- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-03-05
- Bylos Nr.
- eI3-1222-860/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00796-2025-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jovita Einikienė, Saulius Jakaitis, Violeta Petkevičienė
- Pareiškėjas
- (duomenys neskelbtini)
- Atsakovas
- Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Sauliaus Jakaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Violetos Petkevičienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) skundą atsakovei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Įmonė) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti atsakovės Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT) 2025 m. sausio 21 d. sprendimą (raštą) Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ sutarties sudarymo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovę išnagrinėti jos 2024 m. gruodžio 12 d. prašymą suteikti leidimą ir (arba) licenciją. Taip pat pareiškėja prašo priteisti jai visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Paaiškina, kad siekia, jog jai būtų išduotas leidimas (licencija), leidžiantis sudaryti 2024 m. vasario 26 d. papildomą susitarimą prie 2020 m. birželio 15 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2021 m. vasario 1 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartys) tarp jos ir (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), bei iš Lietuvoje (duomenys neskelbtini) įšaldytų lėšų, esančių pas akcinę bendrovę (toliau – ir AB) (duomenys neskelbtini) pervesti jai pinigines lėšas 342 923,80 Eur sumai į jos banko sąskaitą, esančią (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad tokio pobūdžio leidimas (licencija) yra būtinas, kadangi 2022 m. birželio 3 d. Europos Tarybos sprendimu (duomenys neskelbtini) buvo įtraukta į subjektų, kurių lėšos ir ekonominiai ištekliai Europos Sąjungoje (toliau – ir ES) yra įšaldomi, sąrašą, todėl bet kokių susitarimų su (duomenys neskelbtini) sudarymas po sankcijų jai pritaikymo, galimas tik gavus ES kompetentingo organo leidimą (licenciją). Dar pažymi, jog jai svarbu sudaryti papildomą susitarimą bei tuo pačiu gauti leidimą, kadangi (duomenys neskelbtini) bendra skola jai už 2022 m. gegužės 30 d. (iki sankcijų (duomenys neskelbtini) pritaikymo) pristatytas atsargines dalis sudaro 342 923,80 Eur. Teigia, kad ne kartą kreipėsi į (duomenys neskelbtini) su reikalavimu grąžinti įsiskolinimą už patiektas prekes. Tačiau 2023 m. gruodžio 19 d. (duomenys neskelbtini) pateikė atsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad apmokėjimas už gautas prekes vėluoja dėl ES taikomų sankcijų (duomenys neskelbtini) Respublikai, taip pat dėl (duomenys neskelbtini) Respublikos norminių aktų, kuriais reaguojama į nedraugiškus ES veiksmus. Pažymi, jog (duomenys neskelbtini) pasiūlė vienintelį galimą variantą grąžinti skolą pagal Sutartis – pasirašyti susitarimą, pagal kurį (duomenys neskelbtini) perleis jai 342 923,80 Eur dydžio reikalavimo teisę į skolą, susidariusią vykdant 2018 m. kovo 16 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp (duomenys neskelbtini) ir AB (duomenys neskelbtini) ir patvirtintą atitinkamu 2022 m. kovo 11 d. atsiskaitymų suderinimo aktu. Tad nematydamos kitų teisinių galimybių užbaigti iki ES sankcijų (duomenys neskelbtini) atžvilgiu pritaikymo sudarytų Sutarčių vykdymą, jos (šalys) 2024 m. vasario 26 d. parengė Papildomą susitarimą prie Sutarčių (toliau – ir Papildomas susitarimas), kuris įsigalios tik tuo atveju, jei bus išduotas ES Tarybos 2006 m. gegužės 18 d. Reglamento (EB) Nr. 765/2006 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje ir į (duomenys neskelbtini) įsitraukimą į Rusijos agresiją prieš Ukrainą (toliau – ir Reglamentas Nr. 765/2006) Priede II nurodytos kompetentingos valstybių narių institucijos leidimas (licencija). Nurodo, kad 2024 m. sausio – kovo mėn. ji kreipėsi į (duomenys neskelbtini) kompetentingus organus: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)), kurie pateikė jai atsakymus, jog jie nėra kompetentingi spręsti jos prašyme išdėstytus klausimus bei pasiūlė kreiptis į Lietuvos kompetentingus organus, o konkrečiai į FNTT. Tad, anot Įmonės, ji 2024 m. balandžio 5 d. kreipėsi į FNTT su prašymu išduoti jai leidimą (licenciją), būtiną Papildomam susitarimui įsigalioti ir atitinkamai gauti 342 923,80 Eur dydžio pinigines lėšas į jos banko sąskaitą. Tačiau FNTT 2024 m. gegužės 10 d. pateikė atsakymą, kad prašymas nepriskirtinas jos kompetencijai, nes licencijų (leidimų) išdavimas šiam sandoriui sudaryti