- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-21
- Bylos Nr.
- AN2-139-875/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-18-3-00041-2022-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Nerijus Masiulis (pirm.)
- Pažeidėjas
- J. Š.
- Institucija
- Šiaulių apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
- Kategorijos
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
- 18.9Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pažeidimas (ANK 489 str.)
- 21.19.18pavadinimo nepavyko patikrinti
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. Š. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2022 m. lapkričio 4 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2022 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu J. Š. pripažintas kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalyje, ir paskyrė jam 30 Eur dydžio baudą už tai, kad 2022 m. liepos 14 d. apie 15 val. būdamas girtas, nustatytas 1,71 prom. girtumas, viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), I. M. akivaizdoje, išvadino L. V. žodžiais „sterva“, „kurva“, klausė „ko aš čia smaukausi“, mojavo kumščiais ir jais daužė prekybos kioskelio langelį, taip J. Š., įžeidžiamai kibdamas prie L. V., pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį.
2. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2022 m. lapkričio 4 d. nutartimi netenkintas J. Š. skundas ir Institucijos nutarimas paliktas nepakeistu. Taip pat nutarta pašalinti iš nutarimo J. Š. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad J. Š. pripažino padaręs numatytą pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti. Nutartyje konstatuota, kad išanalizuotų duomenų visuma, sujungus juos į nuoseklią ir logišką įrodymų grandinę, leido teismui daryti išvadą dėl J. Š. kaltumo, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje. Priimant skundžiamą Institucijos nutarimą buvo vadovautasi byloje surinktų įrodymų visuma bei vidiniu įsitikinimu, pagrįstu išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, kurių pagrindu padarytų išvadų teisingumas nekelia abejonių.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai, bei proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu J. Š. prašo panaikinti skundžiamą 2022 m. lapkričio 4 d. nutartį ir tenkinti jo skundą – panaikinti Institucijos 2022 m. rugpjūčio 12 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Apeliacinės instancijos teisme apklausti V. L.. Atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti.
3.1. Skunde nurodo, kad I. M., L. V. negalėjo patvirtinti, kad jis išvadino L. V. įžeidžiamais žodžiais, kadangi I. M., L. V. nežino jo pavardės ir vardo. Be to, minėtos liudytojos yra materialiai suinteresuotos bylos baigtimi. Jos reikalavo, kad jis leistų iš savo žemės sklypo prekybos kioskeliui elektros energijos ir vandens tiekimą. Jam atsisakius, kilo konfliktas. Be to, jis pareiškė liudytojoms pretenziją žodžiu, kad prekybos kioskelis pastatytas arčiau negu 1 metras nuo jo žemės sklypo ribos, tuo pažeidžiant reglamentą STR 2.02.09:2005. Po šių konfliktų nežinomi asmenys, tikėtina I. M., L. V. arba su jomis susiję asmenys, melagingai pranešė Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai apie jo individualios įmonės valdomoje parduotuvėje tariamai daromus šiurkščius maisto tvarkymo pažeidimus, nors per ilgus darbo metus nei nusiskundimų, nei pažeidimų nebuvo nustatyta.
3.2. S. R. pripažino, kad būtent jis ėjo pirkti kebabų į skundžiamame nutarime nurodytą kioską, kur tarp jo ir pardavėjos su savininke įvyko konfliktas. I. M., L. V. negalėjo supainioti su kitu asmeniu, kadangi prieš tai kontaktavo su juo dėl elektros pajungimo į kioską, o taip pat kreipėsi su melagingu skundu į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, t. y., I. M., L. V. nurodė jį vietoje S. R. sąmoningai, siekdamos jį persekioti ir kliudyti jo vykdomai įmonės veiklai, priversti jį atsisakyti savo konstitucinės teisės į nuosavybę ir ūkinės veiklos laisvę. I. M., L. V. parodymai buvo įvertinti nekritiškai, neatsižvelgus, kad jie yra nelogiški ir neatitinka kitų įvykio aplinkybių, taip pat nebuvo išaiškinti kiti dalyvavę ir žinantys įvykio aplinkybes asmenys. Jo nurodytas aplinkybes patvirtina R. L., kurią prašys apklausti liudytoja. Prideda R. L. rašytinį paaiškinimą. Taip pat jo nurodytas aplinkybes gali patvirtinti S. R., S. Z., D. B., V. J., S. B..
