Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2020-06-23 · Administracinė byla Nr. A-1251-438/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-01-04Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-06-23Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-06-23
Bylos Nr.
A-1251-438/2020
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-02086-2018-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Romanas Klišauskas (pirm.), Gintaras Kryževičius (pirm.), Dainius Raižys
Atsakovas
G. S.
Pareiškėjas
UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras
Kategorijos
Administracinė byla Nr. A-1251-438/2018Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02086-2018-2Procesinio sprendimo kategorija 12.18 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 23 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo G. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. sausio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui G. S. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir KRATC, pareiškėjas) pateikė teismui prašymą priteisti iš atsakovo G. S. (toliau – ir atsakovas) 116,22 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.

Šalies argumentai

2. Pareiškėjas paaiškino, kad atsakovas, ginčo laikotarpiu būdamas nekilnojamojo turto objekto, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), savininkas, už ginčo laikotarpį nesumokėjo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtintais Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais (su vėlesniais pakeitimais; toliau – ir Nuostatai) už komunalinių atliekų surinkimą buvo nustatyta privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje. Ginčo rinkliava ir jos dydžiai nustatyti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimais. Vietinės rinkliavos administratoriumi 2007 m. liepos 9 d. koncesijos sutarties Nr. J4-831 pagrindu yra paskirtas KRATC, pagal Nuostatų 25 punktą pareiškėjui yra pavesta apskaičiuoti dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Atsiliepimas

3. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo prašymą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas paaiškino, kad neprieštarauja teisės aktuose nustatytam reikalavimui mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, tačiau ją sutinka mokėti tik tiesiogiai Klaipėdos miesto savivaldybei, kadangi koncesijos sutartis Nr. J4-831, kurios pagrindu pareiškėjas grindžia savo teisę rinkti vietinę rinkliavą Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, neįregistruota viešajame registre, prieštarauja Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatoms.

5. Atsakovas nuo 1988 m. gyvena bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), yra daugiabučio namo savininkų bendrijos (toliau – ir DSNB) „(duomenys neskelbtini)“ narys. Nuo DNSB „(duomenys neskelbtini)“ įsteigimo dienos iki šiol bendrijos narių komunalines atliekas šalina uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Specialusis transportas“ ir UAB „Econovus“, todėl atsakovo nuomone akivaizdu, kad pareiškėjas neturi teisės reikalauti sumokėti vietinę rinkliavą.

II.

6. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. sausio 4 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino ir priteisė jam iš atsakovo 116,22 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

7. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymu, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymu, pažymėjo, jog komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms. Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą apskaičiavimo, mokėjimo ir administravimo tvarką nustato Nuostatai (Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. T2-330 redakcija). Teismas nurodė, kad pagal Nuostatus vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal vietinės rinkliavos mokėtojui priklausančio ar kitu teisėtu pagrindu valdomo nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką analogiško pobūdžio bylose, teismas pažymėjo, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje.

8. Teismas pažymėjo, kad remiantis Nuostatuose įtvirtintu teisiniu reguliavimu, vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, nuosavybės teise ar kitu teisėtu pagrindu valdantys nekilnojamąjį turtą Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu pagal nekilnojamojo turto objekto rūšis ir jų paskirtį, nurodytą Nuostatų 1 priede.

9. Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad pareiškėjas atsakovui apskaičiavo vietinę rinkliavą, mokėtiną laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. už nekilnojamojo turto objektą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), vietinės rinkliavos apskaičiavimą grįsdamas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, kurio 2.1 ir 4.1 punktuose nurodyta, kad atsakovas yra nekilnojamojo daikto (buto) savininkas. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovas yra nekilnojamojo daikto savininkas, teismas darė išvadą, kad pagal Nuostatus jis yra vietinės rinkliavos mokėtojas, kuriam kyla prievolė mokėti vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad atsakovas yra daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ narys, neatleidžia atsakovo nuo prievolės mokėti vietinę rinkliavą Nuostatų nustatyta tvarka ir terminais.

10. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad jis vietinę rinkliavą privalo mokėti tik Klaipėdos miesto savivaldybei bet ne pareiškėjui, taip pat abejones dėl komunalinių atliekų tvarkymo sistemos įsteigimo teisėtumo.

