Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės ieškinį atsakovei I. N. dėl nuomininko iškeldinimo, trečiasis asmuo viešoji įstaiga „Klaipėdos butai“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

civilinėje byloje Nr. e2-2266-911/2019 ieškovė pareikštu ieškiniu prašė iškeldinti atsakovę I. N. iš gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), su visais jai priklausančiais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, priteisti ieškovei iš atsakovės I. N. 644,46 Eur nuomos mokesčio už gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuomą už laikotarpį nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2018 m. balandžio 30 d.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Kadangi Klaipėdos apygardos teismas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. kovo 29 d. sprendimo dalį civilinėje byloje Nr. e2-2266-911/2019 dėl atsakovės iškeldinimo iš buto panaikino ir perdavė šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, todėl šioje byloje nagrinėtinas klausimas tik dėl atsakovės iškeldinimo iš ieškovei nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Pagal EŽTT praktiką Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnyje nėra aiškiai įtvirtintos teisės būti aprūpintam būstu (namais) (EŽTT didžiosios kolegijos 2001 m. sausio 18 d. sprendimas byloje Chapman prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 27238/95, par. 99; 2001 m. sausio 18 d. didžiosios kolegijos sprendimas byloje J. S. prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 25154/94, par. 106; kt.), taigi valstybės neturi pozityviosios pareigos visiems asmenims suteikti gyvenamąją vietą, joms taip pat nenustatomas draudimas iškeldinti asmenį iš gyvenamųjų patalpų vien dėl to, jog asmuo ilgai gyveno atitinkamame būste. Konvencijos garantuojamas ir EŽTT praktikoje nuosekliai plėtojamas reikalavimas, sprendžiant iškeldinimo iš būsto klausimą, užtikrinti taikomos priemonės proporcingumo ir pagrįstumo svarstymą nepriklausomame teisme atitinkamų Konvencijos 8 straipsnio principų kontekste (EŽTT 2008 m. gegužės 13 d. sprendimas byloje McCann prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 19009/04, par. 50; 2009 m. sausio 15 d. sprendimas byloje Ćosić prieš Kroatiją, peticijos Nr. 28261/06; kt.). Tinkamam Konvencijos suteikiamos teisės į būstą užtikrinimui svarbu nustatyti, ar šios teisės ribojimai proporcingi siekiamam teisėtam tikslui. Vertinant taikomos priemonės proporcingumo klausimą, gali būti svarbūs įvairūs aspektai – iškeldinamų asmenų pažeidžiamumo laipsnis (sveikatos būklė, amžius, nepilnamečiai vaikai), gyvenimo atitinkamame būste trukmė, kito būsto neturėjimas, nuomos mokesčio mokėjimas, tvarkingos kaimynystės užtikrinimas, kito reikšmingo intereso į būstą nebuvimas, iškeldinimu suinteresuoto subjekto pozicija iškeldinamojo atžvilgiu (kokį laikotarpį ignoruotas teisių pažeidimas), valstybės įsipareigojimų suteikti kitą būstą nesilaikymas ir (ar) pan. (EŽTT 2012 m. gegužės 29 d. sprendimas byloje Bjedov prieš Kroatiją, peticijos Nr. 42150/09; 2007 m. spalio 9 d. sprendimas byloje Stankova prieš Slovakiją, peticijos Nr. 7205/02; 2013 m. rugsėjo 24 d. sprendimas byloje Pinnock ir Walker prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 31673/11; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-701-2017, 34 punktas). Konvencija pateisina ribojimus, kuriais siekiama apginti kitų asmenų teises, įgyvendinti vietos valdžios teisę tvarkyti turimą būsto fondą ar tinkamai taikyti teisės normas, nustatančias asmenų aprūpinimą būstu (EŽTT 2013 m. rugsėjo 24 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Pinnock ir Walker prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 31673/11).

Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą dėl atsakovės iškeldinimo, nes pasibaigė nuomos sutarties terminas ir ji nebuvo pratęsta. Be to, dėl atsakovės daromų nuomos sutarties pažeidimų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.611 straipsnio pagrindu, kuriame įtvirtinta, kad jeigu nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Nuomininkas, jo šeimos nariai arba kiti kartu su jais gyvenantys asmenys, kurie netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi, nuomotojo arba kitų asmenų, kuriems trukdoma normaliai gyventi, reikalavimu gali būti iškeldinti nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Ieškovė prašo iškeldinti atsakovę, nes ši nemokėjo nuomos mokesčio ir pažeidė kitas nuomos sutarties sąlygas, t. y. jai išnuomotame bute apgyvendino ne savo šeimos narius (Nuomos sutarties 4.2, 5.1 punktų pažeidimai).