3.3. Skundžiama nutartis grindžiama išimtinai tarpusavyje pavaldžių asmenų L. V. ir jos darbdavės I. M. parodymais. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusioji ir liudytoja turi pagrindą jį apkalbėti dėl jo atsisakymo leisti iš jo žemės sklypo prisijungti elektros ir vandens tiekimą. Taip pat teismas nepagrįstai nurodo, kad liudytojos I. M. ir nukentėjusiosios parodymai yra nuoseklūs. Tiek liudytojas S. R., tiek R. L. patvirtino, kad kai jie bandė pirkti kebabų, tarp jų ir nukentėjusiosios bei I. M. kilo konfliktas. R. L. patvirtino bandžiusi patekti į kioskelio vidų - tai yra veiksmus, kuriuos nukentėjusioji ir I. M. nurodo kaip atliktus jo.
3.4. Apklausiamos teisme nukentėjusioji ir liudytoja I. M. nurodė, kad nepaisant jo tariamai dažnų atėjimų prie kiosko ir chuliganiškų veiksmų, joms jo nufilmuoti niekaip nepavykdavo, nes pabėgdavo. Šie parodymai prieštarauja bylos medžiagai. Teismui yra pateikęs Ambulatorinio apsilankymo aprašymą, iš kurio matyti, kad jam nustatyta (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į jo amžių ir nustatytą širdies ligą ir akivaizdų negalėjimą nei pabėgti, nei konfliktuoti su nukentėjusiaja, teismas turėjo pagrindą vertinti kritiškai nukentėjusiosios ir liudytojos I. M. parodymus. Nukentėjusiosios ir liudytojos I. M. parodymai prieštaringi ir ta prasme, kad jos vis tik sugebėjo telefonu nufilmuoti R. L. (policijos pareigūno „Body“ kameros įrašas), kuriai neturi jokių pretenzijų, tačiau jį, tariamai prie kiosko ėjusį ne mažiau kaip tris kartus, o taip pat tariamai ir anksčiau, nei nukentėjusioji, nei liudytoja I. M. nepadarė nei vieno vaizdo ar garso įrašo.
3.5. Teismas taip pat nekritiškai įvertino S. R. parodymus, konstatuodamas, kad S. R. nukentėjusiosios atžvilgiu necenzūrinių žodžių nevartojo. Nors S. R. ir nepripažino vartojęs necenzūrinius žodžius, jis pripažino, kad galėjo kažką piktai pasakyti nukentėjusiajai ir liudytojai I. M., po to, kai jos atsisakė jam parduoti kebabą. R. L., S. R. parodymais byloje yra nustatyta, kad be jokio teisinio pagrindo nukentėjusioji ir liudytoja I. M. atsisakė parduoti kebabus asmenims, atėjusiems prie kioskelio iš jo kiemo. Pažymi, kad nukentėjusioji ir liudytoja I. M. nei pareiškime, nei apklausiamos liudytojomis nenurodė buvus konfliktines situacijas (atsisakymą parduoti kebabus, bandymą patekti į kioskelį) su kitais asmenimis (R. L., S. R.). Tuo tarpu aplinkybes dėl atsisakymo parduoti kebabus, bandymą patekti į kioskelį nukentėjusioji ir liudytoja I. M. vėlgi priskyrė jam. Policijos pareigūno „Body“ kameros vaizdo įrašas aptvirtina, kad nukentėjusioji policijos pareigūnams nurodė, kad jam nepardavė kebabo.
3.6. Prieštaringa nukentėjusiosios ir liudytojos I. M. pozicija dėl tariamo bandymo suduoti su tujos šaka. Parodymai neatitinka tikrovės, kadangi pirmiausia, tuja įvykio dieną nebuvo nulūžusi, ji buvo nulaužta vėliau, antra, tujos šaka nebuvo pilnai nulūžusi, ji buvo tik atskilusi. Tai patvirtina aplinkybė, kad nei „Body“ kameros vaizdo įraše, nei pareiškime apie tariamą teisės pažeidimą, nukentėjusioji ir I. M. aplinkybės su tuja nenurodo, ši aplinkybė atsirado tik 2022 m. liepos 21 d. I. M. parodymuose.
