- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-01-19
- Bylos Nr.
- 1-109-899/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-41-1-00611-2014-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Bronius Vinciūnas
- Kaltinamasis
- L. P.
- Nukentėjusysis
- M. G.
- Advokatai
- Doloresa Sitnikienė, Irina Petkienė
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.10.1Bausmių bendrinimas jas apimant (BK 63 str. 1, 2, 5 d.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.4.6.8Nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų (BK 138 str. 2 d. 8 p.)
- 1.2.26.2.1Viešosios tvarkos pažeidimas – nusikaltimas (BK 284 str. 1 d.)
- 2.1.15Nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimas
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, nevedęs, įgijęs vidurinį išsilavinimą, gyv. Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), deklaruojama gyvenamoji vieta Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), neteistas, du kartus atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 284 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. P. 2014-04-19 apie 4.36 val. Šiauliuose, viešoje vietoje – naktiniame klube HAPPY MOSQUITO, esančiame Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu, kitų aplinkinių žmonių akivaizdoje, niekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, suduodamas vieną smūgį į veidą nukentėjusiajam M. G., padarė jam nosies kaulų lūžį, muštinę žaizdą nosies nugarėlėje, poodinę kraujosruvą nosies nugarėlėje pereinančią į abiejų akių vokus, odos nubrozdinimus dešinėje pakaušio pusėje, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies kaulų lūžio M. G. sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Be to, L. P. 2014-04-19 apie 4.36 val. Šiauliuose, viešoje vietoje – naktiniame klube HAPPY MOSQUITO, esančiame Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), dėl chuliganiškų paskatų suduodamas vieną smūgį į veidą nukentėjusiajam M. G., padarė jam nosies kaulų lūžį, muštinę žaizdą nosies nugarėlėje, poodinę kraujosruvą nosies nugarėlėje pereinančią į abiejų akių vokus, odos nubrozdinimus dešinėje pakaušio pusėje, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies kaulų lūžio M. G. sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.
Kaltinamasis L. P. teisiamojo posėdžio metu pagal jam pareikštus kaltinimus kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad klube HAPPY MOSQUITO apie 4.30 val. stovėjo prie baro ir prie jo priėjo du nepažįstami vaikinai, pradėjo nemandagiai klausinėti „kas aš toks, kodėl čia esu, kodėl jų vietoje“. Norėjo, kad paliktų vietą, jam buvo nesuprantamas reikalavimas nueiti. Ignoravo jo pasakymus. M. G. įsižeidė. Konfliktą matė jo (L. P.) draugas, kuris pamatė, kad nedraugiški vaikinai prie jo, jiems sakė „palikit žmogų ramybėje“. M. draugas nuėjo, toliau atsistojo. Pats M. ignoravo, jis jam (L. P.) sudavė per rankas, apsipylė gėrimu, kurį laikė rankose. Jo paklausė „ar matai ką padarei“, jis tikrai matė ką padarė, neatsiprašė. Po to nuėjo šnekėtis su draugu, pats stovėjo prie baro, šiek tiek „užmesdavo į juos akį“, o jie akivaizdžiai jį stebėjo ir juokėsi, apkalbinėjo. Neužilgo po 2 ar 7 minučių Mantas vėl