tarp (duomenys neskelbtini) įmonės ir (duomenys neskelbtini) rezidento, kuriam taikomos Reglamento Nr. 765/2006 numatytos ribojančios priemonės, priklauso (duomenys neskelbtini) kompetentingų institucijų kompetencijai. Atsižvelgiant į tai, teigia, jog 2024 m. birželio 5 d. pateikė pakartotinį prašymą licencijai (leidimui) išduoti, adresuotą (duomenys neskelbtini). Tačiau 2024 m. birželio 24 d. atsakymu (duomenys neskelbtini) informavo, kad, jo manymu, jis nėra pagal Reglamentą Nr. 765/2006 kompetentingas nagrinėti jos prašymą, nes piniginės lėšos, priklausančios (duomenys neskelbtini), yra įšaldytos Lietuvoje, todėl už bet kokį prašymą dėl šių įšaldytų lėšų atlaisvinimo yra atsakinga Lietuvos kompetentinga institucija. Tad ji 2024 m. rugpjūčio 1 d. vėl pateikė prašymą dėl leidimo (licencijos) išdavimo Reglamento Nr. 765/2006 Priede II, FNTT, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir paprašė jų, bendradarbiaujant tarpusavyje, išsiaiškinti, kurios iš jų kompetencijai priklauso jos prašymo nagrinėjimas ir tinkamai išnagrinėti jos pateiktą prašymą. Nurodo, kad FNTT 2024 m. rugpjūčio 7 d. pateikė atsakymą, jog jos prašymo nagrinėjimas nepatenka į jos kompetenciją ir paliko prašymą nenagrinėtą. Tuo tarpu (duomenys neskelbtini) 2024 m. rugsėjo 24 d. elektroniniu paštu informavo, kad jos klausimas derinamas su kitomis ES institucijomis, o 2024 m. spalio 17 d. elektroniniu laišku informavo, kad ji su ES Komisija aiškinasi faktus ir kompetenciją bei nurodė, kad kai tik bus gautas ES Komisijos atsakymas ir išsiaiškinta kompetencija, (duomenys neskelbtini) arba FNTT nedelsdama priims sprendimą dėl jos prašymo. Pažymi, kad 2024 m. lapkričio 27 d. elektroniniu laišku (duomenys neskelbtini) informavo, kad pagal ES Komisijos pateiktą nuomonę, būtent Lietuvos kompetentinga institucija (t. y. FNTT) yra atsakinga už jos prašymo išduoti leidimą dėl sąraše nurodyto (duomenys neskelbtini) reikalavimo į AB (duomenys neskelbtini) perleidimo nagrinėjimą ir sprendimo dėl jo priėmimą. Tad ji 2024 m. gruodžio 12 d. pateikė FNTT prašymą išduoti jai leidimą (licenciją), leidžiančią sudaryti 2024 m. vasario 26 d. Papildomą susitarimą prie Sutarčių bei iš Lietuvoje (duomenys neskelbtini) įšaldytų lėšų, esančių pas AB (duomenys neskelbtini), pervesti pinigines lėšas 342 923,80 Eur sumai į jos banko sąskaitą esančią (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Prašymas). Tačiau teigia, kad FNTT priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo paliko jos Prašymą nenagrinėtu. Įmonė nesutinka su tokiu FNTT Sprendimu. Teigia, kad FNTT pozicija, jog leidimo sudaryti Papildomą susitarimą vertinimas ir išdavimas priskirtinas (duomenys neskelbtini) nacionalinei kompetentingai institucijai, o prašymas dėl Lietuvoje įšaldytų lėšų panaikinimo, esant nacionalinės kompetentingos institucijos suteiktam leidimui sudaryti Papildomą susitarimą, priskirtinas FNTT kompetencijai, yra nepagrįsta. Įmonė mano, kad nėra tikslinga jos Prašyme išdėstytą reikalavimą skaidyti į du atskirus sandorius. Mano, kad toks Prašymo skaidymas į dvi dalis nėra tikslingas, netgi būtų ydingas, kadangi dvi skirtingų ES šalių institucijos gali tuo pačiu klausimu laikytis skirtingų pozicijų bei skirtingai vertinti tą pačią situaciją, dėl ko ji galėtų atsidurti teisinio neapibrėžtumo situacijoje ir jai būtų sudėtinga tinkamai apginti savo interesus. Taip pat leidimo (licencijos) išdavimas, suteikiantis teisę sudaryti Papildomą susitarimą, jau savaime suponuoja jos teisę į (duomenys neskelbtini) lėšas 342 923,80 Eur sumai, esančias AB (duomenys neskelbtini), kas, anot Įmonės, reiškia, jog ji nuo to momento tampa lėšų 342 923,80 Eur sumai teisėta savininke (įvyksta reikalavimo teisių perleidimas). Tad teigia, kad leidimas Papildomam susitarimui sudaryti yra tuo pačiu ir leidimas lėšų atlaisvinimui (šie klausimai tarpusavyje itin glaudžiai susiję), todėl atskirai skaidyti šių dviejų klausimų nėra teisinio pagrindo ir būtinybės. Dar akcentuoja, jog FNTT elgiasi nesąžiningai. Nurodo, kad pagal ES Komisijos pateiktą nuomonę, būtent Lietuvos kompetentinga institucija (t. y. FNTT) yra atsakinga už Prašymo nagrinėjimą ir sprendimo dėl jo priėmimą. O (duomenys neskelbtini) nurodė, kad pagal ES Komisijos išaiškinimą, gavo FNTT patvirtinimą, jog FNNT atsižvelgs į šį ES Komisijos vertinimą ir atsakys į jos Prašymą. Tad mano, jog FNTT gavusi jai nenaudingą atsakymą, nusprendė juo nebesivadovauti, kaip neprivalomu. Tačiau Sprendime nenurodė, kokiu pagrindu ji nusprendė nesivadovauti ES Komisijos išaiškinimu.
