- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-05-26
- Bylos Nr.
- I-746-554/2017
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Algis Markevičius
- Pareiškėjas
- R. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities vyriausiojo komisariato, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Kategorijos
nedalyvaujant atsakovo – Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities vyriausiojo komisariato, atstovui,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dėl netinkamų konvojavimo sąlygų, laikant jį su antrankiais teismo posėdžių salėje Marijampolės rajono apylinkės teisme.
Pareiškėjas skunde ir patikslintame skunde (b.l. 4-6, 13) nurodė, kad nuo 2015 metų rugsėjo mėnesio iki 2016 metų rugsėjo mėnesio periodiškai buvo laikomas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Marijampolės AVPK) areštinėje. Iš areštinės Marijampolės AVPK konvojaus buvo etapuojamas į Marijampolės apylinkės teismą. Marijampolės apylinkės teisme konvojus patalpindavo pareiškėją į teisiamųjų suolą, kuris buvo visiškai aptvertas permatomo stiklo. Konvojus, konvojuodami į teismą, uždėdavo antrankius, užsegtus iš priekio. Patalpindami į paminėtą atitvarką antrankių nenuimdavo, todėl kiekvieną teismo posėdį, kurie trukdavo apie 2 valandas jautė didelį skausmą nuo antrankių, nepatogumą laikant bylos dokumentus, negalėjo tinkamai susipažinti su teisme pateiktais dokumentais, pasirašyti juos. Kaskart posėdyje kreipdavosi į konvojaus viršininką, kad jis ar jam pavaldus pareigūnas nuimtų antrankius. Pažymėjo, kad su analogiškais prašymais kreipėsi ir į teisėją, tačiau nei konvojus, nei teisėjas neleido nuimti antrankių. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas yra linkęs pabėgti, save žaloti, ar būtų kiti atvejai, dėl kurių pareiškėjui būtų uždrausta nuimti (nusegti) antrankius. Konvojus nesilaikė nustatyto reglamento dėl antrankių naudojimo - t.y. neveikė taip kaip turėjo veikti, tuo pažeidė pareiškėjo teises, sukėlė nepatogumus ir dėl to atsirado neturtinė žala.
Atsiliepimas
Atsakovas Marijampolės AVPK su pareiškėjo skundu nesutiko.
Atsiliepime į skundą (b.l. 17-21) nurodė, kad konvojuojamų sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų teises ir pareigas, taip pat konvojaus pareigūnų veiklos ir darbo organizavimo ypatumus, šaunamųjų ginklų, fizinės ir kitokios prievartos panaudojimą vykdant minėtų asmenų konvojavimą pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis į paskirties punktus ir užtikrinant ginkluotą jų apsaugą reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 „Dėl konvojavimo taisyklių patvirtinimo“ (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintų Konvojavimo taisyklių (toliau - Taisyklės). Taisyklių 4 punkte nuostatose išaiškintos konvojų rūšys, o 4.1 punkto nuostatoje apibrėžta, jog teisminis konvojus – tai konvojus, kuris saugo ir konvojuoja konvojuojamuosius į teismus ir į išvažiuojamuosius teismo posėdžius. Pažymėjo, kad pareiškėjas buvo konvojuojamas specialiuoju automobiliu FIAT DUCATO, valst. Nr. GUA 180 iš Marijampolės AVPK areštinės į Marijampolės rajono apylinkės teismą pagal apylinkės teismo paraiškas šiomis datomis: 2015 m. rugsėjo 24 d. (pretenzijų įrašų nėra); 2015 m. spalio 16 d. (pretenzijų įrašų nėra); 2015 m. spalio 27 d. (pretenzijų įrašų nėra); 2015 m. spalio 30 d. (pretenzijų įrašų nėra); 2015 m. lapkričio 19 d. (pretenzijų įrašų nėra); 2015 m. lapkričio 26 d. (pretenzijų įrašų nėra); 2015 m. gruodžio 2 d. (pretenzijų įrašų nėra); 2016 m. sausio 6 d. (pretenzijų įrašų nėra); 2016 m. sausio 20 d. (pretenzijų įrašų nėra); 2016 m. sausio 27 d. (pretenzijų įrašų nėra); 2016 m. vasario 3 d. (pretenzijų įrašų nėra); 2016 m. kovo 21 d. (pretenzijų įrašų nėra).