3.7. Taip pat prieštaringa ir nukentėjusiosios ir liudytojos I. M. pozicija dėl priežasties, dėl kurios jos, neva, jam atsisakė parduoti kebabus. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji tariamai nepardavė kebabų dėl to, kad neturėjo mėsos, tuo tarpu atvykusiems policijos pareigūnams „Body“ kameros vaizdo įraše nukentėjusioji teigia, kad atsisakė parduoti kebabų, dėl to, kad jis jas įžeidinėjo. Liudytoja R. L. parodė, kad nukentėjusioji jai atsisakė parduoti kebabus, dėl to, kad R. L. yra neblaivi. Kad kebabai nebuvo parduoti nurodė ir S. R.. Nukentėjusiosios parodymai, kad jos nepardavė kebabų, nes neturėjo mėsos turėjo būti vertinama kritiškai, kadangi akivaizdžiai nelogiškas nukentėjusiosios ir liudytojos I. M. buvimas kioske, kai iš esmės jos negalėjo vykdyti savo pagrindinės veiklos. Tačiau minėtas nelogiškumas gali būti paaiškinamas tuo, kad kioske, priešingai, nei nukentėjusioji ir liudytoja I. M. teigė teismui, nebuvo vandens tiekimo, todėl pagal sanitarinius reikalavimus I. M. negalėjo teisėtai vykdyti veiklos. To pasėkoje, bijodamos, kad nebūtų pranešta Maisto ir veterinarijos tarnybai, I. M. taip jautriai sureagavo į pirkėjus, atėjusius iš jo kiemo ir atsisakė juos aptarnauti, o taip pat atvykusiems policijos pareigūnams ypatingai akcentavo, kad tariamai jis siuntinėja pas jas savo draugus, nors nenurodė, kuo pasireiškia klientų siuntimo neteisėtumas. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, kad jis tariamai atėjo su draugu, liudytoja I. M., nurodė, kad buvo vienas. Apklausiamos policijoje jos nurodė, kad jis buvo vienas. Tai yra byloje nustatyta bent dvi aplinkybės (atsisakymas parduoti kebabus ir R. L. bandymas patekti į kioskelį), kurios faktiškai susijusios su R. L. ir S. R., tačiau to nukentėjusioji ir liudytoja I. M. policijoje nenurodė, o šias aplinkybes priskyrė jam. Šios aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusioji ir liudytoja I. M. davė melagingus parodymus, o siekdamos išvengti susipainiojimo meluojant, jos tikrovėje kitų asmenų veiksmus ir aplinkybes nurodė kaip atliktus jo. Visa tai jos darė siekdamos jam atkeršyti.
3.8. Teigia, jog teismas be jokio pagrindo pripažino, kad tarp jo valdomos parduotuvės ir nukentėjusiosios ir liudytojos I. M. valdomo kioskelio gali būti konkurencija. Jis neteikia maitinimo paslaugų, o vykdo prekybą maisto produktais, jų pirkėjai ir tiekėjai yra skirtingi. Taip pat be jokio pagrindo teismas pripažino, kad I. M. valdomas kioskas veikė 8 mėnesius ir neva turėjo elektros ir vandens tiekimą. Tokios teismo konstatuotos aplinkybės nepatvirtina jokie bylos duomenys.
3.9. Jo nurodomas aplinkybes gali patvirtinti V. L., kad prašė jo nupirkti kebabų, taip pat jis matė S. R.. V. L. gali patvirtinti, kad jokio konflikto nebuvo, priėjęs prie kioskelio nebuvo, o nukentėjusioji atsisakė parduoti kebabus tik tada, kai suprato, kad V. L. atėjo iš jo kiemo.
Atsiliepimas
4. Institucija atsiliepimu į J. Š. apeliacinį skundą prašo jo netenkinti ir Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2022 m. lapkričio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
Apeliacinis skundas netenkinamas
5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).
