Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 1A-179-495/2019

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-04-05
Bylos Nr.: 1A-179-495/2019
Teisminio proceso Nr.: 1-04-5-00144-2017-9
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Daiva Pranytė-Zalieckienė, Justas Namavičius, Linas Žukauskas
Nuteistasis: R. B., V. P.
Advokatai: Egidijus Jonas Grigaravičius

Baudžiamoji byla Nr. 1A-179-495/2019Teisminio proceso Nr. 1-04-5-00144-2017-9Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.17.3.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.2.; 2.1.7.4.6.; 1.1.7.2.2.; 1.1.8.1.1.; 1.1.10.1.; 2.4.6.4.4.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 5 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Justo Namavičiaus, Daivos Pranytės-Zalieckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Lino Žukausko,

sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorui Sergejui Bekiš,nuteistiesiems R. B.,gynėjams advokatams Egidijui Jonui Grigaravičiui, Arūnui Aleknai,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. gynėjo advokato Egidijaus Jono Grigaravičiaus ir nuteistojo V. P. skundus dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 3d. nuosprendžio, kuriuo:

R. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 199² straipsnio 1 dalį 250 MGL (9415 eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirta bausmėvisiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme ir R. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams, bausmę atliekant pataisos namuose, ir 250 MGL (9415 eurų) dydžio bauda.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityta viena laikino sulaikymo diena, prilyginant ją 2 MGL dydžio baudai, ir R. B. nustatyta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 1 metams, bausmę atliekant pataisos namuose, ir 248 MGL (9339,68 eurų) dydžio bauda. Paskirtą baudą nustatyta sumokėti per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. P. kaltu ir nuteistas pagal BK 199² straipsnio 1 dalį 250 MGL (9415 eurų) dydžio bauda.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityta viena laikino sulaikymo diena, prilyginant ją 2 MGL dydžio baudai, ir V. P. nustatyta galutinė bausmė - 248 MGL (9339,68 eurų) dydžio bauda. Paskirtą baudą nustatyta sumokėti per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. B. ir V. P. nuteisti už tai, kad jie iš anksto susitarę, veikdami bendrininkų grupe, neteisėtai disponavo, t. y. pažeisdami nustatytą tvarką, gabeno akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, o būtent: V. P. ir R. B., siekdami gabenti cigaretes su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, 2017 m. spalio 16 d. įsigijo cigarečių gabenimui automobilį Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą M. J. vardu. Po to, pasiskirsčius vaidmenimis, pagal sutartą planą V. P. nurodymu R. B. 2017 m. naktį iš lapkričio 2 d. į 3 d., tiksliai nenustatytu laiku, nuvyko prie pavėsinės (duomenys neskelbtini), miško masyve, kur pasikrovė į įsigytą Audi A3 automobilį 6000 pakelių cigarečių, iš jų: NZ GOLD QS - 3000 pakelių, MINSK CAPITAL QS - 2000 pakelių, MINSK SUPERSLIMS - 500 pakelių, NZ BLACK SUPER SLIMS - 340 pakelių, Queen SUPER SLIMS - 100 pakelių, NZ BLACK - 60 pakelių su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą ir muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti valstybei mokesčius, sudarė 18 136,00 eurų. Tuo metu V. P. savo vairuojamu automobiliu stebėjo aplinką, kad esant reikalui perspėtų R. B. per radijo ryšio stotelę apie pareigūnus. Toliau tęsiant nusikalstamą veiką, R. B., vykdydamas V. P. nurodymą, į automobilį Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pakrautas cigaretes neteisėtai, neturėdamas cigarečių įgijimo, gabenimo, importo muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą patvirtinančių dokumentų, kurios nebuvo paženklintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 408 patvirtintų ,,Apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimo specialiais ženklais – banderolėmis taisyklių“ 5 p. nustatyta tvarka, nepaženklintų nustatyto pavyzdžio Lietuvos Respublikos banderolėmis, gabeno nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) kaimo, (duomenys neskelbtini), į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą, ir, pastebėjęs pareigūnus, paliko automobilį bei bandė pasišalinti, bet 2017 m. lapkričio 3 d. apie 11.00 val. buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinės tarnybos pareigūnų. Vykdant aplinkos stebėjimą, 2017 m. lapkričio 3 d. apie 08.30 val. V. P., vairuojamu automobiliu apsisukus kelyje ir bandant pasišalinti (duomenys neskelbtini) kaimo kryptimi, buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinės pareigūnų.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Nuteistojo R. B. gynėjas adv. E. J. Grigaravičius apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nuosprendį pakeisti ir R. B. pagal BK 199² straipsnio 1 dalį paskirti minimalią 150 MGL dydžio baudą. Į šią bausmę įskaityti vieną laikino sulaikymo dieną, prilyginant ją 2 MGL dydžio baudai. Šią bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir R. B. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 metams, jos vykdymą atidedant 2 metams, bei 148 MGL dydžio baudą, ją sumokant per 3 metus.

2.1. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu R. B. paskyrė neteisingą bausmę, neteisingai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas, bendrindamas už padarytą veiką paskirtą bausmę su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme.

2.2. Apeliantas nurodo, jog jo ginamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino aplinkybes, nuoširdžiai gailisi. Atkreipia dėmesį, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog R. B. neteisėtai gabeno cigaretes, tačiau nėra įrodymų, kad jis būtų pirkęs šias cigaretes už savo pinigines lėšas, būtų turėjęs didelės naudos kontrabandines cigaretes parduodant. Pirmosios instancijos teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad kontrabandinės cigaretės buvo konfiskuotos, nepateko į apyvartą, nepadaryta žala ekonomikai ir verslo tvarkai. Be to, iš R. B. buvo konfiskuota transporto priemonė - automobilis Audi A3, kas jam yra brangus turtinis praradimas.

2.3. Nuosprendyje tik formaliai nurodyta, kad skiriant bausmę R. B., atsižvelgiama į jo asmenybę, tačiau jokie konkretūs duomenys neaptarti. Neatsižvelgta į tai, kad R. B. gyvenamojoje vietoje charakterizuojamas teigiamai, jis gyvena su garbaus amžiaus močiute, rūpinasi ja, prižiūri ir dirba jos ūkyje, pragyvena iš namų ūkio. Pastaraisiais metais jis nepadarė administracinių nusižengimų. R. B. nuoširdžiai gailisi dėl nusikalstamos veikos, atsakingai žiūri į gyvenimą, įsidarbino ir dirba meistru UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur susitarė dėl 748,90 eurų mėnesinio darbo užmokesčio. Nors pirmosios instancijos teismo nustatytas baudos sumokėjimo terminas 1 metai, tačiau sumokėti aiškiai per didelę baudą, atsižvelgus į tai, kad ginamasis neturi turto, pavyktų tik skiriant visą darbo užmokestį, kas leidžia teigti, kad paskirta bausmė yra neteisinga. Bausmė negali būti kančia, bausmę privaloma individualizuoti pagal visumą aplinkybių. Nėra teisinga, kuomet skiriant atitinkamo dydžio bausmę - baudą, neatsižvelgiama į realią asmens turtinę padėtį, kitas svarbias aplinkybes.

