Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Dalės Burdulienės, kolegijos teisėjų Jolitos Cirulienės, Albino Čeplinsko, sekretoriaujant Irenai Nikolajenko, dalyvaujant ieškovei O. P., jos atstovei advokatei Renatai Cibulskienei, atsakovui S. P., jo atstovui advokatui Tomui Vildžiūnui viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės O. P. ir atsakovo S. P. apeliacinius skundus dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-8-748/2009 pagal ieškovės O. P. ieškinį atsakovui S. P. dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2009 m. balandžio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: šalių santuoką, sudarytą ir įregistruotą 1996 m. birželio 15 d. Kaišiadorių raj. CMS (akto įrašo Nr. 86) nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, priteisė iš atsakovo išlaikymą periodinėmis išmokomis po 500 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo 2007 m. spalio 3 d. iki vaikų pilnametystės, į priteistą išlaikymą įskaitė nuo 2007 m. spalio 3 d. iki teismo sprendimo priėmimo atsakovo kiekvieną mėnesį, kiekvienam vaikui sumokėtą po 350 Lt išlaikymą. Teismas ieškovę paskyrė nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Sodo pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), pripažino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir jį priteisė nuosavybės teise atsakovui. Ieškovei iš atsakovo priteisė 43077.94 Lt kompensaciją ir įpareigojo atsakovą ją išmokėti per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Po santuokos nutraukimo šalims paliko (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pavardes, kitoje dalyje ieškinį atmetė.

4) Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. CK 3.59 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir jų išlaikymo klausymus. Teismas teigia, kad ieškovė prašydama nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja ieškinyje nenurodė, kad tarp jos ir atsakovo dėl to yra kilęs ginčas, taip pat byloje nėra duomenų patvirtinančių ginčo buvimą, todėl reikalavimas yra atmestinas. Tačiau jau pats kreipimosi į teismą su reikalavimu nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, faktas patvirtina, kad šalys pačios šio klausimo neišsprendė. Atsakovas kreipėsi į Kaišiadorių rajono apylinkės teismą dėl bendravimo su vaikais (civilinė byla Nr. N2-1136-748/2008),o taikos sutartis dėl jų gyvenamosios vietos nebuvo patvirtinta.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, atsakovo atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės

Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal šią teisės normą sutuoktinio kaltė apibrėžiama kaip esminis santuokinių pareigų pažeidimas. CK 3.26-3.30, 3.35, 3.36, 3.85, 3.92 ir 3.109 straipsniuose santuokinės pareigos konkretizuojamos kaip lojalumo, tarpusavio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima, kitos pareigos. Tokių pareigų pažeidimas reiškia sutuoktinio kaltą elgesį, pažeidžiantį santuokos pagrindinį tikslą - šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimą. Lojalumo pareiga reikalauja iš sutuoktinio abipusio pasitikėjimo vienas kitu ir atvirumo, kartu tai reiškia ir protingą toleranciją bei pakantumą, be kurio neįmanomas darnus šeimos gyvenimas. Pirmosios instancijos teismas pagal šalių paaiškinimus ir kitą byloje surinktą medžiagą pagrįstai sprendė, kad abu sutuoktiniai nebuvo vienas kitam lojalūs, nes tarp jų buvo didelis nepasitikėjimas vienas kitu, ypač išryškėjęs turtiniuose klausimuose. Net gyvenant santuokoje, išlaikymas vaikams nuo 2005-11-12 buvo pervedamas į ieškovės sąskaitą banke, siekiant turėti to įrodymą. Šalys buvo neatviri vienas kitam. Teismui buvo teigiama, kad sutuoktiniai nežino vienas apie kito gautų kreditų, lėšų už parduotą bendrą (2004 m. parduotą žemės sklypą) ar asmeninį turtą ( 2005 m. parduotas žemės sklypas) panaudojimą ir kt. Spręsti, kad lojalumo pareigą pažeidė tik atsakovas nėra jokio pagrindo. Pareiga gerbti vienas kitą reiškia, kad sutuoktiniai privalo paisyti vienas kito nuomonės, būti ištikimi, spręsti gyvenimo klausimus bendru sutarimu. Šalių paaiškinimas nepatvirtina, kad sutuoktiniai paisė vienas kito nuomonės, nes abu nesutarė įvairiais bendro gyvenimo klausimais, o šalių ginčas dėl tėvo bendravimo su vaikais buvo sprendžiamas teisme. 2001 m. gruodžio mėn. abipusiu sutarimu, pagal ieškovės paaiškinimus apeliacinės instancijos teisme, nusprendė gyventi skyrium. Tačiau toks gyvenimas tęsėsi ne vienerius metus ir gyventi kartu sutuoktiniai nepradėjo. Iš to darytina išvada, kad toks bendras sutuoktinių sprendimas sutrukdė sukurti šeimos santykius, kaip bendro gyvenimo pagrindą. Esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimų laikytinas elgesys, nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu: žiaurus elgesys su sutuoktiniu ar kitais šeimos nariais, šeimoje vartojama fizinė ar psichinė prievarta ir pan. Ieškovė atsakovo smurtą įrodinėjo liudytojos J. P. parodymais (II t., b.l. 30) Atsakovas liudytojos nurodytus faktus neigė. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ši liudytoja apie smurtą parodė apibendrinančiai. Jos parodymuose nėra konkrečių faktų, net negalima nustatyti, kada buvo smurtaujama. Apeliacinės instancijos teisme ieškovė paaiškino, kad tai buvo 2003 m., tačiau nurodė, kad tai nebuvo santuokos nutraukimo priežastimi, nes santuokiniai ryšiai nutrūko tik 2007 m. rugsėjo mėn. Ieškovė atsakovo smurtą taip pat grindė Kaišiadorių raj. PK medžiagos Nr. 63-AP-22-1 duomenimis. Šis tyrimas buvo pradėtas viena diena iki santuokos nutraukimo bylos iškėlimo- pagal 2007-09-26 ieškovės pareiškimą apie tai, kad sutuoktinis yra labai agresyvus, turi šaunamąjį ginklą, jai yra grasinęs susidorojimu. Tačiau šioje medžiagoje esančiame teikime nėra nustatyta jokių grasinimo faktų ar kitų aplinkybių, patvirtinančių ieškovės pareiškimą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovo elgesys buvo nepriimtinas teisės ar moralės atžvilgiu ir, kad tai buvo santuokos nutraukimo priežastimi (CPK 185 str.). Pirmosios instancijos teismas nepažeidė procesinės teisės normų dėl įrodymų vertinimo ir priėmė pagrįstą sprendimą, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CPK 185 str., CK 3.61 str.).

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

Teismui nutraukus santuoką, išsprendžiami santuokos nutraukimo teisinių pasekmių klausimai, tarp jų - nustatoma vaiko gyvenamoji vieta (CK 3.169 str. 2 d.). Byloje ieškovei vienu iš reikalavimų nurodžius nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymą kartu su ja, teismai turėjo išnagrinėti šio reikalavimo pagrįstumą (CK 3.174 straipsnio 1 d., CPK 270 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl G. P., gim. (duomenys neskelbtini)ir A. P., gim. (duomenys neskelbtini) vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, nurodydamas, kad dėl to nėra šalių ginčo. Pažymėtina, kad byloje tėvai nepateikė susitarimo vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimu, todėl šalių santuoką nutraukiant, šis reikalavimas turėjo būti sprendžiamas ir išspręstas, atsižvelgus į vaiko interesus (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Dėl to teismo sprendimas šioje dalyje panaikintinas, priimtinas naujas sprendimas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.). Abu šalių vaikai gyvena su motina ir yra jos auklėjami tinkamai. Ieškovė turi geras sąlygas vaikams augti, apie tai liudija Kaišiadorių raj. savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnybos 2007-10-22 Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas. G. P. raštu išreiškė savo norą gyventi su motina. Byloje dalyvaujanti institucija savo išvada palaikė ieškovės ieškinį, atsakovas su juo sutiko, todėl atsižvelgiant į vaikų norą ir interesus jų gyvenamoji vieta nustatytina su motina.

Dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo.