Atsiliepimas
2. Atsakovė FNTT pateikė atsiliepimą, kuriame su Įmonės skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nesutinka su Įmonės pozicija, kad Prašymas neturėtų būti skaidomas į du atskirus sandorius, nes tai nėra tikslinga. Nurodo, kad Įmonė prašė leisti sudaryti susitarimą tarp (duomenys neskelbtini) bendrovės ir (duomenys neskelbtini) įmonės dėl piniginio reikalavimo teisės perleidimo, o sudarius tokį susitarimą ir jam įsigaliojus – gauti pagal minėtą susitarimą atliekamą mokėjimą. Reikalavimo teisė perleidžiama į įšaldytas sankcionuoto asmens (duomenys neskelbtini) lėšas. FNTT nuomone, toks prašymas vertintinas atskirai nuo prašymo leisti pervesti lėšas Įmonei, kadangi Papildomas susitarimas apima tik reikalavimo teisės į pinigines lėšas perleidimą iš (duomenys neskelbtini) įmonės (duomenys neskelbtini) bendrovei ir neapima iš jo kylančio mokėjimo, mokėjimo apimties, vykdymo sąlygų, gavėjo ir kitų vykdymo aspektų. Kartu pažymi, kad pagal Sutartis bei Papildomą susitarimą reikalavimo teisės perleidimui yra taikoma Šveicarijos ir / arba (duomenys neskelbtini) teisė. Taigi, mano, jog Papildomas susitarimas neriboja naujojo kreditoriaus teisių tiesiogiai ar netiesiogiai perleisti tretiesiems asmenims įgytą reikalavimo teisę. Papildomas susitarimas neįpareigoja Įmonės kreiptis į skolininką ir reikalauti prievolės vykdymo. Tad nurodo, kad pagrįstai vertino Papildomą susitarimą ir jo pagrindu kylantį reikalavimą atlikti mokėjimą kaip atskirus veiksmus. Dar atsiliepime nesutinka, jog ji privalėjo vadovautis pateiktu ES Komisijos vertinimu dėl Įmonės Prašymo priskirtinumo Lietuvos Respublikos jurisdikcijai. Nurodo, jog pagal Europos Sąjungos ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo („Lisabonos sutartis“, įsigaliojo 2009 m. gruodžio 1 d.) (toliau – ir SESV) 288 straipsnio 5 dalį ES institucijų rekomendacijos ir nuomonės neturi privalomosios galios. Taip pat pažymi, kad pati ES Komisija pateiktame atsakyme (vertinime) nurodė, jog jis yra neformalus, neprivalomas bei neturintis teisinės galios. Tad mano, jog ES Komisijos vertinimas dėl Įmonės Prašymo priskirtinumo Lietuvos Respublikos jurisdikcijai negali būti laikomas privalomu. FNTT akcentuoja ir tai, kad tokios pat nuomonės laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), t. y. pagal LVAT suformuotą praktiką, neoficiali ir teisiškai neprivaloma ES Komisijos nuomonė nėra laikytina naujais duomenimis, kurie sudarytų pagrindą iš naujo vertinti Prašymą.
3. Teismo posėdyje:
Žemesnės instancijos teismas
- Įmonės atstovė palaikė skundą ir jame išdėstytus argumentus;
Atsiliepimas
- FNTT atstovas su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti; palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
4. Byloje kilo ginčas dėl FNTT 2025 m. sausio 21 d. Sprendimo, kuriuo pareiškėjos Įmonės Prašymas paliktas nenagrinėtu, teisėtumo ir pagrįstumo.
5.1. Įmonė 2024 m. sausio 29 d., 2024 m. vasario 14 d. bei 2024 m. vasario 26 d. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); prašė išduoti individualią licenciją (leidimą) dvišaliam sandoriui tarp Įmonės ir (duomenys neskelbtini) dėl reikalavimo teisių perleidimo sutarties.
(duomenys neskelbtini) 2024 m. sausio 30 d., 2024 m. vasario 5 d. bei 2024 m. vasario 20 d. Įmonei pateikė atsakymus, jog ji nėra kompetentinga spręsti jos prašymuose išdėstytus klausimus bei pasiūlė kreiptis į Lietuvos kompetentingas institucijas; (duomenys neskelbtini) 2024 m. kovo 8 d. pateikė atsakymą, jog ji nėra kompetentinga spręsti Įmonės prašymą, todėl pasiūlė kreiptis į (duomenys neskelbtini).
5.2. Įmonė kreipėsi į FNTT su 2024 m. balandžio 5 d. prašymu, kuriame prašė išduoti jai individualų leidimą (licenciją), leidžiantį sudaryti tarp jos ir (duomenys neskelbtini) Papildomą susitarimą prie 2020 m. birželio 15 d. Sutarties ir 2021 m. vasario 1 d. Sutarties bei, atitinkamai, pervesti pinigines lėšas 342 923,80 Eur sumai į pareiškėjos banko sąskaitą (toliau – ir 2024 m. balandžio 5 d. prašymas).
5.3. FNTT, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 11 straipsnio 4 dalimi, 2024 m. gegužės 10 d. parengė raštą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir 2024 m. gegužės 10 d. raštas), kuriuo Įmonės 2024 m. balandžio 5 d. prašymą paliko nenagrinėtu.