11. Teismas nustatė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2007 m. liepos 9 d. koncesijos sutarties Nr. J4-831 pagrindu, KRATC buvo suteikta teisė organizuoti ir vykdyti vietinės rinkliavos surinkimą iš Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje esančių atliekų turėtojų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. birželio 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1581-502/2015 konstatavo, jog Klaipėdos miesto savivaldybė, pavesdama be konkurso regioniniams atliekų tvarkymo centrams teikti komunalinių atliekų naudojimo ir šalinimo paslaugas, pažeidė Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnį. Minėta teismo nutartimi buvo paliktas nepakeistas Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybos 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimas Nr. 2S-27, kuriuo buvo pripažinta, kad koncesijos sutarties 32 punkto nuostatos, kiek jos yra susijusios su komunalinių atliekų naudojimo ir šalinimo funkcijų pavedimu KRATC, nesudarant vienodų konkurencijos sąlygų kitiems ūkio subjektams teikti šias paslaugas, prieštarauja Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams. Minėtu nutarimu Klaipėdos miesto savivaldybės administracija buvo įpareigota atitinkamai pakeisti nurodytas priimtų sprendimų ir/ar jų pagrindu sudarytų sutarčių nuostatas. Taigi tol, kol savivaldybė nepakeis sprendimų pagrindų sudarytų sutarčių nuostatų, KRATC savarankiškai vykdo jam Klaipėdos miesto savivaldybės perduotas funkcijas komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo sistemoje.

12. Teismas šiuo aspektu pažymėjo, kad šioje byloje ginčas kilęs dėl atsakovo pareigos mokėti vietinę rinkliavą už valdomą nekilnojamojo turto objektą ginčo laikotarpiu, o ne dėl Klaipėdos miesto savivaldybės veiksmų (neveikimo) vykdant minėtą Konkurencijos tarybos įpareigojimą. Iš to teismas padarė išvadą, kad atsakovo argumentai apie tai, jog KRATC nėra tinkamas pareiškėjas šioje byloje, yra nepagrįsti.

13. Teismas akcentavo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. vasario 21 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-1109-442/2018, kurioje buvo nagrinėjamas iš esmės analogiškas ginčas kilęs tarp proceso šalių (skiriasi tik ginčo laikotarpis), konstatavo, jog pagal Nuostatų 35 punktą KRATC atlieka vietinės rinkliavos įmokų sumokėjimo, permokų grąžinimo ir skolų išieškojimo administravimą. Tai lemia, kad KRATC turi subjektinę teisę reikalauti sumokėti vietinę rinkliavą iš ją nesumokėjusių asmenų. Įvertinęs minėtą teisinį reguliavimą ir tai, jog nagrinėjamoje byloje nėra aplinkybių, dėl kurių būtų objektyvus pagrindas nukrypti nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos jurisprudencijos, teismas darė išvadą, kad atsakovo atsiliepime pateikti argumentai yra nepagrįsti.

14. Teismas nustatė, kad atsakovas nėra sumokėjęs 116,22 Eur dydžio vietinės rinkliavos, apskaičiuotos už 2016–2017 metus. Duomenų, kad atsakovas teisės aktų nustatyta tvarka kreipėsi dėl kitos metinės vietinės rinkliavos (nulinės) už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą taikymo ar būtų atleistas nuo rinkliavos mokėjimo, byloje nebuvo. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes ir į tai, kad pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, teismas konstatavo, jog atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama. Kadangi atsakovas tinkamai nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, teismas sprendė, kad pareiškėjas įgijo reikalavimo teisę į prievolės įvykdymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 str.) ir 116,23 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisė iš atsakovo.

III.

15. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. sausio 4 d. sprendimo, kuriame prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą atmesti.

16. Atsakovas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes joje keliami sudėtingi Europos Sąjungos, konkurencijos teisės ir viešojo administravimo klausimai.

Žemesnės instancijos teismas

17. Pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstas, neteisėtas ir šališkas, priimtas remiantis nepateiktais teismui ir oficialiai nepaskelbtais dokumentais, neįtraukus į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis Klaipėdos miesto savivaldybės, UAB „Specialus autotransportas, UAB „Econovus“, DSNB „(duomenys neskelbtini)“, kurių dalyvavimas buvo būtinas. Atsakovo teigimu, išnagrinėta byla (t. y. ginčas tarp atsakovo ir pareiškėjo – uždarosios akcinės bendrovės) teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Atsiliepimas

18. Atsakovas pakartoja atsiliepime į prašymą pirmosios instancijos teismui išdėstytus argumentus dėl 2007 m. liepos 9 d. koncesijos sutarties Nr. J4-831 negaliojimo, nes ji neįregistruota. Atsakovas buvo pateikęs įrodymus pirmosios instancijos teismui, kad atliekų išvežimo paslaugas faktiškai teikia UAB „Specialus transportas“ ir UAB „Econovus“, tuo tarpu pareiškėjas ir kiti fiziniai bei juridiniai asmenys neteisėtai pelnosi savivaldybei skirtinų lėšų sąskaita. Atsakovas teigia, kad būtina išreikalauti pareiškėjo ir Klaipėdos miesto savivaldybės finansinius dokumentus dėl atsiskaitymo už vietinės rinkliavos surinkimą nuo 2008 metų iki 2019 metų.

