Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, teisėjų Jelenos Šiškinos ir Tatjanos Žukauskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieškovo A. K. ieškinį dėl leidimo nustatyta tvarka įgyvendinti teisę rekonstruoti ir statyti priestatą pagal parengtą projektą bei gauti statybos leidimą ieškovo vardu be atsakovų sutikimo atsakovams A. V. ir J. V..

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas A. K. teismui pareikštu ieškiniu prašė leisti atlikti pastato rekonstrukciją ir priestato statybą pagal parengtą projektą ieškovo A. K. vardu be atsakovų sutikimo bei leisti ieškovui gauti statybos leidimą be atsakovų sutikimo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008-11-24 iš atsakovų nusipirko dalį pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Pirkimo-pardavimo sutartis Nr. AK -6268 patvirtinta notariškai, joje detaliai aptarta, kaip ieškovas galės įgyvendinti pastato rekonstrukciją ir naujo priestato statybą. Sutarties 4.1.24. punktu pardavėjai besąlygiškai sutiko, jog būtų vykdoma rekonstrukcija ir priestato statyba bei įsipareigojo duoti sutikimus, reikalingus rekonstrukcijos procedūrų įgyvendinimui (4.1.26. punktas). Ieškovas už įsigytas apleistas patalpas sumokėjo didelę kainą. Atsakovai neduoda sutikimo reikalingai rekonstrukcijai, reikalauja papildomai sumokėti pinigų. Atsakovams jų turima buto dalis palikta kaip garantija, kad ieškovas nereikš ateityje pretenzijų dėl atsakovų statomo namo statybos pažeidimų. Atsakovai nesutiko su ieškovo projekto sprendiniais, pradėjo reikalauti papildomų lėšų iš ieškovo, pareikalavo palėpės dalies. Ieškovas, stengdamasis įvykdyti atsakovų nepagrįstus reikalavimus papildomai sumokėjo atsakovams 60 000 Lt, kad jie nestabdytų rekonstrukcijos, tačiau 2012-02-07 atsakovai perdavė ieškovui parengtą susitarimą su papildomomis sąlygomis, atsisakė pasirašyti šalia pastato esančios valstybinės žemės nuomos sutartį, nes jiems paskirta mažai žemės. Ieškovas siekė išspręsti susiklosčiusią situaciją taikiai, 2013-12-23 prašė atsakovų raštu sutikti, jog leidimas rekonstruoti pastatą būtų išduotas ieškovo vardu, tačiau 2014-01-09 atsakovai, nurodę nepagrįstus pageidavimus, atsisakė raštu sutikti su ieškovo prašymu. Atsakovai, pasirašydami sutartį, neabejotinai žinojo sutarties sąlygas, t. y. kad po rekonstrukcijos visas atsiradęs naujas plotas priklausys ieškovui. Projektavimo sąlygų sąvadas buvo išduotas dar pasirašant sutartis, todėl atsakovai negalėjo nežinoti apie ketinimą projektuoti pastato rekonstrukciją, nes projektiniai pasiūlymai buvo sudėtinė projektavimo sąlygų sąvado dalis. Atsakovai nepagrįstai apribojo jo teises rekonstruoti pastatą bei nevykdo pagal pirkimo - pardavimo sutartį prisiimtų įsipareigojimų duoti sutikimą rekonstrukcijai, todėl prašė teismo leisti savo vardu atlikti rekonstrukciją bei gauti statybos leidimą be atsakovų sutikimo (t. I, b. l. 1 - 10).

