Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2024-04-11 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-423-369/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-04-11
Bylos Nr.
II-423-369/2024
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00335-2024-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ovidijus Ramanauskas
Pareiškėjas
R. M.
Nukentėjusysis
D. P.
Advokatai
Martynas Žilinskas
Kategorijos
  • 16.9.6Nežymų sveikatos sutrikdymą ir turto sugadinimą nulėmęs Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 423 str.)
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-423-369/2024Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00335-2024-0Procesinio sprendimo kategorija 16.9.6 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. balandžio 11 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas,sekretoriaujant Vilmai Žičkienei,

dalyvaujant pareiškėjui R. M., jo atstovui advokatui Martynui Žilinskui, nukentėjusiajam D. P.,

nedalyvaujant Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), atstovaujamo advokato Martyno Žilinsko, skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. sausio 24 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-2604-2024 pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-2604-2024 R. M. buvo nubaustas 1 200 Eur bauda ir administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 36 mėn. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, t.y., dėl to, kad jis 2024 m. sausio 4 d. apie 18.06 val. (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę „Ford Ranger“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus, kai po paklaidos nustatytas 0,8 promilės neblaivumas, sukėlė eismo įvykį, dėl ko buvo apgadinta kita transporto priemonė „Audi“, kurią vairavo D. P. (blaivus). Tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14, 227 punktus (b.l. 9-11).

Šalies argumentai

Vilniaus miesto apylinkės teismui R. M., atstovaujamas advokato Martyno Žilinsko, pateikė skundą, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. sausio 24 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-2604-2024 dalyje dėl administracinio poveikio priemonės taikymo – pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, skirti trumpesnį, nei numato įstatymas administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo terminą (6 mėnesius). Skunde nurodo, jog jis visiškai pripažino padaręs nurodytą administracinį nusižengimą, labai dėl jo gailisi. Prašo atsižvelgti į ypatingas nusižengimo padarymo aplinkybes: jis yra (duomenys neskelbtini) kunigas, 2024 m. sausio 4 d. laikė trejas mišias, apeigų metu vartojo vyną, klausė išpažinčių. Jam buvo sunki diena. Prašo atsižvelgti į tai, kad jis šiuo metu aptarnauja didelę parapiją, kasdien privalo nuvažiuoti apie 60 km. Poreikis vairuoti transporto priemonę jam yra neišvengiamas. Kadangi negali vairuoti transporto priemonių, jam labai apsunkintas pareigų atlikimas. Šiuo metu jam vairuoti padeda parapijiečiai. Jis niekada neturėjo problemų su alkoholio vartojimu (b.l. 2-3).

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašė skundo netenkinti. Atsakydama į skundo argumentus nurodė, kad R. M. nenurodė jokių aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip išskirtinės ir sudarančios pagrindą sumažinti paskirtą baudą, neskirti administracinio poveikio priemonės ar mažinti jos terminą. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas yra kunigas ir jam reikia lankyti parapiją, dėl ko jam reikalinga turėti specialią teisę vairuoti kelių transporto priemones, negali būti laikomos pakankamu pagrindu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Teismų praktikoje asmens darbo pobūdis, siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Administracinio poveikio priemonė skiriama nuobaudos paskirčiai įgyvendinti, todėl turi sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas (b.l. 41-42).

Institucijos, priėmusios nutarimą atstovas, būdamas tinkamai informuotas apie skundo nagrinėjimo vietą, datą ir laiką, į teismo posėdį neatvyko, atsiliepime į skundą prašė nagrinėti skundą, nedalyvaujant Institucijos atstovui. Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis ANK 629 straipsnio 1 dalimi, skundas išnagrinėtas, nedalyvaujant Institucijos atstovui.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas R. M. teismo posėdyje palaikė skundą ir prašė jį tenkinti jame nurodytais motyvais. Jis labai gailisi dėl įvykio, labai atsiprašo ir pagal galimybes stengsis taisyti padėtį. Jam nebuvo žinoma, kad eismo įvykio metu nukentėjo asmuo, su nukentėjusiuoju nebendravo po įvykio. Dėl bylos grąžinimo dėl D. P. nepripažinimo nukentėjusiuoju palieka spręsti teismo nuožiūra (b.l. 59).

