- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-16
- Bylos Nr.
- e2A-631-656/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19677-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Ieškovas
- UAB „Legal Balance“
- Atsakovas
- D. E.
- Kategorijos
- 2.6.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Legal Balance“ ieškinį atsakovui D. E. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
1. Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovo 200,00 Eur negrąžinto kredito, 74,14 palūkanų, paskaičiuotų iki Reikalavimo perleidimo dienos, 27,72 Eur palūkanų, paskaičiuotų nuo Reikalavimo perleidimo sutarties priedo Nr. 12 sudarymo dienos (2019-04-02) iki kreipimosi į teismą dienos, iš viso už 77 dienas, 65 proc. metinių palūkanų nuo kreipimosi į teismą iki visiško kredito grąžinimo, 36,00 Eur administravimo mokestį, 11,94 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad tarp pradinio kreditoriaus AB „BnP Finance“ ir atsakovo 2018 m. rugpjūčio 21 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. BOB-kyz8g449 (toliau vadinama ir Sutartimi), kuria atsakovui buvo suteiktas 200,00 Eur vartojimo kreditas 24 mėnesių laikotarpiui. Atsakovas šia sutartimi įsipareigojo grąžinti suteiktą kreditą ir sumokėti 162,16 Eur palūkanų bei 36,00 Eur administravimo mokestį. Pradinis kreditorius su ieškove 2018 m. liepos 31 d. pasirašė Reikalavimo perleidimo sutartį ir Bylų priėmimo – perdavimo akto Nr. 12 pagrindu 2019 m. balandžio 2 d. pradinis kreditorius perdavė ieškovei reikalavimo teisę į atsakovo skolą.
3. Atsakovui ieškinio, jo priedų kopija ir teismo pranešimas įteikti, atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė.ieškinį patenkinti iš dalies.
II. Teismo sprendimo esmė
4. Pirmosios instancijos teismas nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovo D.E. ieškovui 200,00 Eur negrąžinto vartojimo kredito, 101,86 Eur palūkanų, 65 proc. metinių palūkanų už negrąžintą vartojimo kreditą (200,00 Eur) nuo 2019 m. rugpjūčio 7 d. iki visiško kredito grąžinimo, 10,55 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (312,41 Eur) nuo 2019 m. rugpjūčio 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 121,47 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas priteisė iš atsakovo D. E. į valstybės biudžetą 4,80 Eur teismo pašto išlaidų.
5. Teismas nusprendė: (1) atmesti apelianto reikalavimą dėl 36,00 EUR administravimo mokesčio, (2) sumažinti apelianto reikalavimą dėl delspinigių priteisimo, (3) bei proporcingai sumažinti bylinėjimosi išlaidas.
6. Teismas nurodė, kad tarp šalių buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, ir, vartotojas (atsakovas), būdamas silpnesnioji sutarties šalis dėl informacijos, patirties, specialių žinių stokos ir panašių priežasčių turėjo ribotas galimybes, sudarydamas sutartį, tinkamai įgyvendinti savo interesų apsaugą ir daryti įtaką sutarties sąlygų turiniui, todėl verslininkas (ieškovė) sutarties sąlygų pagrindu, akivaizdu, kad įgijo nepateisinamą pranašumą prieš vartotoją (atsakovą)“. Specialiosiose Sutarties sąlygose nėra nurodyta pagal ką toks mokestis turėtų būti apskaičiuojamas, todėl nėra aišku kaip šiuo atveju administravimo mokestis buvo paskaičiuotas ir ar tinkamai. Be to, iš minėto Vartojimo kredito Bendrųjų sąlygų 1.18 punkte esančio administravimo mokesčio apibrėžimo (sąvokos) nėra aiški tokio mokesčio paskirtis, t. y. nėra aišku, kokiu pagrindu nutraukus Vartojimo kredito sutartį (2019 m. sausio 21 d.), vartotojas (atsakovas) turi toliau mokėti mokestį už sutarties priežiūrą, įmokų surinkimą, paskirstymą bei pan.; kodėl šis mokestis nekinta sutarties tinkamo ar netinkamo vykdymo atveju ar po jos nutraukimo.
