Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Procesinių sprendimų kategorijos: 2.3.4.1.; 2.3.4.5.; 2.3.4.6.; 2.3.4.4.2.; 2.3.5.2.1.; 3.1.7.8.; 3.2.6.1.; 3.3.1.3

2018 m. vasario 11 d.

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei R. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams H. Z. ir A. J., trečiasis asmuo biudžetinė įstaiga „Raseinių socialinių paslaugų centras“, dėl vaiko atskyrimo nuo motinos, dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Skyrius 2009-07-14 gavo raštą iš Kauno Medicinos Universiteto Neonatologijos klinikų, kuriame pateikiama informacija, kad H. Z. (duomenys neskelbtini) pagimdė berniuką su Dauno sindromui būdingais bruožais. Medicinos personalas informavo apie keistą H. Z. elgesį bei rodomą emocinį šaltumą savo pirmagimiui. Konsultacijų metu išryškėjo moters mąstymo, suvokimo problemos. Motinai buvo rekomenduota pačiai skyriuje slaugyti naujagimį, tačiau pažadėjusi juo domėtis, pastaroji išvyko į namus. Medikai Skyriaus prašė įvertinti H. Z. šeimos socialinę situaciją, nes kilo nerimas dėl motinos gebėjimo tinkamai prižiūrėti sunkiai sergantį naujagimį.

H. Z. buvo pasirengusi kūdikio auginimui, įsigijusi kūdikio kraitelį, paaiškino, kad psichikos sveikatos centre nesilanko apie 10 metų, vaistų nevartoja, tikino, kad pati gebės pasirūpinti sūnumi. 2009-09-13 buvo gauta informacija, kad tarp H. Z. ir kartu gyvenančios motinos O. M. V. kilo konfliktas dėl vaiko priežiūros. H. Z. tvirtinimu motina jai neleido prieiti prie verkiančio vaiko, todėl ji kreipėsi į policiją. H. Z. atvykusiems policijos pareigūnams, Skyriaus specialistei nurodė, kad motina taip elgiasi ne pirmą kartą, jos psichinė sveikata kelia jai nerimą. Medikams įvertinus R. J. sveikatos būklę vaikas buvo grąžintas motinos priežiūrai, kuri pažadėjo užtikrinti tinkamą sūnaus priežiūrą ir saugumą. Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-09-25 įsakymu H. Z. šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Šeimai buvo nustatytas socialinių paslaugų poreikis, teikiamos socialinės paslaugos. Pasikeitus situacijai šeimoje bei įsitikinus, kad motina įgijo įgūdžių auginti vaiką, jai pačiai prašant, Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-05-03 įsakymu H. Z. šeima buvo išbraukta iš socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitos. 2017-10-13 H. Z. kreipėsi į socialinę darbuotoją, prašydama pasirūpinti jos sūnumi, apgyvendinant jį vaikų globos namuose, nurodė, kad suprastėjo jos sveikata, todėl negali rūpintis sūnumi, socialinės paramos skyriui parašė prašymą apgyvendinti sūnų Vilijampolės socialinės globos namuose, vėliau persigalvojo ir prašymą atsiėmė, motyvuodama, kad galės pati pasirūpinti sūnumi. Po savaitės moteris vėl kreipėsi į socialinę darbuotoją, prašydama pasirūpinti sūnumi, nes ji išvyksta į stacionarinį gydymą. Vėliau paaiškėjo, kad H. Z. siuntimas į gydymo įstaigą nebuvo išduotas.

H. Z. šeima nuo 2017-10-18 buvo įtraukta į stebimų šeimų apskaitą. 2017-11- 13 Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. H. Z. socialinei darbuotojai ne kartą skundėsi, kad jai per sunku rūpintis sūnumi, nors vaikas į motinos namus iš ugdymo įstaigos yra parvežamas tik savaitgaliui.

