Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos skundą pareiškėjai V. B. dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo ir pareiškėjos skundo netenkinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja, nesutikdama su Ginčijamu sprendimu, pateikė skundą Ginčų komisijai, kuri panaikino atsakovės Ginčijamą sprendimą ir įpareigojo Administraciją išnagrinėjus pareiškėjos 2024 m. lapkričio 14 d. prašymą, priimti naują teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.

Pažymi, kad byloje kilęs ginčas dėl papildomos socialinės pašalpos įsidarbinus skyrimo. Socialinės pašalpos skyrimą ir mokėjimą reglamentuoja PSPNGĮ. Papildoma socialinė pašalpa įsidarbinus skiriama, jeigu asmenys atitinka PSPNGĮ 10 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Prašymas–paraiška skirti papildomą socialinės pašalpos dalį įsidarbinus turi būti pateiktas ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo įsidarbinimo (PSPNGĮ 10 straipsnio 4 dalis). PSPNGĮ reglamentuoja ne tik teises, bet ir pareigas asmenims, siekiantiems gauti socialinę paramą. PSPNGĮ 25 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra įtvirtinta, kad piniginę socialinę paramą siekiančių gauti (gaunančių) asmenų pareiga pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą prašymo–paraiškos formą ir jos priedus pateikti visą ir teisingą informaciją, įrodančią bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens teisę gauti piniginę socialinę paramą, ir būtinus piniginei socialinei paramai gauti dokumentus. Piniginės socialinės paramos Kauno miesto savivaldybės nepasiturintiems gyventojams teikimo tvarkos apraše (toliau – Aprašas), patvirtintame Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015 m. sausio 22 d. sprendimu Nr. T-14, 6 punkte numatyta, kad kreipdamiesi dėl piniginės socialinės paramos, bendrai gyvenantys asmenys ar vienas gyvenantis asmuo užpildo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos formos prašymą–paraišką ir jos priedus, anketą (priedas) ir pateikia dokumentus, nurodytus Aprašo 14 punkte, ir visą teisingą informaciją apie savo, bendrai gyvenančių asmenų veiklos pobūdį, gaunamas pajamas, turimą turtą ir kitą piniginei socialinei paramai gauti būtiną informaciją. Prašymo skirti papildomą socialinės pašalpos dalį formoje taip pat nurodyta, kad pateikiama pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas. Nepateikus, ar pateikus ne visas pažymas, Informaciniame lapelyje yra pažymima, kokių dokumentų trūksta ir iki kada pristatyti.

Iš sisteminės teisės aktų analizės daro išvadą, kad pareigą pateikti dokumentus, įrodančius teisę gauti prašomą socialinę paramą, įskaitant ir duomenis apie darbo užmokestį turi asmuo, prašantis gauti socialinę paramą. Tad socialinę pašalpą skirianti institucija neturi pati tikrinti duomenų valstybės registruose duomenis, juo labiau už laikotarpius, už kuriuos neprašoma skirti socialinę pašalpą. Įvertinus tai, mano, kad Ginčų komisija nepagrįstai plačiai aiškino teisės akto taikymą ir dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

Nurodo, kad PSPNGĮ reglamentuota, jog papildoma socialinės pašalpos dalis skiriama tik tuomet, kai yra visos PSPNGĮ 10 straipsnio 1 dalyje nustatytos 4 sąlygos, iš kurių viena yra prašymas –paraiška skirti papildomą socialinės pašalpos dalį įsidarbinus pateiktas ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo įsidarbinimo. Taigi, pateikus prašymą vėliau, kaip per 12 mėnesių nuo įsidarbinimo, asmuo neatitiks PSPNGĮ 10 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, todėl nebus ir teisinio pagrindo skirti jam socialinę pašalpą. Pareiškėja įsidarbino 2023 m. spalio 23 d., todėl prašymą (us) skirti socialinę pašalpą turėjo pateikti iki 2024 m. spalio 23 d., tačiau pateikė praleidusi terminą – 2024 m. lapkričio 14 d. Kadangi pareiškėja neatitiko PSPNGĮ įstatyme nustatytų sąlygų socialinei pašalpai gauti, Ginčijamu sprendimu atsakovė visiškai teisėtai nusprendė pareiškėjai socialinės pašalpos pagal jos 2024 m. lapkričio 14 d. prašymą neskirti.

Administracijos vertinimu, Ginčijamas sprendimas atitinka privalomuosius individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, t. y. jis yra motyvuotas ir pagrįstas.