6. Apygardos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą Institucijos 2022 m. rugpjūčio 12 d. nutarimą palikti nepakeistu ir J. Š. skundo netenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
7. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. Š. savo kaltę dėl nusižengimo neigia ir tvirtina, kad jis neišvadino I. M. ir L. V. įžeidžiamais žodžiais.
8. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. ANK 567 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.
9. Pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Taigi, administracinei atsakomybei pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį atsirasti yra būtina nustatyti bent vieną iš šių alternatyvių veikų: necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose; įžeidžiamą kibimą prie žmonių; kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Šio administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, nereikalaujanti konkrečių pasekmių kilimo. Tam, kad kaltininko veiksmus būtų galima kvalifikuoti pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad dispozicijoje numatytais veiksmais buvo siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, tačiau siekiamų pasekmių kilimas nėra būtinas šio nusižengimo sudėties požymis.
10. Sprendžiant, ar buvo padarytas ANK 481 straipsnio 1 dalyje nurodytas administracinis nusižengimas, svarbu atsižvelgti į konkrečių veiksmų pobūdį, pavojingumą. Tai yra į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmus, jų intensyvumą ir trukmę, kilusius padarinius ir vietos specifiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-1-1073/2019).
11. ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyvusis požymis yra tai, kad pažeidimas turi būti padarytas viešosiose vietose ir juo turi būti sutrikdyta viešoji tvarka bei žmonių rimtis. Būtinasis šio administracinio nusižengimo požymis, kaip minėta, yra jo padarymo tikslas, t. y. siekis straipsnio dispozicijoje išvardytais veiksmais pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Taigi, sprendžiant klausimą dėl administracinės atsakomybės taikymo J. Š. atžvilgiu, būtina įsitikinti, ar jo veiksmai pagal jų objektyvių ir subjektyvių požymių turinį bei išsireiškimą yra tokio pavojingo laipsnio, kad vertinant juos pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas būtų pagrįstas administracinės teisės priemonių taikymas.
Žemesnės instancijos teismas
12. Kaip matyti iš nukentėjusiosios L. V. parodymų pirmosios instancijos teisme, ji nurodė, kad J. Š. vaikščiojo ir sakė, kad čia jo žemė, tujos, siuntinėjo savo draugus, pradėjo daužyti į kebabinės langelį ir kai ji su kolege išsitraukė telefonus, kad galėtų filmuoti J. Š. veiksmus, pastarasis pabėgo. Paskui J. Š. atsiuntė savo draugą, prie jo akių klausė „Tai ką Jūs čia, kūrvos, smaukotės?“, dar ją pavadino „padla“. J. Š. draugas jam pasakė, kad „kai Jūs taip kalbate, kaip Jums gali parduoti“. Visus J. Š. atžvilgiu išsakytus žodžius girdėjo jos kolegė I. M.. Tikrai nesumaišė J. Š. su kitu asmeniu, yra 100 procentų įsitikinusi, kad tai buvo J. Š.. I. M. teisme parodė, kad į kioskelį atėjo galimai neblaivus J. Š., paprašė parduoti kebabus, pradėjo kumščiu daužyti į kioskelio langelį ir pradėjo žodžiais „sterva“, „kurva“, „ko čia smaukaisi“ įžeidinėti L. V.. Kiek ji atsimena, J. Š. tuo metu buvo vienas, bent pro langelį ji jį matė vieną, vėliau pradėjo eiti galimai jo draugai. J. Š. priėjo prie durų, pro kurias jos įeina į kioskelį, galimai norėjo įeiti į kioskelio vidų, todėl ji norėjo duris uždaryti ir tuo metu J. Š. jai trenkė su tuja į veidą, bet nepataikė, nes ji spėjo duris uždaryti. J. Š. jau prieš tai buvo kviesta policija ir jis buvo pasižadėjęs, kad nebesilankys prie jų kioskelio. Įžeidžiančius žodžius nukentėjusiajai pasakė tikrai J. Š., ne kitas asmuo. Svarbu tai, kad šių nukentėjusiosios ir liudytojos parodymai dėl esminių J. Š. veiksmų, sutampa su tyrimo metu protokole-pareiškime ir apklausos protokole užfiksuotais duomenimis.