Nukentėjusysis D. P. teismo posėdyje paaiškino, kad eismo įvykis buvo 2024 m. sausio 4 d. Atvyko vieni pareigūnai, bet keitėsi pamaina ir reikėjo ilgai laukti, kol atvyks kitas ekipažas, kuris įformins įvykį. Jam prasidėjo pilvo ir kaklo skausmai, jis tai pasakė pareigūnams. Po visko grįžęs namo pajuto, kad pilvo skausmai praeina, o kaklo ne. Jis nuvyko į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur jį apžiūrėjo. Konstatavo kaklo ir nugaros patempimą. Paskui turėjo kreiptis į savo gydytoją. (duomenys neskelbtini) ligoninėje jam išrašė nuo skausmo vaistus. Leidžiamų analgetikų jis atsisakė, kadangi skausmas buvo iškenčiamas. Jis kreipėsi į šeimos gydytoją ir buvo nedarbingas dvi savaites. Turi du medicininius išrašus. Jam nedarbingumas truko iki 2024 m. sausio 19 d. 2024 m. sausio 24 d. Gavo nutarimą iš policijos. Paskui iš draudimo bendrovės sužinojo, kad jis byloje nebuvo pripažintas nukentėjusiuoju, todėl draudimo bendrovė jam sumokėjo tik 100 Eur moralinę žalą. Turtinė žala jam atlyginta. Tada jis 2024 m. vasario 2 d. paskambino į Kelių policijos tarnybos bendrąjį numerį, kur paaiškino situaciją. Jam buvo pasakyta, kur reikia išsiųsti dokumentus, nurodė koks turėtų būti bylos kodas. Jis išsiuntė dokumentus, bet nieko negavo iš policijos. Nemano, kad turėtų būti sutrumpintas specialiosios teisės atėmimo terminas R. M., nes jis buvo sužalotas eismo įvykio metu, nematė, kad kaltininkas gailėtųsi. Būtų gerai, kad pareigūnai ištirtų viską iki galo, kodėl jis nebuvo pripažintas nukentėjusiuoju (b.l. 59-60).

Šalies argumentai

Pareiškėjo atstovas adv. M. Žilinskas palaikė skundą jame išdėstytais motyvais. Nurodė, kad jam nebuvo žinoma situacija su nukentėjusiuoju. Objektyviai žiūrint gal ir reikėtų R. M. atžvilgiu priimtą nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą tirti iš naujo (b.l. 60).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už neblaivių (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą).

KET 14 punktas nustato, jog draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų.

Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje, padarymo fakto nėra. R. M. pripažino, kad jis 2024 m. sausio 4 d. apie 18.06 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „Ford Ranger“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus, kai po paklaidos nustatytas 0,8 promilės neblaivumas, sukėlė eismo įvykį, nesilaikęs saugaus atstumo iki priešais važiavusio automobilio, užsižiopsojęs, todėl šiam sustojus į jį atsitrenkė, dėl ko buvo apgadinta kita transporto priemonė „Audi“, kurią vairavo D. P. (blaivus) (b.l. 26). Be jo prisipažinimo, šias nusižengimo aplinkybes įrodo policijos pareigūno R. P. tarnybinis pranešimas (b.l. 21), neblaivumo nustatymo aktas (b.l. 15), alkotesterio duomenys (b.l. 23-34), nukentėjusiojo D. P. paaiškinimas (b.l. 27), eismo įvykio vietos schema (b.l. 29), papildomi duomenys apie eismo įvykį (b.l. 22), vaizdo medžiaga (b.l. 30). Skunde keliamas tik Institucijos 2024 m. sausio 24 d. nutarimu paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas. Prašoma pritaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo terminą iki 6 mėn. Pareiškėjo prašymas iš esmės motyvuojamas tuo, jog vairavimo teisė R. M. reikalinga atlikti darbines funkcijas, nusižengimas buvo nulemtas jo statuso ir privalomų pareigų specifikos.