Atsakovai A. V. ir J. V. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Paaiškino, jos atsakovai, pasirašydami su ieškovu pirkimo - pardavimo sutartis, neįsipareigojo besąlygiškai sutikti su vykdoma rekonstrukcija ir duoti sutikimus rekonstrukcijos procedūrų įgyvendinimui. Ieškovas netinkamai aiškina sutartis pažeisdamas jų aiškinimo taisykles, dėl ko nepagrįstai priėjo išvados apie atsakovų duotą besąlygišką sutikimą rekonstruoti pastatą. Pažymėjo, kad sutarčių 4.1.24. ir 4.1.26.4. punktais atsakovai neatsisakė savo nuosavybės teisių į rekonstruojamo pastato patalpas, taip pat daiktinių teisių į statinį bei žemę, todėl nesutinka duoti ieškovui sutikimo gauti leidimą rekonstrukcijai. Iš pridėto prie ieškinio namo rekonstravimo projekto matyti, kad palėpės po rekonstrukcijos neišliks, bus įrengtos naujos patalpos (2 butai), į kurias nuosavybė galimai būtų įregistruota ieškovui. Ieškovo pasirinktas teisės rekonstruoti įgyvendinimo būdas esminiai pažeidžia interesų derinimo principą ir atsakovų nuosavybės teises. Ieškovas dar nėra išsprendęs naudojimosi butu tvarkos nei atidalijimo klausimo, atsakovai dėl to neturi garantijų, kad po rekonstrukcijos nesumažės jų plotas ieškovui likus bendraturčiu. Ieškinyje nepagrįstai teigiama, kad atsakovai, pasirašę 2011-04-08 pastato rekonstrukcijos techninio projekto architektūrinės dalies patvirtinimo aktą neišsprendė šalių tarpusavio teisių ir pareigų rekonstrukcijos procese. Aktą pasirašė tik atsakovas A. V., kuris projekte buvo nurodytas statytoju ir tuo jo teisės buvo labiau apsaugotos, nei tada, kai leidimas būtų išduotas tik ieškovui. Iš rekonstruojamo projekto aiškinamojo rašto matyti, kad namo šildymas bus elektrinis, dėl ko rūsyje bus panaikintas centralizuotas šiluminės energijos tiekimas į atsakovams priklausantį butą, todėl būtina aptarti šildymo ir vandens tiekimo klausimus į atsakovų butą bei šilumos punkto, esančio rūsyje likimą po rekonstrukcijos. Akivaizdu, kad po rekonstrukcijos daikto vertė keisis, dėl ko teks keisti nuosavybės teisės dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, ką reikėtų aptarti prieš rekonstrukciją. Neatitinka tikrovės ieškovo teiginys, kad jis turi žemės sklypo dalies nuomos sutartį, nes yra gautas pasiūlymas iš Nacionalinės žemės tarnybos keisti žemės nuomos sutartis dėl sumažinto ploto ieškovui. Mano, kad prieš gaunant leidimą susitarimu turėtų būti aptarta rekonstrukcijos trukmė, atsakovų teisių garantijos. (t. II, b. l. 1 - 6 ).

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas vertino, jog nagrinėjamoje byloje šalys skirtingai aiškina ir supranta 2008-11-28 pirkimo - pardavimo sutarties 4.1.24. bei 4.1.26. punktų turinį, todėl svarbu nustatyti, ar nepažeidžiami labiau atsakovų interesai reikalaujant sutikimo, nei ieškovo interesai, negaunant bendraturčių sutikimo, kuriems nėra aiškus statybos įgyvendinimo būdas.

Kadangi nagrinėjamoje byloje atsakovai, būdami ginčo pastato bendrasavininkais, leidimo rekonstrukcijos procedūroms atlikti nedavė, pareiga įrodyti atsisakymo duoti sutikimą pagrįstumą teko atsakovams. Atsakovai atsisakymą duoti ieškovui sutikimą, reikalingą rekonstrukcijos pastato procedūroms įgyvendinti motyvavo tuo, kad ieškovų reikalavimas yra grindžiamas išimtinai sudarytų 2008-11-24 ir 2009-12-08 pirkimo - pardavimo sutarčių nuostatomis, neva atsakovai jomis įsipareigojo besąlygiškai ir bet kokiomis sąlygomis sutikti su ieškovo vykdoma gyvenamojo namo rekonstrukcija, kai tuo tarpu nė viena sutartimi atsakovai neatsisakė jokių jau turimų teisių į jiems asmeninės ar bendrosios nuosavybės kartu su ieškovu teise priklausančius objektus (butą, palėpę, bendrojo naudojimo objektus). Atsakovai nuosekliai argumentavo, kad ieškovo būsima rekonstrukcija, jos projektiniai sprendiniai pažeistų jų teisę į pastate ir sklype esančius bendro naudojimo ir atsakovų nuosavybės teise įregistruotus objektus, nes rekonstrukcijos darbų techniniame projekte nėra numatyta patalpų ir objektų, kuriuos šiuo metu atsakovai valdo, t. y. neįrengta palėpė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios ½ įregistruota Nekilnojamojo turto registre A. V. vardu, patekimui į neįrengtą pastogę būtina laiptinė, šiuo metu gi sprendiniuose po rekonstrukcijos šis bendro naudojimo objektas jau nenumatytas, ūkinis pastatas 911p., kurio 69/100 dalys yra bendro naudojimo priklauso abiem savininkams bendrosios nuosavybės teise. Todėl teismas, išanalizavęs bylos medžiagą bei pateiktus byloje rašytinius įrodymus padarė išvadą, kad atsakovai įrodė, jog esami projektiniai ieškovo paruošti pasiūlymai iš tikrųjų esminiai pažeis atsakovų teises į jų turimą nuosavybę: po rekonstrukcijos atsakovai praras palėpės dalį, taip pat neturės galimybės patekti į neįrengtą pastogę, nes nenumatyta projekte laiptinė, ūkinis pastatas 911p. priklauso savininkams bendrosios nuosavybės teise, rekonstrukcijos metu numatoma panaikinti bendro naudojimo rūsį, kuriame šiuo metu yra įrengtas šilumos mazgas. Teismo vertinimu atsakovai pagrįstai nesutinka su naujai numatomu elektriniu šildymo būdu, kuris yra neekonomiškas ir brangesnis nei centrinis, be to projekte numatytos tik 2 automobilių stovėjimo vietos pastato rūsyje, kai įrengiami yra 3 butai. Projekte numatytas didesnis pastato aukštingumas nei numato galiojančio detaliojo plano reikalavimai, kas sumažins atsakovų kito turimo pastato insoliaciją.

