- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-27
- Bylos Nr.
- 2A-1836-619/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-02683-2009-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė, Andrutė Kalinauskienė (pran.), Virginijus Kairevičius
- Atsakovas
- V. S.
- Ieškovas
- O.E. D., A. D.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 30.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Dalios Kačinskienės, Virginijaus Kairevičiaus, kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Andrutės Kalinauskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo V. S. apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų O. E. D. ir A. D. ieškinį atsakovui V. S., tretysis asmuo Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, dėl namų valdos žemės sklypo ribų nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
I. O. E. D. ir A. D. patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydami nustatyti ieškovų namų valdos žemės sklypo, esančio adresu V. K., Ukmergės m. ribą „7-1“ atstumas 25,95 m ir „6-7“ atstumas 17,61 m pagal geodezinių matavimų planą, paruoštą 2009 m. spalio 3 d. UAB „Geosirus“. Ieškovai patikslintame ieškinyje nurodė, kad Ukmergės rajono LDT VK 1988-04-12 sprendimu Nr. 36 ieškovo A. D. vardu gyvenamojo namo statybai buvo skirtas 870 kv. m. žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), Ukmergėje, šiuo metu adresas V. K. g. 9, Ukmergėje. Pagal šioje sutartyje sutartas sąlygas ieškovai pradėjo naudotis paskirtu žemės sklypu pagal Sklypo raudonųjų linijų 1988 m. planą, kuriame sklypo išmatavimai nurodyti taip: 18 m. ties Krėvės gatve x 50 m. x 17 m x 50 m., tokiomis ribomis naudojasi iki šiol. A. V. S. yra gretimo žemės sklypo naudotojas arba savininkas. Su atsakovu apie 1994 m. kilus nesutarimui dėl ieškovų ir atsakovo sklypų ribų, Ukmergės rajono savivaldybės administracijos sudaryta komisija, atvykusi į vietą, patikrino sklypų ribas ir patvirtino, kad ieškovų sklypo ribos naudojamos pagal raudonųjų linijų planą ir miesto genplaną. Po šios komisijos išvadų ieškovai apie 1994 m. pasistatė tvorą nuo atsakovo V. S. žemės sklypo pusės, ta tvora stovi iki šiol. Atsakovas nuo 1994 m. ieškovų žemės sklypo ribų neginčijo. Ieškovai įstatymų nustatyta tvarka ir laiku sumokėjo vienkartines valstybės išmokas už skirtą namų valdos žemės sklypą 870 kv.m. dydžio, tačiau valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis dar nesudaryta. Tuo tikslu ieškovai parengė naudojamos namų valdos žemės sklypo geodezinių matavimų planą. Geodezinius matavimus atliko 2009-10-03 UAB „Geosirus". Ieškovų namų valdos žemės sklypo geodezinių matavimų planas yra paruoštas pagal Sklypo raudonųjų linijų 1988 m. planą ir faktiškai naudojamas žemės sklypo ribas, faktiškai naudojamas žemės sklypas nuo atsakovo V. S. pusės yra aptvertas tvora. Atsakovas 2009 m. spalio mėn. atsisakė suderinti ieškovų namų valdos ribas pagal šį planą, nors nuo tada, kai Ukmergės rajono savivaldybės administracija patikrino ieškovų namų valdos sklypo ribas, niekada nebeginčijo ieškovų naudojamo žemės sklypo ribų, nesiginčijo dėl pastatytos tvoros ir faktiškai ieškovų naudojamo žemės sklypo ribų. Atlikus geodezinius matavimus, ieškovų žemės sklypo ribos nepasikeitė, tačiau sklypo išmatavimai buvo patikslinti. Nustatytas tikslus atstumas nuo taško „7-1" 25,95 m atstumas, o nuo taško 6-7" nustatytas tikslus 17,61 m atstumas. A. V. S. ginčija ieškovų žemės sklypo ribas ties taškais „7-1", tarp kurių atstumas 25,95 m ir taškais „6-7", tarp kurių atstumas 17,61 m. Toks ginčijimas nepagrįstas, tai įrodo ir tas faktas, kad apie 1994 m. šalys kartu įrengė bendromis lėšomis vandentiekį, vandentiekio atšaka nuo V. K. gatvės pusės eina per ieškovų ir atsakovo sklypų ribą, nes taip patogiau abiems pusėms naudotis vandentiekiu, o esant reikalui ir remontuoti. A. V. S. atsisakymas suderinti ieškovų namų valdos žemės sklypo ribas pažeidžia ieškovų teises, nes jie nebeturi galimybės įsiteisinti namų valdos žemės sklypą, sudaryti Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį ir priduoti pastatytą gyvenamąjį namą Valstybinei priėmimo komisijai.