Šalių santuokoje gimė du vaikai: G. P., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. P., gim. (duomenys neskelbtini). Vaikai gyvena su motina, kuri rūpinasi jų kasdienių poreikių tenkinimu bei užtikrina vaikams tinkamas gyvenimo sąlygas. CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Dėl to, jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje A. Š. v. L. Š., byla Nr. 3K-3-176/2005; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje V. K. v. A. B., byla Nr. 3K-3-189/2009). Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, šios kategorijos bylose įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje D. D. v. R. D., byla Nr. 3K-3-79/2006). Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir apeliacinės instancijos teisme šalys patvirtino, kad ieškovės pajamos vidutiniškai yra 1700 Lt, atsakovo – 4000 Lt. per mėnesį. Teisėjų kolegija pažymi, kad dienpinigiai, maistpinigiai, komandiruotpinigiai taip pat yra atsakovo gaunamų pajamų dalis. Jų, kaip ir kitų pajamų pasikeitimas gali būti pagrindu išlaikymo dydį pakeisti, o apelianto prašymas jų nevertinti, išlaikymą nustatant, yra nepagrįstas. Atsakovo argumentai, kad tėvų dalys išlaikyme turi būti nustatytos lygios, nes tik jam ateityje teks spręsti vaikų studijų išlaidų padengimo klausimus, neturi teisinės reikšmės šioje byloje, kur sprendžiamas nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimas, kuris suprantamas, pirmiausia, kaip vaikui būtinų vystytis sąlygų šiuo metu sudarymas, kasdienių vaiko poreikių tenkinimas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė ir jis turi teikti didesnį negu ieškovė išlaikymą vaikams. Pažymėtina, kad tik esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikų atžvilgiu turi būti lygios (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje D. K. v. T. K., byla Nr. 3K-3-286/2004). Ieškovė nurodė, kad sūnaus Gedimino išlaikymui per mėnesį reikia 1373Lt, o dukrai Austėjai – 1213 Lt. Prie poreikių išklotinės ieškovė pateikė medicininį pažymėjimą, apie šalių sūnui Gediminui diagnozuotą bronchinę astmą, tačiau jos gydymui rekomenduoti maisto papildai ir sanatorinis gydymas. Duomenų apie su juo susijusias išlaidas ieškovė nepateikė. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino vaikų poreikius ir nustatė, kad būtinų vystytis sąlygų sudarymui kiekvienam reikia ne mažiau kaip 800 Lt. Iš atsakovo priteistas išlaikymas po 500 Lt kiekvienam vaikui pagrįstai, nes jis objektyviai pajėgus teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris sudaro tik 1/3 jo gaunamų pajamų. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl išlaikymo pareigos lygybės bei išlaikymo sumažinimo iki 350 Lt kiekvienam vaikui neatitiktų pirmiau paminėtų teisės aiškinimo ir jos taikymo taisyklių bei vaikų poreikių. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas bendrauja su vaikais, todėl tikėtina, kad papildomomis lėšomis prisidės prie kasdienių poreikių tenkinimo. Be to, pradiniu ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovo po 500 Lt išlaikymą. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo faktų, leidžiančių konstatuoti esminį pasikeitimą šalių turtinėje padėtyje ar vaikų poreikiuose, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, reglamentuojančias išlaikymą ir įrodymų vertinimą bei priėmė pagrįstą sprendimą išlaikymo dalyje, todėl abu apeliaciniai skundai šioje dalyje atmestini.

Pirmosios instancijos teismas ieškinį dėl išlaikymo įsiskolinimo atmetė. Ieškinyje bei apeliaciniame skunde ieškovė nurodė, kad atsakovas išlaikymo vaikams 2004-09-27 - 2005-11 mėn. neteikė. Iš Kaišiadorių raj. apylinkės teismo 2005-11-22 nutarties civilinėje byloje Nr. N-21044-643/2005 matyti, kad ieškovė buvo iškėlusi bylą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams G. P. ir A. P. priteisimo. Apeliaciniame skunde nurodė, kad ieškinį atsiėmė, nes atsakovas sutiko mokėti išlaikymą po 500 Lt kiekvienam vaikui ir jį mokėjo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl aplinkybių, kad šalys vedė bendrą ūkį, atsakovas buvo apdraudęs vaikus ir su išvada, kad jis galimai teikė išlaikymą. Ieškovė, pareikšdama ieškinį dėl išlaikymo įsiskolinimo nenurodė teisiškai reikšmingų aplinkybių dėl vaikų poreikių tuo metu, tėvų turtinė padėtis, nenurodė ir nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, todėl nebuvo pagrindo konstatuoti, kad teiktas išlaikymas buvo nepakankamas. Teisėjų kolegija laiko, kad ieškovės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir jos ieškinį dėl išlaikymo įsiskolinimo patenkinti.