Teismas sutiko su atsakovų ir jų atstovo nuomone bei argumentais, jog ginčo sutartyje jie neįsipareigojo besąlygiškai duoti sutikimus rekonstrukcijai. Konstatavo, kad šalys nevienodai supranta ir aiškina sutarties 4.1.24. bei 4.1.26.4. punktus. Pagal 2008-11-24 sutarties 4.1.24. punktą bei analogišką 2008-11-24 sutarties 4.1.26.4. punktą atsakovai sutiko, kad ieškovas, laikydamasis galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinių ir teisės aktų reikalavimų vykdytų rekonstrukcijos darbus, sutiko atsisakyti teisių į visą papildomą rekonstrukcijos metu atsirandantį turtą (priestatą ir papildomą pastato plotą, jeigu toks atsirastų), tačiau neatsisakė jokių jau turimų teisių į jiems asmeninės ar bendrosios (kartu su ieškovu) nuosavybės teise priklausančius objektus (butą, palėpę, bendro naudojimo objektus) ir kitas teises visaverčiai naudotis.

Teismas nesutiko su ieškovo argumentu, kad atsakovai nepagrįstai nedavė sutikimo rekonstrukcijos procedūroms, nes atsakovai pagrindė savo nesutikimo motyvus, iš kurių teismas padarė išvadą, jog projektiniai sprendiniai tokie, kokie yra bylos nagrinėjimo metu, pažeistų atsakovų nuosavybės teises.

Teismas atsakovų motyvus pripažino protingais ir pagrįstais, tuo pačiu atmetė ieškovo argumentus dėl reikalavimo pagrįstumo, todėl ieškinio reikalavimą dėl leidimo atlikti rekonstrukciją be atsakovų sutikimo atmetė. Netenkinęs reikalavimo leisti ieškovui atlikti pastato rekonstrukciją be atsakovų sutikimo atmetė ir reikalavimą leisti ieškovui gauti statybos leidimą be atsakovų sutikimo, nes šis reikalavimas yra išvestinis iš pirmojo reikalavimo ir yra su pastaruoju susijęs.

Apeliaciniu skundu ieškovas A. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-26 sprendimą ir pririmti naują sprendimą – leisti atlikti pastato rekonstrukciją ir priestato statybą pagal ieškovo vardu parengtą projektą nesant atsakovų sutikimo bei leisti ieškovui gauti ieškovo vardu statybos leidimą nesant atsakovų sutikimo, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškino, jog 2008-11-24 sutartyje yra detaliai aptarta dėl vykdomos pastato rekonstrukcijos ir naujo priestato statybos. Sutarties 4.1.24. punktu atsakovai besąlygiškai sutiko su vykdoma pastato rekonstrukcija ir naujo priestato statyba bei įsipareigojo duoti sutikimus, reikalingus rekonstrukcijos procedūrų įgyvendinimui. Pažymėjo, jog iki sutarties pasirašymo parengtas priešprojektinis pasiūlymas, kuriame nurodytas ženkliai didesnis pastato aukštingumas, didesnis plotas, nei pagal dabartinį projektą, buvo parengtas atsižvelgus į atsakovų nurodymus. Šiuo metu atsakovai kelia ieškovui tariamas ir nebūtas priežastis, dėl kurių jie nesutinka su namo rekonstrukcija. Nepaisant to, jog šalys ne kartą dėl namo rekonstrukcijos bandė tartis taikiai, visos derybos baigėsi atsakovų reikalavimu skirti jiems daugiau papildomo ploto ir sumokėti papildomas lėšas. Atkreipė dėmesį, jog visi projektiniai sprendiniai atsakovams buvo pateikti susipažinti dar prieš sutarties sudarymą ir atsakovai jokių pastabų, pretenzijų nepareiškė.

