Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. Z., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis(duomenys neskelbtini) , turintis profesinį išsilavinimą, išsituokęs, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis R. Z. nesunkiai sužalojo žmogų: jis 2015 m. balandžio 4 d. apie 18 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pribėgęs prie S. K., išstūmė ją į koridorių ir, pargriovęs ant minkštasuolio, kumščiais sudavė jai ne mažiau kaip tris kartus į veido sritį, po to viena ranka griebė jai už gerklės ir ją laikė, paleidęs koja spyrė S. K. į kairiąją kūno pusę (kojas, nugarą, liemenį) ne mažiau kaip tris kartus, tuo padarydamas S. K. nosies sumušimą su žaizda nosies nugarėlės srityje ir poodine kraujosruva, išplitusia abipus į abiejų paakių ir dešinės akies vokų vidinių dalių sritis, nosies kaulų lūžį be poslinkio, dvi smulkias apvalios formos poodines kraujosruvas kaklo priekinio paviršiaus kairės pusės apatinėje srityje, juosmens sumušimą su kairės pusės juosmeninių I ir II slankstelių skersinių ataugų lūžiais, juosmeninių III-IV ir IV-V slankstelių diskų protruzijomis bei traumine stuburo juosmeninės ir kryžmeninės dalių radikulopatija. Dėl nosies kaulų lūžio be poslinkio bei juosmens sumušimo su kairės pusės juosmeninių I ir II slankstelių skersinių ataugų lūžiais R. Z. padarė S. K. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis R. Z. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino iš dalies, parodė, kad vieną dieną jis susitikęs su I. S. nuėjo pažaisti boulingo. Kiek pažaidę, nuėjo į barą „Plius Minus“. Ten jis susipažino su viena moterimi, vardu V.. Paryčiais I. iš baro išvyko į savo namus, o jis kartu su V. išvyko į jo namus. Kitą dieną pas jį į namus atvyko I.. Jie pradėjo vartoti alkoholį, o po kiek laiko I. paprašė V. pasikviesti kokią nors draugę. V. pasikvietė S.. Jis S. matė pirmą kartą. Jie visi toliau vartojo alkoholinius gėrimus, buvo išgėrę. S. jautėsi labai laisvai, kaip savo namuose, šeimininkavo virtuvėje, tačiau jis nieko blogo nepagalvojo. Po kiek laiko jiems pritrūkus alkoholio, jis S. davė pinigų, tai ji nuėjo į parduotuvę ir dar parnešė alkoholio, maisto. S. matė, kad jis pinigus alkoholiui paėmė iš sekcijos baro. Po kiek laiko neblaivus I. prisnūdo, S. jo su V. paprašė išeiti į virtuvę parūkyti, nes ji norėjo pabūti su I. viena. Jie išėjo į virtuvę parūkyti. Žvilgtelėjęs per durų tarpą, pamatė, kad S., atsidariusi sekcijos baro duris (ten buvo padėti 1500 eurų), kažką daro. Jis labai susijaudino, iškart pribėgęs prie S., pagriebęs jai už sprando, atitraukė ją, dėl to ji atsitrenkė į durų staktą. Tuo metu jis pastebėjo, kad S. laikė jo pinigus rankose, atsitrenkus juos išmėtė ant grindų. Jis labai supyko, susijaudino, todėl išstūmė S. iš kambario į holą. Jis pradėjo ant jos šaukti, kaip ji išdrįso vogti jo pinigus, kai jis ją vaišino. S. teigė, kad nieko nedarė, perbrėžė jam veidą, todėl tarp jo ir S. įvyko grumtynės, jis tiesiog norėjo ją sulaikyti. Pripažįsta, kad sudavė S. smūgius, tačiau jos gulinčios nespardė. Matė, kad nukentėjusiajai bėgo kraujas iš nosies, mano, kad ji nosį susitrenkė, kai atsitrenkė į durų staktą. Grumtynių metu V. ramino juos, girdėjo, kad ir I. pabudo, tada jis paėmė S. už rankos ir išmetė iš savo buto lauk. Stumdamas pro buto duris, jis jai įspyrė. V. liko su juo, neišėjo kartu su S., nes ji su juo jautėsi saugi. Kas policijos pareigūnus iškvietė, nežino. Jie atvyko praėjus maždaug pusei valandos. Per tą laikotarpį jis suspėjo surinkti išmėtytus pinigus, išvalyti S. kraują. Jis nesitikėjo, kad atvyks policijos pareigūnai, todėl ir susitvarkė. Po kiek laiko jis parašė pareiškimą policijoje dėl pasikėsinimo įvykdyti vagystę, tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu atsiprašė. Ji prašė jo sumokėti 2500 eurų, kad ji atsiimtų pareiškimą, tačiau jis nesutiko. Byloje pareikšto nukentėjusiosios civilinio ieškinio visa apimtimi nepripažįsta, gali atlyginti tik nukentėjusiosios patirtas gydymo išlaidas.