grįžo prie jo, paklausė, ar pažįsta kažkokį asmenį, kurio šiai dienai vardo negali pasakyti, sako „gerai, susipažinsi“. Matė, kad M. draugas stovėjo toliau ir stebėjo. Sakė, kad su juo (L. P.) susidoros ir jam geruoju nesibaigs. M. G. buvo priėjęs arti, kvėpavo jam į veidą, kelis kartus rankas padėjo ant pečių. Pats buvo išsigandęs, M. G. čiupo jį už rankos, pamatė jo kitą ranką, suspaustą kumštį. Išsigando, atsitraukė ir sudavė vieną smūgį į veidą. Nuėjo, pasiėmė striukę, jį pasitiko apsaugos darbuotojai, iš karto pripažino kaltę, sulaukė policijos pareigūnų ir vyko į policijos komisariatą. Laikas, vieta, data kaltinime teisingai nurodyti. Kitų asmenų buvo, į jų reakciją neatkreipė dėmesio, nes bandė pasišalinti. Pripažįsta viešosios tvarkos sutrikdymą. Dėl smūgio sudavimo pripažįsta. Pasekmes dėl smūgio pripažįsta. Nepripažįsta, kad elgėsi iš chuliganiškų paskatų. Mano, kad chuliganiškai elgėsi M. G.. Situacija jį (L. P.) privertė taip pasielgti. Po to pagalvojo, kad galėjo kreiptis į apsaugos darbuotojus. Nepateisina savo elgesio. Jei būtų kur nors arčiau stovėję apsaugos darbuotojai, gal būtų kreipęsis į juos. Negalvojo, kad konfliktas tęsis. Buvo išgėręs du – tris kokteilius. Jei būtų buvęs blaivus, gal būtų protingiau pasielgęs. Yra neteistas, du kartus atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, paskutinį kartą prieš tris, gal keturis metus. Prašo pripažinti, kad jo poelgiui įtakos turėjo nukentėjusiojo provokuojantis elgesys, savo kaltę pripažįsta. Pripažįsta, kad buvo nustatytas 1,7 promilių girtumas. Nukentėjusysis grasino su juo susidoroti, pats išsigando, suveikė savisaugos instinktai. Kuomet apklausė pirmą kartą policijos nuovadoje, buvo parą laiko nemiegojęs, išsigandęs, buvo daug minčių, nusimatė kelionė, pasakė bendrai, kaltę pripažino. Buvo pasakęs, kad „net neatsiprašė“. Parodymus antrą kartą davė teisingesnius, tai lėmė pareikšti kaltinimai. Galvojo, kad žmogus, kuris jį užsipuolė, prisiims ir savo kaltę. Skambino atsiprašyti, bet jis paklausė „kiek vertini teistumo neturėjimą“. M. G. pats visus kartus klube pats priėjo prie jo, prie jo nei karto nepriėjo. Ieškinį ligonių kasai atlygino. Dėl nukentėjusiojo ieškinio iš dalies sutinka, nes žala gal ir padaryta. Nesutinka su suma. Mano, kad protinga suma būtų 2 000 Lt. Nukentėjusiajam skambino atsiprašyti. Atsiprašo nukentėjusiojo, gailisi dėl įvykusio.
Nukentėjusysis M. G. teisme parodė, kad į klubą atėjo su draugais keturiese: trys vaikinai ir viena mergina. Klube išsiskirstė kas kur. Ilgą laiką buvo prie baro, sutiko kitus draugus, šalia stovėjo L. P. ir pats jį užkalbino. L. P. nebuvo pažįstamas. Kaip užkalbino, negali pasakyti. Toliau pamena, kad prabudo reanimacijoje. L. P. po įvykio skambino, atsiprašė, aiškino, kad abu yra kalti. Kalbėjo, kad gal išsiskirs gražiuoju. Kalbėjo apie žalą, L. P. ją įvertino 2 000 Lt. Paties manymu, sveikata brangiai kainuoja. Vienas iš jo draugų matė, kad jis bendravo su L., jis buvo netoli, 2 m atstumu, jis tik pamatė, kad M. G. guli. Visi įvykio nematė, tik pasekmes. Draugai sakė, kad jie kalbėjosi. Draugas šiaulietis, bet gyvena kitame mieste. Nežino kodėl buvo sumuštas, gal buvo ne taip suprastas. Įvykio metu