Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė, sekretoriaujant Redai Tamošauskaitei, dalyvaujant: vertėjoms Virginijai Normantaitei ir Danutei Kontarienei,

nepilnamečio liudytojo atstovui pagal įstatymą S. J.

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Šakių r., Lietuvos Respublikos pilietė, našlė, neturinti išsilavinimo, gyvenanti (duomenys neskelbtini), pensininkė, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalį ir 155 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. B. buvo kaltinama tuo, kad paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį ir pakirto pasitikėjimą juo, bei viešai žodžiu pažemino žmogų:

2011 m. rugpjūčio 25 d., apie 11.10 val., prie ūkinio pastato, šalia gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), I. B., liudytojų akivaizdoje, garsiai įžeidinėjo L. K. plūsdama necenzūriniais žodžiais. Užgauliodama L. K., I. B. paskleidė apie ją tikrovės neatitinkančią informaciją, kad L. K. yra valkataujantis asmuo, dažnai vartoja alkoholinius gėrimus, lytiškai santykiauja su kitais asmenimis neimdama už tai pinigų.

Kaltinamoji I. B. kalta neprisipažino ir parodė, kad įvykio dieną buvo parduotuvėje/ Grįžusi iš parduotuvės, priėjo prie kieme stovinčių L. K., apylinkės inspektoriaus G. Š. ir moterų. L. K. kaltino I. B., kad jos šeima gyvena netvarkingai, geria. I. B. atsakė, kad L. K. taip pat geria. Jokių kitų įžeidžiančių žodžių L. K. ji nepasakė, valkata jos nevadino. Su kaimyne I. K. nebendrauja, kuo ši užsiima nežino.

Nukentėjusioji L. K. parodė, kad įvykio dieną ji darbavosi už namo. Atbėgęs anūkas pasakė, kad atvažiavo policija. Atėjo apylinkės inspektorius ir moterys iš butų valdybos. Atbėgo ir kaltinamoji I. B.. Ji ėmė plūstis, vadino L. K. valkata, „pijoke“, „šliundra“, „kurva“. Šiuos žodžius pasakė namo kieme, juos girdėjo apylinkės inspektorius ir moterys iš butų valdybos. Šie kaltinamosios žodžiai įžeidė L. K., o kadangi buvo išsakyti viešai, girdint kitiems asmenims, ją ir apšmeižė. L. K. I. B. nesakė nieko. Atvykę asmenys tikrino I. B. butą. Po įvykio pablogėjo L. K. sveikata, pakilo spaudimas. Ji nežino, ar po kaltinamosios I. B. išsakytų įžeidžiančių žodžių pasikeitė apylinkės inspektoriaus ir butų valdybos atstovių nuomonė apie L. K..

Liudytoja R. R. parodė, kad ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininke. Įstaiga gavo L. K. skundą dėl I. B. gyvenimo sąlygų. Įvykio dieną ji, kita atstovė iš butų ūkio ir apylinkės inspektorius G. Š. važiavo tikrinti skunde nurodytų aplinkybių. I. B. bute buvo švaru, labai tvarkinga. Tvarką I. B. bute vertina kaip idealią tvarką. I. B. už butą nebuvo skolinga. Tikrinimo metu bute buvo I. B. marti. L. K. jie sutiko kieme. L. K. buvo kovingai nusiteikusi, daug šnekėjo, pokalbis su L. K. nebuvo malonus. I. B. įvykio vietoje taip pat buvo. Konkrečių išsakytų žodžių ji nepamena, neatsimena, ar buvo pasakytas žodis „pijokė“, nukentėjusioji L. K. ir kaltinamoji L. B. galėjo pavadino viena kitą „pijoke“. Jokių kitokių necenzūrinių žodžių iš „K“ raidės liudytoja negirdėjo. Po šio įvykio R. R. nuomonė apie L. K. nepasikeitė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ negavo kitų namo gyventojų skundų dėl I. B. gyvenimo būdo ar sąlygų.