Nukentėjusioji S. K. parodė, kad 2015 m. balandžio 4 d. jai paskambino draugė V., pasakė, kad yra svečiuose pas draugą, pakvietė ir ją atvažiuoti. Ji iš pradžių atsisakė, tačiau vėliau paskambino jai R. Z. iš V. telefono, kvietė atvykti, pasakė, kad apmokės ir taksi kelionės išlaidas. Ji nuvyko ten apie 14 val. Ji nepažinojo nei R. Z., nei jo draugo. Jie visi trys jau gėrė alkoholinius gėrimus. Matė, kad visi buvo jau išgėrę, ant stalo buvo pastatyti atidaryti brendžio, viskio, šampano buteliai. Ji prisijungė prie jų ir gėrė šampaną. Niekas nekonfliktavo, ginčų nebuvo. Vėliau ji nuėjo į parduotuvę, nes jos draugė ir vyriškiai buvo girti. Pinigų alkoholiui davė R. Z.. Matė, kad jis paėmė pinigus iš sekcijos, tačiau konkrečios vietos nurodyti negali, nes tuo metu ruošėsi eiti į parduotuvę. Parduotuvėje nupirko dar alkoholio, maisto. Likusius po apsipirkimo pinigus grąžino R. Z.. Apie 18 val. ji pradėjo kviesti V. vykti namo, nes nenorėjo jos vienos palikti svetimuose namuose, kur buvo du nepažįstami asmenys (su jais jos draugė susipažino tik iš vakaro). Matė, kad V. nenorėjo vykti namo, todėl ji nusprendė važiuoti namo viena. V. su R. tuo metu buvo virtuvėje, o kitas vyriškis – I. girtas miegojo kambaryje. Ji buvo viena kambaryje ir ieškojo savo telefono, telefoną buvo laikiusi rankose arba ant lentynėlės po stalu (ant to stalo buvo sudėtos vaišės, jie prie jo sėdėjo), ten ir ieškojo palenkusi galvą. Kambarys, kuriame jie šventė ir ji ieškojo savo telefono, nedidelis, jame buvo pastatytas stalas, sofa, sekcija, visi baldai labai arti vieni kitų. Tvirtina, kad sekcijos durelių nedarinėjo ir ten nieko neieškojo. Tuo metu, kai ji buvo tarp stalo ir sekcijos, ji pajuto, kad ją R. sugriebė iš nugaros už kairio peties, atitraukė ją ir išstūmė iš kambario į koridorių. Tada pradėjo ją mušti, smūgiavo jai į kairę kūno pusę rankomis ir kojomis. Jai buvo suduoti daugiau nei 3 smūgiai į veidą, šlaunį, šoną. Pajuto, kad jai pradėjo bėgti kraujas iš nosies. Ji vis šaukė, kad jis baigtų, ką jis daro, bandė gintis nuo smūgių mosikuodama rankomis, pati suduoti nepajėgė. Tikrai ji pati į nieką nebuvo atsitrenkusi, pati nesusižalojo. R. Z. sakė, kad ją užmuš. Kas paskatino kaltinamąjį taip elgtis, nežino. Ji buvo pavartojusi alkoholio, bet suvokė aplinką. Tuo metu, kai ją kaltinamasis mušė, jos draugė V. bandė ieškoti telefono, kad galėtų paskambinti policijai, bet nerado, bandė žadinti I., tarp jos ir R. Z. nesiterpė, nes bijojo. R. Z. ją paleidus, ji greit susirado savo telefoną (jį rado po stalu ant lentynėlės), susirinkusi kitus daiktus, išbėgo lauk ir išsikvietė taksi. Atvažiavęs taksi vairuotojas ir pamatęs ją sumuštą, iškvietė policijos pareigūnus. Policijos ekipažo laukė neilgai. Atvykę policijos pareigūnai iškvietė greitąją ir nuėjo į butą, kuriame ji buvo sumušta, o ji laukė taksi automobilyje. Neilgai trukus, pas ją atėjo V.. Atvykus medikams, ją išvežė į ligoninę. Maždaug po 3 mėnesių R. Z. kreipėsi su pareiškimu į policiją, nurodydamas, kad ji norėjo jį apvogti, tačiau ji jokių daiktų ar turto R. Z. bute neieškojo. Yra pareiškusi byloje civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, jį palaiko ir prašo priteisti jos patirtą žalą iš kaltinamojo. Turtinę žalą sudaro jos gydymosi išlaidos. Ji dirba užsienyje, Lietuvoje nėra drausta, todėl jai už visas gydymosi paslaugas teko susimokėti. Be to, jai nuo patirto smurto yra išlikęs randas ant nosies, kurį taip pat reikės pašalinti. Ji kreipėsi pas plastikos chirurgus, kurie nurodė, kad rando pašalinimas kainuos apie 300 Eur, todėl ji ateityje turės ir šių gydymo išlaidų. Neturtinę žalą sudaro tai, kad ji ilgą laiką blogai jautėsi, patyrė neigiamas emocijas, pasidarė pikta, atsirado baimės jausmas, nemiegojo naktimis, 1,5 mėnesio sunkiai vaikščiojo, skaudėjo koją. Ji patyrė ir išlaidų, susijusių su atvykimu į teismą, tai lėktuvo bilietai, taip pat nuvykimas į oro uostą, jas prašo atlyginti. Kaltinamasis dėl jai padarytų sužalojimų jos neatsiprašė, tik kreipėsi į ją su pasiūlymu susitaikyti.

