Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Eduardas Maškevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-344-417/2016

Teisėja Viktorija Teišerskienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29404-2015-0

2016 m. gruodžio 15 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Eduardo Maškevičiaus,

apeliacine tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Z. gynėjo advokato Roberto Skėrio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžio, kuriuo R. Z. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, paskiriant 1 metus 2 mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, per 3 mėnesius pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje bei per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Nukentėjusiosios S. K. civilinis ieškinys tenkintas visiškai iš R. Z. priteisiant 628,80 Eur turtinės ir 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai iš R. Z. priteisiant 101,85 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Iš R. Z. S. K. priteista 690,57 Eur proceso išlaidų atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Z. nuteistas už tai, kad nesunkiai sužalojo žmogų, t. y. jis 2015 m. balandžio 4 d., apie 18 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pribėgęs prie S. K., išstūmė ją į koridorių ir, pargriovęs ant minkštasuolio, kumščiais sudavė jai ne mažiau kaip tris kartus į veidą, po to viena ranka griebė jai už gerklės ir ją laikė, paleidęs koja spyrė S. K. į kairiąją kūno pusę (kojas, nugarą, liemenį) ne mažiau kaip tris kartus, tuo padarydamas S. K. nosies sumušimą su žaizda nosies nugarėlėje ir poodine kraujosruva, išplitusia abipus į abiejų paakių ir dešinės akies vokų vidines dalis, nosies kaulų lūžį be poslinkio, dvi smulkias apvalios formos poodines kraujosruvas kaklo priekinio paviršiaus kairės pusės apatinėje srityje, juosmens sumušimą su kairės pusės juosmeninių I ir II slankstelių skersinių ataugų lūžiais, juosmeninių III–IV ir IV–V slankstelių diskų protruzijomis bei traumine stuburo juosmeninės ir kryžmeninės dalių radikulopatija. R. Z. dėl nosies kaulų lūžio be poslinkio bei juosmens sumušimo su kairės pusės juosmeninių I ir II slankstelių skersinių ataugų lūžiais S. K. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Iš apeliacinio skundo matyti, kad nuteistasis prašo sumažinti priteistinos turtinės ir neturtinės žalos dydžius, jį išteisinti, kadangi jis siekė nusikalstamą veiką padariusį asmenį sulaikyti (BK 29 straipsnis) arba taikant BK 39 straipsnio nuostatas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės (atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai yra lengvinančių aplinkybių).

Dėl nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo – BK 29 straipsnis

BK 29 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiksmus, kai vydamasis, stabdydamas, neleisdamas ištrūkti ar kitais veiksmais aktyviai bandančiam išvengti sulaikymo nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui padaro turtinės žalos, nesunkų sveikatos sutrikdymą arba sunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo, o sulaikydamas nusikaltimo vietoje asmenį, tyčia nužudžiusį ar pasikėsinusį nužudyti, – sunkų sveikatos sutrikdymą, jeigu nusikalstamą veiką padariusio asmens kitaip nebuvo galima sulaikyti. Taigi pagal BK 29 straipsnį atsakomybę už atitinkamus BK numatytus padarinius šalinanti aplinkybė yra tada, kai nustatoma, kad 1) sulaikančiojo pagrįstu įsitikinimu yra sulaikomas asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, 2) toks asmuo aktyviai bando išvengti sulaikymo. Kad būtų galima taikyti BK 29 straipsnį, turi būti abi šios sąlygos. Tačiau byloje dėl R. Z. inkriminuotų nusikalstamų veikų nė viena iš jų nenustatyta. Bylos duomenimis neabejotinai nustatyta, kad R. Z. virtuvėje stebėjo kitame kambaryje buvusią nukentėjusiąją ir po kelių minučių bėgo į kambarį ir sugriebė nukentėjusiąją, naudojo fizinį smurtą, tačiau nenustatyta, jog nukentėjusioji būtų padariusi nusikalstamą veiką, dėl kurių būtų iškilęs realus pagrindas nuteistajam ją sulaikyti. Atkreiptinas dėmesys, kad R. Z. iškelta versija dėl S. K. pasikėsinimo pagrobti jo pinigus yra išsamiai aptarta ir įvertinta baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-45349-15, joje priimtuose tiek prokurorų, tiek teismų procesiniuose spendimuose. Pažymėtina, kad ikiteisminis tyrimas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį pradėtas pagal R. Z. pareiškimą dėl 2015 m. balandžio 4 d. pasikėsinimo pavogti jo turtą, prokurorės 2015 m. lapkričio 18 d. nutarimu buvo nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių S. K. kaltę dėl minėtos nusikalstamos veikos padarymo. Šis nutarimas buvo apskųstas ir yra įsiteisėjęs. Apygardos teismas neturi pagrindo daryti kitokios išvados dėl teismo įsiteisėjusių sprendimų kitoje byloje. Be to, esant tokiai situacijai nuteistojo nurodyti argumentai dėl, jo nuomone, neišsamiai ištirto S. K. pasikėsinimo pagrobti jo pinigus, nėra svarbūs, nes nukentėjusiajai padaryti sužalojimai aiškiai negalėjo būti vertinami kaip sulaikymo priemonė, atitinkanti BK 29 straipsnio nuostatas. Pažymėtina, kad vien nuteistojo įtarumas nesuteikė jam pagrindo žaloti nukentėjusiąją, be to, po įvykio R. Z. nustatytas 2,01 promilės girtumas, dėl to yra pagrįstas pagrindas nuteistojo gebėjimu objektyviai vertinti situaciją. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, vertintina, kad teismas nuteistojo atsakomybę už tokius veiksmus šalinančios aplinkybės, numatytos BK 29 straipsnio 1 dalyje, netaikė pagrįstai.