FNTT 2024 m. gegužės 10 d. rašte iš esmės nurodė, jog toks Įmonės prašymas nepriskirtinas jos kompetencijai, nes licencijų (leidimų) išdavimas šiam sandoriui sudaryti tarp (duomenys neskelbtini) įmonės ir (duomenys neskelbtini) rezidento, kuriam taikomos Reglamento Nr. 765/2006 numatytos ribojančios priemonės, priklauso (duomenys neskelbtini) kompetentingų institucijų kompetencijai.
5.4. Įmonė 2024 m. birželio 5 d. pateikė (duomenys neskelbtini) prašymą išduoti leidimą (licenciją) sudaryti 2024 m. vasario 26 d. Papildomam susitarimui prie Sutarčių, siekiant atgauti 342 923,80 Eur dydžio pinigines lėšas.
2024 m. birželio 24 d. (duomenys neskelbtini) parengė atsakymą į Įmonės 2024 m. birželio 5 d. prašymą. (duomenys neskelbtini) iš esmės nurodė, jog ji nėra pagal Reglamentą Nr. 765/2006 kompetentinga išnagrinėti Įmonės prašymo, nes piniginės lėšos, priklausančios (duomenys neskelbtini), yra įšaldytos Lietuvoje. Tad nurodė, jog už bet kokį prašymą dėl šių įšaldytų lėšų atlaisvinimo yra atsakinga Lietuvos kompetentinga institucija.
5.5. Įmonė pateikė 2024 m. liepos 31 d. prašymą FNTT (toliau – ir 2024 m. liepos 31 d. prašymas), kuriame vėl prašė išduoti jai leidimą (licenciją) sudaryti 2024 m. vasario 26 d. Papildomam susitarimui prie 2020 m. birželio 15 d. Sutarties ir 2021 m. vasario 1 d. Sutarties tarp jos ir (duomenys neskelbtini) su tikslu atgauti jai priklausančias 342 923,80 Eur dydžio pinigines lėšas.
5.6. FNTT, vadovaudamasi VAĮ 11 straipsnio 4 dalimi, 2024 m. rugpjūčio 7 d. parengė raštą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir 2024 m. rugpjūčio 7 d. raštas), kuriuo Įmonės 2024 m. rugpjūčio 1 d. prašymą paliko nenagrinėtu.
FNTT iš esmės nurodė, jog toks Įmonės prašymas nepriskirtinas jos kompetencijai, nes licencijų (leidimų) išdavimas šiam sandoriui sudaryti tarp (duomenys neskelbtini) įmonės ir (duomenys neskelbtini) rezidento, kuriam taikomos Reglamento Nr. 765/2006 numatytos ribojančios priemonės, priklauso (duomenys neskelbtini) kompetentingų institucijų kompetencijai.
5.7. (duomenys neskelbtini) 2024 m. rugsėjo 24 d. elektroniniu paštu informavo Įmonę, kad jos klausimas derinamas su kitomis Europos institucijomis; 2024 m. spalio 17 d. elektroniniu laišku informavo Įmonę, kad ji su ES Komisija aiškinasi faktus ir kompetenciją bei nurodė, kad kai tik bus gautas ES Komisijos atsakymas ir išsiaiškinta kompetencija, (duomenys neskelbtini) arba FNTT nedelsdama priims sprendimą dėl jos prašymo.
2024 m. lapkričio 27 d. elektroniniu laišku (duomenys neskelbtini) informavo Įmonę, kad pagal ES Komisijos pateiktą nuomonę, būtent Lietuvos kompetentinga institucija (FNTT) yra atsakinga už jos prašymo išduoti leidimą dėl sąraše nurodyto (duomenys neskelbtini) reikalavimo į AB (duomenys neskelbtini) perleidimo nagrinėjimą ir sprendimo dėl jo priėmimą.
5.8. 2024 m. gruodžio 12 d. Įmonė pateikė FNTT Prašymą; Įmonė prašė išduoti jai leidimą (licenciją), leidžiančią sudaryti Papildomą susitarimą prie Sutarčių tarp jos ir (duomenys neskelbtini) bei iš Lietuvoje (duomenys neskelbtini) įšaldytų lėšų, esančių pas AB (duomenys neskelbtini), pervesti pinigines lėšas 342 923,80 Eur sumai į jos banko sąskaitą, esančią (duomenys neskelbtini).