Atsiliepimas
A. V. S. pateikė teismui atsiliepimą (b. l. 28-30), kuriame su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad 1992 m. balandžio 30 d. Ukmergės miesto Mero potvarkiu Nr. 45, remiantis Ukmergės rajono Ukmergės miesto LD TVK 1988 m. gegužės 10 d. sprendimu Nr. 45, jam paskirtas 800,00 kv. m. žemės sklypas individualaus gyvenamojo namo statybai, esantis adresu V. K., Ukmergėje. Už šį 800,00 kv. m. žemės plotą atsakovas moka mokesčius. 1988 m. birželio 22 d. atsakovas sudarė neterminuotą 800,00 kv. m. žemės sklypo naudojimo sutartį. 1988 m. birželio 21 d. nustatytas raudonųjų linijų, sklypų, ribų ir pastatų ašių nužymėjimo aktas ir sudaryta nužymėjimo schema, kurioje yra nurodyti visi žemės sklypo, esančio adresu V. K. g, Ukmergėje matmenys. 1988 m. birželio 21 d. sudaryta techninė dokumentacija dėl gyvenamojo namo, statomo adresu V. K., Ukmergėje, statybos ir gauti visi parašai. Žemės sklypo plotas 800,00 kv.m.. 2010 m. sausio 15 d. atsakovas atliko žemės sklypo Nr. l kadastrinius matavimus. Atsakovas įstatymų nustatyta tvarka ir laiku sumokėjo vienkartines valstybės išmokas už jam skirtą 800,00 kv.m. žemės sklypą, valstybinė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta. Tuo tikslu parengė žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą. Nurodo, kad ieškovų reikalavimai pažeidžia atsakovo, kaip žemės savininko teises. Pažymėjo, kad jam buvo skirti 8 arai žemės, o kai dabar padarė jo žemės sklypo geodezinius matavimus, liko 7,50 arų ir jis nesutinka su tokiais matavimais, jam trūksta 2 metrų ribos žiūrint pagal seną planą, pagal tą planą sklypo riba turėtų eiti tiesiai nuo gatvės pagal ieškovų gyvenamąjį namą. Nežino, gal matavimuose yra paklaida. Esant aiškiam ieškovo reikalavimui - žemės sklypų ribų nustatymas, teismas turi taikyti CK 4.45 straipsnio taisykles. Nurodo, kad ieškovų argumentai dėl tvoros pastatymo nėra rimtas argumentas sumažinti atsakovui priklausančio žemės sklypo ribas.
Tretysis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės žemėtvarkos skyrius pateikė atsiliepimą (b. l. 21), kuriame nurodė, kad dėl žemės sklypo, esančio V. K., Ukmergės m. ribų nustatymo klausimą palieka spręsti teismo nuožiūra. Trečiojo asmens atstovė teisme paaiškino, kad pagal dabartinius geodezinius matavimus, žemės trūksta ir ieškovams, ir atsakovui.