Nors pareiškėjo skundas pateiktas teismui tik dėl administracinio poveikio priemonės taikymo, pagal ANK 641 straipsnio 1 dalies nuostatas nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, teismas turi patikrinti institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Nagrinėjamu atveju ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis nustato kelis objektyviuosius požymius: 1) pačią veiką, pasireiškiančią dviejų veiksmų komplektu: transporto priemonės vairavimą neblaiviam, kai nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas, ir Kelių eismo taisyklių pažeidimą, vairuojant tokios būklės transporto priemonę, 2) tokios veikos padarinius: kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą). Taigi straipsnio sudėtis nustato turtinės žalos arba fizinės žalos padarymo požymį.

Pažymėtina, kad ANK 578 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Teismų praktikoje teigiama, jog tam, kad asmuo būtų pripažintas nukentėjusiuoju, bet kokios jam kilusios žalos atsiradimą turi lemti pats administracinio nusižengimo padarymas. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno sprendimu, kuris administracinio nusižengimo tyrimo metu įforminamas įrašu administracinio nusižengimo protokole arba nutarimu, o administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu – administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu ar teismo nutartimi.

Skundžiamame nutarime apibrėžta, kad dėl R. M. padaryto KET pažeidimo buvo apgadinta kita transporto priemonė, kurią vairavo D. P.. Pagal papildomus duomenis apie eismo įvykį (b.l. 22), taip pat Transporto priemonių registro duomenis, jis yra ir automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas. Vadinasi, būtent jis faktiškai patyrė turtinę žalą dėl R. M. sukelto eismo įvykio ir jam priklausančio automobilio apgadinimo, todėl egzistavo ANK 578 straipsnio 1 dalyje nustatytas pagrindas pripažinti jį nukentėjusiuoju. Teismui pateiktoje administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų, jog tyrimo ar bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka Institucijoje metu būtų priimtas nutarimas / nutartis pripažinti D. P. nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje. Pats D. P. teismo posėdyje patvirtino, kad toks statusas jam nebuvo suteiktas. Kadangi nuo administracinio nusižengimo nukentėjęs asmuo turi teisę į žalos atlyginimą, dalyvauti administracinio nusižengimo bylos procese, jo nepripažinimas nukentėjusiuoju laikytinas esminiu proceso pažeidimu (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 15 d. nutarimas Nr. AN2-364-908/2023).

Teismui susipažinus su bylos medžiaga, nustatyta, kad jau po skundžiamo nutarimo priėmimo 2024 m. vasario 2 d. byloje D. P. pateikė UAB „(duomenys neskelbtini) klinikos“ E025. Ambulatorinio apsilankymo aprašymą, iš kurio nustatyta, kad nukentėjusysis 2024 m. sausio 12 d. kreipėsi į gydymo įstaigą dėl nugaros apatinės dalies ir kaklo maudimo, nurodė, kad nukentėjo autoįvykio metu kaip vairuotojas, kai sausio 4 d. kitas automobilis trenkėsi į galą kelyje iš darbo, įvertinus jo fizinę būklę diagnozuotas S13.6 Kitų ir nepatikslintų kaklo dalių sąnarių raiščių patempimas, išduotas nedarbingumo pažymėjimas 2023 m. sausio 13 d. – 2023 m. sausio 19 d., paskirtos gydymo rekomendacijos (b.l. 19, 54). Teismo posėdyje nukentėjusysis pateikė VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės E025 ambulatorinio apsilankymo aprašymą, iš kurio nustatyta, kad įvykio dieną 2024 m. sausio 4 d. jis kreipėsi į šią gydymo įstaigą. Šios aplinkybės nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą ir priimant skundžiamą nutarimą nebuvo vertintos, kadangi apie jas nebuvo žinoma. D. P. teismo posėdyje nurodė, kad draudimo bendrovė atsisakė jam paskaičiuoti didesnę neturtinę žalą dėl to, kad jis nebuvo pripažintas nukentėjusiuoju byloje, pagal jo pateiktą 2024 m. kovo 13 d. Lietuvos draudimo raštą matyti, kad administruojant žalą buvo įvertinta (duomenys neskelbtini) apskrities VPK 2024 m. vasario 14 d. pažyma, jog D. P. nebuvo nustatytas sveikatos sutrikdymo mastas, pati draudimo bendrovė vertino, kad pagal medicininius dokumentus objektyviai sužalojimų nebuvo konstatuota, todėl paskaičiavo tik 100 Eur neturinę žalą (b.l. 51-52).