2.4. Be kita ko, subendrinus dviem nuosprendžiais paskirtas bausmes, R. B. realiai 1 metus atlikinėtų laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, taigi, neturėdamas santaupų, niekaip negalėtų sumokėti tokios baudos, būdamas pataisos namuose tiek tikrai neuždirbtų.

2.5. Esant nurodytoms aplinkybėms, gynėjo manymu, jo ginamajam, vadovaujantis BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktu (įstatymo redakcija galiojanti nuo 2017 m. spalio 6 d.), už padarytą veiką turėtų būti paskirta minimalaus dydžio – 150 MGL, bauda.

Šalies argumentai

2.6. Be to, gynėjo įsitikinimu, esant nurodytoms aplinkybėms, jo ginamajam neturėtų būti paskirtas ir realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas. R. B., apelianto teigimu, nėra tas asmuo, kuriam būtina skirti realų laisvės atėmimą, atskirti jį nuo visuomenės. Juolab, kad Lietuvos Respublikos įstatymų leidėjo formuojama baudžiamoji politika atspindi tendenciją mažinti realią laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų kiekį, trumpinti izoliacijos nuo visuomenės laiką. R. B. paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, valstybė, visuomenė patirs papildomas išlaidas, kurios bus skiriamos nuteistojo aprūpinimui ir išlaikymui pataisos namuose.

2.7. Apeliantas pastebi ir tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas 2 metams. BK 64 straipsnio l dalies, 65 straipsnio 2 dalies nuostatos nedraudžia atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą. BK 75 straipsnio l dalies taikymas įmanomas, nes ankstesniu nuosprendžiu 1 metų laisvės atėmimo bausmė buvo paskirta už nesunkius nusikaltimus. Tuo tarpu pagal BK 199² straipsnio l dalį paskirta tik bauda, ne laisvės atėmimas.

3. Nuteistasis V. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu pagal BK 199² straipsnio l dalį, ir jį pagal BK 199² straipsnio l dalį išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręs, kad jis pagrįstai nuteistas už paminėtos nusikalstamos veikos padarymą, tuomet prašo sumažinti jam paskirtą baudą.

3.1. Apelianto teigimu, skundžiamas nuosprendis priimtas, pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) nustatytas įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, nuosprendžio surašymo ir motyvavimo reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas netinkamai ir neišsamiai vertino byloje esančius įrodymus, išvadas dėl jo kaltės grindė nepatikimais įrodymais, nuosprendžio motyvuojamoje dalyje visiškai nepasisakė dėl dalies įrodymų gavimo tvarkos, turėjusios įtakos jų turiniui, rėmėsi tiesiogiai teisme neištirtais asmenų parodymais, teismo nuosprendį grindė prielaidomis, o nepašalintas abejones vertino kaip jo kaltės įrodymus, tuo pažeisdamas nekaltumo prezumpcijos reikalavimus. Teismo padaryti pažeidimai laikytini esminiais, kadangi sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti baudžiamąją bylą bei priimti teisingą nuosprendį, o padarytų pažeidimų pasėkoje teismo išvados dėl jo kaltės neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

3.2. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas jam apkaltinamąjį nuosprendį iš esmės rėmėsi liudytojo G. B. parodymais ir liudytojų Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų V. B., V. T., A. J., M. M., D. M. ir V. S. parodymais. Taip pat teismas grindė jo kaltę išimtais daiktiniais įrodymais, t. y. radijo stotele su užrašu „(duomenys neskelbtini)“, žiūronais su užrašu „(duomenys neskelbtini)“, mobiliojo ryšio telefonais „Nokia“ ir „Blackberry“.

3.3. Nors teismas nuosprendžiu nustatė, kad V. P. ir R. B. bendrai 2017 m. spalio 16 d. įsigijo cigarečių gabenimui automobilį Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ką grindė iš esmės liudytojo G. B. parodymais, tačiau iš šio liudytojo parodymų negalima daryti išvados, kad perkant automobilį dalyvavo kitas nuteistasis R. B.. Teisme šis liudytojas neparodė ir nenurodė į R. B., kaip asmenį dalyvavusį automobilio A3 pirkime, kaip tokį asmenį nurodė tik jį (apeliantą). Apeliantas taip pat neneigia, kad dalyvavo minėto automobilio pirkime, tačiau automobilis buvo perkamas kitų asmenų, su kuriais jis atvyko pas liudytoją G. B.. Apeliantas pastebi ir tai, kad apklausdamas liudytoją G. B., teismas parodė savo šališkumą. Teismas, nekreipdamas dėmesio į tai, kad liudytojas duoda teisme parodymus apie įvykio aplinkybes, nutraukė jį ir perskaitė jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Apkaltinamajame nuosprendyje teismas iš esmės rėmėsi taip pat tik ikiteisminio tyrimo metu duotais G. B. parodymais. Teismas toliau neanalizavo šio liudytojo parodymų duotų teisminio nagrinėjimo ir ikiteisminio tyrimo metu.

3.4. Teismo teiginiai apie tai, kad pasiskirsčius vaidmenimis, pagal sudarytą planą, pagal jo (apelianto) nurodymus R. B. ir jis padarė nusikalstamą veiką, yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais ir neatitinka tikrovės. Tai patvirtina ir teisminio nagrinėjimo metu R. B. parodymai - „Vakare nuvažiavau iki P. ir suderinau, kad anksti ryte nuvažiuotų ir paimtų vaikus iš miško, jis sutiko. Sakiau, kad mano mašinoje nebus vietos. Apie tai, ką vešiu, su juo nešnekėjau. Automobilį įsigijau sau, tik nesusitvarkiau dokumentų. Su P. nesitarėme, kad tuo automobiliu vešime cigaretes. Šios kaltinimo dalies nepripažįstu. Nuo cigarečių buvimo vietos iki mano gyvenamosios vietos buvo apie 40 kilometrų. Aš jiems nesakiau ko važiuoju, o jie manęs ir neklausė. V. sakiau, kad žmones paimtų, o vaikams sakiau pastovėti ant keliuko. P. sakiau, kad vaikai eis keliu ir ten susitiks. Visus tuos kaimukus jie visi žinojo, ten eina vienas kelias. Ten yra vienas kelias, aš jam paaiškinau.“. Taigi, įrodymų dėl susitarimo tarp apelianto ir R. B. nėra.

3.5. Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų V. B., V. T., A. J., M. M., D. M. ir V. S. parodymai, kuriais teismas grindžia jo kaltę, yra išvestiniai, negali būti laikomi tiesioginiais įrodymais. Šie liudytojai parodė aplinkybes, susijusias su R. B. sulaikymu, kurio automobilyje buvo rastos cigaretės. Valstybinės sienos pareigūnai buvo sustabdę ir jo (apelianto) vairuojamą automobilį, tačiau patikrinimo metu nustatę, kad jis cigarečių neveža, leido važiuoti toliau. Jis iš įvykio vietos nebėgo, nebandė pasislėpti, tačiau vėl buvo sustabdytas pareigūnų ir pristatytas į Valstybės sienos apsaugos tarnybos patalpas. Iš jo automobilio buvo paimta radijo stotelė su užrašu „(duomenys neskelbtini)“, žiūronai su užrašu „(duomenys neskelbtini)“, mobiliojo ryšio telefonai „Nokia“ ir „Blackberry“.