Dėl turto pripažinimo bendrąja sutuoktinių nuosavybe, jo vertės nustatymo ir padalijimo būdo

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu sodo namas SB „Berželis“ skl. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir šis turtas natūra priteistas atsakovui, kuris įpareigotas per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išmokėti ieškovei 43077,94 Lt kompensaciją. Ieškovė apeliaciniu skundu ginčija teismo sprendimą dėl priteistos kompensacijos dydžio ir prašo ją padidinti iki 84578 Lt, kas sudarytų puse santuokoje įgyto turto vertės, o atsakovas ginčija šio turto pripažinimą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe bei šio turto vertę.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2002 m. birželio 3 d. apeliantui jo tėvai K. P. ir M. P. padovanojo 48,84 kv. m. sodo pastatą SB „Berželis“ skl. (duomenys neskelbtini), taigi, šis turtas tapo atsakovo asmenine nuosavybe. Jo inventorinė kaina sutarties pasirašymo dieną buvo 13007 Lt., pagal 2008-09-12 Kaišiadorių raj. apylinkės teismo nutartį atliktos ekspertizės išvadą - 13 040 Lt. Sprendžiant sutuoktinių ginčą dėl turto, priklausančio asmeninės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, būtina vadovautis CK 3.90 straipsnio 1 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas bylas dėl asmeninės nuosavybės pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, suformavo CK 3.90 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. A. S.; bylos Nr. 3K-3-126/2006, 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. v. A. V. ; bylos Nr. 3K-3-49/2008). Taigi turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, kai nustatomos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. Kad turtą, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, būtų galima pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalį, reikia nustatyti įstatyme įtvirtintų teisiškai reikšmingų faktų visumą. Nagrinėjamoje byloje nekyla ginčas dėl to, kad asmeninis atsakovo turtas buvo pagerintas iš esmės santuokos metu. Paskutiniai kadastro duomenys buvo fiksuoti 2005-08-30. Pagal juos pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad santuokos metu ginčo sodo pastato plotas padidėjo nuo 48,84 kv. m. iki 149,81 kv.m., taip pat turėjo pagrindo nustatyti ir ginčo turto vertės esminį padidėjimą.

