Panevėžio apygardos teismo nutartis, 2A-37-227/2011

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2011-01-06
Bylos Nr.: 2A-37-227/2011
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Laimantas Misiūnas (pirm.), Margarita Dzelzienė (pran.), Laimutė Sankauskaitė
Atsakovas: G. A., notarei Ritai Reistaitienei
Ieškovas: Margaretha C
Advokatai: Andrius Kazakevičius, Rimas Alijus Kalkys

Kategorijos

21.1pavadinimo nepavyko patikrinti
34.4.7.2pavadinimo nepavyko patikrinti
99.9pavadinimo nepavyko patikrinti
121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-37-227/2011Procesinio sprendimo kategorija:21.1;34.4.7.2;99.9; 121.21 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. sausio 6 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno,

kolegijos teisėjų: Margaritos Dzelzienės (pranešėja), Laimutės Sankauskaitės,sekretoriaujant Editai Šinkūnienei,dalyvaujant ieškovių atstovui advokatui Andriui Kazakevičiui,atsakovei G. A. ir jos atstovui advokatui Rimui Alijui Kalkiui,

atsakovei notarei Ritai Reistaitienei, jos atstovei advokatei L. A.

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių Margaretha C. V. V, Nicole J. V. V, M. V. V. atstovo apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal M. C. V. V, Nicole J. V. V, M. V. V ieškinį atsakovėms G. A., notarei Ritai Reistaitienei dėl testamento pripažinimo negaliojančiu

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovės prašė pripažinti negaliojančiu palikėjo P. F. M. V. V. 2007-11-15 sudarytą testamentą, kadangi jis sudarytas apgaulės įtakoje, palikėjui suklydus, prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms ir gerai moralei.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė atsakovei G. A. iš kiekvienos ieškovės po 500 Lt bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei notarei R. Reistaitienei iš kiekvienos ieškovės po 833,33 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė valstybei iš kiekvienos ieškovės po 27 Lt bylinėjimosi išlaidų. Panaikino Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-02-10 nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę –draudimą palikimo atsiradimo vietos notarui išduoti paveldėjimo teisės liudijimus po palikėjo P. F. M. V. V. mirties 2009-12-16.

Teismas nustatė, kad 2007-11-15 palikėjas P. F. M. V. V. sudarė testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko atsakovei G. A.. Testamentas buvo išverstas į olandų kalbą ir jį patvirtino notarė R. Reistaitienė. 2009-12-16 palikėjas P. F. M. V. V. mirė. Palikėjas ir atsakovė G. A. gyveno kartu kaip partneriai nuo 2007 m. balandžio mėn. iki 2008 m. sausio 4 d. Palikėjas 2008 -05 -08 pareiškė teisme ieškinį atsakovei G. A. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir pats dalyvavo bylos nagrinėjime- 2008-07-29, 2008-09-02, 2008-11-11 teismo posėdžiuose. Teismo 2008-11-25 sprendimu ginčijami sandoriai buvo pripažinti apsimestiniais ir tariamais, o sandoriais perduotas turtas grąžintas ieškovui.

Teismas sprendė, kad neįrodyti testamento negaliojimo pagrindai, o ieškovių argumentai iš esmės grindžiami tik prielaidomis. Byloje nustatytomis aplinkybėmis nėra pagrindo daryti išvadą, kad palikėjas, sudarydamas 2007-11-15 testamentą, suklydo. Remiantis byloje dalyvaujančių asmenų bei liudytojų parodymais, sprendė, kad palikėjas suprato anglų kalbą, nes tik šia ir iš dalies lietuvių kalba jie su testatoriumi bendravo. Nėra pagrindo teigti, jog ginčijamo sandorio esmės anglų kalba palikėjui negalėjo paaiškinti atsakovės. Prieš sudarant sandorį, testatoriui kelis kartus buvo išaiškinta jo esmė ir pasekmės, notarė testatoriui paaiškino ir apie privalomą palikimo dalį nepilnamečiui vaikui, kurios testamentu pakeisti negalima, paaiškinimų metu tai buvo vaizduojama grafiškai. Palikėjas sandorio sudarymo metu olandų kalbos vertėjo nereikalavo, neišreiškė noro, jog šis vertėjas dalyvautų. Todėl tokiu būdu pats pasirinko anglų kalbą, kaip jam priimtiną. Testatorius prieš pasirašydamas sandorį, išanalizavo nurodytas įstatymų nuostatas, kurie internete yra ir ne lietuvių kalba, jos jam buvo žinomos. Atsakovių paaiškinimai apie nurodytas sandorio sudarymo aplinkybes niekaip nepaneigti, todėl abejoti jų teisingumu teismas neturėjo pagrindo.

