- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-09-08
- Bylos Nr.
- II-505-549/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00771-2021-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
- Teisėjas
- Ingrida Krušienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- M. V.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, dirbančio DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininku, skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2021 m. gegužės 31 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-5003-2021.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos (toliau ir Institucija) 2021 m. gegužės 31 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-5003-2021 M. V. pripažintas padaręs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir jam paskirta 30 eurų dydžio bauda už tai, kad jis 2020 m. lapkričio 6 d. 10.57 val. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nebūdamas privataus žemės sklypo Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), bendrasavininkiu ir manydamas, kad turi teisę statyti savo transporto priemonę Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) privačiame žemės sklype (namo kieme), pastatė stovėti transporto priemonę Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) privačiame žemės sklype (namo kieme), esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėda, taip pažeisdamas privataus žemės sklypo bendrasavininkių interesus ir sukeldamas privataus žemės sklypo bendrasavininkių pasipiktinimą.
Šalies argumentai
Skundu M. V. (toliau ir pareiškėjas) prašo panaikinti nutarimą ir jam paskirtą nuobaudą. Nurodo, kad su priimtu nutarimu nesutinka. Jis gyvena Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) namai turi vieną bendrą sklypą, į kurį patekti galima tik per (duomenys neskelbtini) namo sklypą. Kito įvažiavimo į savo kiemą jie neturi. Be to, privažiavimas prie šiems namams priklausančių sandėliukų (duomenys neskelbtini), Klaipėda, taip pat yra per (duomenys neskelbtinisklypą. Šis privažiavimas yra jau nuo senų laikų. Savo automobilį jis parkuoja (duomenys neskelbtini) namų bendrame sklype. Tik kai sklype nėra vietos, arba privažiavimas prie namo iš kitos pusės (pro sandėliukus) būna užstatytas automobiliais, jis automobilį stato (duomenys neskelbtini) kieme. Šį privažiavimą prie jų namo kiemo nuolat tyčia užstato A. Ž., jam priklausančiu mikroautobusu Toyota. Tačiau pareiškėjas turi daugelio (duomenys neskelbtini) namo butų savininkų žodinius leidimus automobilio parkavimui (duomenys neskelbtini) sklype. Be to, (duomenys neskelbtini) namo kiemas nėra paženklintas ženklu „Privati valda“ ar „Stovėjimas audžiamas“ ženklais, kur būtų draudžiamas automobilių parkavimas. Kito įvažiavimo į savo namo kiemą neturi. Nors pareiškėjas nurodytu adresu gyvena seniai, tačiau kaimynai A. Ž. ir R. G. pradėjo jį skųsti policijai ir terorizuoti dėl to, kad jis kreipėsi į policiją ir 2020-10-26 A. Ž. buvo nubaustas už tai, kad pareiškėją užpuolė Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) kieme bei apgadino jo automobilį (ROIK 20124694074). Šie asmenys nuolat pareiškėją skundžia policijai, kad šis pažeidžia kelio ženklą, esantį ties įvažiavimu į jo kiemą Nr. 303 „Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas“, tačiau kito įvažiavimo į kiemą nėra. Pažymi, kad minėti asmenys nuolat terorizuoja ne tik jį, bet ir kitus kaimynus, jiems nuolat kviesdami policiją, dėl Kelio ženklo Nr. 303 pažeidimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į M. V. skundą Institucija prašo skundo netenkinti. Nurodo, kad M. V. gyvena šalia (duomenys neskelbtini) esančiame name – (duomenys neskelbtini) ir jam yra žinoma, kad (duomenys neskelbtini) namo sklypas nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) namo gyventojams. Šią aplinkybę M. V. mini ir savo skunde, nurodydamas, kad konfliktai su (duomenys neskelbtini) namo gyventojais dėl jo automobilio statymo (duomenys neskelbtini) privačiame žemės sklype (namo kieme) vyksta nuolat. Nekyla abejonių, kad M. V. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnio 1 dalyje, jam paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus. Paskirtoji nuobauda savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, naikinti nutarimo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Institucijos nuomone, M. V. skundas yra nepagrįstas ir turi būti netenkintas, paliekant galioti Institucijos 2021-05-31 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-5003-2021 be pakeitimų. Prašoma administracinio nusižengimo bylą nagrinėti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos atstovui nedalyvaujant.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas M. V. prašė skundą tenkinti, mano, kad yra nubaustas nepagrįstai. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) gyvena jau penkiolika metų ir anksčiau jokių konfliktų nekildavo. Prieš metus įvyko konfliktas su A. Ž. iš (duomenys neskelbtini) namo, nes jis apgadino pareiškėjo automobilį, už ką buvo nubaustas. Tada A. Ž. pradėjo fotografuoti jo automobilį, skųsti policijai, kad pareiškėjas pažeidžia ženklą „Įvažiuoti draudžiama“. Kiemas tarp namų (duomenys neskelbtini) yra bendras, ten jis ir nuolat stato automobilį. Įvykio metu automobilį buvo pastatęs (duomenys neskelbtini) teritorijoje. Jokių ženklų, kad ta teritorija yra privati, nėra. Tačiau jis turi kaimynės R. B. sutikimą, leidžiantį jo tėvui, kurio vardu registruotas automobilis, jam pačiam ir jo sugyventinei, kurie naudojasi pastaruoju automobiliu, parkuoti šį automobilį jai dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini). A. Ž. žinojo apie šį sutikimą, negali pasakyti, tačiau turėtų žinoti, nes jam buvo minėjęs apie sutikimą ir apskrita, anksčiau visi kaimynai gerai sutarė ir jokių konfliktų nekilo. A. Ž. nuolat jį skundžią, kviečia policiją, bet dažniausiai policija nebereaguodavo, paaiškinus, jog neturi pagrindo bausti. Pareiškėjas nemato pagrindo, kodėl turėjo būti nubaustas, nes ne savavaldžiavo, kadangi automobilį parkavo bendroje teritorijoje, kur automobilius stato visi kaimynai.