Vertinant nuomos sutarties pažeidimų pobūdį, atsakovės padarytus nuomos sutarties pažeidimus ir jos elgesį, kokios priežastys lėmė pažeidimų padarymą, teismas nustatė, kad nuo 2016 m. liepos mėn. atsakovė nemokėjo nuomos mokesčio (atsiskaitė tik iš dalies), tai yra jai suteiktą gyvenamąją patalpą naudojo pažeisdama sutarties nuostatas. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė paaiškino, kad po bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka, atsakovė dėl nuomos sutarties pratęsimo į ieškovę vis tiek nesikreipė, nors ieškovės atstovė asmeniškai skambino atsakovei, paaiškino, kad siekiant taikaus susitarimo, būtina sąlyga, kad atsakovė pradėtų dengti įsiskolinimą. Byloje nėra duomenų ir atsakovė jų nepateikė, kad net ir po sprendimo priėmimo būtų kreipusis į ieškovę siekdama atnaujinti nuomos sutartį ir ginčą baigti taikiai. Pažymėtina, jog pirmą kartą bylą nagrinėjant apylinkės teisme, atsakovė neginčijo įsiskolinimo fakto ir dydžio, su ieškiniu sutiko, be to, nemokamų atstovo paslaugų ji atsisakė, prašė mėnesio laiko išsikėlimui, t. y. sutiko su iškeldinimu. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad skiriant bylą antrą kartą nagrinėti teismo posėdyje, atsakovei buvo išaiškinta galimybė pateikti atsiliepimą pagal Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. lapkričio 21 d. nutartyje išdėstytus argumentus. Atsakovei pateikus prašymą pratęsti terminą atsiliepimui pateikti, jos prašymas buvo patenkintas, tačiau ir po nustatyto termino pratęsimo atsakovė atsiliepimo ir paaiškinimų nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Ieškovės atstovė patvirtino, priešingų duomenų byloje nepateikta, kad po apeliacinės instancijos nutarties priėmimo, atsakovė skolos ir toliau nedengė, komunalinių mokesčių taip pat nesumokėjo, tai yra neatliko nei vieno mokėjimo ir su ieškove nebendradarbiauja.

Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad trečiasis asmuo VšĮ „Klaipėdos butai“ sutarties galiojimo metu ne kartą kreipėsi į atsakovę su įspėjimais ir reikalavimais sumokėti susidariusią skolą, siekė išspręsti susidariusią situaciją taikiai, tačiau atsakovė savo įsipareigojimų nevykdė. Įspėjimuose taip pat reikalaujama, kad atsakovė atstatytų buto techninę būklę, į tokią, kokią gavo iki jame apsigyvenant. Be to, trečiasis asmuo atsakovei siunčiamose sąskaitose už patalpų nuomą informuodavo ir nurodydavo, kad baigiasi sutarties galiojimo terminas, atsakovė buvo raginama teikti dokumentus Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl sutarties sudarymo naujam terminui (2018 m. kovo mėn. – 2018 m. gegužės mėn. sąskaitos faktūros).

Trečiojo asmens byloje pateiktais aktais nustatyta, kad atsakovės nuomojamame bute gyvena ir kiti pašaliniai asmenys, tai yra buvęs sutuoktinis ir sugyventinis. Aktais taip pat užfiksuoti kaimynų paaiškinimai apie tai, kad bute nuolat girtaujama ir triukšmaujama, į butą ne kartą buvo kviečiama policija, kaimynai dėl netinkamo atsakovės elgesio rašė pareiškimus policijai. Kontaktiniu telefonu, kurį atsakovė nurodė trečiajam asmeniui, su atsakove susisiekti nepavyksta. Trečiasis asmuo taip pat kreipėsi į atsakovės dukrą ir prašė, kad ji informuotų motiną dėl atvykimo pokalbiui į įstaigą dėl netinkamo gyvenimo būdo ir skolų, tačiau atsakovė į šiuos prašymus taip pat nereagavo.