Liudytoja G. K. parodė, kad ji dirba VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vyriausiąja inžiniere. Kaltinamoji I. B. yra įmonės turto – buto nuomininkė. Įvykio dieną ji atvažiavo pas I. B. tikrinti nukentėjusiosios L. K. skunde nurodytų aplinkybių. L. K. skundėsi, kad I. B. netinkamai elgiasi. Všį „(duomenys neskelbtini)“ atstovai, apsilankę I. B. bute, surašė aktą. Butas buvo labai tvarkingas, bendro naudojimo patalpos buvo tvarkingos, buto gyventojams jie pretenzijų neturėjo. Tikrinimo metu I. B. nebuvo. L. K. tuo metu buvo sode, ją anūkas pakvietė. Lauke įvyko pokalbis su L. K.. L. K. šaukė ant G. K., kaltino, grubiai elgėsi, apie ją liudytoja susidarė nemalonų įspūdį. Atėjo I. B.. Nukentėjusioji L. K. ir kaltinamoji I. B. pavadino viena kitą „pijoke“. Kuri pirma ištarė šį žodį, liudytoja neatsimena. Po to apylinkės inspektorius I. B. nusivedė, kad neįvyktų konfliktas. Tuo viskas ir baigėsi. L. K. pasakė, kad rašys ir rašys skundus ant I. B.. Šiuos L. K. žodžius G. K. vertina, kaip jos siekį iškraustyti I. B. iš savivaldybės nuomojamo buto. Liudytoja G. K. negirdėjo I. B. sakant necenzūrinius žodžius.

Liudytojas G. Š. parodė, kad jis yra apylinkės inspektorius. Kaltinamoji I. B. ir nukentėjusioji L. K. gyvena tame pačiame name. Apie kaltinamąją I. B. jis sužinojo iš nukentėjusiosios L. K. skundų. G. Š., L. K. skundų pagrindu, ne kartą tikrino I. B. butą. Bute rasdavo tvarką, jam neteko matyti bute girtaujančių asmenų. I. B. nebuvo surašyti protokolai už viešosios tvarkos pažeidimą, tik už viešosios rimties sutrikdymą. Protokolai surašyti pagal nukentėjusiosios L. K. ir S. J. skundus. Ne visi skunduose nurodyti faktai pasitvirtindavo. Kartą jam paskambino VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ atstovė ir informavo, kad bus tikrinamas I. B. butas. Nuvyko į I. B. butą. Butas buvo tvarkingas, ne kiekvienas taip susitvarko. Bute buvo Rinkevičiūtė ir dar kažkas. Kaltinamoji I. B. atėjo, kai jie lauke kalbėjosi su L. K.. L. K. buvo susijaudinusi, kalbėjo pakeltu tonu, priekaištavo pareigūnams ir I. B.. Priėjusi I. B. iš pradžių tylėjo, po to L. K. ir I. B. viena kitą pavadino „pijoke“. Kuri pirma pasakė šį žodį liudytojas neatsimena. G. Š. nusivedė I. B. atokiau, kad nekiltų konfliktas. Po šio įvykio liudytojo G. Š. nuomonė apie L. K. nepasikeitė. Jokių kitokių keiksmažodžių, ar įžeidimų liudytojas negirdėjo. I. B. nesakė L. K., kad ši lytiškai santykiauja su vyrais ir už tai neima pinigų.

Nepilnametis liudytojas A. J. parodė, kad į duris paskambino „rajoninis“. A. J. atidarė duris. Močiutė L. K. tuo metu darbavosi kieme. A. J. „rajoniniui“ parodė, kur yra močiutė. Dar buvo atėję iš butų valdybos. Kaltinamoji atvažiavo su mašina ir išlipusi pradėjo plūsti močiutę, vadino ją necenzūriniais žodžiais, sakė žodį „krysa“. Močiutė su rajoniniu aiškinosi dėl durų, kad jos apdaužytos. A. J. visą laiką buvo namuose ir viską girdėjo per pravirą langą, tačiau kas vyko lauke nematė. Kai kaimynė plūdo močiutę, girdėjo „rajoninis“ ir iš butų valdybos.