Įstatyme nustatyta, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, galiojančias bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Tuo atveju, jeigu byla nagrinėjama apeliacine tvarka, dalijamo turto vertė fiksuotina pagal teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo metu buvusias turto rinkos kainas. Kadastro duomenų fiksavimo dienai - 2005-08-30, pastato vidutinė rinkos vertė nurodyta 59 700 Lt (I t., b.l. 14-16). Atsakovas pateikė šiuos rašytinius įrodymus: VĮ Registrų centro Kauno filialo Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitas, pagal kurias sodo pastato vertė 2008-05-21 buvo 112 000 Lt., o 2009-09-14 – 82 000 Lt bei iš VĮ Registrų centro internetinės svetainės 2008-06-01 duomenis pagal sodo pastato unikalų Nr. apie jo vertę – 133 000 Lt. 2008-09-12 nutartimi paskirtos teismo ekspertizės išvadoje nurodyta, kad sodo pastato rinkos vertė 2008-11-06 buvo 188 300 Lt. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi šios ekspertizės išvada, kadangi ja ginčo turto rinkos vertė buvo nustatyta santuokos pabaigoje. Pirmosios instancijos teisme atsakovas ją ginčijo tik viena aplinkybe, kad rinkos kaina išaugo dėl nekilnojamojo turto pirkimo bumo, kas nesudarė teisinio pagrindo paneigti ekspertizės išvadą. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodė, kad ekspertas neatsižvelgė į sąlygas, kurios galėtų turėti įtakos turto vertinimui. Tačiau ekspertizės akte nurodyti argumentai dėl AB “Kaišiadorių paukštynas” ir argumentai, kodėl į šią aplinkybę neatsižvelgiama. Pažymėtina, kad turto rinkos vertė nustatyta 2008-11-06, o ne akto surašymo datai – 2009-02-20. Pasirinkti lyginamieji sandoriai 2007-10, 2008-01, 2008-04 iš sodų bendrijos pastatų, pritaikius laiko pataisos koeficientus, įvedant ploto pataisos koeficientą. Tuo tarpu, Nekilnojamojo turto vertinimo pirmosios ataskaitos išvada grindžiama sandoriais 2007 m. II ketvirčio ir 2007 m. IV ketvirčio, o abiejų ataskaitų lyginamieji sandoriai dėl sodo pastatų, kurių plotai ženkliai mažesni, jose nėra duomenų dėl ploto pataisos koeficientą.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo asmenimis turtas buvo pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis. Šiuo aspektu pažymėtina, kad atsakovas nurodė, jog sodo pastato rekonstrukcijai naudojo savo darbo užmokestį, kuris yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė taip pat gavo darbo užmokestį, kurį naudojo šeimos reikmėms. 2003-04-16 atsakovui, laiduojant ieškovei, buvo suteikta 15 000 Lt vartojimo paskola ir abi šalys 2007-07-13 sudarė 20 000 Lt vartojimo kredito sutartį Nr. 07-071947-VA dėl 20 000 Lt kredito automobilio pirkimui ir namo remontui. Pažymėtina, kad atsakovo Metinėje privačių interesų deklaracijoje už 2005 m. yra duomenų dar apie vieną, po sodo pastato dovanojimo sutarties, 22 400 Lt paskolą. Visos šios prievolės yra bendros sutuoktinių prievolės. 2004-09-08 šalys pardavė bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusį žemės sklypą Kaišiadorių r.sav. Kaspariškių k. už 1624,00 Lt. Atsakovo tėvas paliudijo, kad ieškovės tėvas atvežė pusei namo medienos (II t., b.l. 33). Atsakovas neįrodė, kad už ją sumokėjo. Atsakovas pateikė dvi jo tėvų Kazio ir M. P. pinigų dovanojimo sutartis: 2004-12-18 – 50 000 Lt ir 2005-10-22 – 33 000 Lt. Dėl pastarosios sumos piniginių lėšų dovanojimo ginčo tarp šalių nėra. Pastaroji suma deklaruota 2005 m. Metinėje privačių interesų deklaracijoje. 50 000 Lt. dovanojimo faktas jokiame kitame įrodyme nėra fiksuotas, tačiau sandoris atitinka įstatymo reikalavimus, todėl laikyti jį niekiniu nėra pagrindo. (CK 6.469 str. 2 d.). Kadastro duomenų fiksavimo dienai - 2005-08-30 pastato statybos vertė buvo 212 000 Lt. Apibendrinant tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tik 96 040 Lt buvo atsakovo asmeninės lėšos (33 000 Lt , 50 000 Lt, 13 040 Lt), o likusi dalis - 115 960 Lt arba 55 % - sutuoktinių bendros lėšos. Kaip žinoma, civiliniame procese vertinant įrodymus taikoma įrodymų pakankamumo taisyklė. Ši taisyklė yra grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvada apie fakto buvimą civiliniame procese gali būti padaroma ir tada, kai išlieka tam tikros abejonės, tačiau įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina, jog šis faktas buvo, nei kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; 2002 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-862/2002; 2003 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2003; kt.). Atsižvelgiant į tai, ir vertinant šalių nurodytų aplinkybių visetą, darytina išvada, kad atsakovo asmeninė nuosavybė – sodo pastatas buvo pagerintas iš esmės sutuoktinių bendromis lėšomis, kas leido pirmosios instancijos teismui pagrįstai pripažinti atsakovo asmeninį turtą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Kaip minėta, dalijamo turto vertė fiksuotina pagal teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo metu buvusias turto rinkos kainas. Kauno apygardos teismo 2009-09-28 nutartimi paskirtos Turto ekspertizės akto išvadoje konstatuota, kad sodo pastato SB „Berželis“ skl. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė 2009-10-14 yra 159 000 Lt. Teisėjų kolegija atmeta atsakovo argumentus dėl šios ekspertizės nepagrįstumo. Apeliantas nesutinka su tuo, kad ekspertas naudojo lyginamosios vertės metodą, tačiau nenurodė kodėl jis nenaudotinas. Ekspertas argumentavo, kodėl ginčo pastatas laikytinas gyvenamuoju ir išvadą grindė foto nuotraukomis. Ekspertas pagrįstai pirmiausia išskyrė rinką pagal turto naudojimą ir pasirinko pakankamai daug sandorių palyginimui, įvedė vietos ir laiko pataisos koeficientus, todėl nesivadovauti ekspertizės išvada nėra pagrindo. Ryšium su tuo bei dėl pirmiau nurodytų argumentų, santuokoje įgyto turto vertė lygi 55 % šios ekspertizės vertės arba 87 450 Lt. Dalintino turto visuma mažintina 19 144,13 Lt kreditorinio įsipareigojimo suma iki 68 305,87 Lt (CK 3.118 str. 2 d.).

CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendro sutuoktinių turto lygių dalių prezumpcija, nuo kurios galima nukrypti tik CK 3.123 straipsnyje nurodytais atvejais. Pirmosios instancijos teismas nenustatė pagrindų nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo su kuo teisėjų kolegija nesutinka. Pažymėtina, kad dalijant sutuoktinių bendrą turtą, yra sprendžiami tėvų, bet ne vaiko turtiniai klausimai. Pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo taikomas tiek, kiek tai reikalinga nepažeisti pagrindinės vaiko teisės – teisės į tinkamas gyvenimo sąlygas, kurios būtinos jo fiziniam, protiniam ir socialiniam vystymuisi. Kasacinio teismo praktikoje šios kategorijos bylose pripažįstama, kad svarbiausia apginti šalių nepilnamečių vaikų, kurie kenčia nuo nesantaikos tarp buvusių sutuoktinių jų tėvų, interesus. CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas ir įpareigojimas, taikant šeimos įstatymus, užtikrinti, kad nepilnamečiai vaikai būtų apsaugoti nuo netinkamos kitų šeimos narių įtakos; būtina nepilnamečiams vaikams užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-460/2004). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad šioje byloje yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, nes būtina užtikrinti nepilnamečių ginčo šalių vaikų tinkamas gyvenimo sąlygas, kadangi gyvenamoji patalpa natūra paskirta atsakovui, o vaikai lieka gyventi su ieškove. Nustačius, kad ½ dalis dalintino turto sudaro 34 152,94 Lt., teisėjų kolegija nekeičia pirmosios instancijos teismo sprendimo šioje dalyje laikydama, kad 43 077,94 Lt kompensacija bus pakankama užtikrinti vaikų interesus į gyvenimo sąlygas (CK 3.127 straipsnio 3 dalis).

Kasacinio teismo nurodyta, kad, parenkant turto padalijimo būdą, padalijant turtą ir priteisiant vienam sutuoktiniui iš kito kompensaciją pinigais už turto dalies netekimą, turi būti įvertinama, ar kompensaciją privalanti mokėti šalis yra pajėgi tai padaryti, ar jai bus ne per sunku sumokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje A. B. v. A. B., byla Nr. 3K-3-14/2008; 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje A. Š. v. A. Š., byla Nr. 3K-3-192/2009). Šalies pajėgumas mokėti įvertinamas atsižvelgiant į tokius kriterijus: šalies turtinę padėtį, kreditabilumą, dalytino turto pobūdį ir vertę, kam tas turtas tenka ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje V. J. v. O. J., bylos Nr. 3K-3-577/2009; kt.). Šalys nekelia ginčo dėl turto padalinimo būdo ir jis nėra apeliacinio skundo objektu, o teisėjų kolegia sprendžia, kad atsakovas yra pajėgus kompensuoti ieškovės dalį pinigais tiek pagal savo turtinę padėtį, tiek ir kreditabilumą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 9 d. sprendimas pakeistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 329 str. 1 d.). Sprendimo dalis, kuria buvo atmestas ieškinys dėl nepilnamečių G. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo panaikintina ir priimtinas naujas sprendimas - vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su motina. Kitoje dalyje skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistu, o šalių apeliaciniai skundai atmestini.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Šalių apeliaciniai skundai nepilnamečių vaikų išlaikymo bei santuokoje įgyto turto padalinimo dalyse atmestini. Netenkintinas ieškovės apeliacinis skundas reikalavimo pripažinti, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės, bet tenkintinas dalyje dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Atsižvelgiant į tai, šalių turėtos išlaidos, susijusios su turto vertės nustatymu ar ekspertize bei išlaidos atstovų pagalbai apmokėti iš jų nepriteistinos. Iš šalių lygiomis dalimis priteistinos išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Ieškovės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, atsakovo atmesti.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 9 d. sprendimą pakeisti.

Sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškinį šioje dalyje tenkinti visiškai. Nustatyti nepilnamečių vaikų G. P., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. P., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina O. P., gim. 1975 m. rugsėjo 22 d.

Sprendimą kitoje dalyje palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės O. P., gim. 1975 m. rugsėjo 22 d. ir atsakovo S. P., gim. 1970 m. spalio 22 d. valstybei po 33,81 Lt iš kiekvieno išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (mokama gavėjui VMI prie LR FM, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000).