7. Teismas, atmetęs apelianto reikalavimą dėl administravimo mokesčio priteisimo, atitinkamai sumažino delspinigių sumą, kuri buvo paskaičiuota nuo nesumokėtos administravimo mokesčio sumos, bei bylinėjimosi išlaidų sumą.
III. Apeliacinio skundo argumentai
8. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį patenkinti visiškai.
9. Apeliantas nurodė, kad šalys Sutarties 1.18 punkte aiškiai apsibrėžė administravimo mokesčio paskirtį bei apskaičiavimo tvarką. Kredito davėjas iš anksto negali numatyti, kokius vartojimo kredito sutarties priežiūros veiksmus gali reikėti atlikti ateityje, kadangi sudarant sutartį iš anksto nėra aišku, ar kredito gavėjas tinkamai vykdys sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, ar įmokas mokės laiku, ar įmokas mokės nesilaikydamas grafiko, ar įmokas mokės dalimis per kelis kartus (pvz., kas dieną ar savaitę), ar jam reikės siųsti informacinius pranešimus dėl vėluojamų apmokėti įmokų, ar jam reikės siųsti VKĮ 14 str. 3 d. numatytus raginimo bei sutarties nutraukimo pranešimus ir pan.
10. Sutarties priežiūra, įmokų surinkimas ir paskirstymas plačiąja prasme nesibaigia nutraukus sutartį ir teismui priėmus sprendimą. Skolininkui nesumokėjus skolos bylos nagrinėjimo teisme stadijoje arba per sprendimo įsiteisėjimo terminą, kreditorius privalo kreiptis į antstolį dėl priverstinio skolos išieškojimo. Priverstinio skolos išieškojimo proceso trukmės bei iš antstolio gaunamų išskaitymų dydžio ir dažnumo taip pat neįmanoma numatyti iš anksto, todėl net ir šioje stadijoje vykdoma intensyvi sutarties priežiūra, įmokų surinkimas bei paskirstymas.
11. Aiškiai administravimo mokestis nurodomas ir Sutarties specialiosiose sąlygose – nurodoma, kad bendra administravimo mokesčio suma per visą 24 mėnesių laikotarpį sudarys 36,00 EUR. Taip pat mokėjimo grafike aiškiai išskirta grafa, kurioje nurodoma, kad administravimo mokestis per mėnesį sudaro 1,50 EUR.
12. VKĮ numato, kad administravimo mokestis ir/arba kiti mokesčiai, kurie patenka į bendrą vartojimo kredito kainą, per dieną negali viršyti 0,04 procento bendros vartojimo kredito sumos. Analizuojant Sutartį galima matyti, kad Atsakovui buvo suteiktas 200,00 EUR kreditas. Atsižvelgiant į suteiktą kredito sumą, 0,04 procentai sudaro 8 ct centus per dieną. Padauginus 8 centus iš 30 dienų, gauname 2,40 EUR per mėnesį. Tai reiškia, kad Sutartyje numatytas administravimo mokestis nepažeidžia VKĮ 21 str. 2 d. 1 p. reikalavimų, bet yra kur kas mažesnis.
13. Atsakovas turėjo ne tik patirties, bet ir žinių, kurios jam galėjo padėti įvertinti Sutarties sąlygas bei apsispręsti dėl Sutarties sudarymo ar nesudarymo. Su atsakovu Pradinis kreditorius 2017 m. vasario 2 d. – 2018 m. rugpjūčio 25 d. iš viso sudarė 8 vartojimo kredito sutartis.