Dokumentas- VšĮ „Klaipėdos butai“ 2011-08-25 aktas. Akte užfiksuotos tokios aplinkybės: VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ techninės priežiūros vyr. inžinierė G. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkė R. R., dalyvaujant Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pirmojo policijos komisariato tyrėjui G. Š., patikrino savivaldybei nuosavybės teise priklausantį butą, (duomenys neskelbtini). Buto nuomininkė I. B.. Patikrinimas atliktas gavus L. K., J. J. ir S. J. skundus, dėl netinkamo I. B. ir jos šeimos narių elgesio. Patikrinimo metu nustatyta, kad I. B. gyvenamosios patalpos prižiūrimos, butas švarus. Skolų už nuomą ir komunalines paslaugas nėra. L. K. su komisija bendravo įžūliai, ir tvirtino skundus rašysianti tol, kol nebus iškeldinta nuomininkė I. B. su šeima. Kitų kaimynų teigimu, buto Nr. (duomenys neskelbtini) gyventojai yra mandagūs, tvarkingi, netrukdo gyventi kaimynams (b.l. 54).

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas daro išvadą, kad kaltinamosios I. B. veikoje nėra nusikaltimų, numatytų Baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalyje ir 155 straipsnio 1 dalyje, požymių.

Šmeižimas pagal Baudžiamojo kodekso 154 straipsnį, yra tikrovės neatitinkančios informacijos apie kitą žmogų, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Paskleidimu pripažįstamas tikrovės neatitinkančios informacijos apie kitą žmogų perdavimas bent vienam trečiajam asmeniui. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, tai yra faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens savybes ar veiksmus, konstatavimą. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti objektyviai nustatytas ir patikrintas įrodymais. Tuo tarpu nuomonė yra subjektyvi ir jai netaikomas tiesos kriterijus, nors ir ji turi remtis faktais.

L. K. kaltina I. B. tuo, kad ji 2011 m. rugpjūčio 25 d. liudytojų akivaizdoje pasakė, kad L. K. yra valkataujantis asmuo, dažnai vartoja alkoholinius gėrimus, lytiškai santykiauja su kitais asmenimis neimdama už tai pinigų. L. K. teigimu, ši informacija neatitinka tikrovės ir ją pažemino ir įžeidė, bei pakirto kitų asmenų pasitikėjimą ja.

Nustatyta, kad I. B. nevadino L. K. valkataujančia ir dažnai lytiškai santykiaujančia su kitais asmenimis, už tai neimančia pinigų. I. B. nesakė L. K. ir kitų, turinčių privataus kaltinimo skunde nurodytų teiginių prasmę, tačiau necenzūrinių žodžių. Nors nukentėjusioji L. K. teismo posėdžio metu tvirtino, kad I. B. ją pavadino valkata, „pijoke“, „šliundra“, ir „kurva“, tačiau jokių kitų duomenų, patvirtinančių šią aplinkybę nėra. Nukentėjusiosios mažametis anūkas A. J. parodė, kad kaimynė „koliojo“ močiutę, vadino ją „krysa“ ir, kad tai jis girdėjo per pravirą langą, tuo tarpu jo močiutė nesakė nieko. Liudytojai R. R., G. Š. ir G. K. parodė, kad I. B. nesakė necenzūrinių žodžių, neplūdo L. K. ir jos nevadino valkata, dažnai lytiškai santykiaujančia su vyrais ir neimančia už tai pinigų. Kaltinamoji taip pat patvirtino, kad tokių žodžių nukentėjusiajai nesakė. Šie liudytojai tvirtino, kad konfliktinę situaciją sukėlė L. K., priekaištaudama patikrinimą atlikusiems R. R., G. Š. ir G. K., bei I. B..