Apeliantas pateikia šiuos motyvus, dėl kurių, jo nuomone, sutarties 4.1.24. punkto sąlyga yra esminė ir pagrindinė, lėmusi apelianto sprendimą sutartį sudaryti: 1) pastatas yra avarinės būklės, apleistas, kadangi apeliantas įsigijo pastatą su tikslu į rekonstruoti, už atsakovų parduodamas patalpas sumokėjo daugiau kaip 22 000 Lt už 1 kv. m. Atsakovai apeliantui pardavė tik dalį vieno iš butų Nr. 4, siekdami apsisaugoti nuo apelianto galimų skundų dėl jų statybos pažeidimų gretimai rekonstruojamajame statinyje. Mano, jog sutarties sąlygos, kuriomis įtakojama rekonstrukcijos eigai, turi būti aiškinamos apelianto naudai, nes sutartį parengė atsakovai. Pažymėjo, kad pastato rekonstrukcijos projekte nėra rekonstruojama atsakovams priklausanti buto dalis. 2) Ieškovas faktiškai sumokėjo didesnę sumą, nei nurodyta pirkimo – pardavimo sutartyse: sutartyse kainos nurodytos 410 000 Lt ir 50 000 Lt, tačiau realiai sumokėta 700 000 Lt ir 80 000 Lt. Visos lėšos atsakovams sumokėtos grynais pinigais sutarties pasirašymo metu, jiems pageidaujant. 3) Atsakovai žinojo apie jiems likusio buto dalies dydį ir paskirtį, todėl negali reikšti pretenzijų dėl padidėjusio ploto registravimo ieškovo vardu po pastato rekonstrukcijos. 4) atsakovai buvo supažindinti su projektiniais pasiūlymais, žinojo kur stogas ir nuolydžiai parengti sudėtingesni ir aukštesni. Taip pat atsakovai 2011-04-08 pasirašė pastato rekonstrukcijos techninio projekto architektūrinės dalies patvirtinimo aktą, kuriame nurodyta kokiu būdu bus atlikta ir kaip bus atlikta pastato rekonstrukcija ir naujo priestato statyba. Mano, jog apeliantas neturi teisės tik į tą pastato dalį, kuri priklauso ieškovams ir kuri nėra rekonstruojama. 5) Rekonstruojant pastatą visas pastate esantis ir naujai sukurtas plotas turėjo/turi priklausyti apeliantui pagal sutarties 4.1.26.4. punktą. 6) Apelianto nuomone nėra logiška sumokėjus už 44 kv. m avarinės būklės pastatą 780 000 Lt jį rekonstruoti atkuriant jo tinkamą paskirtį. 7) Tiek šalių derybų metu tiek ir sutarties pasirašymo metu atsakovai suprato, jog leidimas vykdyti rekonstrukciją yra vienas esminių sutarties sąlygų.

Atsakovams priklausanti pastogės dalis sudaro 4 m², o butas Nr. 4 jokios pastogės neturi, nes jį nuo pastogės skiria keli aukštai. Rūsio padalijimo klausimas nespręstas, nes atsakovai jokios rūsio dalies nuosavybės teise neturi. Sandėliukas taip pat nėra registruotas atsakovų vardu ir rekonstrukcijos metu sandėliukai nėra liečiami. Atsakovų buto apšildymas išliks nepakeistas, nes po rekonstrukcijos ieškovas savo patalpas šildys naudodamas senąjį apšildymo būdą bei papildomą – elektra, kas visiškai neturi įtakos atsakovų nuosavybei. Atsakovų teiginiai dėl šildymo sistemos demontavimo nepagrįsti, kadangi inžinierinė įranga, tame tarpe ir šildymo tinklai bus keičiami. Požeminio parkavimo šiuo metu nėra, tačiau po rekonstrukcijos parkavimas bus įrengtas ieškovui priklausiančių sandėliukų plotų sąskaita, be to atsakovai neturi sandėliuko, kurio vietoje jiems būtų galima įrengti parkavimo vietą. Atsakovai nepagrįstai nurodė, jog ketinamo rekonstruoti pastato aukštingumas viršija detalaus plano sprendinius. Apeliantas turi galiojančią žemės sklypo nuomos sutartį, todėl visi atsakovų argumentai, susiję su žemės sklypu nepagrįsti.

