Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Audronė Kartanienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. R. apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutarimo, kuriuo A. R. pripažintas kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50 straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir jam paskirta administracinė nuobauda – 300 Lt dydžio bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R. 2013-09-03 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 486126 pagal ATPK 50 straipsnį dėl to, kad jis 2013-09-03, 20.31 val., parduotuvėje (duomenys neskelbtini), praėjo pro kasą nesumokėjęs už sportinį krepšį, kurio vertė 49.99 Lt.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad apsaugininko iškviesti policijos pareigūnai iš pradžių neketino rašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo, abejodami nagrinėjamo įvykio aplinkybėmis ir suprasdami, jog įvyko nesusipratimas. Tačiau apsaugininkui atkakliai reikalaujant protokolo surašymo, pareigūnai pasidavė jo spaudimui. Apeliantas mano, kad dėl jam nežinomų priežasčių ir tikslų parduotuvių apsauga yra suinteresuota kuo didesniu tokio pobūdžio administracinių teisės pažeidimų protokolų surašymo skaičiumi. Be to, kelia klausimą, ar parduotuvės apsaugininko pareiškimu gali būti pradėta administracinė teisena ir ar jis yra įgaliotas pareikšti tokio pobūdžio reikalavimą.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą turėjo būti nustatyta, ar administracinio teisės pažeidimas buvo padarytas, ar apeliantas kaltas jo padarymu, ar yra pakankamas pagrindas jį patraukti administracinėn atsakomybėn. Nurodoma, kad paprastai iš parduotuvių vagiama slaptai, tuo tarpu nagrinėjamu atveju jokio siekimo neatlygintinai pasisavinti svetimą turtą nebuvo, visos prekės buvo matomos tiek parduotuvės darbuotojams, tiek kitiems pirkėjams. Teigiama, kad aplinkybė, jog už prekę buvo sumokėta iš karto po apsaugininko pastabos, patvirtina, kad nebuvo tikslo pavogti prekę, o už ją nesumokėta dėl neatidumo.

Remdamasis ATPK 10, 11 straipsnių nuostatų analize bei, kaip teigiama apeliaciniame skunde, atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes, apeliantas teigia, kad išvada dėl tyčinių jo veiksmų yra nepagrįsta, todėl, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties, ATPK 250 straipsnio 1 punkto pagrindu administracinė teisena jo atžvilgiu turi būti nutraukta.

Apeliacinis skundas, jo ribose, netenkinamas.

ATPK 257 straipsnyje pasakyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Išnagrinėjus administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. R. apeliacinio skundo argumentus ir teismui pateiktą administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.2.-1134-665/2013 medžiagą (tame tarpe vaizdo įrašus), daroma išvada, kad Švenčionių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutarimas yra teisėtas ir, priešingai nei mano apeliantas, pagrįstas faktiniais bylos duomenimis, kurių teisingumu abejoti nėra teisinio pagrindo.

ATPK 50 straipsnis numato administracinę atsakomybę tam, kas pagrobė smulkų svetimą turtą, t.y. svetimą turtą, kurio vertė neviršija 1 MGL.

Analizuojant skundžiamo teismo nutarimo turinį matyti, kad A. R. pripažintas kaltu pagal ATPK 50 straipsnį ir nubaustas už tai, kad pagrobė (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą, t.y. 49,99 Lt vertės sportinį krepšį, už jį nesumokėjęs kasoje.

Apeliantas savo kaltės dėl jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo nepripažįsta, tvirtina, kad jo veiksmuose nebuvo tyčios pagrobti krepšį, sumokėti už jį pamiršo dėl savo neatidumo. Tačiau, įvertinus administracinio teisės pažeidimo bylos dokumentuose bei vaizdo įrašuose užfiksuotus duomenis, darytina išvada, kad A. R. pasirinkta gynybinė pozicija atmestina, kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės.

Iš (duomenys neskelbtini) 2013-09-03 pareiškimo matyti, kad A. R. buvo sulaikytas už parduotuvės kasų, iš pastarojo paimant iš parduotuvės vogtą prekę – sportinį krepšį, 49,99 Lt vertės. 2013-09-03 poėmio akte nurodyta, kad 2013-09-03 parduotuvės apsaugos darbuotojas R. G. paėmė iš A. R. sportinį krepšį, 49,99 Lt vertės, kuris buvo pavogtas iš parduotuvės, (duomenys neskelbtini) . Iš 2013-09-13 policijos pareigūno I. K. tarnybinio pranešimo turinio matyti, kad 2013-09-03, 20.31 val., gavus informaciją apie tai, jog parduotuvės (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotojas sulaikė pilietį, kuris praėjo pro kasas nesumokėjęs už prekes, buvo nuvykta į įvykio vietą, kur paaiškėjo, jog A. R. praėjo pro kasas, nesumokėjęs už sportinį krepšį, 49,99 Lt vertės, prekė grąžinta parduotuvei. Tą pačią dieną A. R. atžvilgiu surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad šis, 20.31 val., parduotuvėje (duomenys neskelbtini) praėjo pro kasą, nesumokėjęs už 49,99 Lt vertės sportinį krepšį, kuris grąžintas parduotuvei. Netikėti minėtuose dokumentuose užfiksuotais duomenimis, kurie nuosekliai papildo vieni kitus ar abejoti jų patikimumu teismas neturėjo jokio pagrindo, juolab, kad juos vienu ar kitu aspektu patvirtina ir kita byloje surinkta medžiaga.

