoriaus reikalavimą reiškiančiam, bet ir kitiems kreditoriams, ir yra būtina kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo sąlyga. Pirminį kreditoriaus pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankrutuojančios bendrovės administratorius pagal kreditoriaus bei bendrovės pateiktus apskaitos dokumentus, ir reikalavimus arba teikia tvirtinti teismui, arba juos ginčija teisme. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių kreditorių reikalavimų, juos dar kartą tikrina teismas. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima išvada, jog jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009).

22. Atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus ir, nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, imtis priemonių išaiškinti kreditoriaus reikalavimo patvirtinimui reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011). Teisėjų kolegija pažymi, kad jeigu teismas patvirtintų nepagrįstą kreditoriaus finansinį reikalavimą, taip būtų pažeidžiami kitų kreditorių interesai, kadangi kreditorius, kurio reikalavimas nepagrįstas, įgytų perdėtą pranašumą kitų bankrutuojančios bendrovės (įmonės) kreditorių atžvilgiu tiek galimybės gauti reikalavimo patenkinimą, tiek kitų ĮBĮ įtvirtintų kreditorių teisių skolininko bankroto byloje įgyvendinimo aspektu.

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigia apeliantė, viena vertus, į bylą pateikti įrodymai, kuriais Carl Zeiss Vision Hungary Kft grindė 63 248,15 Eur finansinį reikalavimą bankroto byloje, kita vertus, buvęs Lietuvos ir JAV BUAB „Regėjimas“ vadovas, o šiuo metu apeliantės likvidatorius, G. G., neperdavė Lietuvos ir JAV BUAB „Regėjimas“ bankroto administratorei buhalterinės apskaitos dokumentų, todėl administratorė, neturėdama finansinės atskaitomybės duomenų, neturėjo galimybės patikrinti kreditoriaus finansinio reikalavimo pagrįstumo su buhalterinės apskaitos duomenimis ir apie 2018 m. vasario 28 d. skolos perkėlimo sutarties aplinkybes, pagal kurią UAB „Visus LT“ perkėlė Lietuvos ir JAV BUAB „Regėjimas“ savo skolą Carl Zeiss Vision Hungary Kft, sužinojo, kai pastarasis teikė finansinį reikalavimą bankroto byloje. Nei Carl Zeiss Vision Hungary Kft, nei bankroto administratorė, nei pirmosios instancijos teismas finansinio reikalavimo tvirtinimo metu neturėjo jokių 2018 m. vasario 28 d. skolos perkėlimo sutartį paneigiančių įrodymų, taip pat 2018 m. liepos 12 d. susitarimo dėl skolos perkėlimo sutarties nutraukimo, nes, kaip minėta, buvęs atsakovės vadovas bankroto administratorei nebuvo perdavęs bendrovės dokumentų bei šio susitarimo taip pat nebuvo pateikęs, todėl pirmosios instancijos teismas esamų duomenų pagrindu Lietuvos ir JAV BUAB „Regėjimas“ bankroto byloje patvirtino Carl Zeiss Vision Hungary Kft finansinį reikalavimą.

24. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad Kauno apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1183-254/2020 pagal ieškovės Lietuvos ir JAV BUAB „Regėjimas“ ieškinį atsakovei LUAB „Visus LT“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Carl Zeiss Vision Hungary Kft Kaip nurodė Carl Zeiss Vision Hungary Kft, iš šios bylos medžiagos, kai buvo įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu, jis sužinojo, kad nėra atsakovės kreditoriumi 2018 m. vasario 28 d. skolos perkėlimo sutarties pagrindu. Atsižvelgiant į naujai paaiškėjusias aplinkybes, kreditorius Carl Zeiss Vision Hungary Kft 2020 m. rugsėjo 14 d. pateikė prašymą bankroto byloje (DOK-23235) išbraukti iš kreditorių sąrašo; bankroto administratorė 2020 m. rugsėjo 25 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su prašymu atnaujinti terminą nuomonei dėl Carl Zeiss Vision Hungary Kft prašymo pateikti ir patikslinti Lietuvos ir JAV BUAB „Regėjimas“ kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą, iš sąrašo išbraukiant kreditorių Carl Zeiss Vision Hungary Kft.

25. Kaip minėta, ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalis numato kreditoriams teisę tikslinti reikalavimus ir jų atsisakyti. 2018 m. liepos 12 d. susitarime dėl skolos perkėlimo sutarties nutraukimo UAB „Visus LT“ ir Lietuvos ir JAV BUAB „Regėjimas“ susitarė nuo 2018 m. liepos 12 d. abipusiu susitarimu nutraukti 2018 m. vasario 28 d. skolos perkėlimo sutartį ir grąžinti šalis į prieš šios sutarties sudarymą buvusią padėtį. Todėl paaiškėjus naujoms aplinkybėms dėl skolos perkėlimo sutarties, dėl kurių tapo aišku, kad Carl Zeiss Vision Hungary Kft neturėjo reikalavimo bankroto byloje, pirmosios instancijos teismas pagrįstai išbraukė Carl Zeiss Vision Hungary Kft iš kreditorių sąrašo.

26. Kaip teisingai pažymėjo bankroto administratorė, viena vertus, Carl Zeiss Vision Hungary Kft su pirmuoju prašymu įtraukti į kreditorių sąrašą pateiktų finansinį reikalavimą pagrindžiančių dokumentų ji negalėjo jų sutikrinti su turimais bendrovės apskaitos duomenimis, kita vertus, pirmosios instancijos teismas įtraukdamas kreditorių į bendrovės kreditorių sąrašą, vertino pateiktus tokį reikalavimą pagrindžiančius dokumentus. Todėl apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nesigilino, kaip bendrovės bankroto byloje galėjo susiklostyti tokia situacija, kai į kreditorių sąrašą buvo įtrauktas juridinis asmuo, neturintis jokio finansinio reikalavimo bendrovei, atmetami kaip nepagrįsti.

27. Kaip jau nurodyta nutarties 22 punkte, nors bylose, susijusiose su bankroto teisiniais santykiais, teismo vaidmuo yra aktyvesnis, tai nereiškia, kad šios kategorijos bylose nesilaikoma rungimosi principo ir bendrųjų įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklių (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1053-823/2016). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą.

28. Dėl apeliantės argumentų ir vertinimo, kokią reikšmę ir pasekmes turėjo kreditoriaus dalyvavimas bendrovės kreditorių susirinkimuose, kaip teisingai nurodė bankroto administratorė, Carl Zeiss Vision Hungary Kft nebuvo vienu iš didžiausių kreditorių (kreditoriaus finansinis reikalavimo dydis sudarė 10,55 proc. visų finansinių reikalavimų sumos); kreditorius nedalyvavo ir nebalsavo pirmajame kreditorių susirinkime, jame buvo išrinktas kreditorių komitetas; vėliau buvo šaukiami tik kreditorių komiteto posėdžiai, kuriuose Carl Zeiss Vision Hungary Kft nedalyvavo, nes nebuvo išrinktas komiteto nariu, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantės keliamomis abejonėmis, kad kreditorius Carl Zeiss Vision Hungary Kft be pagrindo naudodamasis jam kaip kreditoriui suteiktomis teisėmis, galėjo pažeisti bendrovės ar kitų kreditorių teises ir interesus.

29. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais keisti arba naikinti nėra pagrindo, todėl Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 6 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Marius BajorasDanguolė MartinavičienėAsta Radzevičienė