Administracija nesutinka su Ginčų komisijos nurodyta aplinkybe, kad atsakovė neužtikrino PSPNGĮ 3 straipsnyje numatytų prieinamumo bei socialinio teisingumo ir veiksmingumo principų taikymo. Nesutikimą motyvuoja tuo, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jeigu ir tokio įstatymo nėra, – vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju yra teisės normos, kurios labai tiksliai reglamentuoja ginčo santykį, atsakovė, priimdama Ginčijamą spendimą negalėjo vadovautis vien tik principais ir ignoruoti specialias PSPNGĮ ir Aprašo normas, skirtas ginčo klausimui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2024 m. vasario 19 d. pareiškėja Administracijos Socialinės paramos skyriui pateikė prašymą dėl papildomos socialinės pašalpos įsidarbinus skyrimo. Prašyme–paraiškoje nurodė skirti papildomą socialinės pašalpos dalį įsidarbinus už 2023 metų lapkričio, gruodžio ir 2024 metų sausio mėnesius, t. y. už tris mėnesius. Tenkinant pareiškėjos prašymą, 2024 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. 10116 „Dėl socialinės pašalpos skyrimo“, pareiškėjai paskirta socialinė pašalpa nuo 2023 m. lapkričio 1 d. iki 2024 m. vasario 1 d.

Pareiškėja 2024 m. gegužės 15 d. pateikė prašymą dėl papildomos socialinės pašalpos dalies įsidarbinus skyrimo. Prašyme–paraiškoje nurodė skirti papildomą socialinės pašalpos dalį įsidarbinus už 2024 metų vasario, kovo, balandžio mėnesius t. y. už tris mėnesius. Tenkinant pareiškėjos prašymą, 2024 m. gegužės 23 d. sprendimu Nr. 26599 „Dėl išmokos mokėjimo pratęsimo“, pareiškėjai paskirta socialinė pašalpa nuo 2024 m. vasario 1 d. iki 2024 m. gegužės 1 d.

Pareiškėja 2024 m. lapkričio 14 d. pateikė prašymą dėl socialinės pašalpos skyrimo, prašyme–paraiškoje nurodydama skirti papildomą socialinės pašalpos dalį įsidarbinus už 2024 metų gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio mėnesius, t. y. už šešis mėnesius. Ginčijamu sprendimu socialinė pašalpa už prašomą laikotarpį (nuo 2024 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. lapkričio 1 d.) pareiškėjai neskirta Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu (prašymas–paraiška skirti papildomą socialinės pašalpos dalį įsidarbinus pateiktas vėliau kaip per 12 mėnesių nuo įsidarbinimo).

Ginčijamą sprendimą pareiškėja apskundė Ginčų komisijai, kuri 2025 m. vasario 21 d. sprendimu panaikinimo Ginčijamą sprendimą ir įpareigojo atsakovę išnagrinėjus pareiškėjos 2024 m. lapkričio 14 d. prašymą, priimti naują teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.

Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Administracijos sprendimo netenkinti pareiškėjos V. B. 2024 m. lapkričio 14 d. pateikto prašymo paskirti jai papildomą socialinę pašalpos dalį įsidarbinus, teisėtumo ir pagrįstumo. Tuo pačiu byloje sprendžiamas ir Ginčų komisijos 2025 m. vasario 21 d. sprendimo administracinio ginčo byloje Nr. AG1-16/08-2025 teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas, (redakcija nuo 2024 m. liepos 25 d.), kurio paskirtis – nustatyti piniginės socialinės paramos teikimo principus, finansavimo šaltinius, piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų teises ir pareigas, taip pat piniginės socialinės paramos, teikiamos nepasiturintiems gyventojams, kai suaugę asmenys yra išnaudoję visas kitų pajamų gavimo galimybes, rūšis, jų dydžius ir teikimo sąlygas.

Piniginė socialinė parama teikiama vadovaujantis šiais principais: 1) bendradarbiavimo ir dalyvavimo. Piniginės socialinės paramos teikimas remiasi asmenų, kurie kreipiasi dėl piniginės socialinės paramos, bendruomenės, bendrojo naudojimo objektų valdytojų, nevyriausybinių organizacijų, savivaldybės, valstybės institucijų ir įstaigų bendradarbiavimu ir tarpusavio pagalba; 2) prieinamumo. Piniginė socialinė parama nepasiturintiems gyventojams teikiama kuo arčiau jų gyvenamosios vietos užtikrinant informacijos apie piniginę socialinę paramą prieinamumą ir paramos gavimą laiku; 3) socialinio teisingumo ir veiksmingumo. Piniginė socialinė parama teikiama siekiant sudaryti sąlygas gauti paramą tada, kada jos labiausiai reikia, didinti motyvaciją integruotis į darbo rinką ir išvengti skurdo spąstų bei racionaliai naudojant turimus išteklius; 4) visapusiškumo ir adekvatumo. Piniginė socialinė parama teikiama derinant ją su socialinėmis paslaugomis, vaiko teisių apsauga, užimtumu, sveikatos priežiūra, švietimu ir ugdymu, siekiant užtikrinti, kad kompleksiškai teikiama parama atitiktų minimalius nepasiturinčių gyventojų vartojimo poreikius ir apsaugotų juos nuo skurdo; 5) įgalinimo. Teikiant piniginę socialinę paramą, siekiama sudaryti palankias nepasiturinčių gyventojų užimtumo galimybių didinimo sąlygas, taip pat sąlygas, skatinančias juos įsitraukti į visuomenės gyvenimą ir mažinančias ilgalaikę priklausomybę nuo socialinės paramos sistemos; 6) lygių galimybių. Piniginė socialinė parama teikiama užtikrinant nepasiturinčių gyventojų lygybę, nepaisant jų lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos (PSPNGĮ 3 straipsnis).