Pažymėjo, kad asmenims konvojuoti Marijampolės AVPK skiriami pareigūnai, išlaikę įskaitas pagal Taisyklių reikalavimus. Marijampolės AVPK pareigūnai vykdantys konvojavimą turi konvojuotojo pažymėjimus, konvojaus žetonus, ginklus ir specialiąsias priemones. Taigi, Marijampolės AVPK pareigūnai ginčo laikotarpiu vykdę ir šiuo vykdantys konvojavimą laikytini kompetentingais, atitinkantys visus jiems keliamus reikalavimus. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015-02-10 d. įsakymu Nr. 5-V-139 patvirtintos Policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos (toliau - Instrukcija) 45 punkto nuostatos numato, kad asmenis išvedus už policijos areštinės ribų ar juos konvojuojant į teismo posėdžius «... .>> jiems gali būti uždedami antrankiai. Aukščiau nurodytais laikotarpiais pareiškėjas buvo konvojuojamas į Marijampolės rajono apylinkės teisme vykstančius posėdžius, kaip kaltinamasis, kuriam paskirta kardomoji priemonė - suėmimas. Pareiškėjui buvo uždedami antrankiai, rankas laikant už nugaros, kaip tai įtvirtinta Taisyklių 158 punkte. Taisyklių XI skyriaus, numatančio atskirų konvojaus rūšių ypatumus, I dalies numatančios teisminio konvojaus ypatumus, 194 punktas numato, kad konvojuojamieji iš specialiųjų automobilių, specialiųjų autobusų į teismo posėdžių salę paprastai lydimi prieš įeinant į ją kitiems asmenims, o atgal - kitiems asmenims išėjus. Lydimiems konvojuojamiesiems antrankiai uždedami rankas laikant už nugaros. Pažymėjo, kad Taisyklių Xl skyriaus 195 punktas nustato, kad nuo to momento, kai konvojaus viršininkas praneša teismo posėdžio pirmininkui apie konvojuojamųjų pristatymą, iki teismo posėdžio pabaigos konvojaus viršininkas vykdo teismo posėdžio pirmininko nurodymus dėl konvojuojamųjų apsaugos teismo posėdžio metu. Teismo posėdžių salėje konvojuojamieji laikomi su antrankiais, uždėtais ant priekyje laikomų rankų. Įvertinęs konvojuojamojo kriminogeninę charakteristiką, jo fizinę, psichologinę sveikatos būklę, teismo pirmininkas gali leisti antrankius nuimti. Atkreipė dėmesį, jog baudžiamoji byla Nr. 1-11-416/2016 buvo didelės apimties: pateikti kaltinimai 10 asmenų, iš kurių tik trims kaltinamiesiems paskirta kardomoji priemonė nebuvo susijusi su laisvės atėmimu. Teismo posėdžio pirmininkas nei karto nepriėmė sprendimo leisti pareiškėjui nuimti antrankius teismo salėje. Konvojaus dokumentacijoje taip pat nėra įrašų apie tai, jog būtų priimtas toks Marijampolės rajono apylinkės teismo posėdžio pirmininko (teisėjo) sprendimas - leisti pareiškėjui nuimti antrankius teismo salėje. Pabrėžė, jog toks sprendimas leisti konvojuojamam atrankius nuimti yra teismo posėdžio pirmininko išimtinė teisė ir nuo konvojaus ši aplinkybė nepriklauso visiškai. Konvojaus viršininko ar kito konvojaus pareigūno nėra baigtiniame Baudžiamojo proceso kodekso 245 straipsnio 1 dalyje numatytų dalyvaujančių byloje asmenų sąraše, o tai reiškia, kad jie apskritai neturi netgi jokios teisės patys teismo posėdžio metu prašyti posėdžio pirmininką apsvarstyti kokį nors klausimą, įskaitant dėl specialiosios priemonės naudojimo klausimo išsprendimo. Išreiškė nuomonę, kad ginčui aktualiu laikotarpiu Marijampolės AVPK pareigūnai, atsižvelgdami į pareiškėjo asmenybę ir kitų kaltinamųjų asmenybes, laikėsi bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai. Absoliučiai didesnę laiko, kuomet pareiškėjas dėl laikymo su antrankiais galėjo patirti fizinius nepatogumus ir diskomfortą, dalį užima jo fizinis buvimas teismo posėdžių salėse, nes pervežimas iš Marijampolės AVPK areštinės, esančios J. Basanavičiaus a. 2, Marijampolėje į Marijampolės rajono apylinkės teismą, esantį adresu Kauno g. 8, Marijampolė, paprastai