vartojo alkoholį. L. P. nebuvo agresyvus, nieko tokio nebuvo. Gėrimą gal išpylė, bet netyčia, greičiausiai nepastebėjo. Jei būtų padaręs netyčia ir tai pamatęs, būtų atsiprašęs, atsimintų jei taip būtų buvę. Klube garsi muzika, kad susišnekėti turi šaukti, tai būna prisitrauki žmogų ir bendrauji. Mano, kad L. P. gal ne taip jį suprato, todėl viskas ir prasidėjo. Provokuojančių veiksmų neatliko, galėjo būti nesuprastas. Kumščių negniaužė. Su filmuota medžiaga susipažinęs. Rankų nekilnojo, tik tas momentas, kad asmenį prisitraukė arčiau. Detalių nepamena. Jį apklausė ligoninėje, gulėjo būdamas šoke. Paskui pas tyrėją žiūrėjo vaizdo įrašą, klausė dėl ko įvyko, kaip prasidėjo. Dėl ko taip įvyko, esmės nepasakė, nes nežino. Kai kurias detales prisimena. L. P. negrasino, tik jį prisitraukė arčiau, toliau eigos nepamena, nes atsidūrė reanimacijoje. Ieškinį palaiko pilnai. Pagrindinis dalykas - buvo sutrikdyta jo darbo veikla. Turi randą, pakeista nosies forma. Dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ eksperto vadybininku, bendrauja su užsienio klientais. Parodoje Olandijoje dalyvavo, nes jau buvo pasveikęs. Ligoninėje gulėjo nuo balandžio 19 d. iki balandžio 23 d. Fizinis skausmas juntamas iki šios dienos, skauda galvą, nes griūdamas trenkėsi į grindis. Vaistus vartojo nuo skausmo iki dviejų savaičių. Sužalojimai matomi ir dabar. Mėlynės buvo matomos gal 10 dienų. Į darbą ėjo, bet nerodė biuletenio. Dėl biuletenio kreipėsi. Darbe buvo nemalonu, visiems buvo keista, kas kaip ir už ką įvyko. Nuotaikos buvo ne kokios. Skaudėjo nosį, galvą. Dėl traumos patyrė pažeminimą, bendravimo sumažėjimą. Olandijoje vyksta tarptautinė paroda kas keturi metai, jai ruošiasi metus laiko, buvo atsakingas už proceso organizavimą. Stendų paruošimas, kelionės detalaus plano ruošimas, dėl įvykio jam reikėjo prašyti kolegų pagalbos, nes buvo terminai, datos. Darbai savaitei nusikėlė. Antrą ar pirmą Velykų dieną išsiprašė iš ligoninės, kad išleistų pabūti su namiškiais. Nemano, kad įvykio metu padarė kažką provokuojančio.
Liudytojas K. M. teisme parodė, kad L. P. - draugas. M. G. matytas, bet nepažįstamas, konfliktų su juo nėra. Buvo su L. prie baro, nusipirko kokteilių. Pats nuėjo šokti, o L. liko prie baro. Pamatęs, kad prie L. priėjo nedraugiškai nusiteikę vaikinai, pribėgo, sakė „ko čia kabinatės”. Vienas pasitraukė, kitas – nukentėjusysis M. pasiliko. Jis prie L. kabinėjosi, lindo. Tuo metu pats šoko. Nukentėjusysis kažką aiškino, sutrenkė L. per rankas, išpylė gėrimą ir nuėjo. Po penkių minučių jis grįžo, norėjo griebti L. už rankos ir L. smūgiavo. Nukentėjusysis L. išpylė gėrimą, sunku pasakyti, ar tai padarė tyčia, ar ne. Galėjo būti netyčia arba L.buvo protingesnis ir pasitraukė. Buvo nuo jų 2 m atstumu. Manto draugas buvo ne vienas. Nežino, ar Manto draugas matė išpylimą. Stengėsi žiūrėti į L.. Alkoholinių kokteilių vartojo tris- keturis. Pamena, kad M. buvo užsimojęs. Girdėjo žodį „eik nuo baro”, M. draugas kažką „putojo”, po to M. draugas pasitraukė. Po smūgio dingo muzika, pasigirdo klyksmai, kilo sumaištis. M. nugriuvęs. L. pasielgė negražiai, bet jį išprovokavo. Situacija buvo pavojinga. M. darė judesius. Kiek gėrė jo draugas, nestebėjo.