Teismas atsižvelgė ir į objektyvias aplinkybes - testamento tekstas buvo išverstas vertimų biure į olandų kalbą. Jis yra šalia, viename puslapyje su tekstu lietuvių kalba. Žodis „testamentas“ yra tarptautinis, jo rašyba ir reikšmė iš esmės yra tokia pat ir olandų kalba. Sandorio turinys yra paprastas ir aiškus, visiškai suprantamas ir asmeniui neturinčiam specialių teisinių žinių. Iš šio turinio matėsi sandorio esmė ir visos jo pasekmės. Be to, ginčijamas testamentas nėra pirmas palikėjo sudarytas tokios rūšies sandoris, nes palikėjas anksčiau buvo sudaręs testamentą kitam asmeniui. Todėl teismas manė, kad palikėjas turėjo supratimą apie šios rūšies sandorį, jo esmę.

Teismas atsižvelgė ir į subjektyvųjį kriterijų - palikėjas sandorio sudarymo metu buvo brandaus amžiaus, duomenų apie jo sveikatos sutrikimus, buvusius sandorio sudarymo metu ir galėjusius turėti įtakos suvokimui, nėra, testatorius buvo sėkmingas verslininkas, sukaupęs ir valdęs didelės vertės turtą, gerai išmanęs komercinius reikalus. Todėl jam keliami didesni rūpestingumo reikalavimai, kad jo galimas suklydimas būtų pateisintas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymėjo, kad ieškovių ir liudytojo L. B. parodymais palikėjas sandorio sudarymo metu galėjo klysti, tačiau mirus pačiam sandorį sudariusiam asmeniui, tokie įrodymai yra netiesioginiai. Be to šie proceso dalyviai yra suinteresuoti bylos baigtimi, kadangi atstovauja ieškoves. Notarei jokių teisių ir pareigų dėl teismo sprendimo šioje byloje neatsiranda. Ieškovių atstovo, liudytojų L. B., A. K. nurodytos aplinkybės, kad palikėjas ruošėsi panaikinti testamentą taip pat tiesiogiai nepatvirtina, kad palikėjas, jį sudarydamas, klydo. Be to, testamentas nebuvo panaikintas ar pakeistas daugiau kaip vienerius metus nuo galimo valios jį panaikinti išreiškimo. Testamento panaikinimui sutrukdyti negalėjo ir galimas palikėjo piktnaudžiavimas alkoholiu, nes jis netrukdė palikėjui 2008-07-29, 2008-09-02, 2008-11-11 dalyvauti teismo posėdžiuose, tvarkyti finansinius reikalus bankuose. Pats testatorius teismo posėdyje kitoje byloje 2008-11-11 nurodė, jog yra sudaręs testamentą, o ne rentos su atsakove sutartį. Teismas atsižvelgė į nustatytas aplinkybes apie bendrą atsakovės ir testatoriaus gyvenimą, jų, kaip partnerių, santykius , todėl ieškovės atstovo teiginį, kad palikėjo suklydimą patvirtina atsakovės paaiškinimai apie bendrą gyvenimą, pažadus rūpintis vienas kitu, vertino kaip patvirtinantį priešingas aplinkybes, t.y. aplinkybes, jog palikėjas suvokė jo sudaromo sandorio esmę ir norėjo sudaryti būtent tokį sandorį, kadangi tam buvo pagrindas – jo ir atsakovės partnerystė. Įvertinęs šių aplinkybių visetą, teismas darė išvadą, kad palikėjo išreikšta valia – testamento sudarymas – atitiko jo vidinę valią, ir ieškovės neįrodė, jog palikėjas, sudarydamas ginčijamą sandorį, klydo.