19. Apeliaciniame skunde pažymima, kad namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), , priklauso DNSB „(duomenys neskelbtini)“, kuris deklaruoja atliekų kiekį, turi vieną konteinerį, kurį pagal grafiką išveža UAB „Specialus transportas“. Taigi pareiškėjas (kartu ir savivaldybė) nepagrįstai reikalauja sumokėti vietinę rinkliavą.

Žemesnės instancijos teismas

20. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1109-442/2018, kuri prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 15 d. nutarčiai administracinėje byloje Nr. A-1581-502/2015.

Atsiliepimas

21. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Šalies argumentai

22. Pareiškėjas nurodo, kad iš pateiktų kartu su prašymu rašytinių įrodymų aišku, jog atsakovas apmokestintas vietine rinkliava pagal jam nuosavybes teise priklausančio nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį ir plotą. Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Klaipėdos mieste objektas yra siejamas su atitinkamos teisės rinkliavos mokėtojui suteikimu, tai yra asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Klaipėdos mieste ir jos dydis nėra siejamas su konkrečios paslaugos suteikimu.

23. Analogiškus argumentus dėl nepagrįsto apmokestinimo vietine rinkliava atsakovas yra nurodęs administracinėje byloje Nr. I-336-609/2014, administracinėje byloje Nr. I-291-342/2017, šiose bylose nagrinėtas analogiškas ginčas tarp ginčo šalių, skiriasi tik laikotarpiai už kuriuos prašoma priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą iš apelianto (atsakovo). Įsiteisėjusiais teismų sprendimais šiose bylose iš G. S. priteista nesumokėta vietinė rinkliava, išaiškinta pareiga mokėti rinkliavą bei pareiškėjo teisė reikalauti sumokėti vietinę rinkliavą, todėl atsakovui yra žinoma pareiga mokėti vietinę rinkliavą ir jos teisinis pagrindas.

24. Pareiškėjas vykdo tik vietinės rinkliavos įmokų surinkimo tarpininko funkciją, o vietinės rinkliavos įmokos yra Klaipėdos miesto savivaldybės biudžeto pajamos. Kad UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras yra už Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimą atsakinga institucija, turinti Klaipėdos miesto savivaldybės suteiktus įgaliojimus bei pavedimą veikti vietinės rinkliavos administravimo srityje, konstatuota įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti iš atsakovo 116,22 Eur vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.

Žemesnės instancijos teismas

26. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą tenkino ir priteisė iš atsakovo nesumokėtą 116,22 Eur dydžio vietinę rinkliavą už atliekų tvarkymą, apskaičiuotą už 2016–2017 metus.

27. Atsakovas apeliaciniame skunde su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir teigia, kad byla neteisminga administraciniam teismui, pareiškėjas neturi teisės reikalauti mokėti vietinę rinkliavą, nes 2007 m. liepos 9 d. koncesijos sutartis Nr. J4-831 neatitinka Konkurencijos įstatymo nuostatų reikalavimų, atsakovas yra name veikiančios DNSB „(duomenys neskelbtini)“ narys, o namo ((duomenys neskelbtini)) gyventojų buitines atliekas surenka ir išveža UAB „Econovus“, todėl laikytina, kad KRATC neteisingai reikalauja sumokėti vietinę rinkliavą. Pirmosios instancijos teismas padarė kitų pažeidimų – neįtraukė į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis Klaipėdos miesto savivaldybės, UAB „Specialus autotransportas, UAB „Econovus“, DSNB „(duomenys neskelbtini)“, kurių dalyvavimas buvo būtinas, sprendimą grindžia oficialiai nepaskelbtais ir teismui nepateiktais rašytiniais įrodymais.

28. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

29. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

30. Pirmiausia teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2003 m. gegužės 30 d. nutarimai, 2004 m. vasario 13 d. sprendimas, 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime konstatavo, kad iš Konstitucijos kyla maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina; teismų, priimančių sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, susisaistymas savo pačių sukurtais precedentais (sprendimais analogiškose bylose) neišvengiamai suponuoja tai, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia (be kita ko) anksčiau sprendžiant analogiškas bylas; iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą.

31. Teisėjų kolegija nenustatė priežasčių, dėl kurių nagrinėjamoje byloje neturėtų vadovautis teisės aiškinimo taisyklėmis, suformuotomis iš esmės analogiškose bylose ir kuriomis vadovavosi pirmosios instancijos teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-11-438/2015; 2018 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1109-442/2018).

32. Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje vietinė rinkliava apibrėžta kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Minėto įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas suteikia teisę savivaldybės tarybai jos teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1–2 punktai taip pat numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.