Pastatas yra avarinės būklės ir kelia grėsmę žmonių saugumui. 2002-04-15 konstrukcijų būklės tyrimo akte ir statybinių ir inžinierinės įrangos būklės tyrimo akte nurodyta būtinybė pakeisti inžinierinius tinklus naujais, pamatus ir sienas sustiprinti, stogo dangą ir supuvusias stogo konstrukcijas pakeisti. Ginčo atveju būtent apeliantas ieško būdų pradėti pastato, kuris kelia grėsmę žmonių saugumui ir sveikatai rekonstrukciją, o atsakovai šį procesą įvairiais būdais stabdo.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai A. V. ir J. V. prašo skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo skundžiamą sprendimą nepakeistą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovai sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog sutarties 4.1.24. ir 4.1.26.4. punktai numatė atsakovų sutikimą, kad visas numatomo rekonstruoti namo rekonstrukcijos ir priestato statybos darbų rezultatas, o būtent pastatytas priestatas bei įgyvendinus numatomo rekonstruoti namo rekonstrukciją atsiradęs papildomas plotas nuosavybės teise priklausytų pirkėjui ir, kaip gali atsitiki, jo pasirinktam finansuotojui. Mano, jog pirmosios instancijos teismas sutarties nuostatas aiškino kaip atsakovų bet kokių teisių atsisakymą į rekonstrukcijos metu sukurtą turtą (priestatą ir papildomą plotą), tačiau ne į turimas pastate patalpas ir kitas jiems suteikiamas teises. Teigia, kad ieškovo parengti pastato rekonstrukcijos sprendiniai daro neigiamą įtaką atsakovų teisėms ir peržengia 2008-11-24 ir 2009-12-08 sutartyse duotų sutikimų teises. Apeliantas nesiekia pašalinti pastato avarinę būklę, jis siekia iš esmės pertvarkyti ir pakeisti pastatą: vietoj 84,81 kv. m pastatu užstatyto ploto planuojama užstatyti 163,95 kv. m,, vietoj esamo bendro pastato ploto 181,41 kv. m. numatomas plotas sudaro 474,92 kv. m.

Akcentavo, jog projektu yra pažeidžiama atsakovų nuosavybės teisė į pastate ir sklype esančius bendro naudojimo ir atsakovų nuosavybės teise įregistruotus objektus, keičiamas esamas centrinis pastato šildymas iš miesto tinklų į elektrinį šildymą, nėra išspręstas butų savininkų automobilių parkavimo klausimas, sprendiniai dėl pasato auštingumo prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, taip pat nėra išspręsti naudojimosi žemės sklypu ir kitais bendro naudojimosi objektais klausimai. Paaiškino, jog pastogės ½ dalis Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota A. V. vardu po sutarčių sudarymo, todėl atsakovai išlaikė nuosavybės teisę į palėpės dalį, o argumentas, kad ji atlieka tik garantijos funkciją yra nepagrįstas. Mano, jog rekonstrukcijos metu laiptinė, skirta patekti į butus turi būti išsaugota. Iš pastato plano rūsio matyti, kad dalis rūsio priklauso vienam iš butų, o kitoje rūsio dalyje įrengtas pastato šilumos mazgas, kuris yra bendro naudojimo. Paaiškino, jog žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra ūkio pastatas, kurio 31/100 dalis priklauso butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o į likusią 69/100 dalį nuosavybės teisės neregistruotos. Sutartyje visai nepasiakyta dėl ieškovo teisės griauti ūkio pastatą. Taip pat pažymėjo, kad projektinės dokumentacijos 9 lape nurodoma, jog daugiabučio gyvenamojo namo šildymas projektuojamas elektrinis, karštas vanduo bus ruošiamas elektra. Apelianto argumentą, kad pastato rūsyje planuojam įrengti požeminę automobilių stovėjimo aikštelę laiko nepagrįstu, nes pusę rūsio užima šilumos mazgas. Šiuo metu atsakovai turi galimybę neužstatytą žemės sklypą naudoti kaip automobilio stovėjimo vietą, tačiau šį žemės sklypą užstačius jiems neliks vietos automobiliui priparkuoti. Be to pažeidžiant galiojančio detaliojo plano reikalavimus pastatą numatyta paaukštinti 1,27 m. Žemės nuomotojas taipogi yra iniciavęs žemės nuomos sutarties pakeitimą ar net nutraukimą. Atkreipė dėmesį, kad apeliantas yra pripažinęs faktą dėl atsakovų teisinių ir teisėtų interesų pažeidimo dėl jo planuojamos vykdyti rekonstrukcijos bei buvo sumokėjęs 60 000 Lt kompensacijos, kuri teismo sprendimu apeliantui buvo sugrąžinta. 2011 m. rekonstrukcijos darbų techninio projekto variante statytojais nurodyti abu savininkai, tačiau nuo 2013 m. pasikeitus statybos leidimų išdavimo tvarkai, statytoju nurodomas tik vienas asmuo bei rekomenduojama visiems savininkams sudaryti jungtinės veiklos sutartį. Apeliantas nesutinka sudaryti jungtinės veiklos sutarties. Mano, kad apeliantas, vykdydamas rekonstrukcijos darbus, ketina užvaldyti atsakovams priklausančius objektus (t. III, b. l. 45 – 50).