Teismas nurodė, kad byloje apklausti liudytojai, išskyrus suinteresuotą bylos baigtimi ieškovių atstovą, nepatvirtino, kad palikėjas norėjo sudaryti būtent rentos sutartį, o ne testamentą. Tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad, sudarydamas ginčijamą sandorį, palikėjas tikėjosi, jog atsakovė dėl testamento jos naudai sudarymo prisiims pareigas jo atžvilgiu (rūpinsis juo, išlaikys), tai turėtų būti kvalifikuojama kaip suklydimas dėl sandorio sudarymo motyvo, kuris teismų praktikoje nepripažįstamas esminiu suklydimu. Sandorio tekste nėra jokių užuominų apie galimus atsakovės įsipareigojimus. Priešingai - sandorio sudarymo aplinkybės patvirtina, kad palikėjo ketinimai buvo sudaryti būtent testamentą, kurio sudarymo priežastis – palikėjo ir atsakovės partnerystė, ir jo išreikštoji valia, atitiko vidinę valią, palikėjas suvokė jo sudaromo sandorio esmę. Tai, jog palikėjas pageidavo sudaryti rentos sutartį, o ne testamentą, ir testamentą sudarė tik suklaidintas atsakovės, palikėjas nenurodė ir anksčiau nagrinėtoje byloje. Teismas šioje byloje nenustatė, kad atsakovė suklaidino palikėją. Byloje nėra jokių tiesioginių įrodymų ir apie tai, kad atsakovė G. A. ar kiti asmenys tyčia suklaidino (pranešė klaidingas žinias ar nutylėjo svarbias aplinkybes - apie tai, kad dėl testamento sudarymo atsakovei jokių įsipareigojimų palikėjo atžvilgiu nekyla) palikėją, ko pasekoje jis sudarė sandorį, neatitinkantį jo valios. Palikėjas ir atsakovė tiek prieš sudarant sandorį, tiek po jo kurį laiką gyveno kartu kaip partneriai. Duomenų, kad palikėjas po 2008 m. sausio mėn., kai partnerystė tarp jo ir atsakovės nutrūko, būtų reiškęs reikalavimus atsakovei vykdyti jo išlaikymo, rūpinimosi juo įsipareigojimus, kuriuos, jo manymu, ji prisiėmė, byloje nėra. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas darė išvadą, kad byloje neįrodyta, jog palikėjas buvo apgautas ir dėl to sudarė 2007-11-15 testamentą.

Sprendime teismas nurodė, kad palikėjo valia po mirties palikti turtą savo nuožiūra kitiems asmenims, o ne nepilnamečiui vaikui ar kitiems įpėdiniams pagal įstatymą, neprieštarauja gerai moralei, kadangi tokia galimybė yra visuotinai pripažįstama ir numatyta įstatyme (CK 5.19 str.). Priešingai – pripažinimas, kad palikėjas neturi teisės tvarkytis su savo turtu savo nuožiūra, prieštarautų ir gerai moralei ir viešajai tvarkai. Todėl šį ieškovių argumentą teismas atmetė. Testamento turinys standartinis ir aiškus, jame išdėstytas patvarkymas dėl palikėjo turto po jo mirties. Jokioms imperatyvioms įstatymo normoms, tuo labiau ieškovių nurodytoms Notariato įstatymo 2, 30 str. nuostatoms, toks patvarkymas neprieštarauja. Todėl sandorio pripažinti negaliojančiu šiuo pagrindu taip pat negalima. Nepagrįstai ieškovės teigė, kad notarė olandų kalba neišaiškino testatoriui sandorio turinio, esmės, pasekmių, jo pakeitimo, panaikinimo tvarkos, ir dėl to sandoris negalioja. Tokio sandorių negaliojimo pagrindo įstatyme nėra numatyta. Sandorio esmė, turinys ir pasekmės yra visiškai aiškūs iš sandorio rašytinio teksto, kuris išverstas ir į olandų kalbą. Kadangi visi šie elementai tiesiogiai nurodyti rašytiniame tekste, kuris kaip minėta yra paprastas ir aiškus, ir gali būti teisingai suvokiamas asmens, neturinčio jokių specialių teisės žinių. Pareiga išaiškinti sandorio panaikinimo ar pakeitimo tvarką notarui įstatyme nėra nustatyta, kaip ir pareiga tai atlikti ta kalba, kuri atitiktų tautybę asmens, kuris pageidauja sandorį sudaryti. Notarė išaiškino testamento pakeitimo ir panaikinimo tvarką palikėjui anglų kalba. Jokių duomenų, kad testatorius pageidavo, jog notarė tai atliktų būtent olandų, o ne anglų kalba, nėra. Iš nustatytų sandorio sudarymo aplinkybių matyti, kad pats testatorius pasirinko anglų kalbą kaip jam priimtiną. Palikėjas jau anksčiau buvo sudaręs testamentą, todėl turėjo supratimą apie šios rūšies sandorį, bei tai, kad kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, pirmiausia privalo pats pasirūpinti savo teisėmis ir interesais, abejodamas dėl sandorio pasekmių, susilaikyti nuo tokio veiksmo atlikimo.