Tauragės Skaudvilės specialioji mokykla, kurioje mokėsi R. J., 2017-10-20 raštu pateikė informaciją apie tai, kad R. J. pirmadieniais yra atvežamas mokyklos transportu iš namų į mokyklą ir penktadieniais parvežamas iš mokyklos į namus. Mama dažnai skambina, rašo žinutes klasės vadovei, auklėtojo padėjėjai, domisi berniuko elgesiu, pasiekimais. Pedagogų tvirtinimu, pokalbiuose su motina jaučiamas nerimas dėl berniuko ateities, motina guodžiasi savo sveikatos būklės pablogėjimu. Mokykla 2017-10-20 gavo H. Z. SMS žinutę, kad ji guli ligoninėje ir prašė mokyklos pasirūpinti sūnumi.

Gavus informaciją iš vaiko mokyklos, buvo bandoma susisiekti su H. Z., tačiau ji į telefoninius skambučius neatsiliepė, į namus neįsileido. Kadangi R. J. nebuvo kam pasirūpinti, vaikas buvo apgyvendintas Raseinių vaikų globos namuose. Po trijų dienų į Skyrių atvyko H. Z., kuri prisipažino, kad nesigydė ligoninėje, o lankėsi pas giminaitį, skundėsi bloga sveikata dėl kurios ji negali rūpintis sūnumi, teigė, kad ketina vykti gydytis. Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-10-24 įsakymu R. J. nustatyta laikinoji globa, globėju paskirta Raseinių vaikų globos namų administracija. R. J. globos plano sudarymo metu buvo priimtas sprendimas grąžinti sūnų iš gydymo įstaigos sugrįžusiai motinai. Su šeima toliau dirbo socialinė darbuotoja, kuri pastebėjo, kad problemos atsikartoja. Pakartotinai laikinoji globa vaikui buvo nustatyta dėl motinos ligos Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-02- F23 įsakymu. Vaikas grąžintas motinai 2018-03-01 jai grįžus iš gydymo įstaigos.

2018-03-16 mokykliniu autobusu parvežus R. J. į motinos namus buto durų niekas neatidarė. Socialinei darbuotojai kilo įtarimas, kad H. Z. galėjo kažkas nutikti (ryte ji žadėjo atvykti į seniūniją, ketino vykti pas medikus, tačiau pas juos nenuvyko, į seniūniją neatvyko) buvo iškviestos specialiosios tarnybos. Atidariusi duris H. Z. atrodė apsvaigusi, elgėsi neadekvačiai, pareiškė, kad rūpintis sūnumi atsisako. R. J. buvo apgyvendintas Raseinių vaikų globos namuose. 2018-03-20 Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu R. J. nustatyta laikinoji globa, vaiko globėju paskirta vaikų globos namų administracija. Raseinių vaikų globos namuose motina sūnaus neaplankė nei karto, buvo kartą atvykusi į vaikų globos namus, tačiau su sūnumi susitikti nepageidavo.

Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos gavus siuntimą dėl R. J. apgyvendinimo Vilijampolės socialinės globos namuose Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-04-20 įsakymu buvo pakeistas R. J. globėjas, juo paskirta Vilijampolės socialinės globos namų administracija.

BĮ Raseinių socialinių paslaugų centras 2018-06-26 raštu pateikė informaciją, kad teikiant paslaugas H. Z. pastebėta, jog moters sveikatos būklė nėra gera, ji nuolat turi vartoti psichotropinius vaistus. Pastebima, kad moteris dvejoja, kartais teigia norinti ir galinti auginti sūnų, tačiau po kelių dienų jau būna persigalvojusi ir įtikinėja, kad sūnui augti socialinės globos įstaigoje yra geriausias sprendimas. H. Z. buvo nuolat motyvuojama ieškotis darbo, nes kol sūnus būdavo ugdymo įstaigoje, ji turėjo galimybę dirbti ir užsidirbti, tačiau pastangų susirasti darbą moteris nerodė.

Nekilnojamo turto registro duomenimis, R. J. nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus neįregistruotos.

Atsakovui A. J. procesiniai dokumentai bei teismo šaukimai apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką įteikti tinkamai, tačiau jis atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir teismo posėdyje nedalyvavo.