3.6. Pareigūnai patikrinę pas jį automobilyje rastą mobiliojo ryšio telefoną „BlackBerry 9780“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), su SIM kortele „Labas“, šiame įrenginyje nerado duomenų, kad jis būtų dalyvavęs nusikaltimo padaryme. Tuo tarpu išimtas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 130“ su SIM kortele „Ežys“ jam nepriklauso. Teisminio nagrinėjimo metu jis paaiškino kam priklauso šis telefonas. Dėl nurodytų aplinkybių teismas skundžiamame nuosprendyje negalėjo remtis duomenimis, išimtais iš jam nepriklausančios ryšio priemonės. Bendravimas šia ryšio priemone iki nusikaltimo padarymo negali būti siejamas su juo. Nėra jokių telefoninių pokalbių, kurie patvirtintų jo bendravimą su Baltarusijos piliečiais.

3.7. Be kita ko, apeliantas pažymi, kad kaltinamojo parodymai yra BPK 20 straipsnio 1 dalies reikalavimus pilnai atitinkantis įrodymų šaltinis ir gali būti vertinami kritiškai tik tuomet, kai jie yra nenuoseklūs, prieštaringi ar paneigti kitais bylos įrodymais, tačiau ne dėl asmens procesinės padėties ar teismo nenoro jais remtis. Teigia, kad jo ir R. B. parodymus teismas vertino šališkai.

3.8. Dėl nurodytų aplinkybių yra pagrindas išvadai, kad apygardos teismas išsamiai ir nešališkai neištyrė baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų, jų tinkamai neišanalizavo, nesivadovavo byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, padarė šių aplinkybių neatitinkančias išvadas ir tokiu būdu neteisingai jį pripažino kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnio 1 dalyje, t. y. netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

3.9. Nepaisant to, kad jis jam inkriminuoto nusikaltimo nepadarė, pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ir skirdamas jam 250 MGL (9415 eurų) dydžio baudą. Apelianto manymu, jam skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė yra neteisinga, aiškiai per griežta. Pirmosios instancijos teismas neįvertimo, kad jis gyvena kaimo vietovėje, šeimoje auga mažamečiai vaikai, pagal gyvenamąją vietą labai sunku susirasti darbą.

4. Teismo posėdžio metu nuteistasis R. B. ir jo gynėjas prašė nuteistojo R. B. gynėjo apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo V. P. gynėjas prašė jo ginamojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo R. B. gynėjo, nuteistojo V. P. apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistojo R. B. gynėjo adv. E. J. Grigaravičiaus apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, V. P. apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl BK 199² straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo V. P..

6. Apeliantas V. P. nesutinka su jam pirmosios instancijos teismo priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu. Nurodo, kad skundžiamas nuosprendis priimtas, pažeidžiant BPK nustatytas įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, nuosprendžio surašymo ir motyvavimo reikalavimus. Teismo padaryti pažeidimai laikytini esminiais, kadangi sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti baudžiamąją bylą bei priimti teisingą nuosprendį, o padarytų pažeidimų pasėkoje teismo išvados dėl jo kaltės neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

6.1. Sutikti su šiais apelianto argumentais nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija iš naujo įvertinusi byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumą, susipažinusi su skundžiamu nuosprendžiu konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, byloje liudytojais apklausė V. B., V. T., A. J., M. M., D. M., V. S., G. B., R. K., A. D., apklausė pačius kaltinamuosius, ištyrė byloje esančius rašytinius duomenis (asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, įvykio vietos apžiūros, daiktų apžiūros, kratų, parodymų patikrinimo vietoje protokoluose, telekomunikacinių įvykių išklotinėse, kituose dokumentuose užfiksuotus duomenis), pripažindamas byloje surinktus duomenis įrodymais ir juos vertindamas, laikėsi BPK 20 straipsnio reikalavimų, padarė bylos faktines aplinkybes atitinkančias išvadas dėl tame tarpe apelianto V. P. kaltės ir padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo. Be kita ko, paneigė nuteistųjų keltą versiją, kad V. P. nedalyvavo nusikalstamos veikos padaryme, jam nebuvo žinoma apie neteisėtai gabenamas akcizais apmokestinamas prekes.

6.2. Apeliantas neigia kartu su R. B. vykęs pirkti kontrabandinių cigarečių gabenimui reikalingo automobilio Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad jis tik dalyvavo šio automobilio pirkime iš G. B., tačiau jį pirko kiti asmenys. Tarp automobilio pirkime dalyvavusių asmenų R. B.. Tokie apelianto argumentai paneigti byloje esančiais įrodymais.

6.2.1. Byloje nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu automobilis Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo registruotas M. J. vardu. Kita vertus, iš byloje esančių paminėto automobilio 2017 m. gegužės 18 d., 2017 m. rugsėjo 13 d., 2017 m. spalio 12 ir 16 d. pirkimo – pardavimo sutarčių, M. J. paaiškinimų matyti, kad eilę kartų šis automobilis buvo perpardavinėjamas, tačiau nebuvo perregistruojamas naujų savininkų vardu (t. 1, b. l. 87-92, 97-102). Iš 2017 m. spalio 16 d. automobilio pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad automobilį Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. spalio 16 d. iš G. B. įsigijo R. K. (t. 1, b. l. 102).

6.2.2. Nors byloje liudytoju apklaustas R. K. nurodė, kad būtent jis įsigijo automobilį Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį neva vėliau pardavė R. B., tačiau tikėti tokiais šio liudytojo parodymais nėra pagrindo. Iš liudytojo R. K. proceso metu duotų parodymų matyti, kad pastarasis iš esmės negalėjo nurodyti aiškių automobilio įsigijimo aplinkybių (nei iš kokio asmens pirko automobilį, nei kas jį nuvežė pirkti automobilio, nei kiek už jį sumokėjo, nei kas, įsigijus automobilį, jį parvairavo iki jo namų). Be kita ko, liudytojas R. K. patvirtino, jog pats jis neturi vairuotojo pažymėjimo, o tuo pačiu ir teisės vairuoti automobilius. Automobilį jis neva įsigijo šiaip sau, dėl to, jog norėjo jį turėti ir buvo užsidirbęs pinigų (t. 2, b. l. 12-14; t. 3, b. l. 175). Kita vertus, sprendžiant iš bylos medžiagos, R. K. aptariamų įvykių metu, iki jų niekur nedirbo, gyveno vienas, Darbo biržoje buvo registruotas tik 2018 m. kovo 15 d., socialinių pašalpų negavo, pragyveno tik iš atsitiktinių darbų kaime (t. 2, b. l. 100, 106). Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, neįtikinami ir nelogiški šio liudytojo parodymai, kad už atsitiktinius darbus kaime gautą nedidelę pinigų sumą išleido automobilio pirkimui, kurio net neturi teisės vairuoti, o praėjus vos porai savaičių, būtent prieš pat nusikalstamos veikos padarymą, automobilį pardavė R. B., su kuriuo jokios pirkimo – pardavimo sutarties nepasirašė, R. B. tik sumokėjo jam pinigus, o jis perdavė jam automobilį bei jo dokumentus.