Teismas atmetė ieškinį ir iš ieškovių priteisė bylinėjimosi išlaidas atsakovėms ir valstybei, kurių dydį patvirtinantys dokumentai pateikti teismui laiku. Atsakovių patirtos išlaidos, atsižvelgiant į bylos proceso aplinkybes nėra per didelės, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakyme Nr. 1R-85 „ Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nurodytų maksimalių dydžių.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovių atstovas prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-09-23 sprendimą kaip neteisėtą ir priimti naują sprendimą, ieškinį patenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad viso bylinėjimosi proceso metu buvo įrodinėjama, jog notarė neatliko jai įstatymu nustatytos pareigos, dėl ko testatorius nesuprato, kokį sandorį realiai sudarinėja, ir kokios yra sudaromojo sandorio pasekmės. Teismas šio ieškinio motyvo netyrė ir nepasisakė dėl jo skundžiamajame sprendime. Teismas pasisakė tik dėl to, „..., kad notarė išaiškino testamento pakeitimo ir panaikinimo tvarką palikėjui anglų kalba", tačiau ši aplinkybė neturi nieko bendra su ieškovių motyvu, jog testatorius nesuprato sudaromojo testamento prasmės ir sukeliamų pasekmių. Be to, teismas pažymėjo, jog notarė testatoriui testamento panaikinimo ir pakeitimo tvarką išaiškino anglų kalba, nors pati notarė teismo posėdžio metu nurodė, jog nemoka kalbėti anglų kalba, todėl su testatoriumi kalbėjo lietuviškai, o atsakovė G. A. vertė jos žodžius į anglų kalbą. Tą patvirtino abi atsakovės. Mano, kad teismas nepagrįstai susiaurino notarui, kaip valstybės įgaliotam asmeniui, įstatymu priskirtas pareigas. Remiantis Notariato įstatymo 2 str., 30 str. 1 d. bei vadovaujantis CK 1.5 str. 1 d. teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, notaras, kaip valstybės įgaliotas asmuo, privalo dėti visas pastangas tam, kad jo klientai aiškiai, nedviprasmiškai ir visiškai suprastų notaro tvirtinamų sandorių esmę. Aptariamos pareigos šiuo konkrečiu atveju notaras aiškiai neatliko, kadangi nei pats, nei su kvalifikuoto specialisto pagalba, neišaiškino testatoriui testamento reikšmės bei sukeliamų pasekmių.

Skunde teigia, kad teismas nurodė, jog testatorius buvo anksčiau sudaręs testamentą (tokio dokumento byloje nėra, tai patvirtina tik keli liudytojai, kurie negali įrodinėti rašytinės formos sandorio egzistavimo fakto), tačiau neatkreipė dėmesio į tai, jog sudarinėjant notarinės formos sandorius, neatsižvelgiant į sandorio šalies teisinį išprusimą ir bendrą nuovokumą, notaras privalo išaiškinti sandorio esmę ir įsitikinti, jog sandorio šalis būtent tokį sandorį siekia sudaryti. Byloje nesant aiškių įrodymų, jog notaras tinkamai atliko jam valstybės pavestas pareigas, nėra jokios galimybės samprotauti apie testatoriaus galimybes suvokti testamento prasmę arba daryti prielaidas, jog atsakingas ir protingas žmogus analogiškomis aplinkybėmis būtų supratęs sudaromo sandorio esmę. Byloje nėra ginčo dėl to ar išaiškino notarė testatoriui testamento esmę ir sukeliamas pasekmes, ar ne, kadangi notarė bylos nagrinėjimo metu pati pripažino, jog su testatoriumi kalbėjo lietuvių kalba, o jos žodžius testatoriui vertė testamento sudarymu „labai suinteresuotas" asmuo G. A.. Teismas neįsigilino į bylos esmę, t.y. ieškovių pareikšto ieškinio motyvus, klaidingai nustatė svarbias bylos faktines aplinkybes ir netinkamai taikė materialinės teisės normas. Ko pasekoje nepagrįstai ir teisine prasme nemotyvuotai nustatė, jog notarė nepažeidė imperatyvių nuostatų, o testatorius turėjo bei gavo pakankamai informacijos apie testamento esmę ir sukeliamas teisines pasekmes pagal Lietuvos Respublikoje galiojančią teisę.