Apelianto A. K. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

Nustatyta, kad 2008-11-24 pirkimo-pardavimo sutartimi, patvirtinta Vilniaus miesto 32 notarų biuro ir kitomis sutartimis atsakovai pardavė ieškovui dalį patalpų, esančių pastate M. Valančiaus g. 5, Vilnius. Ieškovas patalpas įsigijo tikslu - rekonstruoti ir statyti naują priestatą. Apeliantas nuosavybės teise valdo: 1) pastate negyvenamąsias patalpas 12-1, 12-2, 12-3 su rūsiu, pažymėtu R-1; R-2, esančias (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I, b .l. 47 - 480, 2) butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 49 – 50), 3) butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 51 – 52). Apeliantui ir atsakovui A. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butas, esantis M. Valančiaus g. 5 - 4, Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 53 – 54). Atsakovas A. V. ir apeliantas A. K. nuosavybės teisėmis valdo po ½ neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 59 – 60).

Ieškovo užsakymu UAB „FlexiForma“ parengė 2013 m. lapkričio mėn. Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) rekonstravimo projektą (t. I. b. l. 89 – 185). Tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar ieškovo parengtas pastato rekonstrukcijos projektas pažeidžia šalių interesų derinimo principą ir atsakovų nuosavybės teises.

Esant nuosavybės teisėje nustatytoms kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalims, laikoma, kad daiktas jiems priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Pagal bendrąją taisyklę (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), nepriklausomai nuo bendraturčių turimų dalių dydžio, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas (daiktas ar kitas turtas) valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu. Susitarimą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bendraturčiai paprastai pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, laisva valia derindami savo interesus. Įstatyminis imperatyvas susitarti įpareigoja bendraturčius, veikiant pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, ieškoti priimtiniausio jiems sprendimo būdo, nesiekiant savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sąskaita. Bendraturčių susitarimas įgalina užtikrinti stabilų ir ekonomišką daikto valdymą, naudojimąsi juo bei disponavimą. Bendraturčiams nesusitarus, nepriklausomai nuo nesutarimo priežasčių, daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarka gali būti nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai bendraturčių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo sprendžia teismas, kitiems bendraturčiams neleidžiama ginčyti bendraturčio siekiamos įgyvendinti ar apginti įstatymo suteiktos teisės, susijusios su bendru daiktu. Tokiu atveju bendraturčiai gali ginčyti ne teisę kaip tokią, bet jos įgyvendinimo būdą ar sąlygas bei įrodinėti, kad besikreipusio į teismą teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrą daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003; 2004 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2004; 2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2009, kt.).

Teisėjų kolegija išanalizavusi byloje esančius nuosavybės ir projektinius dokumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo pateiktas rekonstrukcijos projektas pažeidžia atsakovų teisę netrukdomai naudotis jiems nuosavybės teise priklausančia pastato dalimi.