Liudytojai G. K. ir G. Š. patvirtino, kad kaltinamoji I. B. ir nukentėjusioji L. K. pavadino viena kitą žodžiu „pijokė“. Šis žodis buvo pasakytas po nukentėjusiosios išsakytų priekaištų I. B.. Kuri pirma pavartojo šį žodį, liudytojai neatsimena. Kaltinamoji I. B. teigia, kad nukentėjusiajai ją kaltinant girtavimu, ji atkirto, kad nukentėjusioji taip pat geria.

Pagal subjektyviuosius požymius šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl tikrovės neatitinkanti informacija turi būti paskleista ją paskleidusiam asmeniui suvokiant, kad jo skleidžiamos žinios neatitinka tikrovės ir gali paniekinti ar pažeminti kitą asmenį, pakirsti pasitikėjimą juo, ir to siekiant.

Teismo nuomone, kaltinamoji I. B., 2011 m. rugpjūčio 25 d., konfliktinės situacijos metu pavadindama nukentėjusiąją L. K. žodžiu „pijokė“ (ar kitu tą pačią prasmę turinčiu žodžiu sinonimu), nesiekė paskleisti melagingų, prasimanytų žinių apie jos elgesį. Liudytojai R. R., G. Š., G. K. patvirtino, kad susitikimo metu nukentėjusioji L. K. buvo nusiteikusi agresyviai, kalbėjo pakeltu tonu, priekaištavo patikrinimą I. B. bute atlikusiems komisijos nariams ir I. B., pati I. B. pavadino pijoke. Esant šiai konfliktinei situacijai, I. B. į L. K. priekaištus atsakė žodžiu „pijokė“ . Kaip jau minėta, nuomonė – tai faktų ir duomenų vertinimas, požiūris, todėl nuomonė nelaikoma žinia, jei pareikšta nuomone nepaskleidžiama nauja informacija. Vertinant kaltinamosios I. B. nukentėjusiajai L. K. pasakytą žodį, konfliktinę situaciją, kurios metu šis žodis buvo pasakytas, pačios nukentėjusios elgesį, darytina išvada, kad žodžiu „pijokė“ nebuvo išdėstyta informacija, kuri pažemino L. K. garbę ir orumą, sukėlė jai neigiamų pasekmių. Šis kaltinamosios pasakytas žodis turi aiškiai apibrėžtus, gal kiek hiperbolizuoto ar net provokuojančio vertinamojo teiginio požymius, todėl jo teisingumas negali būti įrodinėjamas.

Be to, teisme apklausti liudytojai VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ atstovė G. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė R. R. ir policijos pareigūnas G. Š. paaiškino, kad kaltinamosios I. B. konfliktinėje situacijoje L. K. pasakytas žodis „pijokė“, nebuvo laikomas informacija, todėl nebuvo tikrintas.

Įžeidimas, pagal BK 155 straipsnį, tai neigiamas, nepadorus, užgaulus kito žmogaus įvertinimas. Pagal teismų praktiką įžeidimu laikytini žodžiai ar veiksmai, kuriais siekiama asmenį pažeminti ar įskaudinti, pakenkti jo moraliniam prestižui. Ar žodžiai yra ištariami norint asmenį pažeminti, įskaudinti, sprendžiama atsižvelgiant į tai, kokie žodžiai ir kokioje situacijoje buvo ištarti (kasacinė byla Nr. 2K-421/2007). Šmeižimas nuo įžeidimo yra atribojamas pagal objektyviuosius požymius. Šios veikos skiriasi tuo, kad įžeidimo atveju paprastai nenurodomi konkretūs faktai, neigiamai apibūdinantys nukentėjusįjį, o neigiamai atsiliepiama apie nukentėjusiojo asmenybę, jo savybes, bruožus ir pan. Taigi visais atvejais, sprendžiant asmens baudžiamosios atsakomybės klausimą, turi būti nustatyta konkreti nusikalstama veika, atitinkanti Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodytus požymius.