33. Įgyvendindama Rinkliavų įstatymo nuostatomis suteiktą diskreciją, Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus, kurie numatė, kad vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamo turto savivaldybės teritorijoje. Nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigalioję Nuostatai (Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. T2-140 redakcija) nustato, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – fiziniai ir juridiniai asmenys arba jų įgalioti asmenys – komunalinių atliekų turėtojai, savivaldybės teritorijoje nuosavybės ar kita teise valdantys vietine rinkliava apmokestinamą nekilnojamąjį turtą.

34. Byloje nustatyta, kad atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), turi jam nuosavybės teise priklausantį butą daugiabučiame name. Ši aplinkybė atitinka aptarto teisinio reguliavimo sąlygą, nustatančią, kad atsakovas yra šios rinkliavos subjektas, t. y. kad jam tenka pareiga mokėti nustatyto dydžio vietinę rinkliavą.

35. Dėl kitų atsakovo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumu ir neteisėtumu, yra pasisakęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs iš esmės analogiškas administracines bylas pagal atsakovo apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimų, kuriais pareiškėjui buvo iš atsakovo priteistos nesumokėtos vietinės rinkliavos sumos už ankstesnius laikotarpius (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-11-438/2015; 2018 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1109-442/2018).

36. Minėtose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse dėl tokių pačių atsakovo argumentų, kuriais grindžiamas apeliacinis skundas ir nagrinėjamoje byloje, Lietuvos vyriausiasis teismas nurodė, kad pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 4 punktą administracinių teismų kompetencijai yra priskirtos bylos dėl rinkliavų sumokėjimo, todėl priešingi šiuo klausimu atsakovo argumentai (t. y. kad byla turėtų būti nagrinėjama Klaipėdos miesto apylinkės teisme) yra nepagrįsti. Pagal Nuostatų 35 punktą KRATC atlieka vietinės rinkliavos įmokų sumokėjimo, permokų grąžinimo ir skolų išieškojimo administravimą. Tai reiškia, kad pareiškėjas turi subjektinę teisę reikalauti sumokėti šią rinkliavą iš ją nesumokėjusių asmenų.

37. Byloje kilusio ginčo pobūdis ir pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys patvirtinta, kad juo nebuvo išspręsti kitų asmenų, išskyrus pareiškėją ir atsakovą, subjektinių teisių klausimai. Dėl šios priežasties atsakovo teiginiai, kad teismas neįtraukęs į bylą Klaipėdos miesto savivaldybės, DNSB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „Specialusis transportas“, neobjektyviai išnagrinėjo bylą, yra nepagrįsti. Tai, kad atsakovas už tam tikrus komunalinius patarnavimus kas mėnesį moka mokesčius DNSB „(duomenys neskelbtini)“, nepaneigia Nuostatuose nustatytos pareigos ir juose nustatyta tvarka sumokėti vietinę rinkliavą UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui.

38. Apeliacinio skundo argumentai dėl 2007 m. liepos 9 d. koncesijos sutarties Nr. J4-831, kuria buvo įsteigtas pareiškėjas, neteisėtumo, neįregistravimo ir pan., yra nesudarantys šios bylos nagrinėjimo dalyko. Šiuo pagrindu teismui nėra nustatyta tvarka pateikto skundo (prašymo), t. y., nustatyta tvarka nėra pradėtas nagrinėti toks materialinis teisinis reikalavimas. Atitinkamai nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas turėjo išreikalauti pareiškėjo ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarpusavio atsiskaitymo už vietinės rinkliavos surinkimą finansinius dokumentus, nes tokio pobūdžio įrodymai nesusiję su nagrinėjamu ginču.

39. ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

40. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi administracinės bylos medžiagą, tai, kad atsakovas savo prašymo nagrinėti administracinę bylą žodinio proceso tvarka nedetalizuoja bei nepagrindžia, kodėl jo nurodytų klausimų negalima išspręsti rašytinio proceso tvarka, o kitų priežasčių, dėl kurių turėtų būti skirtas žodinis bylos nagrinėjimas, nenurodo, tai, kad proceso šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose, o atsakovas nenurodo, kokias aplinkybes jis nori papildomai paaiškinti, bei tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovui būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais, nenustatė būtinumo administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. Dėl aptartų priežasčių atsakovo prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkinamas ir byla bus nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

41. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad Nuostatai yra paskelbti Teisės aktų registre, todėl pareiškėjo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą grindė oficialiai nepaskelbtais dokumentais, nepagrįsti.

42. Taip pat atmestini atsakovo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1581-502/2015, nes šioje administracinėje byloje buvo išspręstas kitokio pobūdžio ginčas.

43. Apibendrinat tai, kas buvo išdėstyta, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, todėl jį naikinti ar keisti nėra jokio pagrindo, tuo tarpu atsakovo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo G. S. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. sausio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas Gintaras Kryževičius Dainius Raižys