trunka ne ilgiau kaip 7 minutes. Pažymėjo, kad pareiškėjas iki tol jau buvo net 6 kartus teismo pripažintas kaltu ir nuteistas, įskaitant dėl plėšimo panaudojant smurtą ar grasinant jį panaudoti, inkriminuotą nusikalstamą veiką įvykdė terminuoto laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu pataisos namuose, charakterizuojamas neigiamai bei ištisai atlikinėjo realias laisvės atėmimo bausmes, po kurių tokių asmenų veiksmai labai dažnai būna neprognozuojami. Atkreipė dėmesį į Bausmių vykdymo kodekso 121 straipsnio 1 dalį, kuri leidžia antrankius, kaip specialiąją priemonę, naudoti kai reikia konvojuojančius ar kitus asmenis apginti nuo jų gyvybei arba sveikatai gresiančio užpuolimo, kontekste, kadangi be paliovos naujus nusikaltimus darančio ir pakankamai ilgą laiką pataisos namuose išbuvusio pareiškėjo asmenybė leido pagrįstai tikėtis visiškai neprognozuojamų šio konvojuojamojo veiksmų, kurie visiškai pagrįstai galėjo pasireikšti pasikėsinimu ne tik į konvojaus pareigūnų bet ir, kaip dažnai nutinka su daug kartų teistais asmenimis, į savo paties gyvybei ar sveikatai pavojingą susižalojimą. Juo labiau, kad Taisyklių 229 punktas naudoti antrankius konvojuojant konvojuojamąjį konvojuotojui suteikia konkrečius atvejus palikdamas jo diskrecijai, o šių Taisyklių 228.1 punktas numato, kad specialiosios priemonės gali būti panaudotos siekiant nuo gresiančio pavojaus apsaugoti ne tik save, bet ir išgelbėti konvojuojamąjį ar kitą asmenį nuo susižalojimo ar savižudybės. Pareiškėjas, manydamas kad konvojavimas vykdomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, turėjo galimybę pateikti pretenzijas, nusiskundimus žodžiu arba raštu Marijampolės AVPK konvojaus pareigūnams. Pabrėžė, kad pretenzijų dėl konvojavimo konvojaus žiniaraščiuose nėra užfiksuota. Pareiškėjas ir/ar jo gynėjas visais atvejais turi teisę apskųsti konvojaus veiksmus policijos įstaigos vadovybei. Pažymėjo, kad nei vienu iš daugelio konvojavimo į teismą atvejų nebuvo fiksuota, jog pareiškėjas būtų skundęsis dėl kokių nors fizinių nepatogumų arba diskomforto - tokiu atveju konvojaus vadovas šį klausimą neabejotinai būtų apsvarstęs ir priėmęs teisingą sprendimą. Duomenų, kad tokia teisė (dėl pretenzijų pareiškimo) pareiškėjui buvo ribojama nėra. Be to, visais atvejais pareiškėjas turi teisę apskųsti konvojaus veiksmus policijos įstaigos vadovui. Pareiškėjo skunde išsakyti nusiskundimai, kad pareigūnai nereagavo į jo prašymus, nėra patvirtinti jokiais objektyviais įrodymais, o pateikiami tik abstraktūs teiginiai. Pareiškėjas nepateikė jokių faktinių duomenų, patvirtinančių, jog jo sveikatos būklė būtų pablogėjusi dėl konvojavimo. Marijampolės AVPK pareigūnai konvojavimo metu griežtai laikėsi teisės aktuose numatytų reikalavimų, o pareiškėjo skundas yra aiškiai nepagrįstas, todėl visiškai negali ir neturi būti patenkintas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja atlyginti neturtinę žalą, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais dėl netinkamų konvojavimo sąlygų, laikant jį su antrankiais teismo posėdžių salėje.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.).
Administracinėje byloje esantys duomenys patvirtina, kad vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjas Marijampolės AVPK pareigūnų buvo 12 kartų konvojuotas iš Marijampolės AVPK areštinės į Marijampolės apylinkės teismą ir atgal laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 24 d. iki 2016 m. kovo 21 d. (b.l. 29-52, 54-65). Atsakovo atstovas nepateikė įrodymų, paneigiančių pareiškėjo argumentus dėl jo laikymo su antrankiais Marijampolės rajono teismo posėdžių metu, todėl ši pareiškėjo nurodyta aplinkybė laikytina nustatyta.