6.2.3. Be to, iš byloje liudytoju apklausto automobilį Audi A3 pardavusio G. B., kuris nėra suinteresuotas bylos baigtimi ir byloje nėra duomenų apie tai, kad jis turėtų pagrindą nuteistuosius apkalbėti, parodymų matyti, kad 2017 m. spalio 16 d. apžiūrėti ir pirkti automobilio pas jį buvo atvykę trys vyrai. Jie jam neprisistatė, tačiau jis girdėjo, kaip atvykę vyrai į vieną iš kartu atvykusių vyrų kreipėsi V. vardu. Apžiūrinėdami automobilį, atvykę vyrai tarpusavyje juokavo, kad cigaretėms bus tinkamas vežti. Kai vyrai nutarė pirkti automobilį, su vienu iš jų pasirašė pirkimo – pardavimo sutartį. Liudytojas parodė, kad jam nežinoma, ar sutartį iš tikrųjų pasirašė R. K., tokio asmens jis nepažįsta, o sutartį pasirašiusio asmens dokumento netikrino. Tą pačią dieną pasirašius sutartį ir sumokėjus pinigus, jis atidavė automobilio registracijos liudijimą ir pirkėjai išvyko, su automobiliu Audi A3 išvažiavo asmuo vardu V. (t. 1, b. l. 152-153; t. 3, b. l. 174). Liudytojas G. B. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu iš trijų pas jį atvykusių pirkti automobilio Audi A3 asmenų atpažino du. Iš atpažinimo metu pateiktų šešių fotonuotraukų liudytojas atpažino R. B. bei nurodė, kad šio asmens nei vardo, nei pavardės nežino, tačiau 2017 m. spalio 16 d. jis kartu su kitais dviem vyrais buvo atvykęs pas jį į namus ir pirko automobilį Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 155-158). Taip pat iš atpažinimo metu pateiktų šešių nuotraukų liudytojas G. B. atpažino V. P., kaip vieną iš trijų vyrų paminėtą dieną atvykusių pas jį pirkti automobilio Audi A3. Liudytojas atpažinimo metu parodė, jog būtent į jo atpažintą vyriškį kiti kartu atvykę pirkti automobilio asmenys kreipėsi V. vardu, šis vyriškis, nupirkus automobilį, su juo ir išvažiavo (t. 1, b. l. 159-162). Priešingai nei teigiama apelianto skunde, teisiamojo posėdžio metu liudytojas G. B. tiek jį, tiek R. B. taip pat atpažino kaip asmenis, kurie iš jo 2017 m. spalio 16 d. nupirko automobilį Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šis liudytojas parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta, tačiau jie jam žinomi iš matymo. Buvo pas jį atvykę pagal automobilio Audi A3 pardavimo skelbimą, kažkuris iš jų vardu V. (po ko liudytojas parodė į teismo salėje esantį V. P.). Teisiamojo posėdžio metu teisėjui perskaičius asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukas protokoluose užfiksuotus duomenis, liudytojas G. B. patvirtino užfiksuotų duomenų teisingumą, t. y. tai, kad pas jį pirkti automobilio buvo atvykę abu nuteistieji (t. 3, b. l. 174). Šiame kontekste būtina pastebėti ir tai, kad pagal liudytojo G. B. apibūdinimą trečiasis vyriškis, kartu su V. P. ir R. B. atvykęs pas jį apžiūrėti automobilio, buvo apie 40 metų amžiaus, tamsių trumpai kirptų plaukų, tarp jo dantų buvo tarpai arba iš vis jų nebuvo, iš veido bruožų ir elgsenos buvo panašus į kalėjime sėdėjusį asmenį. Tuo tarpu iš bylos medžiagos matyti, kad R. K. jauno amžiaus, jam veikos padarymo metu tebuvo 20 metų.

6.2.4. Tokiu būdu nurodytos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad 2017 m. spalio 16 d. V. P. kartu su R. B. buvo nuvykęs įsigyti automobilio Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), skirto kontrabandinių cigarečių gabenimui, su kuriuo, praėjus porai savaičių po įsigijimo, R. B. gabendamas kontrabandines cigaretes ir buvo sulaikytas. Tuo tarpu tai, kad automobilio Audi A3 pirkėju 2017 m. spalio 16 d. pirkimo – pardavimo sutartyje buvo įvardintas R. K., jo vardu automobilis buvo apdraustas, automobilis nebuvo registruojamas VĮ Registrų centre, teisėjų kolegijos nuomone, vertintina kaip nuteistųjų gerai apgalvota priedanga bei siekis nukreipti nuo savęs dėmesį, prisidengiant kitu asmeniu. Ką, beje, patvirtina ir liudytojų R. K., V. S. parodymai, jog iš karto po sulaikymo R. B. prašė R. K. prisiimti kaltę, kad būtent jis vairavo automobilį Audi A3 su jame buvusiomis kontrabandinėmis cigaretėmis (t. 1, b. l. 131-132, 146-149; 2 t., b. l. 12-14; t. 3, b. l. 162-163, 175).

6.2.5. Nėra pagrindo sutikti su apelianto skundo argumentais, kad apklausdamas liudytoją G. B. bylą nagrinėjęs teisėjas parodė savo šališkumą, pažeidė liudytojo apklausą reglamentuojančias BPK normas. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad liudytojui G. B. suteikus galimybę papasakoti viską, kas jam žinoma apie bylos aplinkybes, bylą nagrinėjusiam teisėjui pateikiant klausimus, liudytojas, nors ir lakoniškai, tačiau parodė iš esmės visas esmines turėto automobilio Audi A3 pardavimo aplinkybes, kurios sutampa su liudytojo ikiteisminio tyrimo metu nurodytomis aplinkybėmis. Liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, teisme buvo perskaityti (BPK 276 straipsnio 4 dalis), ištirti asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu gauti duomenys, po ko G. B. patvirtino procesinių veiksmų atlikimo metu savo nurodytų aplinkybių teisingumą. Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, įžvelgti pirmosios instancijos teismo šališkumą, pripažinti, kad apklausiant G. B. buvo pažeista liudytojo apklausos tvarka, vien dėl to, kad šių įrodymų, duomenų vertinimas neatitinka apelianto lūkesčių, jie jam yra nepalankūs, nėra pagrindo.

6.2.6. Nors nuteistieji tvirtina, kad V. P., paprašytas R. B., į įvykio vietą atvyko tik paimti du asmenis – R. K. bei A. D., apie automobiliu Audi A3 gabenamas kontrabandines cigaretes nieko nežinojo ir nusikalstamos veikos padaryme nedalyvavo, tokia nuteistųjų versija taip pat paneigta byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nustatytos automobilio Audi A3,valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijimo aplinkybės kartu su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis – veikos padarymo dieną to paties Audi A3 automobilio su kontrabandinėmis cigaretėmis, kurį vairavo R. B., sulaikymas, V. P. važinėjimas tuo pat metu (duomenys neskelbtini) apylinkėse kitu automobiliu tokiu pat maršrutu kaip ir R. B. bei jo (V. P.) sulaikymas netoli automobilio Audi A3 sulaikymo vietos, nuteistųjų tapačių ryšio priemonių (radijo stotelių), veikiančių ir mobilaus ryšio neveikimo vietose, turėjimas, apelianto aplinkos stebėjimo priemonės – žiūronų turėjimas, kontaktai mobiliojo ryšio telefonu, taip pat ir su Baltarusijos Respublikos mobiliojo ryšio abonentais, priešingai nei nurodoma apelianto skunde, neabejotinai patvirtina, kad R. B. ir V. P. iš anksto suplanavo jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą, kaltinime nurodytu laiku neteisėtai gabenant akcizais apmokestinamas prekes nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) kaimo, (duomenys neskelbtini), į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą, veikė bendrai, pasiskirstę vaidmenimis, turėdami vieningą sumanymą neteisėtai disponuoti automobiliu Audi A3 gabentomis cigaretėmis, nepaženklintomis nustatyto pavyzdžio Lietuvos Respublikos banderolėmis.