Liudytoja J. T. apie H. Z. nurodė tokias pačias aplinkybės, kaip ir išdėstytas ieškinyje.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo

Byloje nustatyta, kad atsakovas A. J. yra nepilnamečio R. J. tėvas (b. l. 5-6).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. balandžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2010 yra išaiškinęs, kad vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Taigi tėvų valdžios apribojimo, vaiko atskyrimo nuo tėvų, vaiko nuolatinės globos, globos vietos nustatymo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichologinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą.

CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Taigi esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. CK 3.155 straipsnyje nurodyta, kad tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, bei tai, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

Nagrinėjamu atveju aktualus Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) 8 straipsnio (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) aiškinimas ir taikymas, kuris formuojamas EŽTT praktikoje. EŽTT jurisprudencijoje plėtojamas principas, kad tėvo (motinos) ir vaiko buvimas kartu, mėgavimasis vienas kito draugija yra esminė šeimos gyvenimo sudedamoji dalis (žr. Johansen v. Norway, 7 August 1996, Reports 1996 III, p. 1001 02, § 52; Kutzner v. Germany, no. 46544/99, 26 February 2002, § 58; Pontes c. Portugal, Requ?te no 19554/09, 10 avril 2012, § 74 ir kt.). Pagal EŽTT praktikoje suformuotus standartus šios teisės ribojimas bus laikomas pagrįstu pagal EŽTK 8 straipsnį tik tada, jei jis bus atliktas „pagal įstatymą“, atitiks teisėtą tikslą šio straipsnio 2 dalies prasme ir bus „būtinas demokratinėje visuomenėje“. Būtinumo sąvoka reiškia, kad ribojimas turi atitikti primygtinį socialinį poreikį ir būti proporcingas siekiamam teisėtam tikslui. Šeimos išskyrimas yra išimtinė priemonė ir, kaip išskirtinai rimtas apribojimas, turi būti pagrįstas pakankamais ir svariais argumentais, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus (žr. cituotą Pontes c. Portugal, § 77, Scozzari et Giunta c. Italie [GC], nos39221/98 et 41963/98, § 148, CEDH 2000-VIII ir daugelį kitų). Valstybės valdžios institucijos, spręsdamos dėl būtinumo patikėti vaiką ne jo biologiniams tėvams ypač skubiomis aplinkybėmis, egzistuojant grėsmei vaiko sveikatai ir gerovei, naudojasi plačiomis vertinimo laisvės ribomis, tačiau kruopštesnio tyrimo reikalauja bet kokie tolimesni tėvų teisių, pvz., tėvų valdžios, bendravimo teisių, ribojimai (žr. cituotą Kutzner v. Germany, § 67).

Iš šalių paaiškinimų, liudytojos parodymų, rašytinių bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas A. J. su sūnumi R. J. nebendrauja, jo nelanko, nesidomi jo vystymusi, sveikata, ugdymu, mokymosi rezultatais ir pan. Toks atsakovo A. J. abejingumas leidžia daryti išvadą, kad jis visiškai nesirūpina savo vaiku R. J.. Byloje nėra duomenų, kad esama padėtis gali pasikeisti, t. y. byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas deda ar žada dėti realias pastangas vaikui susigrąžinti. Todėl teismas sprendžia, jog ieškovas pagrįstai reikalauja neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui A. J. jo sūnaus R. J. atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

Apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis). Tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas.

Dėl vaiko atskyrimo nuo motinos

Pagal CK 3.179 straipsnį, tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos). Jei nepalankios aplinkybės susiklosto vienam iš tėvų, o kitas gali gyventi kartu su vaiku ir auklėti jį, vaikas atskiriamas tik nuo to iš tėvų (1 dalis). Atskirtam nuo tėvų vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste (2 dalis). Atskyrus vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų. Kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (3 dalis).

Vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) yra tėvų valdžios apribojimo instituto sudedamoji dalis, įtvirtinta CK trečiosios knygos XI skyriaus penktame skirsnyje ir skirta vaiko teisių ir interesų apsaugai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1423/2002; 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-965/2003). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas; toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais motyvais, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus (EŽTT 1988 m. kovo 24 d. sprendimas byloje Olsson prieš Švediją (nr.1), peticijos Nr. 10465/83, par. 72).