14. Atsakovas atsiliepimo nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
16. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Sutartyje numatyto vartojimo kredito administravimo mokesčio paskirtis ir apskaičiavimo tvarka nėra aiški, todėl ex officio Sutarties sąlygas dėl administravimo mokesčio taikymo atsakovui pripažino nesąžiningomis ir negaliojančiomis, o reikalavimą dėl administravimo mokesčio priteisimo atmetė kaip nepagrįstą.
17. Sutarties sąlyga dėl administravimo mokesčio pirmiausia vertinama tuo aspektu, ar jos turinys atitinka teisės normas. Remiantis Sutarties sudarymo metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 2 str. 3 d., bendrą vartojimo kredito kainą sudaro: visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui arba tarpusavio skolinimo platformos operatoriui, išskyrus atlyginimą notarui. Į bendrą vartojimo kredito kainą taip pat įskaičiuojami sąskaitos, kurioje registruojamos mokėjimo operacijos ir vartojimo kredito lėšų išmokėjimas, administravimo mokesčiai, nebent sąskaitos atidarymas yra neprivalomas ir sąskaitos administravimo mokesčiai buvo aiškiai atskirai nurodyti vartojimo kredito sutartyje arba bet kurioje kitoje su vartotoju sudarytoje sutartyje; mokėjimo priemonių, skirtų mokėjimo operacijoms ir vartojimo kredito lėšoms išmokėti, išlaidos; kitos su mokėjimo operacijomis susijusios išlaidos; su vartojimo kredito sutartimi susijusių papildomų paslaugų išlaidos, pavyzdžiui, draudimo įmokos, jeigu privaloma sudaryti su vartojimo kredito sutartimi susijusią papildomų paslaugų teikimo sutartį, siekiant gauti vartojimo kreditą skelbiamomis sąlygomis.
18. VKĮ 21 straipsnyje numatyti reikalavimai, kuriuos turi atitikti bendra vartojimo kredito kaina. Vienas iš reikalavimų – palūkanų norma vartojimo kredito sutartyje negali viršyti 75 procentų, o visos kitos išlaidos, kurios įskaičiuojamos į bendrą vartojimo kredito kainą, išskyrus palūkanas, tenkančios vienai vartojimo kredito dienai, negali būti didesnės kaip 0,04 procento bendros vartojimo kredito sumos.
19. Be to, Sutarties sąlyga dėl administravimo mokesčio vertinama sąžiningumo ir aiškumo aspektu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija 2020 m. vasario 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020, akcentavo teismo pareigą savo iniciatyva vertinti vartojimo sutarties sąlygas, ar jos yra sąžiningos. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad vartojimo kredito sutartis pagal savo turinį ir prigimtį yra vartojimo sutartis, todėl teismas turi patikrinti, ar vartojimo kredito sutarties sąlygos yra sąžiningos.
20. Pasak išplėstinės teisėjų kolegijos, vertinant įstatymo (CK 6.228⁴ straipsnio 6 dalies) normą lingvistiškai, bet kuri neskaidri sutarties sąlyga, t. y. neatitinkanti aiškumo ir suprantamumo reikalavimo, reiškia tokios sąlygos nesąžiningumą. Kita vertus, įstatymas nustato kartu ir neskaidrioms sutarčių sąlygoms būdingas teisines pasekmes: kai kyla abejonių dėl vartojimo sutarties sąlygų turinio, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai.
21. Kasacinis teismas šioje nutartyje akcentavo ir informacijos atskleidimo pareigą. Išplėstinė teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad informacijos atskleidimo pareiga vartojimo kredito teisiniuose santykiuose turi esminę reikšmę. „Būtent tinkamai ir laiku suteikta informacija vartotojui, pirma, užtikrina vartojimo kredito rinkos skaidrumą ir leidžia vartotojui palyginti teikiamų kreditų pasiūlą, antra, suteikia galimybę vartotojui priimti informacija paremtą sprendimą – įvertinti įsipareigojimų apimtį ir nuspręsti pirkti tai, kas labiausiai atitinka jo poreikius“, nurodoma nutartyje.