6.2.7. Byloje liudytojais apklaustų pareigūnų V. T., A. J. parodymais nustatyta, kad R. B. palikus miške automobilį Audi A3 su kontrabandinėmis cigaretėmis ir pabėgus, netrukus netoliese tose pačiose miško vietovėse buvo sustabdytas V. P. vairuojamas automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Sprendžiant iš paminėtų pareigūnų parodymų, apelianto vairuojamas automobilis važiavo nuo (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) link (duomenys neskelbtini) kaimo, t. y. vyko pasišalinusio Audi A3 automobilio vairuotojo (R. B.) kryptimi. Sustabdytas V. P. paaiškino pareigūnams, kad važiuoja į (duomenys neskelbtini) (liudytojas M. M. taip pat patvirtino, kad kalbantis su V. P. tarnybinėse patalpose, pastarasis sakė jam, jog sulaikymo rytą vyko į (duomenys neskelbtini), lentpjūvę (t. 3, b. l. 161)). Nors iš pradžių, patikrinus dokumentus ir vizualiai apžiūrėjus automobilį, V. P. buvo leista vykti toliau, tačiau pastarojo paaiškinimai apie vykimą į (duomenys neskelbtini) miško keliukais, kurie rudenį sunkiai pravažiuojami, esant geram išasfaltuotam keliui, po sustabdymo vykimas ne (duomenys neskelbtini) kryptimi, pats vairavimas lyg kažko lūkuriuojant, pareigūnams sukėlė įtarimus, todėl V. P. automobilis buvo sustabdytas pakartotinai detalesniam patikrinimui. Tiek iš pareigūnų V. T., A. J., V. B., M. M., tiek iš įvykio vietos apžiūros protokolo, automobilyje VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rastų daiktų apžiūros protokolų matyti, kad atlikus detalų patikrinimą V. P. vairuotame automobilyje buvo rasti žiūronai „(duomenys neskelbtini)“, radijo ryšio stotelė „(duomenys neskelbtini)“, taip pat mobiliojo ryšio telefonai Nokia 130, Blackberry, SIM kortelių dėklai su užrašais „Ežys“, „Labas“ (t. 1, b. l. 12-21, 64-67, 117-119, 165-166; t. 2, b. l. 20-21, 22-23, 24-28, 29-30; t. 3, b. l. 159-162).

6.2.8. Ikiteisminio tyrimo metu, taip pat ir bylą nagrinėjant teisme buvo aiškinamasi V. P. automobilyje rastų daiktų priklausomybė bei jų laikymo automobilyje aplinkybės. Pastebėtina tai, kad apelianto V. P. parodymai dalyje dėl jo automobilyje rastų daiktų atsiradimo, jų priklausomybės, kaip ir važiavimo miško vietovėje, būtent kur netoliese buvo sulaikytas tiek automobilis Audi A3 su kontrabandinėmis cigaretėmis, tiek pats šį automobilį vairavęs R. B., aplinkybių nebuvo nuoseklūs. Pastarasis jį sulaikiusiems V. T., A. J. nurodė tik tai, kad pas jį automobilyje rasti daiktai nėra draudžiami, o jis važiuoja į (duomenys neskelbtini). Apie jokių asmenų paėmimą iš miško net neužsiminė. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojas M. M., kuriam jas nurodė V. P. pristatytas į jo tarnybinį kabinetą po sulaikymo. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, kaip beje ir 2018 m. gegužės 29 d. ikiteisminio tyrimo metu, V. P. jau parodė, jog sulaikymo išvakarėse R. B. paprašė paslaugos, parvežti kitą dieną iš miško du asmenis, davė jam radijo stotelę, kad jis galėtų susisiekti su tais asmenimis, nes miške nėra mobiliojo ryšio. Apie gabenamas kontrabandines cigaretes jis nieko nežinojo (t. 3, b. l. 176-177). Kita vertus, iš bylos medžiagos matyti, kad pas R. K. bei A. D., kuriuos neva V. P. ir turėjo paimti bei parvežti iš miško, sulaikymo metu radijo stotelių nebuvo rasta. Tuo tarpu iš įvykio vietos apžiūros protokolo, 2018 m. gegužės 3 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad kita radijo ryšio stotelė „(duomenys neskelbtini)“ buvo rasta pas R. B., jo vairuotame automobilyje Audi A3,valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo gabenamos kontrabandinės cigaretės (t. 1, b. l. 12-21, 60-62).

6.2.9. Nėra pagrindo tikėti ir apelianto, o taip pat ir nuteistojo R. B. parodymais apie tai, kad pas V. P. automobilyje VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rastas mobiliojo ryšio telefonas Nokia 130 priklausė R. B., kurį šis iš vakaro neva pametė V. P. automobilyje (t. 3, b. l. 176). Kaip minėta, iš įvykio vietos apžiūros protokolo, daiktų apžiūros protokolų matyti, kad pas V. P. automobilyje, be radijo stotelės ir žiūronų, buvo rasta ir paimta du SIM kortelių dėklai „Labas“, „Ežys“, taip pat mobiliojo ryšio telefonas Nokia 130.

6.2.9.1. Mobiliojo ryšio telefono Nokia 130 IMEI Nr. 1 - (duomenys neskelbtini), IMEI Nr. 2 – (duomenys neskelbtini), su SIM kortele „Ežys“ apžiūros metu nustatyta, kad SIM kortelės abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini). Šio mobiliojo telefono adresų knygoje, be kitų adresatų išsaugoti: „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) (telefonas Nokia 301 su SIM kortele, kurios abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini) sulaikymo metu paimtas iš A. D., t. 1, b. l. 186-188; t. 2, b. l. 32-33); „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini); „Gud 2“ Nr. (duomenys neskelbtini); „Gud 2 Lietvs“ Nr. (duomenys neskelbtini); „Gud1“ Nr. (duomenys neskelbtini); „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini). Išanalizavus telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) telekomunikacinių įvykių išklotines nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 31 iki 2017 m. lapkričio 3 d. buvo kontaktuota su Baltarusijos Respublikos operatoriui priklausančiu abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuris telefone Nokia 130 įvardintas vardu „Gud 2“, 51 kartą. Iš telefono Nokia 130 apžiūros taip pat matyti, kad tiek 2017 m. lapkričio 2 d., tiek ir anksčiau, buvo intensyviai kontaktuojama su telefone „Gud 2“ vardu įvardintu abonentu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat kontaktuota su telefono abonentu „(duomenys neskelbtini)“, kurio telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Pirmiau išdėstytų aplinkybių kontekste svarbu pastebėti ir tai, kad nors V. P. teigia, jog jo automobilyje VW Passat rastas telefonas Nokia 130 jam nepriklauso, tačiau apžiūrint telefoną nustatyta, kad juo buvo naudojamasi ir 2017 m. lapkričio 3 d. tuo metu, kai V. P. važinėjo po mišką (priimti ryšiai: „(duomenys neskelbtini)“ 08:51 val.; rinkti numeriai: „(duomenys neskelbtini)“ 08:05 val., 08:24 val., 08:58 val.; iš „(duomenys neskelbtini)“ 08:50 val. gauta SMS žinutė apie tai, kad 2017 m. lapkričio 3 d. 08:42 val. skambino šis abonentas; siunčiamų SMS žinučių aplanke rasta neišsiųsta SMS žinutė „<...>mane sustabdė“). Analizuojant abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) telekomunikacinius įvykius nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 3 d. 07.55 val. pradėjo jungtis prie Celės adresu (duomenys neskelbtini), 08:01 val. – (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 24-28, 50-53).