Taip pat nurodoma, kad nuteistasis tyčios sužaloti nukentėjusiąją neturėjo, tačiau teismas, įvertinęs visus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, negali sutikti su šiuo skundo argumentu. Atsižvelgiant į sužalojimų pobūdį, kad vadovaujantis paties nuteistojo, nukentėjusiosios ir liudytojos V. S. parodymais matyti, jog rankomis suduoti smūgiai ne vieną kartą, taigi nuteistasis suprato savo veiksmų pobūdį, jog tokiais veiksmais žaloja kitą asmenį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl darytina išvada, kad veikė tiesiogine tyčia, todėl ši veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai yra lengvinančių aplinkybių, – BK 39 straipsnis

Apeliantas nurodo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas galėjo ir turėjo taikyti BK 39 straipsnį, egzistuojant visoms šio straipsnio taikymo sąlygoms, arba paskirta švelnesnė bausmė esant net kelioms atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms, t. y. veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas), veika padaryta pažeidžiant nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo teisėtumo sąlygas (BK 59 straipsnio 1 dalies 8 punktas), veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusio asmens veiksmai (BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

Pagal BK 39 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų tyčinį nusikaltimą, teismo motyvuotu sprendimu gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) yra ne mažiau kaip dvi šio kodekso 59 straipsnio 1 dalyje numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, ir 3) nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Nors R. Z. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, tačiau apygardos teismas įvertinęs bylos duomenis daro išvadą, kad bylos duomenimis nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Apelianto teiginys, kad nusikalstamos veikos padarymui turėjo įtakos provokuojamas nukentėjusiosios elgesys, veika padaryta pažeidžiant nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo teisėtumo sąlygas ar veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusio asmens veiksmai, bylos duomenimis nenustačius buvus nukentėjusiosios provokuojamo elgesio ar pasikėsinimo padaryti nusikalstamą veiką vertintinas deklaratyviu, nepagrįstu byloje esančiais duomenimis ir kaip pasirinkta gynybinė pozicija. Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis R. Z. nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio (2,01 promilės neblaivumas) (t. 1, b. l. 43), taigi nustatyta ir apelianto atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymu i(BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas ).

Apygardos teismas, įvertinęs bylos duomenis, skundžiamą nuosprendį bei apeliacinio skundo argumentus daro išvadą, kad nors R. Z. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, tačiau nenustatyti kiti formalūs BK 39 straipsnio taikymo pagrindai, t. y. nenustatyta nė viena BK 59 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, ir nustatyta apelianto atsakomybę sunkinanti aplinkybė, todėl BK 39 straipsnio nuostatų taikymas ir atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės net ir nustačius lengvinančias aplinkybes nagrinėjamu atveju nėra ir nebūtų galimas.