Apeliantas nurodė, kad civilinės bylos Nr.2-310-212/2008 nagrinėjimo metu testatoriui buvo parūpintas vertėjas ne tik į anglų, bet ir į olandų kalba, nes proceso vertimas į anglų kalbą testatoriui buvo nesuprantamas, t.y. nepakankamai informatyvus tam, kad jis galėtų aiškiai suvokti bylinėjimosi proceso esmę. Ieškovai nesutinka su teismo pozicija, jog testamentas, kuriuo buvo atimtos paveldėjimo teisės iš testatoriaus vaikų, yra teisėtas ir nepažeidžia CK 1.5 str., 1.81 str. nuostatų, t.y. neprieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei. Teismas nurodė, jog CK 5.19 str. aptartos testatoriaus teisės apribojimas būtų laikomas prieštaraujančiu gerai moralei ir viešai tvarkai, tačiau nenurodė tokią poziciją pagrindžiančių motyvų, ar bent jau sutrumpintų motyvų. Mano, jog sprendžiant klausimą kas yra mažiau moralu, ar palikti visą savo turtą vaikams, ar svetimam žmogui, yra būtina atsižvelgti į susidariusią faktinę situaciją kuri turi būti vertinama vadovaujantis CK 1.5 str. aptartais bendraisiais civilinės teisės principais. Atsakovė G. A. jau bandė pasisavinti iš testatoriaus prabangų automobilį, sudarinėjo nerealius sandorius su savo broliu siekdama paslėpti turtą bylinėjosi, nebebendravo su testatoriumi, o testatoriaus santykiai su savo vaikais kaip buvo, taip ir liko santūrūs. Be to, ieškovus ir testatorių sieja giminystės ryšys, viena iš ieškovių tebėra nepilnametė, kurios normaliam ir pilnaverčiam vystymuisi yra reikalingas materialinis aprūpinimas. Todėl, bandydamas sulyginti, kas yra moraliau ir mažiau prieštarauja viešajai tvarkai, besivadovaudamas teisingumo ir protingumo principais, teismas neabejotinai turėjo pripažinti testamentą prieštaraujančiu CK 1.5 str., ir 1.81 str. nuostatoms.

Skunde pažymėjo, kad teismas stengėsi vertinti nebendrindamas „suklydimo" elementą su notarės neteisėtais veiksmais, t.y. savo tarnybinių pareigų neatlikimu, bei testatoriaus veiksmais sužinojus apie testamento teisinę reikšmę ir sukeliamas pasekmes. Pati G. A. savo procesiniuose dokumentuose abiejose civilinėse bylose bei teismo posėdžio metu minėjo, kad ji įsipareigojo rūpintis testatoriumi, o jis mainais užrašė jai savo turtą. Esant tokioms aplinkybėms visiškai realu, jog testamentas iš tikrųjų gali neatitikti tikrosios testatoriaus valios, ką patvirtina ir kitos byloje nustatytos faktinės aplinkybės. Tai, kad testatorius testamentą sudarė suklydimo įtakoje, t.y. klysdamas dėl esminio testamento požymio, jog tai nėra dvipusis sandoris su priešpriešiniais jo ir G. A. įsipareigojimais, patvirtina jo siekis panaikinti testamentą po to, kai sužinojo apie tokios rūšies sandorio esmę. Prie testatoriaus suklaidinimo, nors ir nesąmoningai, prisidėjo notarė, kuri turėdama įstatyminę pareigą išaiškinti savo klientui sudaromo sandorio prasmę ir sukeliamas pasekmes, to nepadarė. Todėl esant faktiniams duomenis apie tai, jog tarp testatoriaus ir atsakovės G. A. buvo kitokio turinio, t.y. priešpriešinių pareigų turinį turintis susitarimas, jog notarė neišaiškino testatoriui sudaromo sandorio esmės ir sukeliamų pasekmių, ir, kad testatorius, sužinojęs apie testamento esmę, bandė jį panaikinti. Leidžia teismui daryti išvadą apie testatoriaus valios trūkumą sudarant testamentą, o patį testamentą pripažinti sudarytu suklydimo įtakoje.

Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovų yra neteisėta, kadangi atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys dokumentai buvo prijungti prie bylos pažeidžiant CPK 98 str. 1 d. nuostatas, t.y. jau pabaigus bylos nagrinėjimais esmės. Kaip matyti iš 2010-10-16 dienos teismo posėdžio protokolo, ištyręs visus įrodymus, teismas išsprendė visus proceso šalių prašymus dėl bylos medžiagos papildymo, t.y. papildė bylos medžiaga šalių pateiktais įrodymais bei konkrečiai nurodė, kokius dokumentus dar galima pateikti ieškovams, o bylos nagrinėjimą atidėjo dėl atstovų prašymo leisti pasirengti baigiamosioms kalboms. Todėl įvertinus faktą jog 2010-10-16 teismo posėdžio metu buvo atlikti visi CPK 251 str. aptarti procesiniai veiksmai, bylos nagrinėjimas iš esmės laikytinas baigtu 2010-10-16, po ko papildomi įrodymai, tame tarpe ir dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų, nebegalėjo būti priimti.

Atsiliepimas

Atsiliepimais į apeliacinį skundą atsakovė G. A. ir notarė R.Reitaitienė prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-09-23 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovių bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ieškinį atmesti, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, argumentais ir motyvais, kuriais grindžiamas sprendimas ieškinį atmesti, todėl visų jų išsamiai nekartoja. Apeliacinio skundo argumentai vertintini nepagrįstais dėl šių motyvų.