Dėl patekimo į pastogę. Nustatyta, jog 2011-05-23 susitarimu apeliantas ir atsakovas A. V. susitarė registruoti negyvenamąją patalpą – neįrengtą pastogę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis (t. I, b. l. 57, 58). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog atsakovas A. V. ir apeliantas A. K. nuosavybės teisėmis valdo po ½ neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios bendras plotas 8,92 kv. m. (t. I, b. l. 59 – 60). Iš byloje esančio 2013 m. lapkričio mėn. Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) rekonstravimo projekto matyti, jog planuojami darbai – įrengiamas mansardinis aukštas, kurio aukštingumas pagal detalųjį planą – esamas (t. I, b. l. 94). Pagal kadastrinių matavimų brėžinius, tiek į šalims priklausančius butus, tiek ir į neįrengtą pastogę galima patekti per bendrojo naudojimo patalpą (laiptinę), tačiau pagal apelianto parengtą pastato rekonstrukcijos projektą, bendrojo naudojimo objektas (laiptinė) neišsaugojama. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovams negalint patekti į A. V. nuosavybės teise priklausančią pastogę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovų nuosavybės naudojimo teisės bus pažeistos.

Dėl rūsio padalijimo. Atsakovai teigia, jog dalis rūsio priklauso apeliantui, o kitą dalį rūsio užima pastato šilumos mazgas. Nustatyta, kad apeliantui nuosavybės teise priklauso butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio gyvenamasis plotas 24,16 kv. m., bendras plotas 31,42 kv. m. (t. I, b. l. 51 – 52). Pastato rūsio planas į bylą nėra pateiktas. Iš byloje esančio Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015-07-29 rašto nustatyta, kad Tarnyba neturi galimybės nustatyti, kokio ploto rūsys yra priskirtas butui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini) (t. II, b. l.181). Iš byloje esančio 2002-04-15 konstrukcijų būklės tyrimo akto matyti, kad šildymo sistemos vamzdynai yra rūsyje (t. I, b. l. 31). Esant situacijai, kuomet šilumos mazgas (bendrojo naudojimo objektas) priklauso visiems bendraturčiams bendrosios nuosavybės teise, spręstina, kad rūsio dalies, kuriame yra šilumos mazgas, priskyrimas tik apelianto nuosavybei būtų nepagrįstas.

Dėl numatytų įrengti parkavimo vietų. Iš rekonstravimo projekto Aiškinamojo rašto dalies „Planuojami darbai“ matyti, jog: „Po pastatu esamas rūsys didinamas: praplečiamas rūsio plotas, projektuojamas automobilių saugykla. Numatytos 2 stovėjimo vietos, įrengiant sukamąjį diską automobilių apsisukimui“ (t. I, b. l.94). Apeliantas teigia, kad atsakovams parakavimas automobiliui nebus įrengtas, nes jie neturi tam jiems priklausančio ploto. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, iš byloje esančių įrodymų nematyti, jog apeliantui nuosavybės teisėmis priklausančios rūsio dalies užtenka 2 stovėjimo vietoms, įrengiant sukamąjį diską automobilių apsisukimui, įrengti. Taip pat iš rekonstravimo projekto dalies nėra aišku kokiu būdu po pastatu esamas rūsys bus padidintas. Jei, kas labiau tikėtina, stovėjimo vietų plotas bus padidintas centralizuotų šildymo tinklų šilumos mazgo sąskaita, toks sprendimas pažeis atsakovų teises.

Dėl patalpų šildymo būdo. Pagal esamą pastato būklę gyvenamasis namas yra prijungtas prie miesto centralizuotų šildymo tinklų (t. I, b. l. 93). Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pastato šildymo būdas nėra keičiamas, nes bus naudojamas senasis šildymo būdas bei papildomas – elektra. Šį teiginį paneigia rekonstravimo projekto Aiškinamojo rašto dalis, kurioje aptarta vidaus inžinierija: „Daugiabučio namo šildymas projektuojamas elektrinis“ (t. I, b. l. 96). Vertintina, jei šilumos mazgas yra avarinis ir neįmanoma jo rekonstruoti bei yra ekonomiškiau jo atsisakyti įrengiant elektrinį arba dujinį pastato šildymą, šį klausimą bendru sutarimu turi išspręsti abu bendrasavininkai. Kadangi bendraturčių susitarimas įgalina užtikrinti stabilų ir ekonomišką daikto valdymą, vertintina, kad šildymo būdo pasirinkimas priklauso nuo bendraturčių susitarimo ir negali būti pakeistas vienašališkai.