Liudytojas R. D. parodė, kad jis dirba taksistu. Apie šį įvykį atsimena tiek, kad vakare gavus iškvietimą, jis nuvyko į Laukininkų gatvę (tikslios datos, adreso nepamena). Į jo automobilį įsėdo nukentėjusioji, ji buvo sumušta, jos veidas buvo kruvinas. Ji buvo šoko būsenoje, visa drebėjo. Nepamena, ką moteris jam paaiškino, kas jai nutiko, atsimena tik tiek, kad jos draugė liko bute. Jis iškart iškvietė policiją. Atvykę policijos pareigūnai nuėjo į butą, o jis su nukentėjusiąja laukė automobilyje. Vėliau jis ją nuvežė į „Žardės“ policijos komisariatą. Nukentėjusioji už taksi paslaugas susimokėjo.

Liudytoja V. S. parodė, kad pamena, kad vieną vakarą ją jos pažįstama S. K. pasikvietė pavakaroti bare. Jos abi nuėjo į barą „Plius Minus“. Ten susipažino su dviem vyriškiais R. Z. ir I.. Vakarą praleido labai gerai, jai labai patiko R. Z., nes jis su ja elgėsi labai maloniai. Paryčiais S. išvyko namo vienu taksi automobiliu, o ji išvyko su minėtais vyriškiais. Ji padaugino alkoholio, todėl neatsimena, kaip atvyko pas R. į namus, mano, kad užmigo taksi automobilyje. Atsibudus ryte, ji toliau bendravo su R. ir I.. Abu vyriškiai buvo ramūs, jokios agresijos jų elgesyje nematė. Po kiek laiko paskambino S. ir pakvietė atvykti pas R. į svečius. Ji atvyko, ir jie visi keturi toliau vartojo alkoholinius gėrimus, jokių konfliktų tarp jų nebuvo, vyko draugiškas bendravimas. Pritrūkus alkoholio, R. davė S. pinigų, ir ši parnešė dar alkoholinių gėrimų, grąžą. Po kiek laiko I. užmigo. S., parūkiusi virtuvėje, atėjo į kambarį ir jiems siūlė eiti parūkyti. Mano, kad ji siūlė, kad jie vėliau visi vienu metu nesueitų į virtuvę. Ji su R. išėjo į virtuvę, o S. viena liko kambaryje. R. nenorėjo ilgai užsibūti, jis tik užsirūkęs staiga išbėgo atgal į kambarį. Ji net nesuprato, kas atsitiko. Atpuolusi R. iš paskos, pamatė, kad R. buvo sugriebęs S. iš nugaros už pečių. Jie tuo momentu abu stovėjo prie sekcijos. R. staiga labai pasikeitė, labai supyko, šaukė „pinigai, pinigai“, kad S. paėmė pinigus. Jis nutempė S. į holą prie vonios, pradėjo ją mušti rankomis. R. S. kojomis nespardė. S. nešaukė, tik prašė dusliu balsu ją paleisti, muistėsi. Matė, kad S. bėgo iš nosies kraujas. Ji labai išsigando, puolė žadinti I., bet nepavyko, jis buvo per daug girtas. Norėjo iškviesti policiją, bet nerado savo telefono. Kas iškvietė policijos