Žemesnės instancijos teismas
Ukmergės rajono apylinkės teismas 2011 m. vasario 14 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Teismas nustatė ieškovų O. E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. V. K. g., Ukmergės m. ir A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. V. K., Ukmergės m. namų valdos žemės sklypo, esančio V. K., Ukmergės m., žemės sklypo ribą, pažymėtą taškais „7-1“, tarp kurių atstumas 25,95 m ir taškais „6-7“, tarp kurių atstumas 17,61 m pagal 2009 m. spalio 3 d. UAB „Geosirus“ paruoštą geodezinių matavimų planą. Nustatė, kad UAB „Geosirus“ paruoštas žemės sklypo, esančio V. K., Ukmergės m. geodezinių matavimų planas yra neatsiejama sprendimo dalis. Byloje taikė CK 4.45 str., nuostatas. Įvertinęs visas bylos aplinkybes, trečiojo asmens atstovo parodymus, liudytojų V. S., A. B. parodymus, teismas nustatė, kad atlikus tiek ieškovų, tiek atsakovo žemės sklypų kadastrinius matavimus, abiejų žemės sklypų plotai pasikeitė, t. y. Sumažėjo. Ieškovams po kadastrinių matavimų žemės sklypas sumažėjo 71 kv. m., atsakovui – 49 kv.m., žemės sklypų sumažėjimo priežastys galėjo būti kelios, tai ir netikslūs pirminiai dokumentai, nes anksčiau nebuvo kreipiamas dėmesys į ribas, galėjo būti padaryta platesnė gatvė, kt.. Konstatavo, kad šalių kaimynų geodeziniai planai yra patvirtinti, praplatinti žemės sklypų ribų nėra galimybės, nes laisvos žemės nėra ir jos trūksta visiems. Teismas pažymėjo, jog atsakovo žemės sklypo kadastrinių matavimų neatitikimas yra 49 kv. m., o tokia paklaida leistina, tai patvirtino kadastrinius matavimus atlikę specialistai. Konstatavo, kad atsakovas nenurodė jokių objektyvių, pagrįstų faktinėmis aplinkybėmis įrodymų dėl savo atsisakymo derinti žemės sklypo planą su ieškovais, atsakovo nurodytas argumentas, kad jo žemės sklypo plotas sumažėjo, nėra pakankamas pagrindas riboti ieškovų nuosavybės teises ir teisėtus interesus, nes ieškovų žemės sklypo plotas taip pat sumažėjo ir dar daugiau negu atsakovo. Nustatydamas ieškovų namų valdos žemės sklypo ribas pagal 2009 m. spalio 3 d. UAB „Geosirus“ paruoštą geodezinių matavimų planą, teismas atsižvelgė į faktines ieškovų ir atsakovo jau daug metų valdomų žemės sklypų ribas, žemės sklypuose esančius statinius, į tai, kad atlikus žemės sklypų kadastrinius matavimus tiek ieškovų, tiek atsakovo naudojamų žemės sklypų plotas sumažėjo, žemės sklypų plotai sumažėjo dėl objektyvių priežaščių, todėl teismas darė išvadą, kad tokiu būdu išlaikyta abiejų šalių pusiausvyra ir nustačius žemės sklypo ribą pagal ieškovų planą, kitų asmenų teisės nebus pažeistos.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti teismo sprendimą ir ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog teismas pažeidė materialines ir procesines normas, Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką. Pažymėjo, jog sumokėjo vienkartines valstybės išmokas už 800 kv. m. sklypą, rengė žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą, jam pirmiau negu ieškovams apmatuotas žemės sklypas. Atsakovo teigimu, norint nustatyti tikslią žemės namų valdos žemės sklypo ribą, reikalinga permatuoti ir sutikslinti visų šių sklypų ribas – šalių bei kaimyno E. B., kuris turėjo būti įtrauktas į bylos nagrinėjimą. Teigia, jog ieškovų reikalavimai pažeidžia jo kaip savininko teisės į 800 kv.m. žemės sklypą, taip pat buvo pažeisti Statybos techinio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ 8 priede išvardinti statinių išdėstymo namo sklype gretimų sklypų atžvilgiu reikalavimai. Tvirtina, jog teismas ribas turėjo nustatyti pagal CK 4.45 str. normas, o ieškovų argumentai dėl tvoros pastatymo nėra rimtas argumentas sumažinti jam priklausančio sklypo ribas.
Atsiliepimas
Ieškovai pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo skundą atmesti, nes apeliantas nenurodo jokių pagrindų sprendimui panaikinti, o tik naujas aplinkybes, kuriomis pirmosios instancijos teisme nesirėmė. Pažymėjo, kad jų namų valdos žemės sklypo geodezinių matavimų planas paruoštas pagal Sklypo raudonųjų linijų 1988 m. planą ir pagal faktiškai naudojamas žemės sklypo ribas nuo jų suteikimo momento, kas atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 09 d. nutarimo 2 p., 7 p. nuostatas. Atlikus geodezinius matavimus sklypo ribos nepasikeitė, tačiau išmatavimai buvo patikslinti. Faktiškai kaimyno E. B. žemės sklypas su apelianto sklypu nesiriboja ir niekaip E. B. negali pažeisti apelianto teisių. Ieškovų ir kaimyno ribos ribojasi kitomis ribomis, dėl kurių ginčo nebuvo. Nurodytos aplinkybės dėl statybos reglameto normų pažeidimo yra naujos, jomis nebuvo remiamasi pirmosios instancijos teisme.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 str. tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai ir motyvai nesudaro pagrindo iš esmės teisėtam ir pagrįstam teismo sprendimui panaikinti.