Iš privataus kaltinimo skundo turinio matyti, kad BK 155 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos (įžeidimo) padarymu I. B. buvo kaltinama už tuos pačius veiksmus, kaip ir 154 straipsnio 1 dalyje (šmeižimo), t. y. už viešai išsakytą teiginį, jog nukentėjusioji dažnai vartoja alkoholinius gėrimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas nustatė, kad kaltinamoji I. B. žodį „pijokė“ pasakė nukentėjusiajai L. K., pastarosios išprovokuoto ir gilinamo konflikto metu, atsakydama į L. K. mestus kaltinimus dėl netvarkingo ir asocialaus gyvenimo būdo, ir, kad kitų privataus kaltinimo skunde nurodytų nukentėjusiosios asmenybę neigiamai įvertinančių atsiliepimų: valkataujanti ir lytiškai santykiaujanti su kitais asmenimis, neimdama už tai pinigų, I. B. neišsakė. Atsižvelgiant į šio žodžio prasmę, konfliktinę situaciją, kurioje žodis buvo ištartas, pagrįsta išvada, jog kaltinamoji šiuo žodžiu nesiekė neigiamai apibūdinti nukentėjusiosios asmenybės, ją pažeminti ar pakenkti jos moraliniam prestižui, tačiau taip siekė apsiginti nuo pačios nukentėjusiosios kaltinimų. Pažymėtina, kad kaltinamoji I. B., liudytojai G. Š., R. R. ir G. K. patvirtino, jog nukentėjusioji L. K. taip pat pavadino kaltinamąją „pijoke“, tik liudytojai negalėjo atsiminti, kuri pirmoji šį žodį ištarė. Ši aplinkybė patvirtina, kad kaltinamosios I. B. veikoje nebuvo tiesioginės tyčios įžeisti, pažeminti, sumenkinti nukentėjusiąją L. K..

Kaltinamosios I. B. veiksmuose nėra objektyvių ir subjektyvių nusikalstamų veikų, numatytų Baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalyje ir 155 straipsnio 1 dalyje, požymių, todėl ji išteisinama.

Baudžiamajame procese, priešingai nei ginant asmens garbę ir orumą civilinio proceso tvarka, galioja Baudžiamojo proceso kodekso 6 dalyje įtvirtinta nuostata, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas BPK nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu (nekaltumo prezumpcija). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog paskleisti asmens garbę ir orumą žeminantys duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Tuo tarpu baudžiamojoje byloje faktą, kad kaltinamasis paskleidė apie kitą žmogų (nukentėjusįjį) tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažemintiną asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, turi įrodyti kaltinimo šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byla Nr. 2K-204/2008). Atsižvelgiant į šias įstatymų nuostatas, nukentėjusiosios L. K. civilinis ieškinys dėl 4000 neturtinės žalos atlyginimo, vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, paliekamas nenagrinėtas.

Nukentėjusioji L. K. prašo priteisti iš kaltinamosios I. B. jos turėtas proceso išlaidas: 484 Lt, sumokėtus UAB „Klaipėdos teisininkų biuras“ už procesinių dokumentų paruošimą privataus kaltinimo byloje, bei 500 Lt advokato darbo apmokėjimą. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas, advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, išlaidoms apmokėti. Teismui nustačius, kad I. B. veikoje nėra nusikaltimų, numatytų BK 154 straipsnio 1 dalyje ir 155 straipsnio 1 dalyje, požymių, ir ją išteisinus, nukentėjusiosios prašymas atlyginti jos atstovavimo išlaidas, atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu,

nusprendė:

I. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalį išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

I. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 straipsnio 1 dalį išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių

L. K. civilinį ieškinį dėl 4000 Lt neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Nukentėjusiosios L. K. prašymą priteisti iš kaltinamosios I. B. 984 Lt jos turėtas atstovavimo išlaidas UAB „Klaipėdos teisininkų biuras“ ir advokato darbo apmokėjimui, atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.