Atsiliepimas
Į teismo posėdį Institucijos, surašiusios skundžiamą nutarimą, atstovas neatvyko, atsiliepime pateikė prašymą skundą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta Institucijos atstovui nedalyvaujant (ANK 629 straipsnio 1 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas tenkinamas.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).
Pagal ANK 567 straipsnio 1-2 dalis, pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Pareigūnas privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negalima, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 617 straipsnio dalis). Taigi, asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Pagal ANK 5 straipsnį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Taigi asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma.
Žemesnės instancijos teismas
ANK 518 straipsnio 1 dalyje atsakomybė numatyta už savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadariusią esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Tai blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose, t. y. traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn, būtina nustatyti, kokių teisės aktų nuostatas pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas įstatymo reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų. Traukiant asmenį atsakomybėn dėl savavaldžiavimo pagal ANK 518 straipsnį, reikia nustatyti šio administracinio nusižengimo požymius – asmens tyčinius veiksmus, kuriais pažeidžiama įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-23-303/2021).
M. V. pripažintas padaręs ANK 518 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą už tai, kad jis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nebūdamas privataus žemės sklypo Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), bendrasavininkiu ir manydamas, kad turi teisę statyti savo transporto priemonę Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) privačiame žemės sklype (namo kieme), pastatė stovėti šią transporto priemonę privačiame žemės sklype (namo kieme), esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėda, taip pažeisdamas privataus žemės sklypo bendrasavininkių interesus ir sukeldamas privataus žemės sklypo bendrasavininkių pasipiktinimą.
Administracinio nusižengimo teisena M. V. pradėta pagal R. G. ir A. Ž., namo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje gyventojų skundą, kuriame jie nurodė, kad M. V., neturėdamas jokių nuosavybės teisių, eksploatuoja ir niokoja jų privačią valdą, esančią (duomenys neskelbtini) (b. l. 36, 38). VĮ Registrų centras duomenų išrašas patvirtina, kad M. V. nėra (duomenys neskelbtini) g., Klaipėdoje, žemės sklypo bendraturtis (b. l. 39-41). M. V. neginčija, kad kartais parkuoja automobilį ir namo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kieme. Tai patvirtina ir pateiktos fotonuotraukos (b. l. 42-43). M. V. nurodo gyvenantis bute (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kuris, kaip patvirtina VĮ Registrų centras duomenų išrašas, priklauso jo tėvams I. V. ir S. V. (b. l. 32-33). Tačiau M. V. nesutinka, kad jo elgesys, kai jis parkuoja automobilį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kieme, turėtų būti pripažintas savavaldžiavimu, nes jis tam turi žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, bendraturtės R. B. sutikimą (b. l. 26). VĮ Registrų centras duomenų išrašas patvirtina, kad R. B. nuosavybės teise priklauso 74/1165 dalys žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Kaip patvirtina minėtas išrašas, naudojimosi tvarka žemės sklypu nėra nustatyta, todėl ji gali naudotis bet kuria sklypo dalimi, kuris neviršija jai tenkančios žemės sklypo dalies. Nuosavybės teisė suteikia ją turinčiam asmeniui valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų. Savininkas turi teisę perduoti kitam asmeniui visą nuosavybės teisės objektą ar jo dalis, ar tik konkrečias šio straipsnio 1 dalyje nurodytas teises (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.37 straipsnis). Taigi, R. B. turėjo teisę leisti jai nuosavybės teise priklausančia žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, dalimi naudotis ir kitiems asmenims, jei tai nepažeidė kitų bendraturčių teisių. Kad kiti bentraturčiai būtų ginčiję 2020 m. sausio 2 d. sutikimą, duomenų nėra.
Be to, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. AD-2381 patvirtinto Eismo ribojimo priemonių įrengimo Klaipėdos mieste tvarkos aprašo 5 punkte nustatyta, kad privačiose, nuomojamose arba kitu teisėtu pagrindu suteiktose kitiems asmenims teritorijose eismo ribojimo priemonių įrengimą ir priežiūrą inicijuoja patys teritorijų savininkai (valdytojai): parengia ir suderina eismo organizavimo projektą su Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuru; apie eismo ribojimo priemonių įrengimą valdomojoje teritorijoje informuoja Savivaldybės administraciją.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T2-356 patvirtinti Vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybės tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti Klaipėdos mieste nuostatai, kurių 7.2 punkte numatytas Gyventojo leidimas – metinis leidimas, suteikiantis teisę geltonojoje, mėlynojoje ar žaliojoje zonoje naudotis vietomis automobiliams statyti, esančiomis ne didesniu nei 200 metrų, o raudonojoje zonoje – 500 metrų spinduliu nuo nekilnojamojo turto objekto, nurodyto gyventojo leidime.