Liudytojas L. J. teisme parodė, kad kaltinamasis matytas, santykiai su juo neutralūs. M. G. gerai pažįstamas. Su M. prie baro gėrė ir M. pradėjo kalbėtis su nepažįstamu žmogumi. Pats buvo 3 metrų atstumu ir jų pokalbio negirdėjo. Jie kalbėjo ir kaltinamasis kumščiu trenkė M.. Galbūt įvyko koks apsižodžiavimas. Jų bendravimas iki smūgio vyko 2 minutes. Nežino, ar bendravimas buvo su tarpais. Priėjęs prie jų nebuvo. K. M. nepažįsta. Nieko prieš juos neturėjo. M. sutiko klube. Atėjo ne su juo. Abejoja, ar M. būtų grasinęs, nes jis yra ramus žmogus. Pats to negirdėjo. Jokių kitų nesusipratimų nebuvo. Kad kas nors išpiltų gėrimą, nematė. M. tą vakarą buvo ramus, kaip visuomet. Jie abu paprastai šnekučiavosi. Prieš smūgius niekas niekam nesakė ramintis. Po smūgio pribėgo prie M., dingo muzika, iškvietė greitąją pagalbą ir visus išvarė. Kaltinamasis po smūgio bėgo lauk. Prieš įvykį stovėjo 3 m prieš Mantą. M. stovėjo. Negali pasakyti tiksliai, ar kitas asmuo vaikščiojo ar stovėjo. M. kalbėjo draugiškai.
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, nukentėjusiojo M. G., liudytojų K. M., L. J. teisme duotų parodymų, L. P. kaltę įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme ištirti įrodymai:
- 2014-04-20 gautas M. G. protokolas-pareiškimas, kuriame jis nurodė apie jo atžvilgiu panaudotą fizinį smurtą (3 b. l.);
- 2014-04-24 daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad pateikta kompaktinė plokštelė su filmuotu vaizdo įrašu (21 b. l.);
- 2014-05-07 daiktų apžiūros protokole užfiksuota pateiktos kompaktinės plokštelės su vaizdo įrašu apžiūra, kuriame matomas smūgio sudavimo faktas (22-23 b. l.);
- specialisto išvada Nr. G 572/14(04), kurioje nurodyta, kad M. G. padaryti sužalojimai: nosies kaulų lūžis, muštinė žaizda nosies nugarėlėje, poodinė kraujosruva nosies nugarėlėje pereinanti į abiejų akių vokus, odos nubrozdinimas dešinėje pakaušio pusėje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimai padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasekoje kitais bukais daiktais paviršiais paveikus galvą ir veidą. Odos nubrozdinimas dešinėje pakaušio pusėje galėjo gautis griūvant po gauto smūgio ir pakaušio sritimu kontaktuojant su buku kietu paviršiumi. Kiti sužalojimai griuviminei traumai nebūdingi. M. G. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulo lūžimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (14-15 b. l.)
Motyvuojamoji dalis
LR BK 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Kvalifikuojant veiką pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį, neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą pagal LR BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nors šis LR BK straipsnis ima apsaugon tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sukeliamas fizinis skausmas, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma LR BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė (kasacinės nutartys Nr. 2K-142/2008, 2K-417/2008, 2K-293/2009, 2K-272/2010, 2K-286/2011, Nr. 2K-181/2012 ir kt.).
Teismas įvertino teisiamojo posėdžio metu išnagrinėtus įrodymus ir nustatė, kad L. P. 2014-04-19 apie 4.36 val. Šiauliuose, viešoje vietoje – naktiniame klube HAPPY MOSQUITO, esančiame Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu, kitų aplinkinių žmonių akivaizdoje, niekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, suduodamas vieną smūgį į veidą nukentėjusiajam M. G., padarė jam nosies kaulų lūžį, muštinę žaizdą nosies nugarėlėje, poodinę kraujosruvą nosies nugarėlėje pereinančią į abiejų akių vokus, odos nubrozdinimus dešinėje pakaušio pusėje, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies kaulų lūžio M. G. sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Šias aplinkybes patvirtina kaltinamojo L. P. visiškas prisipažinimas, nukentėjusiojo M. G. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai apie kaltinamojo prieš jį panaudotą fizinį smurtą bei kiti teisiamajame posėdyje ištirti rašytiniai įrodymai - įvykio vietos apžiūros protokolas, specialisto išvada, liudytojų K. M., L. J. duoti parodymai bei kiti įrodymai.
Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis, kad demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Visuomenės rimties sutrikdymu laikomi veiksmai, dėl kurių aplinkiniai asmenys pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, tokiais veiksmais siekiant nukentėjusįjį pažeminti, išgąsdinti, šokiruoti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamasis viešoje vietoje smurtavo prieš M. G. kitų asmenų akivaizdoje, į įvykį sureagavo apsaugos darbuotojai, buvo iškviesti policijos pareigūnai.
Remdamasis minėtų įrodymų visuma, teismas pripažįsta, kad L. P. veikos padarymo aplinkybės atitinka visus būtinus LR BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos sudėties objektyviuosius požymius. Subjektyvioji L. P. veiksmų pusė, atsižvelgus į jo veiksmų pobūdį, padarymo vietą ir sąlygas, pasireiškė tiesiogine tyčia, nes darydamas baudžiamajame įstatyme uždraustus veiksmus kaltinamasis suprato pavojingą savo veiksmų pobūdį, t. y. suvokė, jog viešoje vietoje be jokios rimtos priežasties smurtaudamas M. G. atžvilgiu, tuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams asmenims ir aplinkai, numatė, jog dėl tokių jų veiksmų atsiras baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, t. y. sutriks visuomenės rimtis ir tvarka, bei to norėjo. K. L. P. veika, nustačius visus būtinus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, teisingai kvalifikuota kaip viešosios tvarkos pažeidimo nusikaltimas, numatytas LR BK 284 straipsnio 1 dalyje.
Be to, teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamojo L. P. kaltė tyčia nesunkiai sutrikdžius nukentėjusiojo M. G. sveikatą yra įrodyta. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad L. P. 2014-04-19 apie 4.36 val. Šiauliuose, viešoje vietoje – naktiniame klube HAPPY MOSQUITO, esančiame Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) dėl chuliganiškų paskatų suduodamas vieną smūgį į veidą nukentėjusiajam M. G., padarė jam nosies kaulų lūžį, muštinę žaizdą nosies nugarėlėje, poodinę kraujosruvą nosies nugarėlėje pereinančią į abiejų akių vokus, odos nubrozdinimus dešinėje pakaušio pusėje, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies kaulų lūžio M. G. sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. Sveikatos sutrikdymus patvirtina byloje esanti specialisto išvada Nr. G 572/14(04), kurioje nurodyta, kad M. G. padaryti sužalojimai: nosies kaulų lūžis, muštinė žaizda nosies nugarėlėje, poodinė kraujosruva nosies nugarėlėje pereinanti į abiejų akių vokus, odos nubrozdinimas dešinėje pakaušio pusėje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimai padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasekoje kitais bukais daiktais paviršiais paveikus galvą ir veidą. Odos nubrozdinimas dešinėje pakaušio pusėje galėjo gautis griūvant po gauto smūgio ir pakaušio sriti kontaktuojant su buku kietu paviršiumi. Kiti sužalojimai griuviminei traumai nebūdingi. M. G. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulo lūžimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (14-15 b. l.). Nuoseklūs, pakankamai detalizuoti kaltinamojo L. P., nukentėjusiojo M. G. duoti parodymai bei byloje esantys kiti ištirti įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad kaltinamasis L. P. įvykio metu dėl chuliganiškų paskatų sužalojo M. G.. Nustatyta, kad L. P. sužalojo M. G. suduodamas vieną smūgį į veidą. Chuliganiškos paskatos yra tada, kai nusikalstama veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų nesilaikymo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomenės tvarkai, juo siekiama priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-142/2008, 2K-417/2008, 2K-293/2009, 2K-272/2010). Chuliganiškų paskatų buvimu kaltinamojo veikoje teismas pripažįsta tai, kad L. P. viešoje vietoje – naktiniame klube HAPPY MOSQUITO, esančiame Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), naudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį kitų asmenų akivaizdoje (nors jokios rimtos dingsties tam nebuvo) ir padarydamas nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. Taip elgdamasis dėl kilusio žodinio konflikto L. P. iš esmės norėjo pažeminti M. G., parodyti savo pranašumą, priešpastatyti save aplinkiniams. Iki šio konflikto L. P. ir M. G. buvo nepažįstami, jokio asmeninio pobūdžio konfliktų tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo prieš šį įvykį nėra buvę, taigi, kaltinamojo paskatos buvo ne asmeninio pobūdžio, o būtent chuliganiškos (mažareikšmės). Tokiu būdu spręstina, kad chuliganiškos paskatos kaltinamajam inkriminuotos tinkamai, todėl tokia L. P. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Pažymėtina, kad analogišką praktiką dėl chuliganiškų paskatų vertinimo šiuo metu formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2013 m. spalio 29 d. nutartis byloje Nr. 2K-408/2013; 2013 m. gruodžio 3 d. nutartis byloje Nr. 2K-506/2013; 2014 m. balandžio 8 d. nutartis byloje Nr. 2K-181/2014 ir kt.).