Ieškovai ginčija testamentą CK 1.90 str., 1.91 str., 1.80 str., 1.81 str. pagrindais.

Civilinio kodekso 5.19 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį vienam ar keliems asmenims, nepriklausomai nuo to, ar šie asmenys yra , ar nėra palikėjo įstatyminiai įpėdiniai, taip pat valstybei, savivaldybei, juridiniams asmenims. Testamentas yra įstatymu nustatytos formos vienašalis sandoris, kuriuo testatorius išreiškia savo valią, nurodydamas, kam po jo mirties turi atitekti testamente nurodytas turtas. Įstatymas įtvirtina taisyklę, kad niekas negali įtakoti testatoriaus valios jam pasirenkant turto paveldėtojus. Todėl apeliantų tvirtinimas, jog testamentas, kuriuo testatorius visą savo turtą, išskyrus privalomą dalį nepilnamečiui vaikui , paliko atsakovei G. A., su kuria kartu gyveno, o ne dukromis, su kuriomis jis nepalaikė santykių, prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, nepagrįstas. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog nepilnametės testatoriaus dukters teisės apsaugotos nurodant testamente teisę į privalomą palikimo dalį(CK 5.20 str).

Testamentas, kaip vienašalis sandoris, išreiškia testatoriaus valią ir turi atitikti sandoriams keliamus reikalavimus dėl testatoriaus veiksnumo, jo valios tikrumo, turinio teisėtumo, testamento formos. Testamentas, kaip sandoris, gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu nėra bent vieno sandorio elemento. Teisinių santykių dalyviai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo elgtis rūpestingai ir veikti pagal teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus. Notarė, kaip valstybės įgaliotas asmuo, įpareigota užtikrinti, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Todėl ji privalo išaiškinti atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir pasekmes asmenims, kurie nori juos atlikti(Lietuvos Respublikos Notariato įstatymo 2 ir 30 str.). Įstatymas nesudaro kliūčių kartu su testatoriumi testamento sudarymo metu dalyvauti asmeniui, kurio naudai surašomas testamentas, išskyrus atvejį, jei to nepageidautų testatorius.

Byloje nustatyta, kad palikėjo P. F. M. V.V. 2007-11-15 testamentą patvirtino notarė R.Reistaitienė. Notarė su testatoriumi bendravo jam suprantama anglų kalba. Notarė žino anglų kalbą, supranta ir, atsakovės pagalba bei vaizduodama grafiškai, išsiaiškino, jog testatorius nori sudaryti, būtent, testamentą, kuriuo siekia panaikinti ankstesnį testamentą, sudarytą A. G. naudai, su kuria turi sugyvenęs nepilnametį vaiką ir su kuria vyksta teisminiai ginčai. Taip pat išsiaiškino turimų vaikų skaičių, amžių ir išaiškino testatoriui sandorio esmę, privalomo palikimo dalį nepilnamečiui vaikui ir pasekmes, t.t. galimybę pakeisti, panaikinti testamentą. Įstatymas nereikalauja, kad notarė išsiaiškintų testatoriaus valią ir testamento esmę, prasmę bei pasekmes išimtinai testatoriaus gimtąja kalba. Būtina jas išaiškinti testatoriui suprantama kalba, šiuo atveju anglų, kas buvo padaryta. Ieškovų atstovas, tvirtindamas, jog notarė privalėjo išaiškinti testamento sudarymo pasekmes olandų kalbą, o to nepadariusi neatliko tarnybinių pareigų, dėl ko testatorius nesuprato sudaromo sandorio esmės ir pasekmių, įrodymų nepateikė ir plečiančiai aiškina Notariato įstatymo 30 straipsnio 1 dalį. Ta aplinkybė, jog civilinės bylos Nr.2-310-212/2008 nagrinėjimo metu testatoriui buvo parūpintas vertėjas ne tik į anglų, bet ir į olandų kalbą, neduoda pagrindo abejoti, kad testatoriui buvo neaiškus sudaryto sandorio- testamento turinys, jo esmė ir kad jis nesuprato notarės aiškinimo dėl sudaromo sandorio pasekmių. Pirma, ginčijamas testamentas buvo antras testatoriaus vienašalis sandoris- testamentas, sudarytas viso jo turto atžvilgiu. Antra, ginčijamas testamentas sudarytas dviem kalbomis: lietuvių ir testatoriaus gimtąja kalba- olandų. Trečia, nepaneigta, jog ieškovų atstovas , atstovavęs civilinėje byloje Nr. 2-310-212/2008 testatorių, su atstovaujamuoju bendravo anglų kalba. Ketvirta, pasiruošimas testamento sudarymui vyko etapais: išaiškinimas tikrųjų ketinimų, projekto paruošimas, vertimas į olandų kalbą ir testamento pasirašymas. Penkta, analogiška tvarka buvo paruoštas ir testatoriaus pasirašytas ankstesnis sandoris- 2006-12-28 pirkimo- pardavimo sutartis. Šešta, apklausti liudytojai: L. B. , A. Š. ir kiti patvirtino, kad jie su testatoriumi bendravo anglų kalba. Septinta, testamente testatoriui suprantama olandų kalba nurodyta šio sandorio esmė ir pasekmės. Ginčo dėl to, kad testamento dalis olandų kalba neatitinka testamento lietuvių kalba, nėra.