6.2.9.2. Apžiūros metu nustatyta, kad SIM kortelės dėklas „Ežys“ yra SIM kortelės, kurios abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 20-21). Išanalizavus telefono abonento telekomunikacinių įvykių išklotines nustatyta, kad abonentiniu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo kontaktuota laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2017 m. spalio 10 d., SIM kortelė su paminėtu abonentiniu numeriu buvo naudojama telefone, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. telefone Nokia 130, kuris ir buvo rastas V. P. automobilyje VW Passat. Laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2017 m. spalio 10 d. abonento Nr. (duomenys neskelbtini) buvo kontaktuota su Baltarusijos Respublikos operatoriams priklausančiais abonentais: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (189 kartus), kurie taip pat išsaugoti ir mobiliojo ryšio telefone „Nokia 130“ su SIM kortele „ežys“, abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo rastas V. P. automobilyje VW Passat (Nr. (duomenys neskelbtini) išsaugotas „Gud 2“ vardu, Nr. (duomenys neskelbtini) – „Gud1“ vardu, o Nr. (duomenys neskelbtini) – „Gud 2 Lietvs“ vardu). Nustatyta ir tai, kad skirtingais laikotarpiais abonentiniai numeriai (duomenys neskelbtini) (SIM kortelė, kuri buvo naudojama telefone Nokia 130, rastame pas V. P. automobilyje), Nr. (duomenys neskelbtini) (kurio SIM kortelės dėklas „Ežys“ taip pat buvo rastas pas V. P. automobilyje) dažniausiai jungėsi prie tos pačios Celės (t. 2, b. l. 50-53).

6.2.9.3. Išanalizavus abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pas V. P. automobilyje rastame telefone Nokia 130 su SIM kortele, kurios abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), įvardintas „(duomenys neskelbtini)“ vardu, telekomunikacinius įvykius, nustatyta, kad abonentiniu numeriu laikotarpiu 2017 m. spalio 24 d. – 2017 m. lapkričio 3 d. buvo kontaktuota 384 kartus. 2017 m. lapkričio 3 d. 09:07 val. buvo atliktas peradresavimas iš abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) į abonentinį Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 50-53).

6.2.9.4. Be kita ko, pastebėtina ir tai, kad nors V. P. nurodo, jog A. D., R. K. nepažinojo, iš telefono Nokia 130 su SIM kortele „Ežys“, kurios abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini) (rastas V. P. automobilyje VW Passat), telefono Nokia 301su SIM kortele, kurios abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini) (sulaikymo metu paimtas iš A. D.), telefono Nokia RM-1133 su SIM kortele, kurios abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini) (paimtas iš R. K.) apžiūrų protokolų matyti, kad telefonuose Nokia 130, 310 buvo išsaugoti vieni kitų numeriai, o iš tų pačių apžiūrų protokolų ir abonentinių numerių telekomunikacinių įvykių analizės matyti, kad kurį laiką prieš kontrabandinių cigarečių sulaikymą, taip pat ir sulaikymo dieną paminėtais abonentiniais numeriais buvo bendraujama tiek tarpusavyje, tiek su pas V. P. automobilyje rastame telefone Nokia 130 išsaugotu abonentu „(duomenys neskelbtini)“, Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l.24-28, 32-33, 37-38).

6.2.9.5. Pažymėtina ir tai, kad byloje liudytoju apklaustas pareigūnas M. M. parodė, jog V. P. automobilyje VW Passat aptikus telefonus, pastarasis nenurodė, kad telefonai jam nepriklauso. Priešingai, liudytojas iš V. P. suprato, kad rasti telefonai priklauso būtent jam. Taip pat šis liudytojas parodė, kad rajone, kuriame buvo padaryta nusikalstama veika, gudais yra vadinami baltarusiai, kas leidžia teigti, jog telefone Nokia 130 „Gud1“, „Gud2“ vardais įvardinti abonentai (atsižvelgus į telefonų numerius, telefone rastas rusų kalba rašytas žinutes) priklauso Baltarusijos piliečiui (-iams). Be to, sprendžiant iš liudytojų M. M., V. B. parodymų tarnyboje buvo žvalgybinės informacijos apie tai, kad V. P. užsiima cigarečių kontrabanda (t. 1, b. l. 117-120, 165-167; t. 3, b.l. 161).

6.2.9.6. Tai, kad pirmiau išdėstytų įrodymų, kitų duomenų pagrindu nustatytomis aplinkybėmis, patvirtinančiomis V. P. dalyvavimą jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme, nėra pagrindo abejoti, be kita ko, patvirtina ir paties apelianto pirminiai ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Iš apklausos protokolo matyti, kad V. P. apklausiamas sulaikymo dieną, nors ir gerokai sumenkinęs savo vaidmenį, iš dalies prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Parodė, kad 2017 m. lapkričio 3 d. apie 8.30 val. stebėjo (duomenys neskelbtini) prieigas, kuomet buvo gabenamos Audi A3 automobiliu kontrabandinės cigaretės. Asmuo, paprašęs jį palydėti su cigaretėmis, buvo jam davęs radijo stotelę ir telefoną Nokia (t. 2, b. l. 151). Nors apeliantas tvirtina, kad šios apklausos metu duoti parodymai neteisingi, duoti pareigūnams darant jam psichologinį spaudimą, tačiau iš apklausos protokolo matyti, kad apelianto apklausos metu dalyvavo gynėjas, jis pats nurodė, kad parodymus duoda laisva valia ir niekieno neverčiamas, rankraštiniais įrašais bei parašu patvirtino, kad protokole užfiksuotos aplinkybės yra teisingos.

6.2.10. Tokiu būdu išdėstytų aplinkybių visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, neabejotinai paneigia apelianto argumentus, kad jis nedalyvavo jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme, ir patvirtina, kad skundžiamu nuosprendžiu jis pagrįstai nuteistas pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismas jam baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai. Todėl naikinti skundžiamą nuosprendį V. P. skunde nurodytais argumentais ir priimti jam naują išteisinamąjį nuosprendį nėra pagrindo.