22. Išplėstinė teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad jei būtų nustatyta aplinkybė, jog vartotojui nebuvo suteikta visa informacija dėl bendros vartojimo kredito kainos, metinės normos, palūkanų ir vartojimo kredito sumos, būtų pagrindas šias sutarties sąlygas laikyti nesąžiningomis (pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 9 punktą). Kadangi šios sąlygos vartojimo kredito sutartyje apibrėžia pagrindinį sutarties dalyką, tai jų neskaidrumas sukelia labai reikšmingus padarinius – neleidžia išsaugoti vartojimo kredito sutarties. Be šių sąlygų vartojimo kredito sutartis toliau negalėtų galioti, todėl visa sutartis (įskaitant ir jos pakeitimus) turėtų būti pripažinta negaliojančia. Sutarčiai negaliojant būtų taikoma restitucija – turėtų būti grąžinta tik paskolinta pinigų suma, bet nebūtų pagrindo mokėti palūkanas.
23. Nagrinėjamoje byloje vertinant Sutarties sąlygą dėl administravimo mokesčio. Sutiktina su apeliantu, kad, vertinant ne tik gramatiniu, bet ir skaidrumo požiūriu, šalys Sutarties 1.18 punkte aiškiai apsibrėžė administravimo mokesčio paskirtį bei apskaičiavimo tvarką. Sutarties 1.18 punkte nurodoma, kad „Sutarties administravimo mokestis – mėnesinis Kliento Bendrovei mokamas mokestis už Sutarties priežiūrą, įmokų surinkimą bei paskirstymą <...>“ (1 PASKIRTIS). „Sutarties administravimo mokestis įskaičiuojamas į Mėnesinę įmoką. Sutarties administravimo mokestis yra skaičiuojamas nuo Vartojimo kredito išmokėjimo Vartojimo kredito gavėjui dienos iki dienos, kada visas Vartojimo kreditas yra faktiškai grąžinamas Vartojimo kredito davėjui. Sutarties administravimo mokestis yra apskaičiuojamas nuo suteiktos Vartojimo kredito sumos ir nurodomas Sutarties Specialiosiose sąlygose <...>“ (2 APSKAIČIAVIMO TVARKA).
24. Logiškas apelianto argumentas, kad kredito davėjas iš anksto negali numatyti, kokius vartojimo kredito sutarties priežiūros veiksmus gali reikėti atlikti ateityje, kadangi sudarant sutartį iš anksto nėra aišku, ar kredito gavėjas tinkamai vykdys sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, ar įmokas mokės laiku, ar įmokas mokės nesilaikydamas grafiko, ar įmokas mokės dalimis per kelis kartus (pvz., kas dieną ar savaitę), ar jam reikės siųsti informacinius pranešimus dėl vėluojamų apmokėti įmokų, ar jam reikės siųsti VKĮ 14 str. 3 d. numatytus raginimo bei sutarties nutraukimo pranešimus ir pan.
25. Vertinant kredito davėjo veiklą patiriamų kaštų aspektu, akivaizdu, kad skolininkui nesumokėjus skolos bylos nagrinėjimo teisme stadijoje arba per sprendimo įsiteisėjimo terminą, kreditorius privalo kreiptis į antstolį dėl priverstinio skolos išieškojimo. Priverstinio skolos išieškojimo proceso trukmės bei iš antstolio gaunamų išskaitymų dydžio ir dažnumo taip pat neįmanoma numatyti iš anksto, todėl net ir šioje stadijoje vykdoma sutarties priežiūra, įmokų surinkimas bei paskirstymas, t.y. kredito davėjas patiria kaštus.
26. Teismo vertinimu, aiškiai administravimo mokestis nurodomas ir Sutarties specialiosiose sąlygose – nurodoma, kad bendra administravimo mokesčio suma per visą 24 mėnesių laikotarpį sudarys 36,00 EUR. Mokėjimo grafike aiškiai išskirta grafa, kurioje nurodoma, kad administravimo mokestis per mėnesį sudaro 1,50 EUR.