Dėl civilinio ieškinio

Skundu apeliantas teigia, kad apylinkės teismas nepagrįstai visiškai tenkino nukentėjusiosios S. K. civilinį ieškinį iš R. Z. priteisiant 628,80 Eur turtinės ir 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Apelianto manymu, teismas nepagrįstai vadovavosi 2015 m. balandžio 23 d. medicininiu įrašu dėl maksimalios rando pašalinimo kainos (iki 300 eurų), kadangi realių išlaidų dėl rando pašalinimo nukentėjusioji dar nėra patyrusi. Taip pat nurodoma, kad nukentėjusioji visiškai neįrodinėjo savo patirtos neturtinės žalos dydžio ir apelianto veiksmais sukeltų neigiamų padarinių.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad, apylinkės teismo manymu, nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl turtinės žalos yra pagrįstas byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, o nukentėjusiosios patirtos išlaidos priežastiniu ryšiu yra susijusios su kaltinamojo R. Z. padaryta nusikalstama veika. Apygardos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas, įvertindamas nukentėjusiajai priteistos turtinės žalos dydį, pagrįstai konstatavo, kad civilinis ieškinys dėl turtinės žalos yra pagrįstas byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. Žalą patyręs asmuo turi pateikti įrodymus, patvirtinančius gydymo išlaidų pagrįstumą, turi būti konstatuota, kad gydymo išlaidų būtinumas yra akivaizdus (kasacinė byla Nr. 3K-3-643/2005), kad išlaidos, susijusios būtent su sveikatos sutrikdymu, kad nurodytos išlaidos yra realios (kasacinė byla Nr. 3K-3-174/2009). Nagrinėjamu atveju matyti, kad nukentėjusioji S. K. patyrė 328,80 Eur išlaidų, susijusių su jos gydymu po nusikaltimo padarymo, bei pateikė duomenis, pagrindžiančius šių išlaidų pagrįstumą (t. 1, b. l. 148–161). Apygardos teismui abejonių dėl pateiktų įrodymų, patvirtinančių gydymo išlaidų pagrįstumą, nekyla. Taip pat apylinkės teismas pagrįstai nusprendė, kad plastikos chirurgo paslaugos nukentėjusiajai yra būtinos ir pagrįstos, todėl priteistinos. Nukentėjusioji, grįsdama prašomos priteisti turtinės žalos dydį, civiliniame ieškinyje nurodė, kad išliko grubus, apie 1 cm ilgio randas, rausvos žymės po siūlių. Randų plastikos kaina – iki 300 Eur, ir pateikė 2015 m. balandžio 23 d. medicininį įrašą, kuriame nurodyta maksimali rando pašalinimo kaina (iki 300 eurų). Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai vadovavosi šia pažyma, kadangi realių išlaidų dėl rando pašalinimo nukentėjusioji dar nėra patyrusi, tačiau pažymėtina, kad teismų pozicija nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje priteisiant nukentėjusiajai minėtą sumą kaip turtinės žalos atlyginimą atitinka ir teismų praktiką nagrinėjant bylas dėl civilinių ieškinių sveikatos sutrikdymo atvejais. 2015 m. balandžio 23 d. medicinos dokumentų išraše (t. 1, b. l. 155) nurodyta, kad randas atsirado po sumušimo 2015 m. balandžio 4 d., t. y. po R. Z. padarytos nusikalstamos veikos, susiuvus žaizdą, išliko grubus, apie 1 cm ilgio randas, rausvos žymės po siūlių. Randų plastikos kaina – iki 300 Eur. Darytina išvada, kad nukentėjusiosios patirta žala, kurios pašalinimas yra būtinas, vertintina kaip realiai atsiradusi, esama, įrodyta ir pagrįsta, patirtos išlaidos priežastiniu ryšiu yra susijusios su kaltinamojo R. Z. padaryta nusikalstama veika, o plastikos chirurgo paslaugos nukentėjusiajai yra būtinos ir pagrįstos.