CK 3.179 straipsnio nuostatų pritaikymui būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) objektyvias aplinkybes (nagrinėjamu atveju – psichinė ir fizinė liga) ir 2) kad tos aplinkybės leidžia spręsti, jog tolesnis vaiko gyvenimas kartu su sergančia motina kenkia vaiko interesams.

Byloje nustatyta, kad atsakovė H. Z. yra nepilnamečio R. J. motina (b. l. 5-6). R. J. nustatytas sunkus neįgalumas (b. l. 7). Nuo pat vaiko gimimo institucijoms kilo abejonių dėl motinos gebėjimo pasirūpinti vaiku (b. l. 10, 11-15, 18, 40-42). Pati H. Z. keitė savo nuomonę dėl gebėjimo rūpintis vaiku (b. l. 19-25). R. J. ne kartą buvo nustatyta laikinoji globa, ne kartą jis grąžintas į šeimą (b. l. 26, 28-32). Atsakovės šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą (b. l. 29). 2018-04-18 buvo nustatytas vaiko laikinosios apsaugos planas (b. l. 35-37), tačiau atsakovė atsisakė rūpintis vaiku. H. Z. dėl paranoidinės šizofrenijos, gastroezofaginio refliukso ligos su ezofagitu opinio pankolito, pirminės gonartzės abipusės, suaugusiųjų stuburo osteochondrozės, radikulopatijos krūtinės, juosmens srityje, organizmo funkcijų sutrikimo nustatytas 50 proc. bazinis darbingumo lygis (b. l. 73-75).

Ekspertizės akte nurodyta, kad H. Z. psichikos liga serga nuo 1984 m., besimokant 10-oje klasėje, tuo metu buvo katatoninėje būklėje, gydyta insulino komomis. Vėliau daug kartų gydyta dėl būsenos pablogėjimo. Klinikoje išryškėja depresinis afektas, įtampa, neprieinama kontaktui, nekalba. Išvykus namuose jausdavo pastovią įtampą, nerimą, nes augino neįgalų sūnų. Paskutiniai gulėjimai – 2017-10-23-2017-11-02, 2018-02-19 - 02-28; 2018-05-23 – 06‑01; 2018-07-26 - 08-01, dgn.: Šizoafektinis sutrikimas, depresinis tipas.

Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad H. Z. nuolat keisdama nuomonę dėl vaiko priežiūros, dažnai negalėdama juo pasirūpinti dėl pablogėjusios sveikatos, dėl ko vaikui, turinčiam sunkią negalią, nuolat keičiasi jį supanti aplinka, neužtikrintas santykių pastovumas ir stabilumas, saugumo jausmas, daro neigiamą įtaką vaikui. Negalėjimas pasirūpinti vaiku yra sąlygotas objektyviomis priežastimis - psichine ir fizine atsakovės sveikata, todėl ieškinys dalyje dėl vaiko atskyrimo nuo motinos tenkintinas.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui (CK 3.183 straipsnio 4 dalis). Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-03-20 įsakymu Nr. R-232 nustatyta laikinoji globa(rūpyba) nepilnamečiui R. J.. 2018-04-20 Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. R-355 globėju paskirti Vilijampolės socialinės globos namų administracija, nustatyta globos vieta Apuolės g. 44, Kaune, minėtuose socialinės globos namuose. Šiuose socialinės globos namuose buities ir gyvenimo sąlygos yra tinkamos gyventi nepilnamečiui R. J., todėl jo gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo nustatytina Vilijampolės socialinės globos namuose, Apuolės g. 44, Kaune (CK 3.265 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl išlaikymo padidinimo

Pagrindas keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (CK 3.201str.) Nustačius, kad iš esmės pasikeitė šalių (šalies) turtinė padėtis, ir sprendžiant dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, taip pat to paties straipsnio 3 dalyje nustatytu imperatyvu, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009 ir kt.).