Nors apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad apie įsiskolinimo dydį nebuvo informuota, tačiau jos teiginius paneigia byloje surinkti rašytiniai įrodymai, iš kurių nustatyta, kad atsakovė ne kartą įspėta apie susidariusią skolą, gresiantį iškeldinimą ir apie galimybę sudaryti sutartį naujam terminui, todėl turėjo suprasti dėl jos neveikimo kilsiančias pasekmes – pasibaigus nuomos sutarties terminui, sutartis automatiškai nebus pratęsta.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuoma teikiama piliečiams, reikalingiems valstybės paramos, socialinis būstas suteikiamas tik tokiam asmeniui, kuris atitinka specialiajame įstatyme nustatytas sąlygas, susijusias su valstybės paramos teikimu, ir gali būti naudojamas tik tokio asmens bei tokiu tikslu, kuriuo jis jam suteiktas nuomotis. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė paaiškino, kad šiuo metu nėra galimybės sudaryti ir (arba) tęsti socialinio būsto nuomos sutarties su atsakove, kadangi nuo 2016 m. ji nemoka ne tik nuomos mokesčio, bet ir komunalinių mokesčių, kai tuo tarpu bute galėtų gyventi kiti žmonės, kuriems šis būstas reikalingas ir jie nedarytų žalos valstybei. Dėl atsakovės nebendradarbiavimo, ieškovei nežinoma, ar atsakovė atitinka asmens statusą, kuriam galėtų būti nuomojamas socialinis būstas, atsakovė jokių dokumentų neteikia. Ieškovės atstovė nurodė, kadangi nagrinėjamu atveju nuomos sutartis su atsakove yra pasibaigusi, todėl ji turi iš naujo stoti į eilę socialiniam būstui gauti. Tam, kad atsistotų į eilę, atsakovė turi turėti specialiųjų poreikių lygį, gauti mažas pajamas, pateikti visus dokumentus ieškovei. Atstovė negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti, ar atsakovė atitinka šiuos reikalavimus. Atsakovė jokių duomenų nei ieškovei, nei teismui neteikė. Į bylą nepateikti aktualūs duomenys apie atsakovės sveikatos būklę, išlaikymo reikalingus asmenis, kito būsto turėjimas / neturėjimas ir kt. (CPK 178 straipsnis). Kaip jau minėta, bylos duomenimis nustatyta, kad nuomojamame būste atsakovė gyvena pakankamai ilgą laiką, tačiau nuomos ir komunalinių mokesčių nemoka, iš kaimynų gaunami nuolatiniai skundai dėl netinkamo atsakovės elgesio, girtavimo, švaros įgūdžių stokos, užfiksuoti duomenys, kad bute gyvena pašaliniai asmenys, tai yra, atsakovė nevykdo pareigų, kylančių iš nuomos sutarties. Vertinant atsakovės pasyvų elgesį, susidaro nuomonė, kad socialinis būstas jai nėra būtinas ir ji neturi svarbaus intereso į būstą, pirmą kartą nagrinėjant bylą teisme su iškeldinimu atsakovė sutiko, nagrinėjamu atveju jos elgesys teisminiame procese pasyvus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovė visą nuomos laikotarpį su atsakove bendradarbiavo, ieškojo būdų ir galimybių susisiekti su atsakove ir padėti jai spręsti jos problemas, t. y. atsakovės neignoravo ir savo įsipareigojimus atsakovės atžvilgiu vykdė, tačiau atsakovė pastangų sumažinti skolą nedėjo. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismo vertinimu, atsakovei buvo suteiktos visos galimybės bendradarbiauti su ieškove, siekiant išspręsti susiklosčiusią situaciją teigiamai, tačiau dėl atsakovės nebendradarbiavimo, ieškovė neturėjo jokios objektyvios galimybės padėti jai išspręsti susidariusią situaciją dėl susidariusio įsiskolinimo ir būsto išsaugojimo.