Taip pat nurodoma, kad apylinkės teismas netinkamai išsprendė neturtinės žalos atlyginimo klausimą, priteistos neturtinės žalos dydis (1500 eurų) prieštarauja formuojamai teismų praktikai, todėl mažintinas. Be to, nukentėjusioji visiškai neįrodinėjo savo patirtos neturtinės žalos dydžio ir apelianto veiksmais sukeltų neigiamų padarinių. Apygardos teismas pažymi, kad neturtinės žalos įvertinti pinigais neįmanoma, todėl teismas, priimdamas sprendimą tokią žalą atlyginti, siekia tik sudaryti materialias prielaidas kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai niekas negali atstoti. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus (ir galimus patirti ateityje) neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokį piniginį atlygį, kuris kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Netenkintinas nuteistojo prašymas sumažinti teismo priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydį. Dėl argumentų, kad teismas neįvertino nukentėjusiosios pozicijos (byloje nebuvo aktyvi, neįrodinėjo, kuo jai pasireiškė neturtinės žalos padarymas), pažymėtina, kad pagal teismų praktiką neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturi būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Visapusiškai įvertinęs visus bylos duomenis, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad tarp neteisėtų veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys, iš nusikaltimo sukeltų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiajai padaryta tyčiniais nusikalstamais nuteistojo veiksmais. Apylinkės teismas, įvertindamas nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydį, teisingai konstatavo, kad prašomas neturtinės žalos dydis atitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, atsižvelgė į atsiradusias pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kolegijos nuomone, teisės požiūriu šie apylinkės teismo argumentai yra pakankami pagrindžiant nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydį. Apygardos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas, įvertindamas nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydį, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad neturtinė žala kilo dėl tyčinių nuteistojo R. Z. veiksmų, nukreiptų prieš nukentėjusiąją. Dėl šių nuteistojo veiksmų nukentėjusioji S. K. patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, kilusį dėl nosies kaulų lūžio be poslinkio bei juosmens sumušimo su kairės pusės juosmeninių I ir II slankstelių skersinių ataugų lūžiais, dėl to ji neabejotinai jautė fizinį skausmą, taip pat patyrė ir neigiamus dvasinius išgyvenimus, įtampą, stresą, depresiją, nesaugumo jausmą, 1, 5 mėn. buvo nedarbinga, sutriko miegas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su nukentėjusiosios civilinio ieškinio argumentais dėl neturtinės žalos ir pripažįsta, kad tokios pasekmės nukentėjusiajai iš tiesų atsirado ir neturtinė žala nukentėjusiajai buvo padaryta. Neturtinę žalą R. Z. padarė nusikalstamais veiksmais, todėl šios žalos atlyginimas pagrįstai priteistas nukentėjusiajai S. K. (Civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.248 straipsnis, 6.250 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartų neturtinės žalos kriterijų visumą, mano, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nukentėjusiajai nustatytas neturtinės žalos atlyginimo dydis atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, teismų praktiką, todėl apelianto prašymas dėl nustatyto neturtinės žalos atlyginimo dydžio sumažinimo netenkintinas, pripažįstant, kad šis klausimas pirmosios instancijos teismo buvo išspręstas tinkamai.

Dėl proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Nukentėjusiosios atstovas advokatas R. K. atsiliepime į nuteistojo R. Z. gynėjo advokato Roberto Skėrio apeliacinį skundą pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, kurias patyrė nukentėjusioji S. K. dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo (380 eurų), atlyginimo, prie prašymo pridėdami tai patvirtinantį dokumentą (sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 37 (t. 2, b. l. 47) ).

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo atstovo, paslaugoms apmokėti. Spręsdamas klausimą dėl priteistino išlaidų advokato teisinei pagalbai dydžio teismas vertina bylos apimtį, sudėtingumą, proceso trukmę, laikotarpį, kurį advokatas atstovavo nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų interesams, jo indėlį bei aktyvumą procese ir kitas aplinkybes, patvirtinančias ir paneigiančias prašomų priteisti išlaidų už advokato teisinę pagalbą pagrįstumą, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas. Atsiliepimo surašymas ir pateikimas teismui yra viena nukentėjusiojo dalyvavimo ir savo teisių gynimo procese formų. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo R. Z. gynėjo advokato Roberto Skėrio apeliaciniame skunde buvo ginčijami klausimai, tiesiogiai veikiantys nukentėjusiosios interesus byloje, šie buvo priversti kreiptis į advokatą profesionalios pagalbos surašant atsiliepimą. Nuteistojo R. Z. gynėjo advokato Roberto Skėrio paduotas apeliacinis skundas atmetamas, todėl laikytina, kad nukentėjusioji turi teisę į minėtų išlaidų (ar jų dalies) atlyginimą. Pažymėtina, kad prašomų atlyginti advokato išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą dydis nėra proporcingas ir neatitinka už atsiliepimo surašymą tokiais atvejais priteisiamų sumų dydžio, todėl mažintinas. Atsižvelgtina į tai, kad byla apeliacinėje instancijoje išnagrinėta per 1 teismo posėdį, nebuvo atliekamas įrodymų tyrimas, išklausytos tik baigiamosios kalbos, nukentėjusiosios atstovas advokatas teismo posėdyje nedalyvavo, nuteistojo R. Z. gynėjo advokato Roberto Skėrio paduotas apeliacinis skundas buvo atmestas, todėl prašoma priteisti 380 Eur suma mažintina iki 200 eurų.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, todėl jį naikinti ar keisti skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

nutaria:

nuteistojo R. Z. gynėjo advokato Roberto Skėrio apeliacinį skundą atmesti.

Iš nuteistojo R. Z. nukentėjusiajai S. K. priteisti 200 Eur patirtų teismo išlaidų.