Teismas taip pat pažymi, kad Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – BVK) reglamentuojamos specialiosios priemonės, jų panaudojimo tikslas ir ribos. BVK 121 – 123 straipsniuose nustatytais pagrindais ir tvarka pataisos įstaigose gali būti panaudotos specialiosios priemonės: antrankiai, tramdomieji marškiniai ar surišimo priemonės, lazdos, koviniai imtynių veiksmai, dujos, vandensvaidžiai, tarnybiniai šunys, šarvuočiai ir kita technika. BVK 121 straipsnio 1 dalis numato, kad Kalėjimų departamento, pataisos įstaigos, policijos ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai gali panaudoti prieš nuteistuosius antrankius, tramdomuosius marškinius ar surišimo priemones, lazdas, kovinius imtynių veiksmus bei asmens apsaugai skirtas dujas šiais atvejais: 1) kai reikia apginti pataisos įstaigos darbuotojus ir kitus asmenis nuo užpuolimo, gresiančio jų gyvybei ar sveikatai, taip pat vaduoti įkaitus; 2) kai reikia sulaikyti teisėtvarkos pažeidimą padariusį nuteistąjį, kuris nevykdo pataisos įstaigos darbuotojo reikalavimų ar priešinasi jėga; 3) kai reikia atremti saugomų objektų bei transporto priemonių užpuolimą; 4) kai prasideda riaušės ar grupiniai tyčiniai veiksmai, šiurkščiai pažeidžiantys pataisos įstaigos vidaus tvarką. Pagal tą patį straipsnį, be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų atvejų, antrankiai arba tramdomieji marškiniai ar surišimo priemonės naudojami šiomis aplinkybėmis: 1) kai nuteistasis siautėja, – iki nusiraminimo; 2) kai nuteistasis atsisako konvojavimo, sekti į karcerį, baudos ar drausmės izoliatorių, kamerų tipo patalpas, – konvojavimo arba palydos metu; 3) kai nuteistasis bando žudytis ar susižaloti; 4) konvojuojant nuteistąjį specialiai neįrengtomis transporto priemonėmis; 5) konvojuojant sulaikytą pabėgusį nuteistąjį.
Asmenų konvojavimas Lietuvos Respublikoje vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr.1R-240/1V-246 „Dėl konvojavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis Konvojavimo taisyklėmis. Taisyklių 195 punktas įtvirtina, jog nuo momento, kai konvojaus viršininkas praneša teismo posėdžio pirmininkui apie konvojuojamųjų pristatymą, ir iki teismo posėdžio pabaigos konvojaus viršininkas vykdo teismo posėdžio pirmininko nurodymus dėl konvojuojamųjų apsaugos teismo posėdžio metu. Teismo posėdžių salėje konvojuojamieji laikomi su antrankiais, uždėtais ant priekyje laikomų rankų. Įvertinęs konvojuojamojo kriminogeninę charakteristiką, jo fizinę, psichologinę sveikatos būklę, teismo pirmininkas gali leisti antrankius nuimti.
Kaip matyti iš bylos duomenų, nei vieno teismo posėdžio metu teisėjas nebuvo davęs nurodymo nuimti pareiškėjui antrankius (b.l. 50). Šios aplinkybės neneigia ir pats pareiškėjas. Pažymėtina, jog pareiškėjas skunde teigia, jog su prašymais nuimti antrankius teismo posėdžiuose kreipėsi į konvojaus vyresnįjį pareigūną bei į teisėją, tačiau nei teisėjas, nei konvojus neleido nuimti pareiškėjui antrankių (b.l. 4).
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje. Nr. A-1078-442/2016), konvojaus pareigūnų veiksmų neteisėtumas konstatuojamas tuo aspektu, jog jie, elgdamiesi atidžiai ir rūpestingai, turi kreiptis į posėdžio pirmininką dėl specialiosios priemonės naudojimo klausimo išsprendimo ir imtis priemonių išsiaiškinti ar konkrečiu atveju buvo bylą nagrinėjusio teisėjo sprendimas, atsižvelgiant į pareiškėjo asmenybę ir duomenis apie asmens realiai keliamą pavojų sau ar aplinkiniams, laikyti jį teismo posėdžio metu surakintą antrankiais. Tačiau nagrinėjamu atveju, kaip minėta, pats pareiškėjas skunde nurodo, jog jis kreipėsi į teisėją su prašymais nuimti antrankius. Taigi, teismo posėdyje esant išreikštam pareiškėjo prašymui nuimti jam antrankius ir teisėjui tokio prašymo netenkinus Marijampolės AVPK pareigūnai vadovaudamiesi Taisyklių 195 punktu neturėjo jokio pagrindo savarankiškai spręsti klausimo dėl minėtos specialiosios priemonės naudojimo ar nenaudojimo teismo posėdžio metu.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes nėra pagrindo konstatuoti Marijampolės AVPK pareigūnų neteisėtų veiksmų. Byloje nenustačius Marijampolės AVPK pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes kilusias pareiškėjo emocinei būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteistų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas netenkinamas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 str., 88 str. 1 p.,
nusprendžia:
Pareiškėjo R. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.