pareigūnus, nežino, mano, kad kaimynai. Išėjus S. iš R. namų, po kiek laiko atvyko policijos pareigūnai, tada ji ir pati išėjo. Laikotarpiu nuo S. išėjimo iki kol atvyko policija R. sėdėjo prie jos ir bandė ją nuraminti, nes ji buvo labai išsigandusi, bet buvo dar piktas ant S.. Ji kartu su S. vyko į ligoninę. S. buvo labai išsigandusi, šoke, nieko jai neaiškino. Po įvykio su R. nebuvo susitikę, tik susirašė SMS žinutėmis. R. jai paaiškino, kad jis taip pasielgė, nes pamatė, kad S. buvo paėmusi jo pinigus iš sekcijos baro. Tačiau ji, jam iš paskos atėjusi į kambarį, nematė jokių pinigų, kad S. būtų juos paėmusi, kad būtų atidariusi sekcijos dureles ir ten ko nors ieškojusi. S. su savimi turėjo mobilų telefoną, laikė jį ant stalo kambaryje, kuriame visi sėdėjo. Ji yra buvusi jos namuose ne vieną kartą, bet niekada nėra dingę jokie daiktai po jos apsilankymo.

Liudytojas I. S. (I. S.) parodė, kad jis yra R. Z. draugas. Apie įvykį pamena tai, kad jis su R. būdami bare „Plius Minus“ susipažino su dviem moterimis, viena iš jų buvo V., o kitos vardo neatsimena. Pasilinksminę jie išsiskirstė į namus. Pas R. į namus atvyko tik rytojaus rytą. Jam atvykus, R. namuose buvo V.. Visi trys susėdę pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus. Po kiek laiko V. paskambino S., kuri netrukus atvyko pas R. į namus. Bare buvo ne S., o kita moteris. S. su jais taip pat vartojo alkoholinius gėrimus. Jiems pritrūkus alkoholio, S. jo parnešė iš parduotuvės. Pinigus alkoholiui davė R.. Juos jis paėmė iš sekcijos ir padavė S.. Laiką leido labai draugiškai, jokių konfliktų nebuvo. S. elgesys jam nekėlė jokių abejonių, kai jie visi sėdėjo prie stalo ir vartojo alkoholinius gėrimus. Po kiek laiko jis girtas užmigo. Per miegus girdėjo kažkokį triukšmą, bet iš pradžių nekreipė į tai dėmesio, paskui pakėlęs galvą matė ant grindų prie sekcijos išmėtytus pinigus, kas juos išmėtė, kieno tie pinigai, nežino. Nežino, kodėl ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad atsibudęs neatkreipė dėmesio į tai, ar mėtėsi ant žemės kokie nors daiktai. Nematė, ar kas rinko ant žemės išmėtytus pinigus. Jam prabudus, kambaryje nieko nebuvo, buvo tylu, todėl jis vėl užmigo. Atsibudo tik tada, kai jį pakėlė policijos pareigūnas ir liepė vykti su juo. R. jam vėliau papasakojo pastebėjęs, kad S. norėjo pavogti iš jo pinigus, todėl ir įvyko konfliktas.