13. J. Š. teisme parodė, kad kai kurių skundžiamame nutarime nurodytų žodžių, kuriuos jis, neva, pasakė, net nežino. Sėdėjo lauke ir rūkė, kažkas iš buvusių žmonių paprašė valgyti, pasiūlė nueiti į kebabinę ir nusipirkti, davė pinigų. Pats kebabinėje nebuvo, nežino, kas galėjo nueiti ir pasakyti tokius žodžius nukentėjusiajai. Atkreiptinas dėmesys, kad teikdamas skundą apylinkės teismui J. Š. nurodė asmenis, galinčius patvirtinti jo nurodytas aplinkybes, t. y., kad jis nebuvo prie kioskelio ir nekonfliktavo su L. V., tačiau liudytojas S. R. teisme parodė, kad apie konfliktą tarp J. Š. ir kebabų kioskelyje dirbančių merginų nieko negali pasakyti. Tarp jo ir kioskelyje dirbančių merginų jokio konflikto nėra buvę, jokių necenzūrinių ar įžeidžiančių žodžių jų atžvilgiu nėra vartojęs. Liudytoja R. L. teisme paaiškino, kad J. Š. padavė pinigų, kad nueitų į kebabinę nupirkti jam kebabų. Bet ponia, pamačiusi, kad ji yra išgėrusi, pasakė, kad jai kebabų neparduos. Ji įsiveržė į kioskelį, bet jame dirbusi darbuotoja ją vėl išvarė. Grįžusi pas J. Š., viską papasakojo ir viskas tuo užsibaigė. Ji su darbuotojomis nekonfliktavo, pastarųjų nekoliojo. Kaip matyti, J. Š. liudytojai nenurodė jokių neginčijamų aplinkybių, paneigiančių J. Š. kaltę.
14. Nukentėjusiosios ir liudytojos parodymus patvirtina ir byloje esanti pareigūnų Body kameruose užfiksuota medžiaga iš kurios matyti, kaip pareigūnams atvykus į įvykio vietą, juos pasitinka moteris, kuri nurodo, kad baladoja į langelį, draugus siuntinėja, įžeidinėja visokiais žodžiais, nulaužė tują, nurodo, kad tai pagrindinis namo savininkas (J. Š.). Įėjus į patalpą vyriškas balsas (J. Š.) nurodo, kad „neduoda valgyti ana“. Pareigūnams prašant eiti su jais, J. Š. priešinasi, todėl yra įspėjamas, kad bus panaudotos spec. priemonės. Nurodo, kad jos kabinėjasi, atsisako tikrintis blaivumą. Pareigūnai nurodo, kad jis pas jas nuėjo, o ne jos pas jį atėjo. Pareigūnai pasiūlo nueiti, susitaikyti, atsiprašyti, tačiau J. Š. nesutinka, nurodo, kad tegul jos nebepyksta. Iš filmuotos medžiagos akivaizdu, kad J. Š. yra priešiškai nusiteikęs nukentėjusiosios ir liudytojos atžvilgiu bei agresyvus, bendraudamas su pareigūnais.
15. Apygardos teismas pažymi, kad nepaisant tarp šalių esančio konflikto, kaip nurodo abi šalys, dėl kioskelio veiklos šalia J. Š. nuosavybės, byloje nenustatytas nukentėjusios ir liudytojos siekis apkalbėti J. Š., juo labiau, kad tokius jų parodymus patvirtina byloje esanti užfiksuota medžiaga.
16. Pažymėtina, kad teismas neprivalo kviesti ir apklausti absoliučiai visų J. Š. prašomų liudytojų ir pats sprendžia, ar juos apklausti yra tikslinga. Pažymėtina, kad liudytoją V. L. prašyti apklausti J. Š. galėjo ir jo skundą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau kaip matyti iš jo skundo apylinkės teismui, jo nenurodė tarp prašomų apklausti asmenų. Teikdamas skundą apeliacinės instancijos teismui, nenurodė, aplinkybių, dėl kurių V. L. nenurodė tarp pirmosios instancijos teismui prašomų apklausti liudytojų, o be to, iš pridėto V. L. paaiškinimo matyti, kad nepateikta jokių su įvykiu susijusių svarbių aplinkybių, todėl toks prašymas netenkinamas.