Bausmės paskirtis pagal LR BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą – visumą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.
Skirdamas kaltinamajam bausmes, teismas atsižvelgia į veikų pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas baudžiamajame įstatyme nurodytas aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d.).
Kaltinamasis L. P. padarė nusikalstamas veikas – vieną nesunkų nusikaltimą (LR BK 284 str. 1 d., 11 str. 3 d.) ir vieną apysunkį nusikaltimą (LR BK 138 str. 2 d. 8 p., 11 str. 4 d.), veikos baigos. Teisme prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, kas, remiantis LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Atsakomybę lengvina taip pat tai, kad pilnai atlygino ligonių kasai padarytą žalą (LR BK 59 str. 1 d. 3 p.). Tuo pačiu, pažymėtina, kad byloje nėra nustatyta aplinkybių, kurios patvirtintų provokuojantį nukentėjusiojo M. G. elgesį. Kaip matyti iš bylos medžiagos, konfliktas įvyko klube, tiek nukentėjusysis, tiek kaltinamasis buvo vartoję alkoholinių gėrimų. Tiek iš filmuotos medžiagos, tiek asmenų, apklaustų teisme, duotų parodymų, negalima daryti išvados, kad M. G. elgėsi provokuojančiai. Nors kaltinamasis ir jo draugas K. M. tvirtino, kad M. G. klube išpylė L. P. turėtą gėrimą, tačiau nukentėjusysis aiškiai nurodė, kad jei taip ir įvyko, tai įvyko netyčia, ką iš esmės patvirtino ir pats kaltinamasis (74 b. l.), be to, pagal bylos medžiagą L. P. smurtavo M. G. atžvilgiu neiškart po tariamo gėrimo išpylimo, o tik vėliau abiems būnant klube. Liudytojas K. M. minėjo, kad M. G. buvo užsimojęs prieš L. P., o L. P. minėjo, kad M. G. jį buvo paėmęs už rankos, tačiau nukentėjusysis aiškiai parodė, kad neketino smurtauti prieš L. P., tiesiog buvo ne taip suprastas, taip pat paneigė L. P. iškeltą versiją dėl jo (L. P.) gąsdinimo, grasinimų jam išsakymo, be to, ir filmuota medžiaga nepatvirtina, kad būtent M. G. kibo prie L. P.. Kaip teisme patvirtino liudytojas L. J., M. G. tą vakarą buvo ramus, kaip visuomet. Taip pat pažymėtina, kad apsižodžiavimas klube, nesant neteisėtų aktyvių nukentėjusiojo veiksmų, nėra laikytinas provokuojančiu elgesiu LR BK 59 str. 1 d. 6 p. prasme. L. P., esant tarpusavio nesutarimams su M. G., galėjo kreiptis į apsaugos darbuotojus tam kad išspręsti kilusį nesusipratimą, tačiau pasirinko kelią konfliktą spręsti būtent netinkamu – smurtiniu – būdu. Taigi, nėra nustatyta, kad nukentėjusysis būtų savo veiksmus ar elgesį nukreipęs būtent L. P. atžvilgiu ir taip išprovokavęs konfliktą. Esant šioms aplinkybėms, teismas nepripažįsta, kad veikų padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo elgesys. Taip pat nenustatyta, kad veikos buvo padarytos peržengiant būtinosios ginties ribas (LR BK 59 str. 1 d. 9 p.) – nukentėjusiojo elgesys klube iš esmės nebuvo pavojingas ir nesudarė poreikio imtis būtent smurtinių veiksmų prieš jį. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagal LR BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktą pripažįsta tai, kad nusikalstamas veikas kaltinamasis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė, teismo įsitikinimu, turėjo įtakos nusikaltimų padarymui. L. P. nusikalto būdamas neteistas, būdamas 2 kartus atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (LR BK 93 str., 38 str., 55 b. l.). Galiojančių administracinių nuobaudų neturi, 2014 m. jo atžvilgiu vieną kartą taikytas administracinis nurodymas (57-60 b. l.), dirbantis UAB „Talša“ vairuotoju (56 b. l.), darbdavio charakterizuojamas teigiamai (121 b. l.). Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (LR BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus L. P. už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarymą laisvės apribojimo bausmę, o už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymą laisvės atėmimo bausmę. Bausmių dydžiai nustatyti kaip mažesni nei baudžiamajame įstatyme numatyti šių bausmių vidurkiai.