Teismo vertinimu, sprendžiant atsakovės iškeldinimo iš būsto klausimą, ieškovė atsižvelgė į individualias, atsakovės atžvilgiu susiklosčiusias aplinkybes, ėmėsi visų įmanomų būdų ir priemonių, siekiant sudaryti sąlygas atsakovei nuomotis socialinį būstą. Tačiau atsižvelgiant į atsakovės elgesį visą nuomos laikotarpį, taip pat jos elgesį teisminiame procese, įvertinus tai, kad būtent atsakovė nedėjo jokių pastangų, kad išspręstų susiklosčiusią situaciją, kitų priežasčių, lėmusių pažeidimo padarymą, nenustačius, taip pat nustačius, kad atsakovė buvo tinkamai įspėta apie gresiančias pasekmes, ieškovės reikalavimas iškeldinti atsakovę iš nurodytos gyvenamosios patalpos, su visais jai priklausančiais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, būtų proporcinga, pagrįsta ir adekvati priemonė atsakovės padarytiems nuomos sutarties pažeidimams. Tokia situacija, kai savivaldybei priklausančio būsto nuomininkai ilgą laiką visiškai nemoka nuomos mokesčio ir kitų mokesčių, vertintina kaip piktnaudžiavimas valstybės teikiama parama. Be kita ko, atsakovės teisė į būstą nėra absoliuti, ji negali būti iškeliama aukščiau kitų bendruomenės narių (kaimynų) teisių į ramią, saugią ir švarią gyvenamąją aplinką.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog nuomos sutarties pagrindu tarp šalių susiklostė sutartiniai nuomos teisiniai santykiai. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6.576 straipsnis). Už gyvenamosios patalpos nuomą nuomininkas laiku moka nuomos mokestį (buto nuompinigius) (CK 6.583 straipsnio 1 dalis, CK 6.487 straipsnio 1 dalis). Nuomos sutartis pasibaigė 2018 m. birželio 1 d. ir nebuvo pratęsta dėl pačios atsakovės kaltės ir šiuo metu pratęsti sutartį nėra teisinio pagrindo. Atsakovė savo prievolės nevykdo, nuomos ir kitų mokesčių nemoka, bute gyvena su pašaliniais asmenimis, savo elgesiu trikdo kaimynų ramybę, tai yra gyvenamąją patalpą naudoja pažeisdama sutarties nuostatas ir nėra jokių duomenų, kad padėtis galėtų pasikeisti. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, nebuvo nustatyta jokių svarbių aplinkybių, dėl kurių atsakovė negalėjo tinkamai vykdyti pareigos mokėti nuomos mokestį bei mokesčius už suteiktas komunalines paslaugas.

Iš byloje esančių įrodymų visumos matyti, kad atsakovė ieškovei priklausančia gyvenamąja patalpa faktiškai naudojasi, nors sutarties terminas jau pasibaigęs ir nėra galimybės jo pratęsti, be to, nemoka nuomos mokesčio ir mokesčių už komunalines paslaugas nuomos sutarties nustatyta tvarka. Duomenų, jog priteisti įsiskolinimai būtų sumokėti, byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Kaip minėta, nuomos sutartis nuo 2018 m. birželio 2 d. yra pasibaigusi (CK 6.496 straipsnis), o pasibaigus gyvenamosios patalpos nuomos sutarties terminui, nuomotojo reikalavimu nuomininkas, jo šeimos nariai ar buvę šeimos nariai turi išsikelti iš gyvenamosios patalpos, o neišsikėlusieji iš jos iškeldinami ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama (CK 6.611 straipsnis, CK 6.613 straipsnis).

Esant nustatytoms aplinkybėms bei nurodytam teisiniam reguliavimui, konstatuotina, jog ieškovės reikalavimai dėl iškeldinimo yra pagrįsti, todėl yra pagrindas iškeldinti atsakovę iš gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), su visais jai priklausančiais daiktais, pasibaigus 2015 m. birželio 8 d. gyvenamosios patalpos nuomos sutarties terminui, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. lapkričio 21 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. kovo 29 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų.

Patenkinus ieškinį, iš atsakovės priteisiamas žyminis mokestis į valstybės biudžetą, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Iš atsakovės priteistinas 75 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl iškeldinimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis) ir 15 Eur už turtinio pobūdžio reikalavimą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

2019 m. gegužės 3 d. nutartimi atsakovei atidėtas 90 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo. Teismui patenkinus ieškinį, atidėtas 90 Eur žyminis mokestis priteistinas iš atsakovės valstybei (CPK 84 straipsnis, 93 straipsnio 3, 5 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Iškeldinti atsakovę I. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), su visais jai priklausančiais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Priteisti iš atsakovės I. N. 180 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų) žyminio mokesčio valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.