27. VKĮ numato, kad administravimo mokestis ir/arba kiti mokesčiai, kurie patenka į bendrą vartojimo kredito kainą, per dieną negali viršyti 0,04 procento bendros vartojimo kredito sumos. Apeliantas pagrįstai nurodė, kad atsižvelgiant į suteiktą 200 Eur kredito sumą, 0,04 procentai sudaro 8 ct centus per dieną. Padauginus 8 centus iš 30 dienų, gauname 2,40 EUR per mėnesį. Tai reiškia, kad Sutartyje numatytas administravimo mokestis nepažeidžia VKĮ 21 str. 2 d. 1 p. reikalavimų, bet yra kur kas mažesnis, nes jokie kiti papildomi mokesčiai be administravimo mokesčio atsakovui nebuvo taikomi.
28. Vertinant atsakovo patirtį ir, atitinkamai, galimybę suvokti sutarties sąlygas, svarbu kad atsakovas turi vartojimo kredito sutarčių sudarymo patirtį. Atsakovas kreipėsi į Pradinį kreditorių dėl Sutarties sudarymo ne vieną kartą (su atsakovu Pradinis kreditorius 2017 m. vasario 2 d. – 2018 m. rugpjūčio 25 d. iš viso sudarė 8 (aštuonias) vartojimo kredito sutartis: Nr. gmh8n2f9, Nr. 8r9py5bj, Nr. dmt5yrpx, Nr. BOB-6fnnjmf6, Nr. BOB-jsg2sg5p, Nr. BOB-kyz8g449, Nr. BOB-wkwk9px8 ir Nr. BOB-9sdrz499. Apeliantas turi perėmęs reikalavimo teises į penkias atsakovo skolas pagal Pradinio kreditoriaus ir atsakovo sudarytas vartojimo kredito sutartis. Šią informaciją patvirtina LITEKO duomenų bazėje esančios civilinės bylos: Nr. e2-29520-433/2019, Nr. e2-29528-989/2019, Nr. e2-25651-905/2019, Nr. e2-25655-566/2019 ir Nr. e2-25641-433/2019. Visose bylose vienas iš reikalavimų buvo priteisti administravimo mokestį.
29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sąlyga dėl administravimo mokesčio taikymo atitiko VKĮ reikalavimus, nepažeidė sąžiningumo reikalavimų, atsakovui turėjo būti aiški, o dydis neviršijo imperatyvių VKĮ 21 str. 2 d. 1 p. ribojimų dėl mokesčio dydžio. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, nurodant, kad apeliantui priteistina visa 36,00 EUR administravimo mokesčio suma.
30. Ieškinį tenkinant visiškai, ieškovui iš atsakovo taip pat priteisiamos visa delspinigių suma ją didinant iki 11.94 Eur.
31. Ieškinį ir apeliacinį skundą patenkinus visiškai, ieškovui iš atsakovo priteisiamos visos pirmos ir apeliacinės instancijos teismuose patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą patenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. sprendimą už akių pakeisti iš dalies ir išdėstyti taip:
„Ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti ieškovui UAB “Legal balance” iš atsakovo D. E. 200,00 Eur negrąžinto kredito, 101.86 Eur palūkanų, paskaičiuotų iki kreipimosi į teismą dienos, 65 proc. metinių palūkanų už negrąžintą kreditą (200,00 Eur) nuo 2019 m. rugpjūčio 7 d. iki visiško kredito grąžinimo, 36,00 Eur administravimo mokestį, 11,94 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (349,80 Eur) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Priteisti ieškovui UAB “Legal balance” iš atsakovo D. E. 136 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų.
Priteisti iš atsakovo D. E. į valstybės biudžetą 5,37 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.”
Priteisti ieškovui UAB “Legal balance” iš atsakovo D. E. 15 Eur bylinėimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.