Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės M. V. ieškinį atsakovui Z. T. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo, trečiasis asmuo UAB ,,4finance“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė su kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti jos ir atsakovo santuoką, sudarytą 2012 m. kovo 16 d. Tbilisyje, įregistruotą 2012 m. balandžio 27 d. Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 1038, dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo šalims palikti esamas pavardes, prievoles UAB ,,4finance“ po santuokos nutraukimo pripažinti asmeninėmis ieškovės prievolėmis bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog atsakovas dažnai išvykdavo iš namų, nenurodydamas, kur išvyksta po kelias paras, ieškovės manymu, jis galėjo būti jai neištikimas. Be to, ieškovei nuolat tekdavo išlaikyti atsakovą. Gyvenant santuokoje taip pat išaiškėjo šalių interesų, pomėgių ir ypač charakterių skirtumai. Dėl charakterių skirtumų, dėl skirtingų požiūrių į šeimyninį gyvenimą ir jo perspektyvas, tarpusavio santykius šeimoje, ši santuoka yra faktiškai iširusi. Ieškovė su atsakovu santuokinio gyvenimo nebegyvena ir nebeveda bendro ūkio jau daugiau nei 2 metus. Santuoka yra formali ir tikrai nėra tikimybės, kad vėl šalys pradės gyventi kartu, kaip sutuoktiniai. Sutuoktiniai aktyviais veiksmais nedėjo pakankamų pastangų puoselėti santuoką, todėl prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Prašė neskirti termino susitaikyti. Nurodė, kad ieškovė turi skolinių įsipareigojimų kreditoriui UAB „4finance“ pagal 2014 m. spalio 5 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. 875702001, skolos likutis 287,72 Eur, bei pagal 2014 m. lapkričio 5 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. 9826792001, skolos likutis 201,10 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad kreditai buvo paimti šalims jau nebevedant bendro ūkio ir panaudoti ieškovės poreikiams tenkinti, prašė po santuokos nutraukimo pripažinti ieškovės asmeninėmis prievolėmis. Apie atsakovo turimus finansinius įsipareigojimus ieškovei nėra žinoma (b. l. 1-4).

Teismo posėdyje ieškovės atstovas palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais bei argumentais, prašė ieškinį patenkinti.

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, viešo paskelbimo būdu (b. l. 58), tačiau atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2, 3 dalyse nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas; preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. CK 3.61 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės; teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Sutuoktinio kaltės samprata, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, yra savita; sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas; atsižvelgiant į CK 3.26-3.30, 3.56-36 straipsniuose ir kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinių pareigų turinį, esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasme laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Santuokos nutraukimui dėl sutuoktinio kaltės teisinį pagrindą turi sutuoktinio pareigų, nustatytų CK trečioje knygoje, pažeidimo faktas, o ne apskritai visų jam, kaip asmeniui, tenkančių pareigų pažeidimas. Sutuoktinių viena iš pareigų yra vienas kitą remti (CK 3.27 straipsnio 1dalis). Jie privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgti į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo.

Ieškovė teigia, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nors atsakovas išvykdavo iš namų kelioms paroms ir galimai buvo jai neištikimas, tačiau santuokoje išaiškėjo šalių interesų, pomėgių ir ypač charakterių skirtumai. Todėl bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Ieškovės atstovas teismo posėdyje patvirtino, jog šalių santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes šalių santuoka iširo dėl skirtingų charakterių nesuderinamumo, išryškėjusių skirtingų požiūrių į daugelį svarbių ir bendram santuokiniam gyvenimui reikšmingų dalykų, nuolatinių konfliktų bei tarpusavio supratimo ir tolerancijos stokos. Jie kartu jau daugiau nei metus negyvena santuokinio gyvenimo ir neveda bendro ūkio. Teismas, atsižvelgdamas į šias priežastis, bei į tai, jog sutuoktiniai negyvena santuokinio gyvenimo daugiau nei metus, konstatuoja, jog ieškovės ir atsakovo santuoka jau yra faktiškai iširusi ir ji nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.61 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė išlaikymo sau iš sutuoktinio neprašė, todėl sprendžiant klausimą dėl santuokos nutraukimo, šis klausimas plačiau neaptariamas.

Ieškovei po santuokos nutraukimo jos pageidavimu paliktina santuokos metu turėta pavardė- ,,V.“, atsakovui - ,,T.“ ( CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

Šalys santuokoje neįgijo nei bendro, nei asmeninio nekilnojamojo turto (b. l. 8, 9). VĮ ,,Regitra“ duomenys patvirtina, jog šalių vardu nėra registruotų transporto priemonių (b. l. 10, 11). Byloje nėra duomenų apie šalių turimus kreditorius (b. l. 15-18), todėl sprendžiant klausimą dėl šalių santuokos nutraukimo, nepasisakoma dėl turto ir prievolių padalinimo.

Dėl finansinių įsipareigojimų kreditoriams

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog šalims esant santuokoje, ieškovės vardu buvo prisiimti finansiniai įsipareigojimai UAB ,,4finance“ pagal 2014 m. spalio 5 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. 875702001, skolos likutis 287,72 Eur (b. l. 12-21), bei pagal 2014 m. lapkričio 5 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. 9826792001, skolos likutis 201,10 Eur (b. l. 22-26). Ieškovė ieškinyje prašė įsipareigojimus kreditoriui, pripažinti jos asmeninėmis prievolėmis. Kreditorius dėl tokių finansinių įsipareigojimų vykdymo po santuokos nutraukimo prieštaravimų nepateikė.

Sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles (CK trečiosios knygos VII skyrius). Asmenines prievoles sutuoktiniai įgyja ir atsako pagal jas savarankiškai. Bendrosios prievolės – tos, kurios turi būti vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnis).

CK 3.109 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas tik vienas atvejis, kada sutuoktiniai atsako solidariai - kai sandoris yra būtinas išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą (CK 3.109 straipsnio 2 dalis).

Teisiškai yra nereikšmingos aplinkybės, kad pagal ieškovės sudarytą paskolos sutartį gautos lėšos nebuvo panaudotos (ar buvo panaudotos) šeimos interesams, šeimos poreikiams tenkinti, nes pagrindinis skirtumas, leidžiantis apriboti CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1-5 punktuose nurodytas prievoles nuo 6 punkte įvardytų solidariųjų prievolių yra tas, kad solidariųjų prievolių atveju neturi reikšmės nei sandorio sudarymo tikslai, nei iš tokio sandorio gautų lėšų ar turto panaudojimas šeimos interesais. Remiantis CK 3.109 straipsnio nuostatomis, prievolės prigimtį plačiąja prasme- bendra ši prievolė ar asmeninė – lemia būtent kito sutuoktinio sutikimo konkrečiam sandoriui sudaryti turėjimas. Pasak ieškovės, ji Vartojimo kredito sutartis sudarė tuo metu, kai su atsakovu jau kartu nebegyveno ir nevedė bendro ūkio, o gautos lėšos buvo panaudotos jos asmeniniams poreikiams tenkinti. Kadangi šalys kreditorinių įsipareigojimų prisiėmimo metu jau negyveno kaip šeima, tai pasiskolintos lėšos nebuvo panaudotos šeimos poreikiams tenkinti, todėl yra visos sąlygos ieškovės prievoles UAB ,,4finance“ po santuokos nutraukimo pripažinti ieškovės asmeninėmis prievolėmis. Teismas neturi duomenų apie atsakovo turimus kreditorius (b. l. 50-52).

Dėl nepilnamečių vaikų

Bylos duomenimis nustatyta, kad santuokoje šalys vaikų nesusilaukė, todėl nespręstini klausimai, susiję su nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymu bei išlaikymo priteisimu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 31 Eur žyminio mokesčio (b. l. 5) ir 430 Eur už UAB „FACTUM VILNIUS“ suteiktas teisines paslaugas (b. l. 32, 33).

Pagal CPK 79 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6, 9 punktai). Kasacinio teismas formuoja praktiką, kad joks kitas asmuo, jei jis nepatenka į CPK nustatytą asmenų ratą, negali atstovauti civiliniame procese pagal pavedimą, nes civiliniam procesui tinkamai vesti ir teikti asmeniui kvalifikuotą teisinę pagalbą reikalingos aukšto lygio teisės žinios, kurias gali užtikrinti advokatai ir jų padėjėjai, kurių teisinė kvalifikacija nustatoma įstatymo nustatyta tvarka. Įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Kitokios patirtos atstovavimo išlaidos civiliniame procese negali būti priteistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015; 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-334-687). Ieškovė prašo priteisti 430 Eur už UAB „FACTUM VILNIUS“ suteiktas paslaugas (procesinių dokumentų parengimą). Ieškovė nepateikė teismui duomenų, kad šias paslaugas suteikė advokatas ar advokato padėjėjas, todėl jai negali būti priteistas išlaidų, kurias ji patyrė dėl teisinių paslaugų įmonės jai teiktų paslaugų, atlyginimas. Būtinomis ir pagrįstomis išlaidomis, priklausomai nuo konkrečių byloje įrodytų aplinkybių, galėtų būti pripažintos bylai būtinų dokumentų gavimo, kelionės ir panašios išlaidos, tačiau ne atstovavimo išlaidos, kurios yra tiesiogiai aptartos CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte. Dėl to prašomos priteisti išlaidos nepripažintinos bylinėjimosi išlaidomis CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkto prasme. Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, netenkinamas prašymas priteisti 430 Eur išlaidų už procesinių dokumentų rengimą. Taigi ieškovės reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų tenkintinas iš dalies, ir iš atsakovo ieškovei priteistina tik 31 Eur jos sumokėto žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovės M. V., a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo Z. T., gim. 1988 m. vasario 15 d., santuoką, sudarytą 2012 m. kovo 16 d. Tbilisyje, Gruzijoje, 2012 m. balandžio 27 d. registruotą Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 1038, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Ieškovei M. V. palikti santuokoje turėtą pavardę – ,,V.“, atsakovui Z. T. - ,,T.“.

Prievoles UAB ,,4finance“ pagal 2014 m. spalio 5 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. 875702001 bei pagal 2014 m. lapkričio 5 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. 9826792001 po santuokos nutraukimo pripažinti ieškovės M. V., a. k. (duomenys neskelbtini), asmeninėmis prievolėmis.

Priteisti iš atsakovo Z. T., gim. 1988 m. vasario 15 d., ieškovei M. V., a. k. (duomenys neskelbtini), 31 Eur (trisdešimt vieną eurą) jos turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.