Iš protokolo-pareiškimo matyti, kad 2015-05-25 į Klaipėdos apskrities VPK su pareiškimu kreipėsi S. K., nurodydama, kad 2015-04-04 apie 18 val., jai būnant svečiuose pas draugės V. S. pažįstamą R. Z., adresu (duomenys neskelbtini), pastarasis dėl jai nežinomų priežasčių numetė ją ant grindų, trenkė jai kumščiu į veidą daugiau kaip tris kartus, sugriebė rankomis jai už gerklės, kojomis spyrė keletą kartų į įvairias kūno vietas (1 tomas, b. l. 1).

Iš 2015-11-10 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad nukentėjusiosios S. K. parodymai patikrinti parodymų patikrinimo vietoje metu (1 tomas, b. l. 12-20).

Iš 2015-05-14 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus papildomos specialisto išvados Nr. pG 859/15(03) matyti, kad S. K. padaryti šie sužalojimai: nosies sumušimas su žaizda nosies nugarėlės srityje ir poodinė kraujosruva, išplitusi abipus į abiejų paakių ir dešinės akies vokų vidinių dalių sritis, nosies kaulų lūžis be poslinkio, dvi smulkios apvalios formos poodinės kraujosruvos kaklo priekinio paviršiaus kairės pusės apatinėje srityje, juosmens sumušimas su kairės pusės juosmeninių I ir II slankstelių skersinių ataugų lūžiais, juosmeninių III-IV ir IV-V slankstelių diskų protruzijomis bei traumine stuburo juosmeninės ir kryžminės dalių radikulopatija. S. K. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 tomas, b. l. 35-36).

Iš 2015-10-15 VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės pranešimo matyti, kad 2015-04-04 19.30 val. S. K. VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės priėmimo skyriuje buvo paimtas kraujas etanolio koncentracijos nustatymui. Nustatyta, kad etanolio koncentracija kraujo serume 2,06 prom. (1 tomas, b. l. 38).

Iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad 2015-04-04 apie 18.35 val. iš Klaipėdos OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), yra sumušta moteris, jos draugė ir moterį sumušę vyrai yra bute. Nuvykus minėtu adresu, policijos pareigūnus pasitiko S. K., kuri paaiškino, kad ją bute išgertuvių metu sumušė draugės V. S. draugai. Paskambinus į minėto buto duris, jas atidarė buto savininkas R. Z.. Namuose taip pat buvo V. S. ir jo draugas I. S.. Atvykusi greitoji pagalba išsivežė nukentėjusiąją į ligoninę. Abu bute buvę vyrai buvo pristatyti į PK tolimesniam aiškinimuisi (1 tomas, b. l. 39).

Iš alkotesterio rodmenų kvito matyti, kad 2015-04-04 19.09 val. R. Z. nustatytas 2,01 prom. girtumas (1 tomas, b. l. 43).

Iš akistatos tarp S. K. ir R. Z. protokolo matyti, kad kiekvienas iš esmės patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 tomas, b. l. 91-95).

Iš baudžiamosios bylos Nr. 01-1-45349-15 medžiagos matyti, kad 2015-08-13 R. Z. kreipėsi į policiją dėl pasikėsinimo pavogti jo pinigus, nurodydamas, kad 2015-04-04 išgertuvių jo bute metu pastebėjo, kad S. K. bandė pavogti jo pinigus, jis bandė ją sulaikyti, ji išbarstė pinigus po kambarį, įvyko susistumdymas. Prokuroro 2015-11-18 nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, konstatavus, kad nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių S. K. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Šis nutarimas R. Z. buvo apskųstas, tačiau jo skundai buvo atmesti.

