- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-01-20
- Bylos Nr.
- I-291-342/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-02701-2016-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Aušrelė Mažrimienė
- Atsakovas
- G. S.
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras
- Kategorijos
- 12.18Vietinės rinkliavos
2017 m. sausio 19 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovui G. S. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėjas Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – KRATC, pareiškėjas) prašymu prašo priteisti iš atsakovo 179,22 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2015-12-31 (b. l. 3). Prašymas grindžiamas tuo, kad atsakovas, ginčo laikotarpiu būdamas nekilnojamojo turto objekto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas, už ginčo laikotarpį yra nesumokėjęs vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Nurodo, jog 2007-03-29 Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-80 patvirtintus Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (su vėlesniais pakeitimais), už komunalinių atliekų surinkimą nustatoma privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje. Paaiškina, kad ginčo rinkliava ir jos dydžiai nustatyti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimais, o šios rinkliavos mokėjimas yra privalomas nekilnojamojo turto savininkams ar naudotojams – fiziniams ir juridiniams asmenims. Teigia, jog vietinė rinkliava skaičiuojama tiems asmenims, kurie nuosavybės teise ar kitu teisėtu pagrindu valdo nekilnojamąjį turtą, o konkretus rinkliavos dydis apskaičiuojamas priklausomai nuo nekilnojamojo daikto pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties. Pažymi, jog vietinės rinkliavos administratoriumi paskirtas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (2007-07-09 Koncesijos sutarties Nr. J4-831 pagrindu).
Pareiškėjo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu (b. l. 11 – 15) prašo pareiškėjo prašymą atmesti. Mano, jog pareiškėjas prašymą grindžia rašytiniais įrodymais, kurie nėra oficialiai pateikti teismui ar viešai paskelbti. Teigia, jog Klaipėdos apygardos administraciniam teismui teisminga byla tik pagal Klaipėdos miesto savivaldybės prašymą, todėl pareiškėjas dėl skolos privalo kreiptis į Klaipėdos miesto apylinkės teismą. Sutinka mokėti vietinę rinkliavą tik į Klaipėdos miesto savivaldybės sąskaitą, tačiau Klaipėdos miesto savivaldybė tokio prašymo teismui neteikia. Pažymi, jog Koncesijos sutartis nėra įregistruota viešajame registre. Nurodo, jog nuo 1988 metų gyvena ginčo nekilnojamajame objekte, yra DNSB „Miško vartai” narys, kuri turi vieną konteinerį, kuris pagal grafiką išvežamas UAB „Specialus transportas”.
Atsakovas teismo posėdžio metu su prašymu nesutinka iš esmės atsiliepime išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 77 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, bei savo biudžeto sąskaita gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktą, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnį komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms. Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1 - 2 punktai numato, jog savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.
Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007-03-29 sprendimu Nr. T2-80 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai), kurių 6 punktas (Nuostatų redakcijos su vėlesniais pakeitimais; cituojami aktai skelbiami savivaldybės interneto tinklapyje www.klaipeda.lt ir rinkliavos administratoriaus tinklapyje www.kratc.lt) numatė, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir Vietinė rinkliava) yra Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti šiuose Nuostatuose nustatyta tvarka. Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (toliau – ir LVAT), aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Nagrinėjamai bylai taip pat yra reikšminga LVAT praktika, pagal kurią skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia (tarp kitko, be kita ko) apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis (tiesiogiai, konkrečiai apibrėžta) nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t.y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą.
LVAT 2014-01-28 nutartyje, aiškindamas teisę dėl „atliekų turėtojo” sąvokos, konstatavo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. LVAT 2010-03-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, jog aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu.
LVAT akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia tai, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis - todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose LVAT nutartyse (žr., pvz., LVAT 2011-06-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011; 2011-04-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas.
Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010-11-25 sprendimu Nr. T2-330 patvirtintų Nuostatų 3 punktas nustato, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus Lietuvos banką bei įmones, turinčias taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Atliekų turėtojas apibrėžiamas kaip fizinis arba juridinis asmuo, kuris turi komunalinių atliekų, arba kurio veiklos metu susidaro komunalinių atliekų (2007-03-29 sprendimu Nr. T2-80 patvirtintų Taisyklių 2 punktas), o pagal 2008-12-23 sprendimu Nr. Nr. T2-425 patvirtintų Nuostatų 13 punktą atliekų turėtojas suprantamas kaip atliekų gamintojas arba asmuo, kuris turi atliekų. Vietinė rinkliava skaičiuojama pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nustatytą Vietinės rinkliavos dydį padauginus iš metinės komunalinių atliekų susikaupimo normos, nurodytos Nuostatų 1 priede pagal nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį (Nuostatų 14 punktas). Tais atvejais, kai vietinė rinkliavos administravimo parametras yra nekilnojamojo turto bendrojo ploto kvadratinis metras, mokėtina vietinės rinkliavos už kalendorinius metus suma apskaičiuojama – metinę vietinę rinkliavą padauginus iš nekilnojamojo turto bendrojo ploto (Nuostatų 15.1 punktas). Vietinės rinkliavos mokėtojai gali deklaruoti komunalinių atliekų kiekį, vadovaujantis Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos patvirtintu Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos mokėtojų komunalinių atliekų deklaravimo tvarkos aprašu (Nuostatų 17 punktas).