Iš to seka, kad notarė tinkamai vykdė įstatymu jai nustatytas pareigas, nepažeidė Notariato įstatymo 30 ir 2 straipsnių, CK 1.5 straipsnio nuostatų. Apeliantų teiginys, jog testatorius nesuprato kokį sandorį sudaro ir kokios jo pasekmės, nes jam nebuvo išaiškinta olandų kalba, o notarės aiškinimus į anglų kalbą vertėjavo suinteresuota sandoriu G. A., atmestinas kaip nepagrįstas.

Byloje ištirti ir įvertinti įrodymai patvirtina tą aplinkybę, jog testatoriaus valios išraiška, įtvirtinta ginčijamame testamente, atitiko jo tikrąją valią. Pirma, testatorius pasinaudojo teise pasirinkti įpėdinius. Antra, sandorio sudarymo metu testatorius gyveno su atsakove, judviejų santykiai buvo geri, o su vaikais testatorius nuo 2005 metų nebendravo. Pasikeitus jo valiai įpėdinės A. G. atžvilgiu dėl vykstančių teisminių ginčų, jis ginčijamu testamentu siekė panaikinti pastarosios naudai sudarytą pirminį testamentą. Trečia, testamentas sudarytas lietuvių ir olandų kalba. Ketvirta, testamento 1 punkte išaiškinta testamento esmė, o 2 punkte išaiškinta teisė sudarytą testamentą bet kada pakeisti, papildyti ar panaikinti, sudarant naują testamentą arba jo nesudaryti, t.y testamento turinys trumpas, aiškus, nedviprasmiškas surašytas testatoriaus gimtąja kalba- olandų. Penkta, testatorius jauno amžiaus(56 m), sėkmingas verslininkas, sukaupęs ir valdęs didelį turtą, tvarkęs finansinius(bankinius) ir teisinius reikalus. Šešta, nenustatyta testatoriaus sveikatos sutrikimų, kurie sandorio sudarymo metu galėjo turėti įtakos jo suvokimui. Aplinkybių, leidžiančių daryti priešingą išvadą nei padaryta skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, t.y. jog testatorius testamento sudarymo metu nesuprato jo esmės ir pasekmių, nenustatyta.

Byloje neįrodyta, jog alkoholio vartojimas sukliudė panaikinti testamentą. Liudytojų parodymai šiuo klausimu prieštaringi. Testatoriaus vedamas gyvenimo būdas nekliudė jam ginti savo teises ir teisėtus interesus ginčijant sandorį teismine tvarka, dalyvauti trijuose teismo posėdžiuose. Atkreiptinas dėmesys, jog bylą jis vedė ne per advokatą, o su advokatu. Be to, apklaustas liudytoju L. B. patvirtino, kad norėjo kurti verslą su testatoriumi.

Testatorius 2008-11-09 teismo posėdyje nagrinėjant jo ieškinį pareikštą G. A. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais į atsakovės atsakovo klausimą patvirtino, kad buvo parašęs testamentą G. A., nes neturi šeimos ir santykiai su ja tuo metu klostėsi puikiai. Teismo posėdyje kartu su ieškovu dalyvavo jo atstovas profesionalus teisininkas- advokatas. Notarės tvirtinimu, 2009 metų sausio mėnesį testatorius buvo atvykęs į notarinę kontorą sutarties kopijos gavimo tikslu. Ji lydėjusiam testatorių asmeniui išaiškino testamento panaikinimo procedūras. Nenustatyta, kad testatorius atliko kokius nors veiksmus, siekdamas panaikinti testamentą. Ieškovų atstovas teiginys, jog testatorius kelis kartus buvo notarinėje kontoroje dėl testamento nutraukimo, tačiau notarė atsisakė tai padaryti, paremtas tik samprotavimais ir nesant įrodymų atmestinas.

Iš pasakyto seka, kad testatorius žinojo sudaryto testamento esmę ir pasekmes. Jis turėjo laiko ir realią galimybę per vienerius metus(mirė 2009-12-10) pakeisti savo valią, jei testamentas sudarymo metu neatitiko jo valios, ar jo valia dėl pašlijusių santykių su G. A., pasikeitė.