Prašyme nurodė, kad Įmonė pardavė (duomenys neskelbtini) įmonei prekių, už kurias pastaroji nevisiškai atsiskaitė dėl ES taikomų sankcijų (duomenys neskelbtini) Respublikai, taip pat dėl (duomenys neskelbtini) Respublikos norminių aktų, kuriais reaguojama į nedraugiškus ES veiksmus. (duomenys neskelbtini) įmonė (duomenys neskelbtini) pasiūlė vienintelį galimą variantą grąžinti susidariusią skolą – sudaryti papildomą susitarimą, kuriuo ji perleistų įmonės (duomenys neskelbtini) reikalavimo teisę į AB (duomenys neskelbtini). Įmonė kreipėsi į FNTT su prašymu suteikti leidimą sudaryti susitarimą su (duomenys neskelbtini) bendrove (duomenys neskelbtini), tačiau FNTT 2024 m. gegužės 10 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2024 m. rugpjūčio 7 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad (duomenys neskelbtini) bendrovės prašymas nepriskirtinas FNTT kompetencijai, nes licencijų (leidimų) išdavimas šiam sandoriui sudaryti tarp (duomenys neskelbtini) įmonės ir (duomenys neskelbtini) rezidento, kuriam taikomos Reglamento 765/2006 numatytos ribojančios priemonės, priklauso (duomenys neskelbtini) kompetentingų institucijų kompetencijai. (duomenys neskelbtini) bendrovė kreipėsi į (duomenys neskelbtini) nacionalinę kompetentingą instituciją (t. y. (duomenys neskelbtini)) su prašymu suteikti leidimą sudaryti Susitarimą, tačiau (duomenys neskelbtini) nurodė, kad jis nėra kompetentingas nagrinėti minėto prašymo, nes piniginės lėšos yra įšaldytos Lietuvoje, todėl tokį prašymą turėtų nagrinėti kompetentinga Lietuvos institucija. 2024 m. lapkričio 27 d. elektroniniu laišku (duomenys neskelbtini) informavo (duomenys neskelbtini) bendrovę, kad pagal EK pateiktą nuomonę, Lietuvos kompetentinga institucija yra atsakinga už prašymo išduoti leidimą dėl Susitarimo sudarymo nagrinėjimą, apie tokią EK nuomonę informuota ir FNTT.
5.9. FNTT, vadovaudamasi VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu, 2025 m. sausio 21 d. priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo nusprendė Įmonės Prašymą palikti nenagrinėtu.
Sprendime, be kita ko, išdėstytas pareiškėjos Prašymo turinys (esmė).
Taip pat Sprendime pacituota Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo (toliau – Įstatymas) 4 straipsnio 1 dalis. Tarnyba, įgyvendindama Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nurodytas kompetentingos institucijos funkcijas, koordinuoja, prižiūri ir užtikrina finansinių sankcijų (apribojimų disponuoti lėšomis ir ekonominiais ištekliais) įgyvendinimą, taip pat sprendžia dėl išimčių ar leidimų netaikyti apribojimų ir įpareigojimų, nurodytų tarptautines sankcijas nustatančiuose teisės aktuose, suteikimo ir atlieka visas tuo tikslu reikalingas procedūras.
Pagal Tarptautinių sankcijų įgyvendinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gegužės 22 d. nutarimu Nr. 535 (toliau – Aprašas), 33, 34, 37 punktų nuostatas, jeigu tarptautines sankcijas nustatančiuose teisės aktuose yra numatytos jų įgyvendinimo išimtys ir (arba) nustatyta, kad gali būti suteikiami leidimai netaikyti tarptautinių sankcijų nustatytų apribojimų ir įpareigojimų, sprendimus dėl išimčių taikymo arba leidimų suteikimo priima kompetentingos institucijos pagal subjektų, kuriems taikomos tarptautinės sankcijos, ir kitų suinteresuotų asmenų motyvuotus prašymus, nagrinėjamus VAĮ nustatyta tvarka. Aprašo 34 punkte nurodoma, kad toks prašymas turi būti motyvuotas, kartu su prašymu pateikiami prašyme nurodytas faktines ir teisines aplinkybes patvirtinantys dokumentai. Pagal Aprašo 39 punktą kiekvienas toks prašymas nagrinėjamas atskirai, atsižvelgiant į visas teisines ir faktines aplinkybes, o sprendimas, priimtas išnagrinėjus vieną prašymą dėl išimčių taikymo arba leidimų netaikyti apribojimų ir įpareigojimų suteikimo, neturi jokio poveikio nagrinėjant kitus prašymus. Pagal Aprašo 41 punkto nuostatas, priimant sprendimą dėl išimčių taikymo arba leidimų suteikimo atsižvelgiama į tarptautines sankcijas nustatančiuose teisės aktuose nurodytus konkrečiai išimčiai ar leidimui būtinus kriterijus ir sąlygas ir įvertinama, ar prašymas bei jį pagrindžiantys dokumentai tuos kriterijus ir sąlygas atitinka.
FNTT informavo, kad ji, bendradarbiaudama su (duomenys neskelbtini), 2024 m. rugsėjo 3 d. nuotolinio susitikimo metu aptarė Prašyme nurodomą atvejį ir pasiūlė (duomenys neskelbtini) kreiptis į EK dėl nuomonės pateikimo. FNTT nurodė, kad gavusi EK nuomonę, ji pakartotinai vertins (duomenys neskelbtini) bendrovės prašymą. 2024 m. lapkričio 1 d. (duomenys neskelbtini) persiuntė FNTT EK nuomonę dėl sprendimą priimančios institucijos jurisdikcijos nurodytoje situacijoje, t. y kad klausimas turėtų patekti į Lietuvos nacionalinės kompetentingos institucijos sritį, nes prašoma panaikinti įšaldymą lėšoms, kurios yra įšaldytos Lietuvoje. EK savo nuomonėje atkreipė dėmesį į tai, kad pirma, reikalavimas į pinigines lėšas laikytinas „lėšomis“, kaip tai apibrėžta Reglamento Nr. 765/2006 1 (1) (a) straipsnyje, antra, toks susitarimas (sutartis) dėl reikalavimo teisės perleidimo į įšaldytas įmonės (duomenys neskelbtini) lėšas, jeigu jam nėra taikoma išlyga dėl „ankstesnio susitarimo“, pažeistų Reglamento Nr. 765/2006 nuostatas. EK nuomone, Susitarimas, sudaromas po įmonės (duomenys neskelbtini) įtraukimo į sankcionuotų asmenų sąrašą, neatitinka Reglamente Nr. 765/2006 nurodomos „ankstesnio susitarimo“ išlygos. EK vertinimu, toks Reglamento Nr. 765/2006 pažeidimas turėtų būti tiriamas toje jurisdikcijoje, kurioje yra įsteigtos Susitarimo šalys.