Išanalizavęs ir įvertinęs aptartų įrodymų visumą, teismas pripažįsta esant visiškai įrodyta, kad kaltinamasis R. Z. 2015-04-04 apie 18 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia sumušė S. K., padarydamas jai nesunkų sveikatos sutrikdymą. R. Z. kaltė įrodyta iš dalies jo paties parodymais, iš esmės nuosekliais viso proceso metu nukentėjusiosios S. K., liudytojų R. D., V. S. parodymais, anksčiau aptarta rašytine bylos medžiaga. Teismas neturi pagrindo netikėti ir nesiremti nukentėjusiosios parodymais, nes juos patvirtina minėtų liudytojų parodymai, rašytinė bylos medžiaga, išreikalauta baudžiamosios bylos Nr. 01-1-45349-15 medžiaga. Teismas kaltinamojo parodymus, kad jis pavartojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją, siekdamas ją sulaikyti po jos pasikėsinimo padaryti vagystę, ji pati atsitrenkė į durų staktą, vertina kritiškai, jais nesivadovauja, nes juos paneigia kitų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Atkreiptinas dėmesys, kad R. Z. iškelta versija dėl S. K. pasikėsinimo pagrobti jo pinigus yra išsamiai aptarta ir įvertinta baudžiamosios bylos Nr. 01-1-45349-15 medžiagoje, joje priimtuose tiek prokurorų, tiek teismų procesiniuose spendimuose. Pažymėtina, kad ikiteisminis tyrimas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, pradėtas pagal R. Z. pareiškimą dėl 2015-04-04 pasikėsinimo pavogti jo turtą, prokurorės 2015-11-18 nutarimu buvo nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių S. K. kaltę dėl minėtos nusikalstamos veikos padarymo. Šis nutarimas buvo apskųstas ir yra įsiteisėjęs. Nagrinėjamoje byloje teismas neturi pagrindo daryti kitokios išvados. Teismas nesivadovauja ir teisme duotais liudytojo I. S. parodymais, kad jis pakėlęs galvą matė ant grindų prie sekcijos išmėtytus pinigus, tokie jo parodymai neatitinka jo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (1 tomas, b. l. 30), kurie buvo pagarsinti teisme remiantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi. Nenustačius aplinkybės, kad nukentėjusioji kėsinosi pagrobti kaltinamojo pinigus, nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad kaltinamasis veikė asmens, padariusio nusikalstamą veiką, sulaikymo sąlygomis (BK 29 straipsnis). Vien nepagrįstas kaltinamojo įtarumas nesuteikė jam pagrindo žaloti nukentėjusiąją. Teismas, įvertinęs visus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinamasis, atlikdamas smurtinius veiksmus S. K. atžvilgiu ir taip padarydamas jai nesunkų sveikatos sutrikdymą, suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia. Tokia kaltinamojo veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, todėl kvalifikuota tinkamai.

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgia į tai, kad R. Z. padarė tyčinį nesunkų smurtinį nusikaltimą prieš fiziškai silpnesnį asmenį – moterį, į kaltinamojo asmenybę – jis neteistas, yra darbingo amžiaus, tačiau oficialiai nedirba. Kaltinamasis kritiškai savo elgesio nevertino, neatsiprašė nukentėjusiosios, jai padarytos žalos neatlygino. Byloje jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą (BK 48 straipsnis), nustatant artimą vidurkiui jos trukmę, vadovaujantis BK 48 straipsnio 6, 7 dalimis, nustatant įpareigojimus būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, per 3 mėnesius pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje bei neatlygintinai išdirbti 100 valandų per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