Byloje yra sprendžiamas šalių - gretimų žemės sklypo naudotojų ginčas dėl žemės sklypų ribų nustatymo. Kasacinio teismo praktikoje dėl CK 4.45 str. taikymo yra konstatuota, jeigu kilusio teisme ginčo esmė – ginčas dėl žemės sklypo ribų, tai CK 4.45 straipsnyje nustatyti kriterijai, pagal kuriuos sprendžiama, kur turi būti sklypo riba ir kokia jos konfigūracija, gali būti taikomi nagrinėjant ir sprendžiant ginčus teisme tarp žemės naudotojų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2009).
Apeliaciniame skunde apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė materialines ir procesinės teisės normas, suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką. Apelianto teigimu, jis sumokėjo vienkartines valstybės išmokas už jam skirtą 800 kv.m. žemės sklypą, ieškovų reikalavimas pažeidžia jo nuosavybės teises, nes jam tenka naudojimuisi mažesnė žemės sklypo dalis (CK 4.37 str. 1 d., CK 4.39 str.), tvoros pastatymas nėra rimtas argumentas sumažinti jam priklausančio sklypo ribas. Su šiais apelianto apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka.
Byloje nustatyta, kad ieškovui 1988 m. balandžio 12 d. Ukmergės miesto LDT vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 36 neterminuotam naudojimui individualių gyvenamųjų namų statybai skirtas 870 kv. m. dydžio žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), Ukmergės m. (dabartinis adresas V. K., Ukmergės m.) (b. l. 14), tuo pagrindu 1988 m. birželio 8 d. tarp Ukmergės miesto vykdomojo komiteto ir A. D. pasirašyta sodybinio sklypo suteikimo individualinio namo statybai sutartis, pagal kurią ieškovui buvo suteiktas 870 kv. m. žemės sklypas mūrinio namo, ūkinio pastato ir garažo statybai (b. l. 12). Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta, ieškovai įstatymų nustatyta tvarka ir laiku sumokėjo vienkartinėmis valstybės išmokomis už 870 kv. m. žemės sklypą, už šį žemės sklypą moka žemės mokesčius (b. l. 69, 72-76), juo naudojasi, pasistatė gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus. Ieškovams suteikto žemės sklypo ribos pažymėtos sklypo raudonųjų linijų plane (b. l. 16). Atsakovui V. S. 1988 m. gegužės 10 d. Ukmergės miesto LDT vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 45 neterminuotam naudojimui individualių gyvenamųjų namų statybai skirtas 800 kv. m. dydžio žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), Ukmergės m. (dabartinis adresas V. K., Ukmergės g.) (b. l. 31), atsakovas su Ukmergės miesto vykdomuoju komitetu 1988 m. birželio 22 d. sudarė sodybinio sklypo suteikimo individualinio namo statybai sutartį, pagal kurią atsakovui neterminuotam naudojimui buvo suteiktas 800 kv. m. minėtas žemės, valstybinė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta. Atsakovas už jam skirtą žemės sklypą yra apmokėjęs vienkartinėmis valstybės išmokomis, už žemę moka mokesčius (b. l. 34). Iš situacijos plano, genplano adresu (duomenys neskelbtini), Ukmergės m. matyti, kad atsakovo žemės sklypo 800 kv. m. dydžio, riba ties gatve yra 31,00 m pločio, sklypo gale sklypo plotis 30,50 m, sklypo ilgis 26,33 m (b. l. 53, 54). Taigi, tiek ieškovai tiek atsakovas yra apmokėję už jiems skirto dydžio žemės sklypus. Ieškovų tvirtinimu, atsakovui atsisakius suderinti žemės sklypo ribas, jie negali sudaryti valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties ir priduoti gyvenamąjį namą.
Pagal CK 4.45 str. nuostatas, ribos neaiškumas pašalinamas atsižvelgiant į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Dokumentuose esanti nekonkreti ribos vieta ar konfiguracija gali būti tikslinama pagal bylos aplinkybių visumą: pagal ribos išsidėstymą nekonkrečiuose dokumentuose, atsižvelgiant į sklypuose esančius statinius (pastatus, tvoras, šulinius ir kt.); pagal tai, kam jie priklauso nuosavybės teise, ir kokie yra susitarimai dėl jų naudojimo tvarkos ir sąlygų; pagal faktinio naudojimo trukmę ir aplinkybes, atsižvelgiant į aplinkos objektus; pagal principines nuostatas, kad abiejų sklypų naudojimas būtų racionalus, įmanomas, kad ribos tikslinimu būtų galutinai išspręstas ginčas ir nebūtų sudaroma prielaidų ginčui kilti ateityje.
Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovų pateiktas 2009 m. spalio 3 d. UAB „Geosirus“ paruoštas kadastrinių matavimų planas sudarytas naudojantis koordinačių sistema LKS-1994, pagal faktiškai jau daug metų valdomų žemės sklypų ribas, žemės sklypuose esančius statinius, buvo atsižvelgta į anksčiau darytą sklypo raudonųjų linijų planą (b. l. 17,105). Pagal ieškovų pateiktą 2009 m. spalio 3 d. UAB „Geosirus“ atliktą žemės sklypo planą ieškovų žemės sklypo plotas sumažėjo 71 kv.m., po kadastrinių matavimų žemės sklypo plotas tapo 799 kv. m.. ir yra 799 kv. m.. A. V. S. žemės sklypo kadastrinius matavimus atliko UAB „Geodarbai“ (b. l. 41-49). Po kadastrinių matavimų, nustatyta, kad ir atsakovo žemės sklypo plotas yra mažesnis, atlikus kadastrinius žemės sklypo matavimus, nustatytas 751 kv. m. dydžio sklypas, t. y. žemės sklypo plotas sumažėjo 49 kv. m.. Taigi, atlikus tiek ieškovo tiek atsakovo žemės sklypų kadastrinius matavimus, abiejų žemės sklypų plotai sumažėjo, ieškovų plotas sumažėjo daugiau, atsakovo geodeziniai matavimai atlikti leistinose ribose (b.l.105). Atsakovas byloje nepagrindė kitokio žemės sklypo ribos nustatymo varianto (CPK 143 str.). Ieškovų reikalavimas leidžia apginti jų pažeistas teises, kartu išsaugant faktinius žemės ir statinių naudojimo santykius ir tai atitinka civilinių santykių stabilumo principą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovų prašymą, tinkamai taikė CK 4.45 str. nuostatas, racionaliai išsprendė ginčą dėl žemės sklypo ribos nustatymo. Apelianto argumentai dėl materialinės teisės normų pažeidimo yra teisiškai ir faktiškai nepagrįsti. Atsakovo nurodytos aplinkybės apeliaciniame skunde bei teismo posėdžio metu dėl ieškovų neteisėto tvoros pastatymo nėra reikšmingos bylos skundo nagrinėjimui, nes tokių reikalavimų atsakovas pirmosios instancijos teisme nekėlė ir jos nebuvo bylos nagrinėjimo dalyku (CPK 312 str.).
Apeliaciniame skunde teigiama, kad į bylos nagrinėjimą turėjo būti įtrauktas ir kaimynas E. B., nes norint nustatyti tikslią žemės namų valdos sklypo ribą, reikalinga permatuoti ir sutikslinti visų šių sklypų ribas, t.y. šalių bei kaimyno E. B.. Šioms aplinkybėms pagrįsti atsakovas nepateikė įrodymų (CPK 178 str.). Nustatyta, kad E. B. žemės sklypo ribos įteisintos (b.l. 105). Pažymėtina, kad atsakovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino teismui, kad su kitais kaimynais jo sklypo ribos yra geros (b.l.99). Teismui apeliantas nepateikė įrodymų, kad jo sklypas ribojasi su kaimyno E. B. (b.l. 124) ar kitų įrodymų, sudarančių pagrindą manyti, kad teismo sprendimas gali turėti įtakos šio asmens teisėms ar pareigoms (CPK 47 str.).
Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad su ieškovų namų valdos žemės sklypo ribų nustatymu jis nesutiko, nes pažeisti Statybos techinio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ 8 priede išvardinti statinių išdėstymo namo sklype gretimų sklypų atžvilgiu reikalavimai. Apeliantas skunde tik cituoja minėtas teisės normas, tačiau nepateikia jokių įrodymų, kurie patvirtintų jo nurodytas aplinkybes dėl minėtų normos pažeidimo. Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybių visumą, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir sprendžia, kad nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 263 str., 329-330 str.).
Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, apeliacinės instancijos teismas turėjo 11.40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus atsakovo apeliacinio skundo, šios išlaidos priteistinos iš atsakovo į valstybės biudžetą Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš atsakovo V. S. a.k. (duomenys neskelbtini) 11 litų keturiasdešimt centų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.