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b. l. 5) patvirtina, jog nekilnojamojo turto objektas, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise ginčo laikotarpiu priklausė atsakovui. Byloje nėra įrodymų, jog ginčo nekilnojamąjį turto objektą kokiu nors būdu valdo/valdė DNSB „Miško vartai”, atsakovas tai patvirtinančių įrodymų į bylą neteikia, o pareiškėjas nurodo, jog nėra duomenų apie tai, kad minėta bendrija būtų vietinės rinkliavos mokėtoja Klaipėdos apskrityje, būtų deklaravusi komunalinių atliekų kiekį. Tokiu atveju teismui, remiantis pareiškėjo pateiktais rašytiniais įrodymais, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, nėra pagrindo abejoti tuo, jog ginčo nekilnojamąjį turto objektą ginčo laikotarpiu valdė atsakovas, o ne kitas juridinis ar fizinis asmuo. Taigi, vietinės rinkliavos mokėtojas, kaip faktinis nekilnojamojo turto objekto valdytojas, laikytinas atsakovas.
Iš pareiškėjo 2016-11-22 KRATC pažymos Nr. (8.2)-5R-2622 bei pakartotinio mokėjimo pranešimo (b. l. 4, 6) nustatyta, kad nuo 2013-01-01 iki 2015-12-31 už atsakovo valdomą turto objektą buvo priskaityta 179,23 Eur dydžio suma (vietinė rinkliava paskaičiuota pagal Nuostatų 15.1 punktą (2010-11-25 sprendimo Nr. T2-330 redakcija) metinę vietinę rinkliavą padauginus iš nekilnojamojo turto bendrojo ploto). Pagal pareiškėjo į bylą pateiktus duomenis atsakovas sumokėjo 0,01 Eur dydžio vietinę rinkliavą, todėl liko 179,22 Eur įsiskolinimas. Ginčo dėl apskaičiuoto rinkliavos dydžio byloje nėra. Duomenų, jog atsakovas ginčo rinkliavą sumokėjo arba kreipėsi nustatyta tvarka dėl vietinės rinkliavos lengvatų, byloje taip pat nėra. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog vietinė rinkliava paskaičiuota tinkamai, yra teisėta ir pagrįsta.
Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas teigia, jog jis vietinę rinkliavą privalo mokėti tik Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, bet ne pareiškėjui, kelia abejones dėl komunalinių atliekų tvarkymo sistemos pagrįstumo.
Vadovaujantis ABTĮ 3 straipsnio 2 dalimi teismas nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus
Klaipėdos savivaldybės administracijos 2007-07-09 Koncesijos sutarties Nr. J4-831 pagrindu KRATC suteikta teisė organizuoti ir vykdyti Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo sistemą iš Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje esančių atliekų turėtojų. LVAT 2015-06-15 nutartyje administracinėje byloje Nr. A1581-502/2015 konstatavo, jog pavedimu be konkurso regioniniams atliekų tvarkymo centrams teikti komunalinių atliekų naudojimo ir šalinimo paslaugas Klaipėdos miesto savivaldybė pažeidė Konkurencijos įstatymo 4 straipsnį. Minėta LVAT nutartimi buvo paliktas nepakeistas Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybos 2008-12-24 nutarimas Nr. 2S-27, kuriuo buvo pripažinta, kad Koncesijos sutarties 32 punkto nuostatos, kiek jos yra susijusios su komunalinių atliekų naudojimo ir šalinimo funkcijų pavedimu KRATC, nesudarant vienodų konkurencijos sąlygų kitiems ūkio subjektams teikti šias paslaugas, prieštarauja Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams. Minėtu nutarimu Klaipėdos miesto savivaldybės administracija buvo įpareigota pakeisti nurodytas priimtų sprendimų ir/ar jų pagrindu sudarytų sutarčių nuostatas taip, kad jos neprieštarautų Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams. Taigi, tol, kol savivaldybė nepakeis sprendimų pagrindų sudarytų sutarčių nuostatų, KRATC savarankiškai vykdys jai Klaipėdos miesto savivaldybės perduotas funkcijas komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo sistemoje. Pažymėtina, kad šioje byloje ginčas kilęs dėl atsakovo pareigos mokėti vietinę rinkliavą už valdomą nekilnojamojo turto objektą ginčo laikotarpiu, o ne dėl Klaipėdos miesto savivaldybės veiksmų (neveikimo) vykdant minėtą Konkurencijos tarybos įpareigojimą. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad atsakovo argumentai apie tai, kad KRATC nėra tinkamas pareiškėjas šioje byloje yra nepagrįsti.
Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti atsakovui draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Byloje nustačius, kad atsakovas yra nesumokėjęs 179,22 Eur ginčo rinkliavos sumos, ši suma priteistina pareiškėjui.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymą tenkinti.
Priteisti iš atsakovo G. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) pareiškėjui UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (į. k. 163743744) 179,22 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt devynis eurus ir 22 euro centus) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Sprendimą per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.