6.2.11. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas jam skundžiamą nuosprendį, negalėjo remtis pareigūnų V. B., V. T., A. J., M. M., D. M. ir V. S. parodymais, kurie yra išvestiniai ir negali būti laikomi tiesioginiais įrodymais. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad įrodomąją vertę turi tiek tiesioginiai, tiek ir netiesioginiai įrodymai. Įstatymas nedraudžia apkaltinamąjį nuosprendį grįsti netiesioginiais įrodymais. Svarbu, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus ir teismui nekiltų jokių abejonių dėl to, kad kaltininkas padarė nusikaltimus, dėl kurių jis kaltinamas. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-642/2012, 2K-287/2013). Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad tiesioginių ir netiesioginių (išvestinių) įrodymų vertinimui BPK nenustato skirtingų reikalavimų ar pagrindų. Pirmiau išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, kad pareigūnų parodymai, kurie gauti įstatymo nustatyta tvarka, kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, kitais duomenimis, sudaro vientisą loginę grandinę, pakankamą neabejotinai išvadai, kad V. P., veikdamas bendrininkų grupe su R. B., kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, kurių vertė beveik dvigubai viršija 250 MGL dydžio sumą (veikos padarymo metu galiojęs MGL dydis).

6.2.12. Apeliantas, cituodamas nuteistojo R. B. parodymus, kurie, beje, viso proceso metu buvo nenuoseklūs bei tendencingi, siekiant padėti V. P. išvengti baudžiamosios atsakomybės, teigia, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių jo ir R. B. susitarimą daryti nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad bendrininkavimo subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju pasireiškia tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis padarant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Susitarimas gali būti sudaromas bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje; jis gali būti išankstinis ar staiga kilęs, sudaromas žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais. Įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai yra išsamiai aptarę nusikalstamos veikos atlikimo detales (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, 2K-262-489/2017). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad R. B. ir V. P. buvo pažįstami, bendrai nusikalstamos veikos darymui įsigijo automobilį Audi A3, susitarė, kad V. P., R. B. paminėtu automobiliu gabenant kontrabandines cigaretes, stebės vietovės prieigas, ką ir darė, kol tiek vienas, tiek kitas buvo sulaikyti pasienio pareigūnų. Nurodytos, byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų, kitų duomenų pagrindu nustatytos aplinkybės, leidžia daryti išvadą, jog R. B. ir V. P. veikė bendrai, siekė vieningo tikslo - neteisėtai disponuoti sulaikytomis akcizais apmokestinamomis prekėmis, jie veikė suderinę savo veiksmus, suvokdami, kad veikia ne kiekvienas atskirai, o bendrai su kitu asmeniu, todėl byloje teisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, pripažįstant, kad nuteistieji nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupe.

Dėl nuteistiesiems pagal BK 199² straipsnio 1 dalį paskirtų bausmių.

7. Gynėjas apeliaciniame skunde neskundžia nuosprendžio dalyje dėl R. B. pripažinimo kaltu pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, tačiau mano, jog pirmosios instancijos teismas jo ginamajam už šios nusikalstamos veikos padarymą paskyrė per griežtą bausmę, t. y. neteisingai nustatė paskirtos baudos dydį. Apelianto teigimu, apygardos teismas, nustatydamas skiriamos baudos dydį, neatsižvelgė į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į tai, kad nusikaltimu nebuvo padaryta žala ekonomikai ir verslo tvarkai, kontrabandinės cigaretės buvo konfiskuotos ir nepateko į rinką, taip pat ir į R. B. asmenybę charakterizuojančius duomenis. Nuteistasis V. P. taip pat nesutinka su jam paskirtos baudos dydžiu, nurodo, jog teismas neįvertino, kad jis gyvena kaimo vietovėje, kur labai sunku susirasti darbą, augina mažamečius vaikus.

7.1. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sutikti su apeliantų argumentais, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistiesiems už neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis paskirtos baudos yra per griežtos, nėra pagrindo.

7.2. Pažymėtina tai, kad R. B. ir V. P., veikiant bendrininkų grupe, padaryta nusikalstama veika ekonomikai ir verslo tvarkai priskiriama prie sunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 5 dalis), už kurio padarymą baudžiamasis įstatymas numatė dvi alternatyvias bausmes – baudą bei laisvės atėmimą iki septynerių metų (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272, įsigaliojusio nuo 2005 m. birželio 30 d., redakcija). Už sunkaus nusikaltimo padarymą baudžiamajame įstatyme nustatytas baudos dydis nuo 150 iki 6 000 MGL (BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktas, 2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653, įsigaliojusio nuo 2017 m. spalio 6 d., redakcija). Be kita ko, sprendžiant iš byloje nustatytų aplinkybių, nuteistieji neteisėtai disponavo cigaretėmis, nepaženklintomis nustatyto pavyzdžio Lietuvos Respublikos banderolėmis, kurių vertė beveik dvigubai viršijo 250 MGL dydį, kuris nustato ribą, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė (nusikalstamos veikos padarymo metu 250 MGL sudarė 9 415 Eur, o R. B., V. P. neteisėtai gabentų cigarečių vertė buvo 18 136 Eur). Nustatyta, kad savo neteisėtais veiksmais R. B. ir V. P. realizavo vieną iš BK 199² straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių veikų. Nuteistieji baigtą nusikaltimą padarė veikdami tiesiogine tyčia, tikslu gauti materialinę naudą. Tai, kad tokia materialinė nauda nebuvo gauta, nebuvo R. B., V. P. nusikalstamais veiksmais padaryta reali materialinė žala ekonomikai ir verslo tvarkai, kontrabandinės cigaretės nepateko į rinką, yra pareigūnų, užkardžiusių nusikalstamą veiką, nuopelnas ir tai negali būti vertinama kaip aplinkybė, išskirtinai mažinanti nuteistųjų padarytos veikos pavojingumą. Byloje nustatyta nuteistųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimą padarė veikdami bendrininkų grupe, tuo tarpu nuteistųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

7.3. Nuteistojo R. B. gynėjas skunde nurodo, jog jo ginamasis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, paaiškino aplinkybes, nuoširdžiai gailisi, iš ko galima spręsti, kad gynėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šios aplinkybės nepripažino jo ginamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Sutikti su šiais apelianto argumentais ir BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą aplinkybę pripažinti R. B. atsakomybę lengvinančia nėra pagrindo. Iš bylos medžiagos matyti, kad šio nuteistojo parodymai apie nusikaltimo padarymo aplinkybes apklausų metu nebuvo nuoseklūs, pastarojo parodymuose gausu prieštaravimų bei neatitikimų kitiems byloje esantiems įrodymams, iš esmės jis pripažino tik tai, kad vairavo automobilį, kuriame buvo sukrautos kontrabandinės cigaretės. Be kita ko, R. B. neigė byloje nustatytą jo ir V. P. bendrininkavimą padarant nusikalstamą veiką, nurodė, jog V. P. neva nieko nežinojo apie gabenamas kontrabandines cigaretes, tokiu būdu siekdamas palengvinti ne tik savo teisinę padėtį, bet taip pat padėti išvengti atsakomybės ir kitam nuteistajam. Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, teigti, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą, parodė aplinkybes, kurios padėjo pareigūnams, teismui atskleisti nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, nėra pagrindo.

7.4. Vertinant nuteistųjų asmenybes, atkreiptinas dėmesys į tai, kad V. P., R. B. nagrinėjamoje byloje inkriminuotą nusikaltimą padarė būdami teisti, bausti administracine tvarka. Be kita ko, R. B. naują nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu (t. 2, b. l. 164-165, 166-168, 169, 176-178; t. 3, b. l. 47-53, 55-56, 59-80, 81-82, 89-90). Abu nuteistieji nusikalstamos veikos padarymo metu niekur nedirbo, nesimokė, R. B. buvo registruotas Darbo biržoje (t. 2, b. l. 173; t. 3, b. l. 55, 86). V. P. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra vedęs, kartu su žmona augina mažametį sūnų, (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas teigiamai (t. 2, b. l. 174-175; t. 3, b. l. 7). R. B. veikos padarymo metu, po veikos padarymo gyveno pas savo sergančią senyvo amžiaus močiutę, kurią prižiūrėjo, padėjo dirbti ūkio darbus, (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas teigiamai (t. 3, b. l. 55, 156-157). Nuo 2018 m. gruodžio 18 d. R. B. įsidarbino (duomenys neskelbtini) įsikūrusioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ meistro pareigose (t. 4, b. l. 8-18).