Nukentėjusioji S. K. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo R. Z. priteisti 628,80 Eur turtinės žalos ir 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 tomas, b. l. 147-161). Byloje yra pateikti mokėjimo kvitai, sąskaitos faktūros, iš kurių matyti, kad nukentėjusioji S. K. patyrė 328,80 Eur išlaidų, susijusių su jos gydymu po nusikaltimo padarymo. Šias išlaidas pripažįsta ir sutinka atlyginti pats kaltinamasis. Be to, teismo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, kad dėl jos atžvilgiu kaltinamojo pavartoto fizinio smurto ant nosies jai išliko randas, kurį taip pat reikės pašalinti, ji kreipėsi pas plastikos chirurgus, kurie nurodė, kad rando pašalinimas kainuos apie 300 Eur, todėl ji turės ir šių gydymo išlaidų. Byloje esančiame 2015-04-23 medicinos dokumentų išraše nurodyta, kad randas atsirado po sumušimo 2015-04-04. Susiuvus žaizdą, išliko grubus apie 1 cm ilgio randas, rausvos žymės po siūlių. Randų plastikos kaina iki 300 Eur, tačiau visiškai pašalinti randą nėra įmanoma, tik sumažinti (1 tomas, b. l. 155). Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad plastikos chirurgo paslaugos nukentėjusiajai yra būtinos, pagrįstos. Todėl nukentėjusiosios patirta žala, kurios pašalinimas yra būtinas, vertintina kaip realiai atsiradusi, įrodyta ir pagrįsta, o ne kaip būsima žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-03 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85/2011). Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl turtinės žalos yra pagrįstas byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, nukentėjusiosios patirtos išlaidos priežastiniu ryšiu yra susijusios su kaltinamojo R. Z. padaryta nusikalstama veika, todėl tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo nukentėjusiosios naudai priteistina 628,80 Eur turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusioji civiliniu ieškiniu prašo priteisti ir 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Neturtinės žalos dydis yra nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais, t. y. atsižvelgia į atsiradusias pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatyta, kad neturtinė žala kilo dėl tyčinių brutalių nusikalstamų kaltinamojo R. Z. veiksmų, nukreiptų prieš nukentėjusiąją. Baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais nustatyta, jog dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji S. K. patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, kilusį dėl nosies kaulų lūžio be poslinkio bei juosmens sumušimo su kairės pusės juosmeninių I ir II slankstelių skersinių ataugų lūžiais, dėl to ji neabejotinai jautė fizinį skausmą, o taip pat patyrė ir neigiamus dvasinius išgyvenimus, įtampą, nesaugumo jausmą. Esant tokioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į tai, kokius veiksmus kaltinamasis atliko nukentėjusiosios atžvilgiu, teismas sprendžia, kad nukentėjusiosios prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimo suma yra pagrįsta, atitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, atitinka ir tokio pobūdžio bylose susiformavusią teismų praktiką. Todėl nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo nukentėjusiosios naudai priteistina 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 101,85 Eur turtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiajai S. K. suteiktas gydymo paslaugas (1 tomas, b. l. 56-58). Ieškinio reikalavimas yra pagrįstas, įrodytas kaltinamojo kaltės įrodymais, žala atsirado dėl neteisėtų tyčinių kaltinamojo veiksmų, tarp padarytos žalos ir kaltinamojo neteisėtos veikos yra priežastinis ryšys, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos naudai priteistina 101,85 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Pateiktais dokumentais nustatyta, kad nukentėjusioji S. K. patyrė 590 Eur išlaidų (1 tomas, b. l. 140, 180-181) atstovo advokato teisinei pagalbai apmokėti bei 100,57 Eur kelionės išlaidų (1 tomas, b. l. 176-179), susijusių su atvykimu į 2016-05-20 teismo posėdį, prašoma šias išlaidas išieškoti iš kaltinamojo. BPK 103 straipsnio 6 punktas, 104 straipsnio 2 dalis numato, kad išlaidos, kurių turėjo proceso dalyvis, savo nuožiūra pakvietęs dalyvauti byloje atstovą, gali būti teismo pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiosios turėtos 590 Eur išlaidos sumokant atstovui advokatui už paslaugas yra pagrįstos ir, vadovaujantis minėtomis nuostatomis, išieškotinos iš kaltinamojo. Nukentėjusiosios kelionės į teisiamąjį posėdį išlaidos taip pat yra aiškios ir pagrįstos, todėl jos pripažintinos proceso išlaidomis ir, vadovaujantis BPK 104 straipsnio 2 dalimi, 105 straipsnio 1 dalimi, išieškotinos iš kaltinamojo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. Z. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, per 3 mėnesius pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje bei neatlygintinai išdirbti 100 valandų per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiosios S. K. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš kaltinamojo R. Z. S. K. naudai priteisti 628,80 Eur turtinės žalos ir 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš kaltinamojo R. Z. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos naudai priteisti 101,85 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Išieškoti iš kaltinamojo R. Z. 690,57 Eur proceso išlaidų nukentėjusiosios S. K. naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.