Atsižvelgiant į tai, jog testatorius gali bet kada keisti ar panaikinti testamentą, tai, jog vyko teisminis ginčas su G. A., suprantamas testatorių lydėjusio asmens klausimas notarei dėl testamento panaikinimo. Vienok, kaip minėta, jokių realių testatoriaus veiksmų, duodančių pagrindo manyti, kad pasikeitė testatoriaus valia G. A. atžvilgiu nėra. Nenuginčyta, jog prieš mirtį testatorius pasikvietė pas save atsakovę su dukra, bendravo su jomis, apmokėjo už kelionę. Tuo metu jau buvo pasibaigę judviejų teisminis ginčas. Nurodyta aplinkybė duoda pagrindo manyti, jog jie buvo susitaikę arba susitaikė. Ta aplinkybė, jog ieškovų ir kai kurių liudytojų teigimu, testatorius planavo panaikinti ar pakeisti testamentą, šiuo atveju reikšmės neturi, nes testamento sudarymo metu jo valia atitiko testamento esmę ir savo ketinimų, jeigu tokie buvo, dėl pasikeitusios valios, nerealizavo. Jokių įrodymų, išskyrus suinteresuoto bylos baigtimi ieškovo atstovo paaiškinimą, jog sandoriu testatorius siekė sudaryti rentos sutartį, nėra(CPK 178 str.). Net tuo atveju, jei tikroji testatoriaus valia buvo ta, kad atsakovė už jai paliktą turtą rūpinsis juo iki gyvos galvos, neduoda pagrindo pripažinti testamentą negaliojančiu, nes nėra jokių įrodymų, jog testatorius reikalavo, kad atsakovė G. A. vykdytų kažkokias sandoriu prisiimtas pareigas. Be to, testatoriui mirus atsakovei neatsirado pareiga rūpintis testatoriumi.

Teisėjų kolegija, priešingai apeliantams, daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti Petrus F. M. V.V. 2007-11-15 testamentą negaliojančiu. Todėl atmetus ieškinį pagrįstai buvo priteistos atsakovų patirtos atstovavimo išlaidos, kurių dydį patvirtino pateikti rašytiniai įrodymai, o prašymas jas priteisti pateiktas laiku- iki baigiamųjų kalbų. Iš teismo posėdžių protokolų matyti, kad 2010-06-16 posėdis buvo atidėtas 2010-09-09, suteikiant šalims galimybę pateikti papildomus dokumentus, pasiruošti baigiamosioms kalboms(t.1, b.l.162), o 2010-09-09 posėdis buvo tęsiamas nuo paskutinio procesinio veiksmo- prašymų papildymų prieš baigiant bylos nagrinėjimą iš esmės , išsprendimo(t.2, b.l.2,3). Tuo paneigiamas apeliantų teiginys, jog bylinėjimosi išlaidos negalėjo būti priteistos, nes prašymas ir dokumentai pateikti pavėluotai.

Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui.

Aptartais argumentais apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 326 str. 1 d. 1 p). Iš pralaimėjusios šalies priteistinos kitai šaliai jų turėtos atstovavimo išlaidos ir teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą(CPK 93 str., 88 str. 1 d. 3 p, 98 str.). Apeliacinės instancijos teisme atsakoves atstovavo advokatai. Nustatytu laiku jos pateikė prašymą priteisti turėtas atstovavimo išlaidas. Teismas tenkina tik atsakovės G. A. prašymą, kuri pateiktu 2010-11-04 pinigų priėmimo kvitu serija LAT Nr.585759 įrodė, jos turėtas atstovavimo išlaidas- 750 Lt (t.2, b.l.42). Patirtos išlaidos, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, apimtį, procesinio dokumento- atsiliepimo į ieškinį paruošimą bei atstovavimą teismo posėdyje, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakyme Nr. 1R-85 „ Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nurodytų maksimalių dydžių. Atsakovė R.Reistaitienė prašymo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas įrodymais nepagrindė.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš M. C. V. V, gim. 1976-09-17, N. J. V. V, gim. 1979-07-23 ir M. V. V,a.k. (duomenys neskelbtini) atstovaujamos pagal įstatymą A. G., a.k(duomenys neskelbtini) kiekvienos po 250 Lt(du šimtus penkiasdešimt litų) atstovavimo išlaidų G. A., a.k. (duomenys neskelbtini) ir po 2,00 Lt(du litus) teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą. Priteistas sumas valstybei sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodu 5660 ir pateikiant įrodymą Panevėžio miesto apylinkės teismui.

Teisėjai Margarita DzelzienėLaimantas MisiūnasLaimutė Sankauskaitė