FNTT atkreipė dėmesį, kad pagal SESV 288 straipsnio 5 dalį ES institucijų rekomendacijos ir nuomonės neturi privalomosios galios. Tokiu būdu kartu su Prašymu pateikta EK pozicija nėra privaloma FNTT ar kitoms institucijoms ir laikytina kaip EK „amicus curiae“ nuomonė.
Atkreiptas pareiškėjos dėmesys į tai, kad vadovaujantis Reglamento Nr. 765/2006 bei Įstatymo nuostatomis, FNTT yra nacionalinė kompetentinga institucija ta apimtimi, kuria ji užtikrina tarptautinių finansinių sankcijų įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje. Į FNTT vertinimo ir sprendimų priėmimo kompetenciją nepatenka atvejai, kai kitoje ES valstybėje naryje įsteigtas ir veikiantis juridinis asmuo ketina sudaryti susitarimą su ne Lietuvoje, o kitoje šalyje, šiuo atveju (duomenys neskelbtini), įsteigtu juridiniu asmeniu, kuriam taikomos ES ribojamosios priemonės.
Įmonė teikė prašymus dėl leidimo sudaryti susitarimą dėl (duomenys neskelbtini) įmonės (duomenys neskelbtini) reikalavimo teisės į įšaldytas lėšas perleidimo. FNTT 2024 m. gegužės 10 d. ir 2024 m. rugpjūčio 7 d. raštais nurodė, kad Įmonės prašymas nepriskirtinas FNTT kompetencijai, nes licencijų (leidimų) išdavimas šiam sandoriui sudaryti tarp (duomenys neskelbtini) įmonės ir (duomenys neskelbtini) rezidento, kuriam taikomos Reglamento 765/2006 numatytos ribojančios priemonės galimai priklauso (duomenys neskelbtini) kompetentingų institucijų kompetencijai. EK nuomone, Prašymas turėtų būti nagrinėjamas Lietuvos nacionalinės kompetentingos institucijos. FNTT vertinimu, viena pateikta neprivaloma EK nuomonė nėra laikytina naujais duomenimis, kurie sudarytų pagrindą vertinti Prašymą kitaip, nei ankstesniuose FNTT raštuose (sprendimuose).
FNTT nuomone, tai, jog EK nuomonėje nurodomas svarstytinas Susitarimo vertinimas kaip atitinkančio „anksčiau sudaryto susitarimo“ išlygą, galėtų sudaryti prielaidą FNTT vertinti Prašymo dalį, susijusią su įšaldytų lėšų apimties keitimu, esant nacionalinės kompetentingos institucijos leidimui sudaryti Susitarimą. Atsižvelgus į tai, kad Papildomas susitarimas sudaromas tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Respublikoje įsteigtų ir veikiančių ūkio subjektų, todėl Reglamentas Nr. 765/2006 nėra taikomas Baltarusijoje, leidimo sudaryti Papildomą susitarimą vertinimas ir išdavimas priskirtinas (duomenys neskelbtini) nacionalinei kompetentingai institucijai, o prašymas dėl Lietuvoje įšaldytų lėšų panaikinimo, esant nacionalinės kompetentingos institucijos suteiktam leidimui sudaryti Papildomą susitarimą, būtų priskirtinas FNTT kompetencijai.
Sprendime FNTT dar atkreipė dėmesį į tai, kad, jos nuomone, Papildomo susitarimo modifikavimas, kuriuo būtų siekiama pakeisti vieną iš sandorio šalių ir taip pakeisti leidimą Papildomo susitarimo sudarymui išduodančios nacionalinės kompetentingos institucijos jurisdikciją, galėtų būti laikomas bandymu apeiti Reglamentu Nr. 765/2006 nustatytas ribojamąsias priemones.
Atsižvelgiant į išdėstytą, FNTT sprendė, jog yra pagrindas palikti Įmonės Prašymą nenagrinėtu, nes pagal VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punktą ji jau yra atsakiusi į Įmonės Prašymą.
FNTT vertinimu, Prašyme nėra pateikta naujų duomenų, kurie leistų abejoti ankstesnių FNTT atsakymų pagrįstumu, todėl FNTT sprendė, kad, vadovaujantis VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu, Prašymas paliekamas nenagrinėtas.
5.10. Įmonė, nesutikdama su FNTT Sprendimu, minėta, kreipėsi į teismą, prašydama jį panaikinti bei įpareigoti FNTT išnagrinėti Prašymą.
6. Kaip matyti iš bylos, atsakovė pareiškėjos Prašymą paliko nenagrinėtu vadovaujantis VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu.
7. VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad dėl to paties klausimo atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą.