Nors apeliantas savo kaltę neigia, tvirtindamas, kad užsišnekėjęs su draugu apie ant peties kabantį sportinį krepšį pamiršo, todėl jo veiksmuose nėra tiesioginės tyčios pagrobti svetimą turtą, kas būtina ATPK 50 straipsnyje numatyto teisės pažeidimo sudėčiai, tačiau reikia pažymėti tai, jog kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik iš paties kaltininko parodymų, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų pobūdį, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma nustatoma tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) požymius, atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, vietą, laiką ir pan.

Apeliacinės instancijos teismui susipažinus su byloje esančiais vaizdo įrašais, matyti, kad priėjęs prie kasos, A. R. iš tiesų sportinį krepšį laiko ant peties, laikas nuo laiko bendrauja su kitu jaunuoliu. Tačiau vaizdo įraše akivaizdžiai matyti ir tai, kad apeliantas ne kartą ranka pasitaiso per petį einantį krepšio diržą, paskutinį kartą tai padaro likus vos 1-2 minutėms iki prieina prie kasos darbuotojos. Sumokėjęs už gėrimus skardinėse bei maisto produktus pakuotėje, pasiima grąžą ir nedelsdamas pasišalina nuo kasos link išėjimo iš parduotuvės, palikdamas asmenį, su kuriuo prieš tai bendravo (apelianto teigimu, tai buvo jo draugas). Toks apelianto elgesys, įvertinus jį byloje užfiksuotų duomenų visete, leidžia padaryti neabejotiną išvadą, jog A. R. sąmoningai nepateikė sportinio krepšio parduotuvės darbuotojai ir už jį nesumokėjo. Reikia pažymėti ir tai, kad jau vien sportinio krepšio dydis ir forma nesudaro prielaidų apie jį pamiršti tomis sąlygomis, kurioms esant apeliantas apsipirkinėjo, juolab, kad sportinis krepšys, sprendžiant iš apeliacinio skundo argumentų, A. R. buvo reikalingas kelionei, kuriai jis intensyviai ruošėsi visą dieną.

Apelianto argumentas, jog už sportinį krepšį jis sumokėjo iš karto po apsaugininko pastabos, nepagrįstas. Aplinkybę, jog sportinis krepšys po A. R. sulaikymo buvo iš pastarojo paimtas ir grąžintas parduotuvei patvirtina aukščiau minėti bylos dokumentai: 2013-09-03 pareiškimas, poėmio aktas, tarnybinis pranešimas, taip pat administracinio teisės pažeidimo protokolas. Sprendžiant iš protokole užfiksuotų duomenų, A. R. su šiuo dokumentu susipažino, jį pasirašė, jokių papildomų prašymų ar pastabų neišreiškė, kas rodo, jog A. R. iš esmės sutiko su jo atžvilgiu surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis. Tuo tarpu apelianto versijos, be jo paties argumentų, kurie vertintini kritiškai kaip neatitinkantys bylos aplinkybių, nepatvirtina jokie kiti objektyvūs duomenys.

Aukščiau išdėstytos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neginčijamai patvirtina A. R. kaltę padarius ATPK 50 straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą dėl smulkaus svetimo turto pagrobimo. Šios išvados nepaneigia ir apelianto argumentas, jog praeidamas pro kasą jis sportinio krepšio neslėpė, pažymint, kad viena vertus, tokią galimybę objektyviai apsunkina krepšio dydis, kita vertus, ši aplinkybė, priešingai nei mano apeliantas, rodo didesnį administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmų įžūlumą.

Apeliaciniame skunde nepagrįstai keliama abejonė dėl administracinio teisės pažeidimo teisenos inicijavimo A. R. atžvilgiu teisėtumo. Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymas (Žin., 2000, Nr. 90-2777) numato, jog policijos pareigūnas privalo reaguoti į pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą (21 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tuo tarpu tai, kokiu būdu tokia informacija pasiekė policijos pareigūną, esminės teisinės reikšmės neturi. Apelianto argumentas dėl galimo parduotuvės apsaugos darbuotojo suinteresuotumo paremtas jo subjektyvia nuomone. Kaip matyti iš bylos medžiagos bei apeliacinio skundo turinio, jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių tokį teiginį, nenustatyta.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius duomenis, daro išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo byla A. R. atžvilgiu išnagrinėta, nepažeidžiant ATPK 257¹, 272 straipsniuose įtvirtintų nuostatų. Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio matyti, kad apie bylos nagrinėjimą Švenčionių rajono apylinkės teisme 2013-09-16, 09.00 val., A. R. informuotas pasirašytinai. Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą teisme negauta, nors, sprendžiant iš bylos duomenų, apeliantui dar pažeidimo padarymo bei administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo dieną buvo žinoma, jog jis negalės atvykti paskirtu laiku, kadangi ketino išvykti dirbti į užsienio valstybę. Iš apeliacinio skundo argumentų bei atžymų, esančių ant voko, matyti, kad apeliantas iki šiol reziduoja už Lietuvos valstybės teritorijos ribų. Nustatytos aplinkybės rodo, kad A. R. nedalyvavimą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme lėmė pastarojo veiksmai, kas sudaro pagrindą konstatuoti, kad ATPK 272 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisė duoti paaiškinimus, nebuvo pažeista, juolab, kad A. R. argumentai, kuriais šis nesutinka dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, teismo buvo išnagrinėti ir įvertinti, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutarimą nepakeistą ir A. R. apeliacinio skundo, jo ribose, netenkinti.

Nutartis neskundžiama.