Natūralu, jog augant vaikui, didėja ir jo poreikiai, ir lėšos šių poreikių tenkinimui. Išlaikymas vaikui priteistas dar 2009 metais. Per tą laiką padidėjo išlaidos vaiko išlaikymui, sūnui augant atsirado papildomų išlaidų, būtinų vaiko gyvenimui ir vystymuisi, pasikeitė valstybės valiuta. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad R. J. turi negalią, dėl ko jo išlaikymas reikalauja daugiau lėšų nei įprastai. Akivaizdu, kad vaiko poreikiai mitybai, aprangai, mokslui, poilsiui, ugdymui, o ypač sveikatai, nuo 2009 metų yra išaugę ir objektyviai padidėję, todėl teismas sutinka su ieškovo argumentais, kad priteistas išlaikymas nėra pakankamas ir daro išvadą, jog ieškovo reikalavimas padidinti iš atsakovo priteistas lėšas sūnaus išlaikymui yra pagrįstas. Teismas neturi duomenų apie atsakovo sveikatos problemas, kitas svarbias aplinkybes, dėl kurių atsakovas negali teikti ieškovo prašomo dydžio išlaikymo, todėl teismas laiko, kad atsakovo turtinė padėtis objektyviai leidžia ženkliau prisidėti prie sūnaus išlaikymo, t. y. mokėti po 115,00 Eur per mėnesį.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į tai, kad atsakovas yra jaunas, darbingas, teismui nepateikė jokių įrodymų, jog jis neturi galimybės teikti savo sūnui didesnį išlaikymą, todėl ieškinys dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo tenkintinas visiškai.

Dėl išlaikymo priteisimo

Apribojus tėvų valdžią ar atskyrus vaikus nuo tėvų, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Tais atvejais, kai tėvai patenka į sunkią turtinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo, turto iššvaistymo, ilgai trunkančio nedarbo ir pan.), nededa pastangų savo vaikų padėčiai pagerinti, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami nustatyti mažesnį išlaikymo dydį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2006 m. rusėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; kt.).

Atsižvelgiant į nepilnamečio R. J. amžių, sveikatą ir poreikius aprangai, maistui, higienai, gyvenamajam būstui, ugdymu, lavinimui, į atsakovės pajamas, turtinę padėtį, į tai, kad yra nedarbinga (CK 3.156 straipsnis), darytina išvada, kad iš jos priteistinas nepilnamečiui sūnui išlaikymas po 30,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki sūnaus pilnametystė.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovas (savivaldybės institucija) nuo žyminio mokesčio mokėjimo įstatymo yra atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovų į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio l dalis).

Atsakovei H. Z. 2018-07-11 sprendimu Nr. 2.5(NTP-2)-18-T-1993-12392 paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, ji 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, todėl šios išlaidos, įskaitant ir už ekspertizės atlikimą, iš jos nepriteistinos.

Iš atsakovo A. J. priteistina 89,00 Eur žyminio mokesčio (už reikalavimą apriboti tėvo valdžią šalys yra atleidžiamos nuo žyminio mokesčio, 50,00 Eur už reikalavimą nustatyti vaiko gyvenamąją vietą, 39,00 Eur už reikalavimą padidinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui). Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei sudaro 14, 63 Eur, pusę jų priteistina iš vieno iš atsakovų – A. J., t .y 7,32 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268–270, 284 ir 406 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Atskirti R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo jo motinos H. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo nustatyti Vilijampolės socialinės globos namuose, Apuolės g. 44, Kaune.

Pakeisti Raseinių rajono apylinkės teismo 2009-10-21 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2‑1089-674/2009 priteisto išlaikymo dydį.

Priteisti iš atsakovo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnamečiam sūnui R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis, kas mėnesį mokamomis išmokomis po 115,00 Eur (vieną šimtą penkiolika eurų 00 ct) nuo 2018-06-29 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovės H. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnamečiam sūnui R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis, kas mėnesį mokamomis išmokomis po 30,00 Eur (trisdešimt eurų 00 ct) nuo 2018-06-29 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 89,00 Eur (aštuoniasdešimt devynis eurus 00 ct) žyminio mokesčio ir 14,63 Eur (keturiolika eurų 63 ct) pašto išlaidų į valstybės biudžetą (išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.