7.5. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau išdėstytų aplinkybių visumą, taip pat atsižvelgusi į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu kaip nusikaltimo padarymo priemonės buvo konfiskuoti abiejų nuteistųjų automobiliai, konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu R. B., V. P. už padarytą nusikaltimą teisingai parinkta tiek bausmės rūšis - bauda, tiek nustatyti baudų dydžiai. Švelninti nuteistiesiems paskirtas baudas, kurios yra itin artimos BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punkte (veikos padarymo metu galiojusi įstatymo redakcija) nustatytam baudos už sunkų nusikaltimą minimumui, proporcingos padarytai veikai ir nuteistųjų asmenybėms, nėra jokio pagrindo. Nagrinėjamu atveju nuteistiesiems paskiriant nustatyto dydžio baudas kartu su baudžiamojo poveikio priemonėmis, teisinga pusiausvyra, proporcingumas tarp viešojo intereso poreikio tenkinimo ir asmens teisių apsaugos išlaikytas, toks pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas atitinka ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuotą principą, kad asmeniui greta turto konfiskavimo paskirtos kitos bausmės turi būti adekvačiai griežtos ir pakankamos nubaudimo tikslų įgyvendinimui konkrečios bylos aplinkybių požiūriu. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent pirmosios instancijos teismo R. B., V. P. paskirtos nustatyto dydžio baudos kartu su paskirtomis baudžiamojo poveikio priemonėmis šiuo atveju bus veiksmingos, proporcingos bei atgrasančios ir padės įgyvendinti bausmės paskirtį.

7.6. Apeliantas V. P. nurodo, jog jis gyvena kaimo vietovėje, kur yra sunku susirasti darbą. Atsakant į šį apelianto skundo argumentą, pažymėtina tai, kad jis yra jauno amžiaus, turi vairuotojo pažymėjimą, yra sveikas, todėl turi visas galimybes darbo ieškotis ne tik gyvenamojoje vietovėje. Tuo tarpu šiuo metu pagal byloje esančius duomenis nuteistasis net nėra užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje, byloje nėra duomenų apie tai, kad dėtų kažkokias pastangas susirasti darbą, nors nuo nusikalstamos veikos padarymo yra praėję beveik pusantrų metų.

7.7. Tokiu būdu, esant nurodytoms aplinkybėms, keisti skundžiamą nuosprendį dalyje dėl nuteistiesiems pagal BK 199² straipsnio 1 dalį paskirtų bausmių nėra pagrindo.

Dėl BK 75 straipsnio nuostatų R. B. taikymo.

8. Nuteistojo R. B. gynėjas apeliaciniame skunde neskundžia nuosprendžio dalyje dėl R. B. pagal BK 199² straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrinimo su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, tačiau mano, jog nepagrįstai pirmosios instancijos teismas, subendrinęs paminėtas bausmes, netaikė BK 75 straipsnio nuostatų ir neatidėjo jo ginamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo. Sutikti su šiais apelianto skundo argumentais nėra pagrindo.

8.1. Byloje nustatyta, kad R. B. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 4 dalyje (baudžiamasis nusižengimas, viena veika), 178 straipsnio 1 dalyje (nesunkus nusikaltimas, 13 veikų) padarymą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrinus už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, R. B. paskirta subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri BK 64¹ straipsnio 1 dalies pagrindu sumažinta vienu trečdaliu ir R. B. paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 1 metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais, 3 dalimi, R. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant įpareigojimus (t. 3, b. l. 59-80). Iš (duomenys neskelbtini) tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus 2018 m. balandžio 4 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. B. miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pradžia – 2017 m. gegužės 26 d., pabaiga – 2019 m. gegužės 26 d. (t. 3, b. l. 55).

8.2. Skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotą nusikalstamą veiką - BK 199² straipsnio 1 dalis (2005m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272, įsigaliojusio nuo 2005 m. birželio 30 d., redakcija), kuri priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, R. B., veikdamas bendrininkų grupe su V. P., padarė 2017 m. lapkričio 3 d., t. y. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Taigi nagrinėjamu atveju, tiek paskiriant bausmę pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, tiek bendrinant už paminėtą veiką paskirtą bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, tiek taikant bausmės vykdymo atidėjimo nuostatas, R. B. taikomas naujos nusikalstamos veikos (BK 199² straipsnio 1 dalis) padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas.

8.3. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653, įsigaliojusio 2017 m. spalio 6 d., redakcija), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų tik asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus. Paminėtoje teisės normoje nurodytos bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos yra imperatyvios, kartu jos nustato ir BK 75 straipsnio taikymo ribas. Viena iš tokių ribų – sunkaus nusikaltimo padarymas, savaime panaikinantis galimybę taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Šiuo atveju vienas iš R. B. padarytų nusikaltimų priskiriamas būtent sunkių nusikaltimų kategorijai. Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, nagrinėjamu atveju nėra nustatytos būtinos sąlygos BK 75 straipsnio nuostatų taikymui, todėl R. B. paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas nėra galimas.

8.4. Kita vertus, teisėjų kolegija atsižvelgusi į tai, kad R. B., skundžiamam nuosprendžiui įsiteisėjus, privalės atlikti jam paskirtą 1 metų laisvės atėmimo bausmę, byloje nėra duomenų apie tai, kad R. B. turėtų registruoto nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, į kurį būtų galima nukreipti paskirtos baudos išieškojimą, santaupų, pritaria gynėjo skundo argumentams, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai šiuo atveju nustatė kartu su laisvės atėmimo bausme paskirtos baudos sumokėjimo terminą (nustatyta baudą sumokėti per vienerius metus nuo skundžiamo nuosprendžio įsiteisėjimo). Laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietose nuteistųjų įdarbinimas yra apsunkintas, o įsidarbinus, gaunamos pajamos nėra didelės, taigi akivaizdu, kad R. B. nustatytas įpareigojimas sumokėti paskirtą 248 MGL (9339,68 Eur) dydžio baudą per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, nėra realus ir nebus įvykdytas. Po laisvės atėmimo bausmės atlikimo, natūralu, taip pat nėra lengva susirasti darbą, tam prireiks laiko. Taigi šiuo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, teisingas, optimalus paskirtos baudos sumokėjimo terminas būtų treji metai, nuo šios nutarties priėmimo dienos. Dėl nurodytų aplinkybių skundžiamas nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 4 punkto pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nuosprendį pakeisti dalyje dėl R. B. paskirtos baudos sumokėjimo termino.

Nustatyti R. B. trejų metų terminą sumokėti 248 MGL (9339,68) dydžio baudą, skaičiuojant jį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistojo V. P. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Justas NamavičiusDaiva Pranytė-ZalieckienėLinas Žukauskas