8. LVAT 2016 m. gegužės 12 d. nutartyje, administracinėje byloje Nr. eA-598-438/2016, nurodė, kad VAĮ 14 straipsnio 3 dalies 3 punkte (po 2020 m. lapkričio 1 d. 11 straipsnio 3 dalies 3 punktas) yra įtvirtintas draudimas viešojo administravimo subjektui pradėti (inicijuoti) administracines procedūras bei priimti sprendimus, jeigu teismas arba jis pats jau yra priėmęs sprendimą tuo pačiu klausimu. Tokiais atvejais, antroji (pakartotinė) administracinė procedūra yra negalima ir negali būti vykdoma. Draudimas viešojo administravimo subjektui priimti sprendimą, jeigu teismas arba jis pats jau yra priėmęs sprendimą tuo pačiu klausimu, lemia, jog viešojo administravimo subjektui taip pat yra draudžiama pradėti bei vykdyti dvi administracines procedūras, kurių rezultate būtų priimti du galutiniai sprendimai tuo pačiu klausimu. Priešingu atveju, viešojo administravimo subjektas pažeidęs šį draudimą rizikuoja, kad vienas iš sprendimų, priimtų tokių procedūrų rezultate, bus neteisėtas, nes juo galimai bus pažeisti minėti VAĮ reikalavimai. Tokiais atvejais, kai dviejų administracinių procedūrų rezultate yra priimami du sprendimai, neteisėtu sprendimu paprastai turėtų būti pripažįstamas tas sprendimas, kuris yra priimamas po „pirmojo“ sprendimo priėmimo, nes priėmus „pirmąjį“ sprendimą, viešojo administravimo subjektui yra draudžiama inicijuoti ir vykdyti antrąją administracinę procedūrą bei priimti iš jos kylančius sprendimus.
Iš LVAT formuojamos praktikos taip pat matyti, kad draudimas vykdyti pakartotinę administracinę procedūrą netaikomas tais atvejais, kai asmens pakartotinis prašymas priimti sprendimą yra ne dėl to paties dalyko ir (ar) ne tuo pačiu pagrindu (žr., pvz., 2014 m. birželio 5 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A438-762/2014; 2014 m. gegužės 29 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A438-736/2014; 2012 m. sausio 16 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A756-37/2012).
9. Vertinant pareiškėjos pateiktus FNTT ankstesnius prašymus, t. y. 2024 m. balandžio 5 d. prašymą ir 2024 m. liepos 31 d. prašymą, bei Prašymą (2024 m. gruodžio 12 d.), matyti, kad Prašymas iš esmės yra pakartotinis ir tapatus anksčiau pateiktiems prašymas.
Pabrėžtina, kad visiškai sutampa pateikto Prašymo dalykas, t. y. tiek Prašymu, tiek ir ankstesniais prašymais (2024 m. balandžio 5 d. prašymu ir 2024 m. liepos 31 d. prašymu) pareiškėja iš esmės FNTT prašė išduoti jai leidimą (licenciją), leidžiantį sudaryti Papildomą susitarimą prie Sutarčių (t. y. 2020 m. birželio 15 d. ir 2021 m. vasario 1 d.) tarp jos ir (duomenys neskelbtini) bei iš Lietuvoje (duomenys neskelbtini) įšaldytų lėšų, esančių pas AB (duomenys neskelbtini), pervesti 342 923,80 Eur sumą į pareiškėjos banko sąskaitą.
Taip pat ko ne identiškai sutampa tiek pareiškėjos Prašymo, tiek jos anksčiau teiktų minėtų prašymų turinys, t. y. pagrindas. Pareiškėjos Prašyme iš esmės yra tik du punktai (t. y. 22 ir 23 punktai), kuriose pateikiama informacija nebuvo nurodyta ankstesniuose jos prašymuose.
Taigi, Prašymo 22 punkte nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) 2024 m. rugsėjo 24 d. elektroniniu paštu informavo pareiškėją, kad jos klausimas derinamas su kitomis Europos institucijomis, o 2024 m. spalio 17 d. elektroniniu laišku informavo pareiškėją, kad ji su Europos Komisija aiškinasi faktus ir kompetenciją bei nurodė, kad kai tik bus gautas Europos Komisijos atsakymas ir išsiaiškinta kompetencija, (duomenys neskelbtini) arba FNTT nedelsdama priims sprendimą dėl pirmiau minėto prašymo. O Prašymo 23 punkte nurodyta, kad 2024 m. lapkričio 27 d. elektroniniu laišku (duomenys neskelbtini) informavo pareiškėją, kad pagal Europos Komisijos pateiktą nuomonę, būtent Lietuvos kompetentinga institucija (t. y. FNTT) yra atsakinga už pareiškėjos prašymo išduoti leidimą dėl sąraše nurodyto (duomenys neskelbtini) reikalavimo į AB (duomenys neskelbtini) perleidimo nagrinėjimą ir sprendimo dėl jo priėmimą. Taip pat (duomenys neskelbtini) nurodė, kad atsižvelgiant į šį išaiškinimą, gavo FNTT patvirtinimą, jog ji atsižvelgs į šį Europos Komisijos vertinimą ir atsakys į naują pareiškėjos prašymą. Atsižvelgiant į tai, (duomenys neskelbtini) pasiūlė pareiškėjai pateikti FNTT naują prašymą išduoti leidimą Lietuvoje.
Kaip matyti, pareiškėja Prašymo 22-23 punktuose iš esmės nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gavo Europos Komisijos nuomonę, pagal kurią būtent Lietuvos kompetentinga institucija (t. y. FNTT) yra atsakinga už pareiškėjos prašymo išduoti leidimą nagrinėjimą ir sprendimo dėl jo priėmimo.
10. Iš skundžiamo Sprendimo matyti, kad FNTT pasisakė dėl (duomenys neskelbtini) atsiųstos Europos Komisijos pareigūno nuomonės. FNTT šią Europos Komisijos pareigūno nuomonę laikė kaip pašalinio asmens (ne bylos šalies) išreikštą nuomonę, neturinčią privalomosios galios. Tad FNTT vertinimu, viena pateikta neprivaloma Europos Komisijos pareigūno nuomonė nėra laikytina naujais duomenimis, kurie sudarytų pagrindą vertinti pareiškėjos Prašymą kitaip, nei ankstesniuose Tarnybos raštuose (sprendimuose), t. y. 2024 m. gegužės 10 d. rašte ir 2024 m. rugpjūčio 7 d. rašte. Todėl FNTT, vadovaudamasi VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu, pareiškėjos Prašymą paliko nenagrinėtu.
11. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sutinka su FNTT padaryta išvada, kad neprivaloma Europos Komisijos pareigūno nuomonė, juo labiau, kaip matyti iš bylos, kuri realiai yra neoficiali (neformali) ir darbinė (gauta tarpžinybiniais ryšių kanalais) (be to, pačioje nuomonėje nurodyta, kad tai neoficialus aiškinimas ir jis neturėtų būti laikomas oficialia Europos Komisijos pozicija), t. y. tik vieno Europos Komisijos pareigūno pateikta (išsakyta) elektroniniu paštu asmeninė nuomonė dėl ginčo, susijusio su finansinėmis sankcijomis, priskirtinumo, - negali būti laikoma pateiktais naujais duomenimis VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punkto taikymo prasme. Tai reiškia, kad FNTT visiškai pagrįstai pareiškėjos pateiktą Prašymą paliko nenagrinėtu VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punkto pagrindu.
12. Šiame kontekste pabrėžtina ir tai, kadangi FNTT pareiškėjos Prašymą paliko nenagrinėtą dėl to, kad jis yra pakartotinis (VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punktas), tad pareiškėja teismui turėjo teikti argumentus bei duomenis, jog tokia FNTT išvada yra padaryta nepagrįstai, t. y. kad pareiškėjos pateiktas Prašymas nėra tapatus anksčiau teiktiems prašymams (t. y. 2024 m. balandžio 5 d. prašymui ir 2024 m. liepos 31 d. prašymui). Tačiau vietoj to, kaip matyti iš skundo, pareiškėja iš esmės teikė argumentus ir savo poziciją, kurie yra susiję apskritai su klausimo dėl leidimo išdavimo nagrinėjimo priskirtinumu FNTT. Tačiau tokie argumentai, atsižvelgiant į šios bylos nagrinėjimo ribas, iš esmės yra neaktualūs ir teisėjų kolegija neprivalo dėl jų pasisakyti. Pareiškėjos pateiktame skunde argumentų, kad jos teiktas Prašymas FNTT nebuvo pakartotinis iš esmės nėra. Be to, pareiškėja visiškai be reikalo sureikšmina Europos Komisijos nuomonę, kuri, beje, minėta, net nėra Europos Komisijos nuomonė, o tik vieno jos pareigūno išreikšta asmeninė pozicija, kuri nėra nei neoficiali, nei privaloma.
Jeigu pareiškėja norėjo, kad teismas vertintų FNTT kompetenciją dėl prašomo leidimo išdavimo (t. y. ar FNTT įgaliota tokį prašymą spręsti), tai ji turėjo skųsti FNTT ankstesnius atsakymus, t. y. 2024 m. gegužės 10 d. raštą ar / ir 2024 m. rugpjūčio 7 d. raštą, kuriais buvo palikti pareiškėjos ankstesni prašymai nenagrinėti VAĮ 11 straipsnio 4 dalies pagrindu. Kadangi pareiškėja šių FNTT raštų neskundžia, tad jų patikra, tuo pačiu ir pasisakymas dėl FNTT kompetencijos nagrinėti pareiškėjos prašymą dėl atitinkamo leidimo išdavimo, nepatenka į šios bylos nagrinėjimo dalyką.
13. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad skundžiamas Sprendimas taip pat atitinka ir VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, be to, jį priėmė tam įgaliotas viešojo administravimo subjektas – FNTT.
14. Apibendrinant konstatuotina, kad skundžiamas FNTT Sprendimas iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, tad jį panaikinti nėra pagrindo.
Netenkinus pareiškėjos pagrindinio skundo reikalavimo dėl Sprendimo panaikinimo, negali būti patenkinamas ir išvestinis pareiškėjos reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
15. Taigi, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).
16. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą, įskaitant ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (to paties straipsnio 5 dalis).
17. Pareiškėjos skundas atmestas, t. y. sprendimas priimtas ne jos naudai, tad pareiškėja neturi teisės į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Tuo tarpu atsakovė įrodymų apie savo patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, tad jų atlyginimo klausimas nesvarstytinas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos (duomenys neskelbtini) skundą dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmus.