Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Eugenijus Antanauskas, sekretoriaujant L. S., dalyvaujant prokurorui V. A., kaltinamojo gynėjui adv. A. P., nukentėjusiajam A. D., vertėjai D. K., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

J. Z. (J. Z.), a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) , Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, turintis specialųjį vidurinį išsilavinimą, gyvenantis(duomenys neskelbtini) , neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. Z. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata: jis, 2012-08-04, apie 23.50 val., Klaipėdos mieste, Laukininkų g., ties namu Nr. 20, sukeldamas pavojų saugiam eismui, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairavo transporto priemonę BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė saugaus eismo taisyklių, esant sausai asfaltuotai kelio dangai, tamsiu paros metu, eismo įvykio vietoje gatvės apšvietimas neveikė, kai matomumas į priekį įjungus artimos šviesos žibintus apie 20 metrų, išvažiuodamas iš kiemo teritorijos į gatvę, neįsitikino eismo saugumu, nedavė kelio pagrindiniu keliu važiavusiam maršrutiniam autobusui VW LT35, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo N. H., ir su juo susidūrė. Po susidūrimo maršrutinis autobusas pakeitė važiavimo kryptį, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į gatvės apšvietimo stulpą. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų maršrutinio autobuso keleiviams E. L. ir I. V. nežymiai sutrikdyta sveikata, o keleiviui A. D. nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Šiais savo veiksmais J. Z. pažeidė kelių eismo taisyklių 14 p. (draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų numatytu privalomu kasdieniu poilsiu); 107 p. (įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms), t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281str. 2 d.

Teisiamojo posėdžio metu J. Z. savo kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad 2012-08-04 dieną jis buvo Klaipėdos miesto centre vykusioje Jūros šventėje, kur vartojo alkoholinį gėrimą – alų. Po to sėdo į automobilį BMW 525, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) ir važiavo iki draugo, kuris gyvena Laukininkų gatvėje. Draugo nesuradęs, nusprendė važiuoti namo. Išvažinėdamas iš Laukininkų gatvės 20 namo kiemo, jis stabtelėjo. Matomumą jam iš kairės užstojo prie kelkraščio stovėję automobiliai ir šiukšlių konteineriai. Kai tik pradėjo važiuoti į pagrindinę gatvę, į jo automobilį rėžėsi maršrutinis autobusiukas, kuris nuo smūgio nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į apšvietimo stulpą. Eismo įvykio vietoje jis pripažino savo kaltę. Labai išgyvena dėl šio įvykio ir gailisi, nes anksčiau jokių eismo įvykių padaręs nėra.

Motyvuojamoji dalis

Be teisiamojo J. Z. prisipažinimo, jo padaryta nusikalstama veika įrodyta byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

Nukentėjusysis A. D., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2012-08-04 vakare jis važiavo Klaipėdos mieste maršrutiniame autobuse Nr. 10 iš miesto centro link savo namų. Kartu su juo važiavo jo draugė I. V.. Apie 23.50 val. važiavo Laukininkų gatve nuo Simonaitytės gatvės pusės. Jis pamatė, kaip iš Laukininkų g. namo kiemo iš dešinės pusės staiga į pagrindinį kelią išvažiuoja baltos spalvos automobilis. Maršrutinio autobuso vairuotojas, norėdamas išvengti susidūrimo, pristabdė ir suko į kairę, tačiau susidūrimo išvengti nepavyko. Jis pajuto labai stiprų smūgį ir krito link išlipimo durų ant žemės, o I. V. ant jo. Neužilgo atvykę medikai jį ir jo draugę išvežė į ligoninę. Eismo įvykio metu jis buvo sužalotas, todėl patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Turi nedarbingumo pažymėjimą, jaučiasi blogai, gydymą tęsia Jūrininkų poliklinikoje (b.l. 77, 78).

Liudytoja I. V., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, davė tokius pat parodymus kaip ir A. D. (b.l. 62,63).

Liudytojas N. H., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2012-08-04, apie 23.50 val. jis vairavo 10 maršruto autobusiuką VW LT35, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos mieste. Važiuojant pagrindine Laukininkų gatve, jam iš dešinės pusės, t.y. iš Laukininkų g. 20 namo kiemo, staiga išvažiavo automobilis BMW, kuris norėjo sukti į kairę pusę. Susidūrimo nepavyko išvengti. Jis pajuto stiprų smūgį, autobusiukas tapo nevaldomas, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, užvažiavo ant bordiūro ir atsitrenkė į gatvės apšvietimo stulpą. Po susidūrimo jis puolė padėti keleiviams, kurie buvo sužeisti. Prie automobilio priėjo praeivis, kuris padėjo jam nunešti sužeistą moterį ant žolės. Autobusiuke gulinčio vyriškio nejudino, nes nežinojo kokie jam padaryti sužalojimai. Avariją padariusio automobilio vairuotojas stovėjo šalia automobilio ir nieko nedarė. Atvykę medikai, visus keturis keleivius išvežė į ligoninę. Dėl apgadinto automobilio žalos atlyginimo kreiptasi į kaltininko draudimo kompaniją. Eismo įvykis įvyko tik dėl BMW vairuotojo kaltės, kuris staiga išvažiavo iš kiemo teritorijos į pagrindinę gatvę (b.l. 33-35).

Liudytojas Ž. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2012-08-04, apie 23.50 val. Klaipėdos mieste, Laukininkų gatve jis ėjo iš darbo link namų. Eidamas matė, kaip iš Laukininkų g. kiemo dideliu greičiu link pagrindinės gatvės važiuoja baltos markės BMW automobilis, kuris prieš išvažiavimą truputį pristabdė, o po to, didindamas greitį, rėžėsi į pagrindine gatve važiavusį maršrutinį autobusą, kuris nuo smūgio nuvažiavo nuo kelio į priešingą eismo juostą ir trenkėsi į ten stovėjusį apšvietimo stulpą. Kai priėjo eismo įvykio vietą, pastebėjo, kad BMW automobilio vairuotojas elgiasi keistai, svirduliuoja, todėl suprato, jog vairuotojas neblaivus. Jis nedelsdamas iš savo mobilaus telefono skambino bendruoju pagalbos telefonu 112 (b.l. 31, 32).

Liudytoja M. G., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2012-08-04, apie 23.45 val. ji važiavo 10 maršrutiniu miesto mikroautobusu. Laukininkų gatvėje esant visai netoli vietos, kurioje ketino išlipti, išgirdo, jog mikroautobuso vairuotojas susikeikė ir ėmė stabdyti, tačiau jo vairuojamas mikroautobusas priekiniu dešiniu kampu susidūrė su priekyje atsiradusiu automobiliu BMW. Nuo smūgio mikroautobusas nuvažiavo nuo kelio, kur atsitrenkė į gatvės apšvietimo stulpą. Eismo įvykio metu buvo sužalotas jos draugas E. L. bei dar du priekinėse sėdynėse sėdėję žmonės. Ji nebuvo sužalota, tačiau buvo nepataisomai sugadinti jos drabužiai ir batai (b.l. 44,45).

Liudytojas E. L., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, davė tokius pat parodymus kaip ir liudytoja M. G. (b.l. 50, 52).

Specialisto išvadoje Nr.G 2074/12(03) nurodyta, kad nukentėjusiajam A. D. eismo įvykio metu sumušta galva, nubrozdinta viršugalvio oda, patempti kaklo raiščiai, lūžęs I kaklinis stuburo slankstelis, sumuštas kairio kelio sąnarys ir dėl to jam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (T.1, b.l. 86, 87).

Asmens blaivumo testo parodymuose užfiksuota, kad J. Z. po įvykio nustatytas 1,33 promilių girtumas (T.1, b.l. 126).

Specialisto išvadoje Nr. T-A 7416/12(01) nurodyta, kad J. Z. kraujyje rasta 1,24 promilės etilo alkoholio (T1, b.l. 130).

Medicininės apžiūros girtumo nustatymo akte Nr. 58 nurodyta, jog J. Z. yra neblaivus ir vairuoti negali (b.l. 128, 129).

Eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotos eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės, sudarytas autoavarijos vietos planas (T.1, b.l. 9, 20-21).

Transporto priemonės „BMW 525“ apžiūros protokole ir vaizdo lentelėse užfiksuota automobilio techninė būklė po eismo įvykio (T.1, b.l. 11-12, 15, 17).

Transporto priemonės „VW LT35“ apžiūros protokole ir vaizdo lentelėse užfiksuota automobilio techninė būklė po eismo įvykio (T.1, b.l. 13-14, 16, 18-19).

Iš Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimo matyti, kad automobilis „BMW 525“, v/n (duomenys neskelbtini), buvo apdraustas civilinės atsakomybės draudimu BTA Insurance Company SE Lietuvos filiale. Sutartis galiojo nuo 2012-07-18 iki 2012-08-17 (T. 1, b.l. 176).

Tokiu būdu kaltinamojo J. Z. kaltė pilnai įrodyta jo paties prisipažinimu bei aukščiau aptartų įrodymų visuma.

Kaltinamasis J. Z. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p. (draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų numatytu privalomu kasdieniu poilsiu); 107 p. (įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms) ir šie pažeidimai buvo priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais. Eismo įvykis nebūtų įvykęs, jeigu analogiškoje situacijoje J. Z. nebūtų pažeidęs Kelių eismo taisyklių 107 punkto reikalavimų. Remiantis ištirtais įrodymais, teismas konstatuoja, kad eismo įvykio kilimą nulėmė būtent kaltinamojo J. Z. veiksmai, t. y. jeigu jis, prieš išvažiuodamas iš kiemo teritorijos į gatvę būtų įsitikinęs, kad tai daryti saugu ir būtų davęs kelią pagrindiniu keliu važiavusiai transporto priemonei „VW LT35“, kaip reikalauja Kelių eismo taisyklių 107 punktas, eismo įvykis nebūtų įvykęs ir nebūtų buvęs nesunkiai sužalotas žmogus - nukentėjusysis A. D.. Eismo įvykį J. Z. sukėlė, būdamas girtas, t.y. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus. Tarp kaltinamojo J. Z. veikos - eismo įvykio ir kilusių padarinių – žmogaus sužalojimo, yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl J. Z. veika kvalifikuotina pagal LR BK 281 str. 2 d.

Kaltinamojo J. Z. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi. J. Z. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Nukentėjusysis A. D. pareiškė civilinį ieškinį, prašydamas iš kaltinamojo J. Z. priteisti 5000 litų neturtinei žalai atlyginti dėl jo patirtų sužalojimų. (b.l.80). Nurodo, kad eismo įvykio metu jis patyrė sužalojimus, dėl kurių buvo nedarbingas ir reikėjo gydytis, kentė fizinį skausmą, patyrė dvasines kančias, emocinius išgyvenimus, kurių pasekmes jaučia iki šiol. Nors nukentėjusiojo surašytas dokumentas pavadintas prašymu, jis iš esmės atitinka ieškininiam pareiškimui keliamus reikalavimus (nukentėjusysis šiame prašyme detaliai motyvavo įvykio aplinkybes, jam padarytos neturtinės žalos dydį ir t.t.).

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. l d., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas neturtinės žalos dydį nustato, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Reikalavimas dėl neturtinės žalos yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Teismas neabejoja, kad nukentėjusysis A. D. dėl autoįvykio metu jam padarytų sužalojimų kentė fizinius bei psichologinius skausmus, patyrė kitokius nepatogumus. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į kaltinamojo nusikalstama veika padarytas pasekmes – į tai, kad nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad prašoma priteisti 5000 litų suma neturtinei žalai atlyginti šiuo atveju atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl nukentėjusiojo A. D. naudai priteistini 5000 litų neturtinės žalos atlyginimui dėl padaryto nesunkaus sveikatos sužalojimo.

Nustatyta, kad J. Z. autoįvykį padarė, vairuodamas automobilį „BMW 525“, v/n (duomenys neskelbtini), kuris buvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu BTA Insurance Company SE Lietuvos filiale. Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis (LR CK 6.987 str.). LR CK 6.251 str. 1 d. numato, kad padaryti nuostoliai turi būti visiškai atlyginti, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Apsidraudęs civilinę atsakomybę asmuo (fizinis ar juridinis), turėtų prievolę atlyginti padarytą žalą tik ta dalimi, kiek nuostolių dydis viršytų ribotos civilinės atsakomybės draudimo sumą arba draudiko nemokumo atveju. Nustatyta, kad žala, kurios reikalauja civilinis ieškovas neviršija draudimo sutartyje nurodytos sumos 8632 litų (2500 eurų). Draudimo bendrovė BTA Insurance Company SE Lietuvos filialas, kaip tai numatyta normatyviniuose aktuose, privalo atlyginti visą neturtinę žalą. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes 5000 litų neturtinės žalos atlyginimas A. D. naudai priteistinas iš draudimo bendrovės BTA Insurance Company SE Lietuvos filialo. Kadangi draudimo bendrovė nukentėjusiajam jau atlygino padarytą visą turtinę žalą ir dalį neturtinės žalos – 3600 litų, iš draudimo bendrovės BTA Insurance Company SE Lietuvos filialo nukentėjusiojo A. D. naudai priteistini 1400 litų neturtinės žalos atlyginimui.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (LR BK 54 str.), atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei pobūdį, į tai, kad įvykdytas vienas neatsargus nusikaltimas. Taip pat atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę, - J. Z. anksčiau teismo neteistas, kaltę pripažino, gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. J. Z. skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis anksčiau neteistas, nusikalto pirmą kartą, padarė neatsargią veiką, yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti, jos vykdymą atidedant. Taip pat J. Z. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, kadangi jis, vairuodamas transporto priemonę neblaivus, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, kas sukėlė byloje ištirtas tokių veiksmų neigiamas pasekmes (LR BK 68 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

J. Z. (J. Z.) pripažinti kaltu, įvykdžius nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 2 d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 metams.

Taikyti LR BK 75 str. ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą J. Z. (J. Z.) atidėti vieneriems metams, įpareigojant jį dirbti ar registruotis darbo biržoje. Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis LR BK 67str. 3 d., 68 str., J. Z. (J. Z.) taip pat skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones 2 metų laikotarpiui.

J. Z. (J. Z.) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti iš BTA Insurance Company SE Lietuvos filialo 1400,00 litų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo A. D. naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per šį teismą.