Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Asta Žeromskytė-Stanienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. M. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys – J. K. ir P. K., atstovaujami įstatyminės atstovės motinos J. M., išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad palikimas turi būti priimamas per tris mėnesius nuo jo atsiradimo dienos. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Remiantis CK 5.57 straipsnio 1 dalimi, palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

7. Įstatyme svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai nėra pateikti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui.

8. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas (atnaujinamas) tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti praleidimo priežasčių, taip pat turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso. Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėtų pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai, kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-331-969/2023).

9. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja J. M. ir K. K. yra nepilnamečių vaikų J. K., gimusio (duomenys neskelbtini), ir P. K., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai. (duomenys neskelbtini) mirė K. K.. Nepilnamečiai vaikai J. K., gimęs (duomenys neskelbtini), ir P. K., gimusi (duomenys neskelbtini), yra palikėjo pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Testamentų registro duomenimis, K. K. nebuvo sudaręs testamento, dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo į (duomenys neskelbtini) notaro biurą kreipėsi Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas.

10. Nepilnamečių vaikų vardu palikimą priima jų tėvai (globėjai), kurie yra vaiko atstovai pagal įstatymą. Teismas, spręsdamas klausimus, susijusius su vaiko teisėmis, turi veikti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus (CK 3.3 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 582 straipsnio 7 dalis).

11. Kaip minėta, mirusio K. K. nepilnamečiai vaikai turi teisę pagal įstatymą paveldėti mirusio tėvo palikimą kaip pirmosios eilės įpėdiniai, tačiau būdami nepilnamečiai negali savarankiškai įgyvendinti savo teisės priimti palikimą arba atsisakyti jį priimti po tėvo mirties (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taigi, priimti/nepriimti palikimą turėjo nepilnamečių vaikų įstatyminė atstovė (pareiškėja) per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis, 5.60 straipsnio 1 dalis).

12. K. K. mirė (duomenys neskelbtini), todėl trijų mėnesių terminas palikimui priimti/nepriimti yra pasibaigęs. Pareiškėja pareiškime paaiškino, jog nepilnamečių vaikų vardu į notarą per įstatyme numatytą trijų mėnesių terminą nesikreipė dėl įstatymo nežinojimo ir teisinių žinių trūkumo. Be to, pareiškėja jokių šeiminių santykių su palikėju nepalaikė jau ilgą laiko tarpą, kadangi palikėjas atlikinėjo jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, gyveno atskirai, nevedė bendro ūkio, taip pat pareiškėjai buvo žinoma apie palikėjo turimus kreditorinius įsipareigojimus tretiesiems asmenims. Apie pareigą kreiptis notarą pareiškėjai tapo žinoma tik 2025 m. balandžio mėnesį, kai į ją telefonu kreipėsi antstolis, vykdantis išieškojimą iš palikėjo turto.

13. Nepilnamečiai vaikai J. K., gimęs (duomenys neskelbtini), ir P. K., gimusi (duomenys neskelbtini), patys negalėjo įgyvendinti savo teisių, nes neturėjo visiško civilinio veiksnumo ir negalėjo savarankiškai dalyvauti civiliniuose teisiniuose santykiuose. Ta aplinkybė, kad nepilnamečių vaikų įstatyminiai atstovai įstatymo nustatytu terminu neatliko jokių aktyvių veiksmų vaikų paveldėjimo teisėms užtikrinti, neturi lemti neigiamų padarinių atsiradimo nepilnamečiams vaikams ir taip pažeisti nepilnamečių vaikų teisių.

14. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, tai, kad terminą palikimui priimti/nepriimti nepilnamečiai įpėdiniai praleido ne dėl savo kaltės, o todėl, kad jie neturi visiško civilinio veiksnumo ir negali savarankiškai dalyvauti civiliniuose santykiuose, ne palikimą turintis priimti asmuo, bet jį atstovaujantis asmuo – motina, neatliko minėtų veiksmų dėl teisinių žinių stokos, daro išvadą – egzistuoja pagrindas pripažinti, jog terminas palikimui priimti/nepriimti praleistas dėl svarbių priežasčių ir šio termino atnaujinimas atitiktų teisingumo, sąžiningumo ir prioritetinių vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principus. Tuo pagrindu praleistas įstatymo nustatytas terminas atnaujintinas (CK 1.5 straipsnis, 5.57 straipsnis, CPK 3 straipsnio 7 dalis, 185 straipsnis, 576 straipsnis, 578 straipsnis).

15. Pareiškėjai išaiškintina, kad dėl palikimo priėmimo/atsisakymo priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu ji turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

16. Notaras, prieš tvirtindamas atsisakymą, Notariato įstatymo nustatyta tvarka įvertina, ar jį patvirtinus bus užtikrinta nepilnamečių vaikų teisių ir interesų apsauga.

17. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 293, 295 straipsniais, 576–578,

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įstatymo nustatytą terminą nepilnamečių vaikų J. K., gimusio (duomenys neskelbtini), ir P. K., gimusios (duomenys neskelbtini), vardu priimti/atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po palikėjo K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti pareiškėjai, kad dėl palikimo priėmimo/atsisakymo priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu ji turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.