PSPNGĮ 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui papildomai skiriama šio straipsnio 1¹ dalyje nustatyto dydžio socialinė pašalpa, jeigu vienas gyvenantis asmuo arba bendrai gyvenantys asmenys atitinka visas šias sąlygas: 1) vienas gyvenantis asmuo arba bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų įsidarbina ir dirba (dirbo) šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą darbo laiką ir jam darbo užmokesčio apskaičiuojama ne mažiau už minimaliąją mėnesinę algą arba minimalųjį valandinį atlygį proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui; 2) iki įsidarbinimo šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti asmenys buvo įsiregistravę Užimtumo tarnyboje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje ne trumpiau kaip 6 mėnesius iš eilės ir per šį laikotarpį nedirbo arba dirbo mažiau, negu nustatyta šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte, arba dirbo užimtumo didinimo programoje numatytus darbus; 3) bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo buvo socialinės pašalpos gavėjai bent vieną mėnesį per paskutinius 3 mėnesius prieš įsidarbinimą; 4) prašymas-paraiška skirti papildomą socialinės pašalpos dalį įsidarbinus pateiktas ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo įsidarbinimo. PSPNGĮ 25 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra įtvirtinta, kad piniginę socialinę paramą siekiančių gauti (gaunančių) asmenų pareiga pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą prašymo–paraiškos formą ir jos priedus pateikti visą ir teisingą informaciją, įrodančią bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens teisę gauti piniginę socialinę paramą, ir būtinus piniginei socialinei paramai gauti dokumentus.

PSPNGĮ 10 straipsnio 1¹ dalyje nustatyta, kad papildomai socialinė pašalpa skiriama ir mokama už kiekvieną pagal darbo sutartį ar darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu dirbtą mėnesį, bet ne ilgiau kaip už 12 dirbtų mėnesių.

Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja įsidarbino 2023 m. spalio 23 d. ir tęsė darbo santykius. Nėra ginčo ir dėl to, kad ji atitinka šiuos PSPNGĮ 10 straipsnio 1 dalies 1–3 punktų reikalavimus.

Taigi pavėlavusi pateikti paskutinį prašymą (pateikė 2024 m. lapkričio 14 d.), pareiškėjai iškilo kliūtis pasinaudoti teisės aktų suteikta teise – gauti likusią jai priklausančią socialinės pašalpos dalį.

Teismo vertinimu, Administracija, priimdama Ginčijamą sprendimą, neatsižvelgė į prieš tai nurodytas aplinkybes, t. y. nevertino to, kad pareiškėja du kartus buvo pateikusi prašymą–paraišką skirti papildomą socialinės pašalpos dalį įsidarbinus ir du kartus jos prašymo pagrindu buvo priimti sprendimai skirti papildomą socialinės pašalpos dalį įsidarbinus; prašymo–paraiškos SP-4 (B) formoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. A1-183 (2024 m. vasario 29 d. įsakymo Nr. A1-173 redakcija) nėra pasirenkamo punkto ar laukelio, kurį galima būtų užpildyti ar kitaip pažymėti, nurodant, kad asmuo savo iniciatyva renkasi teikti keletą prašymų, o ne vieną; prašymo–paraiškos formoje, skiltyje – pastaba Nr. 1 nurodyta, kad pareiškėjui nereikia pateikti dokumentų (pažymų), jei informacija gaunama iš valstybės ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų; pareiškėja, nors ir pavėlavusi, nes darbo užmokestį už 2024 m. spalio mėnesį gavo 2024 m. lapkričio mėnesį), vis dėlto pateikė prašymą–paraišką; prašė skirti papildomą socialinės pašalpos dalį įsidarbinus ne ilgiau kaip už 12 dirbtų mėnesių; pareiškėja viena augina 18 metų sūnų su negalia, prižiūri vyresnio amžiaus neįgalius tėvus; siekė (kiek tai įmanoma esamomis sąlygomis) laiku pateikti prašymą–paraišką.

Atsižvelgęs į šioje konkrečioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, piniginės socialinės paramos teikimo principus bei individualią pareiškėjos padėtį, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 2 dalimi bei protingumo ir teisingumo principais, teismas sprendžia, kad, šioje konkrečioje byloje esant nustatytoms išskirtinėms aplinkybėms, Ginčų komisija teisėtai ir pagrįstai panaikino Ginčijamą sprendimą.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje panašaus pobūdžio bylose taip pat akcentuojamas individualus situacijos vertinimas, teisingumo ir protingumo principų reikšmė (2019 m. sausio 4 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A-987-822/2018, 2019 m. gruodžio 18 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2503-415/2019, 2022 m. lapkričio 3 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. eA-216-1047/2022).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Ginčų komisijos sprendimas paliekamas nepakeistas, o Administracijos skundas atmetamas.

Likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturinčiais tiesioginės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Kauno miesto savivaldybės administracijos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.