Apibendrinus išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad vien tik dėl aptartų argumentų apelianto užsakymu parengtas pastato rekonstrukcijos projektas pažeis bendraturčių (atsakovų) teises ar teisėtus interesus į bendrą daiktą, todėl ieškinys negalėjo būti patenkintas.

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamojo sprendimo motyvais: „pagal 2008-11-24 tarp šalių sudarytos sutarties 4.1.24. p. bei analogišką 2008-11-24 sutarties 4.1.26.4. p. atsakovai sutiko, kad ieškovas, laikydamasis galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinių ir teisės aktų reikalavimų vykdytų rekonstrukcijos darbus, sutiko atsisakyti teisių į visą papildomą rekonstrukcijos metu atsirandantį turtą (priestatą ir papildomą pastato plotą, jeigu toks atsirastų), tačiau neatsisakė jokių jau turimų teisių į jiems asmeninės ar bendrosios (kartu su ieškovu) nuosavybės teise priklausančius objektus (butą, palėpę, bendro naudojimo objektus) ir kitas teises visavertiškai naudotis“. Teigia, jog sutarties 4.1.24 punktas yra esminė ir pagrindinė sutarties sąlyga, nulėmusi apelianto sprendimą 2008-11-24 pirkimo - pardavimo sutartį sudaryti bei sumokėti už įsigyjamą turtą didelę kainą, o atsakovai buvo supažindinti su visais projektinių pasiūlymų planais ir jiems pritarė.

Pagal CK 6.193 straipsnio 1 dalį, sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (CK 6.193 straipsnio 5 dalis).

Šalių sudarytos 2008-11-24 pirkimo – paradavimo sutarties 4.1.24. punktu pardavėjai (atsakovai) sutiko, kad „visas numatomo rekonstruoti namo rekonstrukcijos ir priestato statybos darbų rezultatas, t. y. laikantis 2004-02-05 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-143 patvirtintame sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje, detaliajame plane numatytų sprendinių, o taip pat laikantis pagal 2008-06-12 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotą projektavimo sąlygų sąvadą Nr. RPS1221 būsiančio parengto techninio projekto sprendinių pastatytas priestatas bei įgyvendinus numatomo rekonstruoti namo rekonstrukciją atsiradęs papildomas plotas, nuosavybės teise priklausytų pirkėjui ir, kaip gali atitikti, jo pasirinktam finansuotojui. Jeigu pirkėjas ar jo įgaliotas asmuo numatomam rekonstruoti namui ir/ar priestatui negautų projektavimo sąlygų ir/ar nebūtų patvirtintas numatomo rekonstruoti namo/priestato projektas ir/ar nebūtų išduotas statybos leidimas, tai nebus laikoma sutarties pažeidimu ir pardavėjai nebus laikomi už tai atsakingi“ (t. I, b. l. 16). Sutarties 4.1.26.4 punktu šalys susitarė, kad: „visas numatomo rekonstruoti namo rekonstrukcijos ir priestato statybos darbų rezultatas, t. y. pastatytas priestatas ir įgyvendinus numatomo rekonstruoti namo rekonstrukciją atsiradęs papildomas plotas, nuosavybės teise priklausytų pirkėjui ir, kaip gali atsitikti, jo pasirinktam finansuotojui (t. I, b. l. 17). Pagal 2008-11-24 sutarties 6.3. punktą: „sutarties pakeitimai ir/ar papildymai turi būti pasirašomi šalių, patvirtinami notaro ir tampa neatskiriamas sutarties dalimi“ (t. I, b. l. 20). Šalys nėra sudariusios jokių sutarties pakeitimų (papildymų), iš kurių būtų galima nustatyti, jog atsakovams jų turimos teisės į jiems asmeninės nuosavybės teise priklausančius objektus ir (ar) bendrojo naudojimo objektų dalis buvo paliktos išskirtinai tik kaip garantija, jog ieškovas nereikš jokių pretenzijų atsakovams dėl galimų greta atsakovų statomo namo statybos pažeidimų ir bus galima bet kaip apriboti jų naudojimosi pastatu teises. Todėl apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog atsakovai sutarties 4.1.24 punktu atsisakė teisių tik į priestatą ir papildomą rekonstrukcijos metu atsirandantį pastato plotą, tačiau neatsisakė savo turimų teisių netrukdomai naudotis jiems priklausančia turto dalimi.

Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinis teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškinį tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą ir sprendimą, todėl panaikinti sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Skundą atmesti.

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. sprendimą nepakeistą.