Pažymėtina, kad L. P. padaryti nusikaltimai sudaro idealiąją LR BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytų nusikaltimų sutaptį, todėl bausmės, paskirtos už šiuos nusikaltimus, subendrintinos apėmimo būdu pagal LR BK 63 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje, 5 dalies 1 punkte įtvirtintas taisykles.
Kadangi šioje byloje buvo vykdomas pilnas įrodymų tyrimas, LR BK 64¹ straipsnis (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-499, redakcija, įsigaliojusi nuo 2013-07-13) L. P. atžvilgiu netaikytinas.
Pastebėtina, kad L. P. dėl padarytų nusikaltimų prisipažino nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios. Teismo posėdžio metu kaltinamasis neigiamai įvertino savo elgesį, atsiprašė nukentėjusiojo. Yra jauno amžiaus, dirbantis. Todėl teismas mano, kad bausmės tikslus įmanoma pasiekti ir atidėjus kaltinamajam L. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 metams 3 mėnesiams (LR BK 75 str. 1 d.). Atidėdamas kaltinamajam laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas skiria jam įpareigojimą, padėsiantį kontroliuoti jo elgesį laisvėje, ne tik ribojantį kaltinamojo elgesį, bet kartu turintį auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (LR BK 75 str. 2 d. 8 p.).
Vadovaujantis LR BK 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytinas L. P. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2014-04-19, 04.40 val. iki 2014-04-19, 10.05 val. (47-48 b. l.).
L. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (82-83 b. l.) – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 str. numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Nukentėjusysis M. G. pareiškė civilinį ieškinį dėl 10 000 litų (2 896,20 Eur) neturtinės žalos atlyginimo (35-36 b. l.).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais atvejais. Neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis LR CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais: atsižvelgiant į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis byloje Nr. 3K-103/2009).
Nukentėjusysis M. G. patyrė sužalojimą dėl tyčinių kaltų kaltinamojo L. P. veiksmų. Pasak nukentėjusiojo, ligoninėje gulėjo nuo balandžio 19 d. iki balandžio 23 d. fizinis skausmas juntamas iki šios dienos, skauda galvą, nes griūdamas trenkėsi į grindis; turi randą, pakeista nosies forma; vaistus vartojo nuo skausmo iki dviejų savaičių; sužalojimai matomi ir dabar; dėl sužalojimo buvo sutrikdyta jo darbo veikla; darbe buvo nemalonu, visiems buvo keista, kas kaip ir už ką įvyko; dėl įvykio jam reikėjo prašyti kolegų pagalbos, nes buvo terminai, datos; dėl traumos patyrė pažeminimą, bendravimo sumažėjimą ir kt.
Atsižvelgus į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nukentėjusiajam dėl tokio neadekvataus kaltinamojo elgesio tikrai kilo neigiami išgyvenimai, jis buvo sužalotas, todėl asmuo turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą dėl padaryto nusikaltimo.
Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, bei atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį (dirbantis, jauno amžiaus), į tai, kad smurtavimas prieš nukentėjusįjį truko tik momentiškai; į nukentėjusiajam suduotų smūgių skaičių (vienas), padarytus sužalojimus (nesunkus sveikatos sutrikdymas, buvo netekęs sąmonės) ir jų lokalizaciją (galvos sritis), į tai, kad dėl patirtų sužalojimų sutriko nukentėjusiojo darbinė veikla, normalus, įprastas gyvenimo ritmas, buvo taikytas stacionarinis gydymas Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, į tai, kad vykstant konfliktui viešoje vietoje nukentėjusysis neatliko jokių esminių neteisėtų veiksmų kaltinamojo atžvilgiu, į tai, kad nėra esminių liekamųjų reiškinių nukentėjusiojo sveikatai, taip pat atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pragyvenimo lygį valstybėje 2015 metų I ketvirtyje, sprendžia, kad pareikštas M. G. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš kaltinamojo L. P. M. G. naudai priteistina 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Iš esmės panašią praktiką vertindami nukentėjusiesiems padarytą neturtinę žalą dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo (dėl nosies kaulų lūžio) formuoja ir kiti Lietuvos Respublikos teismai (pvz., Šiaulių apygardos teismo 2012 m. vasario 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-66-519/2012; Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-499-149/2014 ir kt.).
Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė 497,55 Lt civilinį ieškinį už nukentėjusiajam M. G. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (28-29 b. l.) Iš 2014-06-18 mokėjimo nurodymo matyti, kad 497,55 Lt žala Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui dėl nukentėjusiojo M. G. gydymo yra visiškai atlyginta. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, pradėtas procesas dėl ligonių kasos 497,55 Lt ieškinio nutraukiamas.
Nukentėjusiojo M. G. išlaidos gynėjos pagalbai apmokėti, vadovaujantis LR BPK 103 straipsnio 6 punktu, nuostatomis, pripažintinos proceso išlaidomos. Kaip matyti iš bylos medžiagos, advokatė I. Petkienė teikė teisines paslaugas nukentėjusiajam M. G. parengiant civilinį ieškinį, atstovaujant jį teisme. Todėl 289,62 Eur suma (tai atitinka 1 000 Lt) (mokėjimo nurodymas Nr. 146; 130 b. l.), kaip iš esmės atitinkanti protingumo kriterijų, priteistina iš kaltinamojo L. P. M. G. naudai.
Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės 2014-09-08 ir 2014-09-16 nutarimais (86, 98 b. l.) laikinai apribotos L. P. nuosavybės teisės į jam priklausantį turtą – banko sąskaitoje esančias pinigines lėšas – 10 000 Lt, kas atitinka 2 896,20 Eur. Nuosavybės teisių apribojimas pratęstinas iki tol, kol bus galutinai išspręstas neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam M. G. klausimas.
kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašu – paliktina prie bylos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
L. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant L. P. per bausmės laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu.
L. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę L. P. paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą L. P. atidėti 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams ir paskirti jam šį įpareigojimą:
- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaityti L. P. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014-04-19, 04.40 val. iki 2014-04-19, 10.05 val. (1 parą).
L. P. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.
Nukentėjusiojo M. G. pareikštą civilinį ieškinį dėl 10 000 Lt (2 896,20 Eur) neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies 1 500 Eur sumai ir priteisti M. G. iš L. P. 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Procesą, pradėtą pagal Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl 497,55 Lt turtinės žalos atlyginimo nutraukti.
Pripažinti M. G. patirtas 1 000 Lt (289,62 Eur) išlaidas proceso išlaidomis ir 289,62 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 62 euro centus) priteisti iš L. P. M. G. naudai.
Laikinąjį nuosavybės teisių apribojimą L. P. turtui – piniginėms lėšoms, esančioms banko sąskaitoje, panaikinti galutinai išsprendus neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam M. G. klausimą.
kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašu – palikti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.