ANK 567 straipsnio 1 dalis nustato, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes.

Teismo vertinimu nukentėjusiojo pateiktuose medicininiuose dokumentuose užfiksuoti duomenys gali būti laikomi naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, apie kurias pareigūnui, institucijai nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nutarimą ir kurios vienos ar kartu su pirmiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo padarė lengvesnį ar sunkesnį administracinį nusižengimą negu tas, už kurį jis patrauktas administracinėn atsakomybėn. Tai sudarytų pagrindą atnaujinti bylos nagrinėjimą, o pagal ANK 661 straipsnio 3 dalies nuostatas, institucija, kurios pareigūnas pradėjo administracinio nusižengimo teiseną, gali pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių ir savo iniciatyva. Teismo vertinimu, gavusi papildomus duomenis apie nagrinėto administracinio nusižengimo padarymo metu galimai D. P. padarytus sužalojimus, Institucija turėjo atnaujinti savo iniciatyva administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą, atlikti specialisto medicininių dokumentų ištyrimą, kuris nustatytų, ar šie dokumentai sudaro objektyvų pagrindą pripažinti, kad D. P. eismo įvykio metu patyrė objektyvius sužalojimus ir nustatyti jų mastą. Pažymėtina, kad atlikti tokį vertinimą gali tik specialių žinių ir kvalifikaciją turintys specialistai – teismo medicinos specialistai. Nustačius nežymaus sužalojimo padarymo faktą, spręstinas klausimas dėl naujo ANK 423 straipsnio 3 dalyje nustatyto objektyviojo požymio inkriminavimo R. M.. Nors ši papildoma faktinė aplinkybė pareiškėjo veikos kvalifikacijos iš esmės nekeičia, tačiau tai reikšminga sprendžiant žalos atlyginimo klausimus, o teismas neturi teisės papildyti padarytos veikos aprašymo nauja faktine aplinkybe.

Pažymėtina ir tai, kad skundžiamame nutarime nenurodytas konkretus KET pažeidimas, techniškai nulėmęs eismo įvykio sukėlimą, apsiribota fraze „sukėlė eismo įvykį“. Nuoroda į KET 227 punktą, nustatantį, kad „viešajame eisme dalyvaujančių motorinių transporto priemonių, priekabų reikiamą techninę būklę, registravimą ir privalomąjį draudimą užtikrina transporto priemonės valdytojas“ akivaizdžiai netiksli, nes nutarime nėra nurodyta jokių faktinių aplinkybių, susijusių su transporto priemonės techninės būklės registravimo ar privalomojo draudimo trūkumais. Pagal teisės normos dispoziciją KET 14 punkte numatyto draudimo vairuoti transporto priemonę neblaiviam pažeidimas, yra savarankiškas objektyvusis ANK 423 straipsnio 3 dalies nusižengimo sudėties požymis, apgadintos transporto priemonės požymis šio pobūdžio bylose priežastiniu ryšiu siejamas su kitu KET pažeidimu. Tyrėjo R. P. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad vairuotojas R. M. nesilaikė saugaus atstumo iki priekyje sustojusio automobilio „Audi“ ir atsitrenkė į jo galinę dalį. Šios aplinkybės skundžiamame nutarime nevertintos KET pažeidimo prasme.

Apibendrinant aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. sausio 24 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-2604-2024 buvo priimtas pilnai ir visapusiškai neištyrus padarytos veikos aplinkybių, nepripažinus D. P. nukentėjusiuoju byloje padarytas proceso pažeidimas, pažeista jo teise dalyvauti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime, skųsti priimtą nutarimą, todėl skundžiamas nutarimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. sausio 24 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-2604-2024 naikintinas, o byla grąžintina institucijai, įgaliotai atlikti administracinio nusižengimo tyrimą papildomam aplinkybių tyrimui. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas nepasisako dėl pareiškėjo skundo argumentų dėl tinkamo administracinio poveikio priemonės individualizavimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

Tenkinti pareiškėjo R. M., atstovaujamo advokato Martyno Žilinsko, skundą iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. sausio 24 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-2604-2024 ir grąžinti bylą institucijai, įgaliotai atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Dėl nutarties per 20 (dvidešimt) dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Ovidijus Ramanauskas