17. Nors pats įvykis, už kurį apeliantas nubaustas pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį nebuvo tiesiogiai užfiksuotas vaizdą ir garsą įrašančiomis priemonėmis, tačiau apygardos teismas pažymi, kad asmens kaltė tokio pobūdžio bylose neprivalo būti įrodyta garso ir vaizdo įrašu (įrašais). Nors garso ir vaizdo įrašai paprastai yra vieni objektyviausių įrodymų, tačiau jie neturi didesnės įrodomosios galios už kitus įrodymus, o asmens kaltė gali būti grindžiama ir kitais teisėtu būdu surinktais duomenimis, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šiuo atveju J. Š. kaltę padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą pilnai patvirtina aptarti nukentėjusiosios L. V. ir liudytojos I. M. parodymai, kuriais nesivadovauti pagrindo tiek apylinkės teismas, tiek apygardos teismas neįžvelgia. Abu paminėti asmenys, priešingai nei apeliantas, davė nuoseklius parodymus viso proceso metu, prisiekę sakyti tik tiesą, būdami įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, jų parodymai sutapo tarpusavyje. Be to, jų nurodytas aplinkybes dėl J. Š. neblaivumo, neadekvataus elgesio, kuris kilo iš nepasitenkinimo dėl, jo įsitikinimu, netinkamoje vietoje pastatyto kebabinės kioskelio, patvirtina ir policijos pareigūnų vaizdo kamera padarytas vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad J. Š. buvo stipriai apgirtęs, agresyviai nusiteikęs, kėlė balsą ir policijos pareigūnų atžvilgiu.
18. Apygardos teismas visiškai pritaria apylinkės teismui, kad įvertinus nustatytą J. Š. veiksmų pobūdį (triukšmo kėlimas, vartojimas necenzūrinių žodžių, kibimas prie nukentėjusiosios), pavojingumą (prieštaraujantis teisei elgesys), intensyvumą ir trukmę (veiksmai nevienkartiniai, provokuojantys, pasikartojantys kelis kartus tą pačią dieną), kilusio konflikto turinį (konfliktas dėl menkavertės dingsties – dėl J. Š. manymu neteisėtai pastatyto kebabinės kioskelio) ir padarinius (buvo sutrukdytas nukentėjusiosios bei liudytojos darbas), taip pat įvertinus jo veiksmų ir kaltės turinį, suvokiant naudojamų tyčinių veiksmų turinį kaip galintį sutrikdyti kitų žmonių rimtį ir tvarką, pripažintina, jog J. Š. veiksmuose yra visi administracinio nusižengimo dėl nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo požymiai. Savo elgesiu J. Š. neabejotinai nedideliu mastu, kurį numato ANK 481 straipsnis, pažeidė viešąją tvarką.
19. Aukštesniojo teismo įsitikinimu, jau išdėstytų ir aptartų argumentų kontekste, kitos pareiškėjo skunde dėstomos interpretacijos nelaikytinos turinčios reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų atskirai nepasisakoma, nes aukščiau aptarti bylos duomenys jungiasi logine grandine bei yra pakankami J. Š. kaltei pagrįsti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas neprivalo atsakyti į kiekvieną skunde dėstomą samprotavimą, o pasisako dėl esminių skundo klausimų, kurie gali turėti įtakos galutiniam teismo sprendimo priėmimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-296-788/2017).
20. Apibendrinant visa, kas išdėstyta, konstatuojama, kad šioje byloje yra pakankamai patikimų duomenų, patvirtinančių, jog J. Š. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje. Todėl skundžiama apylinkės teismo nutartis, kuria buvo paliktas nepakeistas Institucijos nutarimas, yra teisėta ir pagrįsta. Naikinti šią nutartį bei ne teismo tvarka priimtą nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti, nėra pagrindo, todėl J. Š. skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2022 m. lapkričio 4 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. Š. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.