M. V. yra išduoti tokie leidimai – vienas jų galiojo iki 2021 m. gegužės 8 d (b. l. 31), o kitas – iki 2021 m. rugsėjo 18 d. (b. l. 4), taigi jis turėjo teisę parkuoti automobilį geltonojoje, mėlynojoje ar žaliojoje zonose, esančiose ne didesniu nei 200 metrų, o raudonojoje zonoje – 500 metrų spinduliu nuo nekilnojamojo turto objekto, nurodyto gyventojo leidime. Parkavimo leidime, išduotame M. V. nurodytas adresas (duomenys neskelbtini). Visa (duomenys neskelbtini) gatvė patenka į raudonąją zoną (http://senoji.klaipedatransport.lt/maps/Parkomatai.php). Taigi, parkavimo leidimas suteikia teisę M. V. statyti automobilį aplink jo gyvenamąjį namą, (duomenys neskelbtini), 500 metrų atstumu, nes (duomenys neskelbtini) namas yra raudonojoje zonoje. (duomenys neskelbtini) namo kiemas taip pat patenka į zoną, kurioje M. V. gali statyti savo automobilį.
Duomenų, kad (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, būtų įrengtos suderintos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuru eismo ribojimo priemonės, byloje nėra. Kita vertus, kaip minėta, M. V. turi 2020 m. sausio 2 d. R. B. išduotą sutikimą įvažiuoti ir parkuoti lengvuosius automobilius jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Pagal CK 4.75 straipsnį, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad bendraturčiai yra išsprendę bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio objekto naudojimosi tvarkos klausimus, todėl tai, kad dviems žemės sklypo bendraturčiams kyla nepasitenkinimas dėl pareiškėjui vienos šio objekto bendraturtės suteikta teisė parkuoti automobilį (duomenys neskelbtini), Klaipėda, namo kieme, nepaneigia pastarosios teisės savo nuožiūra disponuoti nuosavybės teise jai priklausančiu objektu. Todėl pareiškėjo veiksmus vertinti kaip tyčinius ir pažeidžiančius kitų žemės sklypo bendraturčių interesus bei už tai taikyti pareiškėjui sankcijas, pagrindo nėra.
Teismo nuomone, nagrinėjamos bylos esmė – kilęs skirtingus interesus turinčių civilinių teisinių santykių subjektų konfliktas, kuris neperžengia civilinių teisinių santykių ribos ir neįgavo savavaldžiavimui, nustatytam ANK 518 straipsnyje, būdingų požymių, nes nenustatyta, kad M. V. tyčiniais savo veiksmais būtų pažeidęs prieš tai aptartų įstatymų nurodytą tvarką.
Pažymėtina, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, o visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. Vadovaujantis bendraisiais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas jo kaltę grindžiant vien tik prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes, o visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Šiuo atveju teismas pažymi, kad Institucija nepaneigė byloje kilusių abejonių dėl M. V. kaltės, kadangi ištirti byloje esantys įrodymai nepavirtina visų administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnio 1 dalyje, sudėties objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, nes byloje nėra tokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog M. V., nebūdamas privataus žemės sklypo Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), bendraturčiu, pastatydamas transporto priemonę Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šiame privačiame žemės sklype (namo kieme), galimai pažeidė privataus žemės sklypo bendraturčių interesus, nes M. V. ne tik turėjo parkavimo leidimą statyti savo automobilį prie savo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, t. y. raudonojoje zonoje, bei 500 metrų atstumu aplink jo gyvenamąjį namą, taip pat ir namo (duomenys neskelbtini) kieme, bet ir šio žemės sklypo bendraturtės R. B. sutikimą naudotis šiuo tikslu jai priklausančia žemės sklypo dalimi, tuo labiau, kad minėto žemės sklypo, esančio šalia namo (duomenys neskelbtini), Klaipėda, bendraturčiai nebuvo įvykdę Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. AD-2381 patvirtinto Eismo ribojimo priemonių įrengimo Klaipėdos mieste tvarkos aprašo 5 punkto reikalavimų, t. y. jie neįrengė eismo ribojimo priemones ir nepateikė jų taip, kad kiti asmenys būtų informuoti, jog namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kiemas yra privati teritorija.
Dėl šių priežasčių konstatuojama, kad ANK 518 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo padarymo faktas nėra įrodytas, todėl veika neturi administracinio nusižengimo požymių, dėl ko pareiškėjo M. V. skundas tenkinamas, o administracinio nusižengimo byla nutraukiama (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4-6 dalimis,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. V. skundą patenkinti.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. gegužės 31 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-5003-2021, kuriuo M. V. už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 518 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta 30 Eur dydžio bauda, panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus..