Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

2025-10-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-161-531/2025

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2025-06-25Utenos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2025-10-14Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-10-14
Bylos Nr.
1A-161-531/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-40726-2024-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Sigitas Bagdonavičius, Valdas Ciesiūnas, Marius Jankauskas
Nuteistasis
A. P., A. S., D. P.
Advokatai
Vytautas Kupcikevičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-161-531/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40726-2024-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.7.13; (S) 1.2.14.5.1; 1.2.18.3; 2.4.6.4.1
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. spalio 14 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Valdo Ciesiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Mariaus Jankausko,

sekretoriaujant Ritai Padvilikienei,dalyvaujant Gražinai Valinčienei,gynėjui advokatui Vytautui Kupcikevičiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. birželio 25 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį, jam paskiriant 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 dalimi ir A. P. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 mėnesiams.

Minėtu nuosprendžiu taip pat nuteisti A. S. ir D. P., tačiau jų atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. P. nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2024 m. spalio 5 d., 19 val. 04 min, „(duomenys neskelbtini)“, AB, priklausančiame bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrai kartu su D. P. ir A. S., D. P. apgaule – melagingai prisistačius teisėtu banko sąskaitos savininku L. K., neteisėtai panaudojus svetimą – banko „(duomenys neskelbtini)“, AB, L. K. vardu išduotą mokėjimo priemonę – banko mokėjimo kortelę ir išgryninus 1 000 Eur, iš kurių – 600 Eur D. P. perdavė A. P., o likusią – 400 Eur sumą pasiliko sau, ir taip A. P. savo naudai iš L. K. sąskaitos (duomenys neskelbtini) įgijo 600 Eur.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Nuteistasis A. P. pateiktu apeliaciniu skundu prašo pakeisti jam skirtą bausmę. Nurodo, kad turi neįgalią žmoną, ja rūpinasi.

Atsiliepimas

3. Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros (Ignalina) prokurorė Gražina Valinčienė atsiliepime į A. P. apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti. Nurodo, kad bylos duomenimis nustatyta, kad A. P. yra nevedęs. Teismo paskirta bausmė yra pagrįsta ir teisinga, individualizuota tinkamai, proporcinga A. P. padarytai nusikalstamai veikai ir nelaikytina per griežta, todėl ja bus pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai ir keisti skundžiamo nuosprendžio nėra jokio teisinio pagrindo.

Žemesnės instancijos teismas

4. Teismo posėdyje A. P. gynėjas advokatas V. Kupcikevičius prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl A. P. paskirtos bausmės

6. BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 3 metų. Pirmosios instancijos teismas už šio nusikaltimo padarymą A. P. skyrė 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta 1/3 dalimi ir A. P. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 mėnesiams.

Žemesnės instancijos teismas

7. Visų pirma, pažymėtina, kad pagal nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusią BK 27 straipsnio redakciją asmuo, padaręs nusikalstamą veiką būdamas teistas, teistumui neišnykus – nelaikomas recidyvistu, jeigu tokiu jis nebuvo pripažintas teismo. Kadangi A. P. teismo nuosprendžiu nėra pripažintas recidyvistu, taikyti jam BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę nėra pagrindo. Todėl skundžiamas nuosprendis, šioje dalyje keistinas BPK 328 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu, minėtą aplinkybę pašalinant. Tačiau, kolegijos vertinimu, tai nesudaro pagrindo švelninti nuteistajam paskirtą bausmę.

8. A. P. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą. Kaip teisingai nurodoma ir skundžiamame nuosprendyje, jis padarytas iš savanaudiškų paskatų. Nustatyta viena A. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi, bei viena sunkinanti – nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo padarymui. A. P. yra ne kartą teistas, tame tarpe ir už nusikaltimus nuosavybei (2 t., 77-94 b. l.). Aptariamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ar įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą (prieš tai jam paskirtą bausmę atliko 2022 m. liepos 2 d.). Taip pat A. P. yra baustas administracine tvarka (2 t., 107-110 b. l.), niekur nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje (2 t., 114-116 b. l.), gydytas (duomenys neskelbtini) (2 t., 134 b. l.). Nagrinėjamu atveju buvo atliktas A. P. psichikos būklės tyrimas. 2025 m. vasario 11 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad pateiktoje medžiagoje nėra duomenų apie A. P. esamą psichikos sutrikimą inkriminuojamos nusikalstamos veikos metu, todėl vien dėl (duomenys neskelbtini) nereikalinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (2 t., 145 b. l.).

9. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad šiuo atveju tik laisvės atėmimo bausme A. P. atžvilgiu galima pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Atsižvelgus į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, asmenybę, švelnesnės bausmės paskyrimas jam, neatitiktų sąžiningumo, protingumo bei teisingumo principų reikalavimų, neužtikrintų visuomenės intereso, kad asmenys, padarę nusikalstamas veikas, būtų nubausti teisingomis bausmėmis. Vien tai, kad jis teigia besirūpinantis neįgalia, kaip įvardina žmona, nors bylos duomenimis jis nėra susituokęs, minėtos teismo išvados nekeičia. Be kita ko, į bylą nėra pateikta jokių šią aplinkybę patvirtinančių duomenų. Taip pat pažymėtina ir tai, kad A. P. paskirtą 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę mažinant 1/3 dalimi, pažeidimų padaryta nebuvo.

10. Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimu netaikyti A. P. BK 75 straipsnio nuostatų bei neatidėti paskirtos bausmės vykdymo. Visos aukščiau išdėstytos aplinkybės rodo, kad nuteistasis yra linkęs nusikalsti, nesiekia taisytis, todėl nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo.

11. Nagrinėjamu atveju nei A. S., nei D. P. atžvilgiu apeliacinių skundų negauta, tačiau atsižvelgus į tai, kad jiems taip pat buvo taikyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte įtvirtinta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nors jie teismo nuosprendžiu, kaip to reikalauja BK 27 straipsnis, recidyvistais nepripažinti, skundžiamas nuosprendis keistinas ir dėl šių nuteistųjų, šią aplinkybę šalinant, kas be kita ko, sudaro pagrindą peržiūrėti jiems paskirtas bausmes.

Dėl A. S. paskirtos bausmės

12. Pirmosios instancijos teismas A. S. už BK 182 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo padarymą skyrė 60 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta 1/3 dalimi, jam paskiriant galutinę bausmę – areštą 40 parų. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas 6 mėnesiams, paskiriant jam intensyvią priežiūrą, nustatant, kad per vykdymo atidėjimo laiką A. S. nuo 22 val. iki 6 val. turi būti suderintoje su Lietuvos probacijos tarnyba gyvenamojoje vietoje.

13. A. S. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą. Kaip teisingai nurodoma ir skundžiamame nuosprendyje, jis padarytas iš savanaudiškų paskatų. Nustatyta viena A. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi, bei viena sunkinanti – nusikaltimą padarę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo padarymui. A. S. prieš tai teistas (2 t., 151-157 b. l.). Aptariamą nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį ar įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą. Jis administracine tvarka nebaustas (2 t., 167 b. l.), niekur nedirba, tačiau registruojasi Užimtumo tarnyboje (2 t., 170-173 b. l.).

14. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad tik pirmosios instancijos teismo A. S. parinkta ir paskirta bausme įmanoma pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmės tikslus. Jos keisti apeliacinės instancijos teismas neturi priežasčių, ji adekvati ir proporcinga padarytam nusikaltimui. Pažeidimų paskirtą bausmę mažinant 1/3 dalimi nenustatyta. Taip pat nėra pagrindo keisti A. S. nuspręsto taikyti bausmės vykdymo atidėjimo termino bei sąlygų.

Dėl D. P. paskirtos bausmės

15. Pirmosios instancijos teismas D. P. už BK 182 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą skyrė – 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o už BK 215 straipsnio 1 dalyje – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir D. P. paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 dalimi ir D. P. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 mėnesiams.

16. D. P. padarė du tyčinius baigtus nusikaltimus, iš kurių vienas priskiriamas nesunkių, o kitas apysunkių nusikaltimų kategorijoms. Nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl to gailisi, ir viena atsakomybę sunkinanti – nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jų padarymui. D. P. yra ne kartą teistas (2 t., 7-20 b. l.), tame tarpe ir už nusikaltimus nuosavybei, tačiau, priešingai nei nurodoma skundžiamame nuosprendyje, jo teistumas jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo metu jau buvo išnykęs, taigi, jis net negalėtų būti pripažįstamas recidyvistu. Jis yra baustas administracine tvarka (2 t., 36 b. l.), niekur nedirba, tačiau registruojasi Užimtumo tarnyboje (2 t., 39-41 b. l.), įrašytas į priklausomybės ligų ir psichiatrinio kabineto įskaitą, gydytas (duomenys neskelbtini) (2 t., 53, 58 b. l.). Nagrinėjamu atveju buvo atliktas D. P. psichikos būklės tyrimas. 2025 m. sausio 21 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad psichikos sutrikimai nedaro įtakos suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos metu - 2024 m. spalio 4 d. ir 2024 m. spalio 5 d., todėl jam nereikalinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (2 t., 69 b. l.).

17. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad D. P. atžvilgiu BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmės tikslus įmanoma pasiekti už padarytus nusikaltimus jam skyrus tik laisvės atėmimo bausmes. Jų keisti, įvertinus D. P. padarytų nusikaltimų pobūdį, jo asmenybę, nėra objektyvių priežasčių. Pažeidimų bendrinant paskirtas bausmes ir subendrintą mažinant 1/3 dalimi, nenustatyta. D. P. paskirta galutinė bausmė nėra per griežta ir dėl to neteisinga.

18. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimu netaikyti D. P. BK 75 straipsnio nuostatų bei neatidėti paskirtos bausmės vykdymo. Visos aukščiau išdėstytos aplinkybės rodo, kad nuteistasis yra linkęs nusikalsti, nesiekia taisytis, todėl nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo.

Dėl proceso išlaidų

19. 2025 m. rugsėjo 22 d. Panevėžio apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad baudžiamojoje byloje antrinę teisinę pagalbą A. P. teikė advokatas V. Kupcikevičius ir jo gynybos išlaidos sudaro 150 Eur, kurias prašoma priteisti valstybės naudai (3 t., 95-97 b. l.). Nagrinėjamu atveju įvertinus tai, kad A. P. skundas tenkinamas iš dalies, jis niekur nedirba, turės atlikti 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę bei atlyginti žalą nukentėjusiajam, teisėjų kolegija sprendžia, kad prašymas išieškoti valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, yra nepagrįstas, todėl netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pakeisti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. birželio 25 d. nuosprendį:

Pašalinti A. P. atsakomybę sunkinančią aplinkybę - kad jis veiką padarė būdamas recidyvistas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Pašalinti A. S. atsakomybę sunkinančią aplinkybę - kad jis veiką padarė būdamas recidyvistas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Pašalinti D. P. atsakomybę sunkinančią aplinkybę - kad jis veiką padarė būdamas recidyvistas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš A. P. nepriteisti.

Teisėjai Sigitas BagdonavičiusValdas CiesiūnasMarius Jankauskas