- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-08-18
- Bylos Nr.
- 2S-1963-643/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11648-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Stambrauskaitė
- Ieškovas
- Z. V., R. V., Ellora, užsienio įmonės Ellora
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Skomė“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Stambrauskaitė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų Z. V., R. V., Ellora 4522899 Ltd atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų Z. V., R. V. ir užsienio įmonės Ellora 4522899 Ltd ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Skomė“ dėl bendrovės valdymo organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. 2021 m. rugsėjo 6 d. ieškovai Z. V., R. V. ir užsienio įmonė Ellora 4522899 Ltd pateikė teismui patikslintą ieškinį, prašydami pripažinti netekusiais galios nuo jų priėmimo momento: uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Skomė“ valdybos posėdžio(-ių) nutarimus dėl 2010 m. kovo 23 d. UAB „Skomė“ eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo; 2010 m. kovo 23 d. UAB „Skomė“ visuotinių akcininkų susirinkimų sprendimus dėl Č. A., J. M., R. R. ir B. M. išrinkimo UAB „Skomė“ valdybos nariais; 2010 m. gegužės 27 d. UAB „Skomė“ valdybos posėdžio sprendimą 1.2 dėl pritarimo tolimesniam J. M. darbui UAB „Skomė“ direktoriaus pareigose; UAB „Skomė“ valdybos posėdžio(-ių) nutarimus dėl pirminio ir 2014 m. balandžio 30 d. UAB „Skomė“ pakartotinio eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo; 2014 m. balandžio 30 d. UAB „Skomė“ visuotinių akcininkų susirinkimų sprendimus dėl Č. A., J. M., R. R. ir B. M. išrinkimo UAB „Skomė“ valdybos nariais; UAB „Skomė“ valdybos posėdžio(-ių) nutarimus dėl pirminio ir 2016 m. lapkričio 29 d. UAB „Skomė“ pakartotinio eilinio visuotinio akcininkų susirinkimų sušaukimo; 2016 m. lapkričio 29 d. UAB „Skomė“ neeilinio pakartotinio visuotinio UAB „Skomė“ akcininkų susirinkimo sprendimą dėl J. M., M. M. ir R. R. išrinkimo UAB „Skomė“ valdybos nariais; UAB „Skomė“ valdybos posedžio(-ių) nutarimus dėl pirminio ir 2020 m. balandžio 15 d. UAB „Skomė“ pakartotinio eilinio visuotinio akcininkų susirinkimų sušaukimo; 2020 m. balandžio 15 d. UAB „Skomė“ pakartotinio neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimus dėl J. M., M. M. ir R. R. išrinkimo UAB „Skomė“ valdybos nariais; UAB „Skomė“ valdybos posėdžio(-ių) nutarimus dėl 2021 m. kovo 30 d. ir 2021 balandžio 03 d. UAB „Skomė“ pakartotinio eilinio visuotinio akcininkų susirinkimų sušaukimo; 2021 m. balandžio 03 d. UAB „Skomė“ pakartotinio eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus; 2021 m. gegužės 3 d. UAB „Skomė“ valdybos posėdžio nutarimus.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 27 d. nutartimi nustatė ieškovams terminą patikslinto ieškinio trūkumui pašalinti - pateikti ieškinio pagrindą dėl įgaliojimų direktoriui suteikimo.
3. Ieškovai 2022 m. vasario 10 d. pateikė pareiškimą dėl ieškinio trūkumų šalinimo ir papildymo.
Žemesnės instancijos teismas
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 14 d. nutartimi nustatė ieškovams terminą ieškinio trūkumams pašalinti – sumokėti trūkstamą žyminį mokestį. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gegužės 19 d. nutartimi nustatė ieškovams naują terminą trūkumams, susijusiems su žyminio mokesčio sumokėjimu, pašalinti.
Šalies argumentai
5. 2022 m. gegužės 31 d. ieškovai pateikė pareiškimą dėl ieškinio trūkumų šalinimo, prašydami atleisti ieškovus nuo žyminio mokesčio šioje byloje sumokėjimo ir teismui nusprendus neatleisti ieškovų nuo žyminio mokesčio, atidėti 4 696 Eur dalies žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo. Prašymą grindė tuo, kad dėl gausių bylų su J. M. vadovaujamomis įmonėmis UAB „Baltic arms“ ir UAB „Skomė“ dėl 2009 m. neteisėtai iš jų atimto UAB „Skomė“ valdymo atsidūrė sunkioje finansinėje padėtyje. Ieškovai nurodė, kad Z. V. yra vienintelis įmonės Ellora 4522899 Ltd atstovas ir yra pensininkas, iš kurio antstoliai išieško dideles skolas UAB „Baltic arms“ ir UAB „Skomė“ naudai.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama 2022 m. birželio 6 d. nutartimi nutarė atmesti ieškovų Z. V., R. V., Ellora 4522899 Ltd prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo; atidėti ieškovams Z. V., R. V. ir Ellora 4522899 Ltd žyminio mokesčio dalies – 4 696 EUR sumokėjimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo; priimti ieškovų Z. V., R. V., Ellora 4522899 Ltd 2021 m. rugsėjo 6 d. patikslinto ieškinio 2022 m. vasario 10 d. reikalavimų papildymą; įtraukti į bylos nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, Č. A., J. M., R. R., B. M. (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 15 d. nutartimi ištaisytas rašymo apsirikimas); nustatyti 25 dienų terminą nuo nutarties įteikimo dienos atsiliepimams į pareikštą 2021 m. rugsėjo 6 d. patikslintą ieškinį su 2022 m. vasario 10 d. reikalavimų papildymu pateikti; leisti ieškovams ir atsakovui nepateikti procesinių dokumentų priedų.
7. Teismas nurodė, kad iš bylos duomenų matyti, jog ieškovo Z. V. banko sąskaitoje rezervuota 479 960,68 Eur suma. Iš ieškovo Ellora 4522899 Ltd finansinių ataskaitų matyti, jog ieškovas neturi pakankamai lėšų sumokėti žyminį mokestį. Iš ieškovės R. V. banko sąskaitos matyti, jog ieškovė neturi pakankamai lėšų sumokėti žyminį mokestį, tačiau turi didelės vertės nekilnojamąjį turtą. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog ieškovai neturi pakankamai turto sumokėti žyminį mokestį nagrinėjamo metu, tačiau ieškovė turi vertingo nekilnojamojo turto, todėl nėra pagrindo atleisti ieškovų nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, bet yra pagrindas atidėti likusio žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 83 straipsnio 3 dalis, CPK 84 straipsnis).
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
8. Ieškovai (toliau – ir apeliantai) pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti 2022 m. birželio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį dalyje dėl ieškovų atleidimo nuo žyminio mokesčio ir priimti sprendimą iš esmės – tenkinti ieškovų prašymą dėl jų atleidimo nuo žyminio mokesčio.
8.1. Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė nevertinęs ieškovų argumentų, jog visi ieškovai dėl gausių bylų su atsakovo J. M. vadovaujamomis UAB „Baltic arms“ ir UAB „Skomė“ ir dėl 2009 m. neteisėtai iš ieškovų atimto UAB „Skomė“ valdymo atsidūrė sunkioje finansinėje padėtyje.
8.2. Pirmosios instancijos teismo argumentas, kad R. V. turi nekilnojamo turto, nepagrįstas, nes tai yra vienintelis ieškovų turtas – gyvenamoji vieta. Todėl ieškovai turėtų parduoti savo paskutinį turtą – gyvenamąją vietą tik dėl to, kad galėtų ginti savo teises, kurių pažeidimas jau nustatytas įsiteisėjusiais teismo sprendimais.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
10. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta ieškovų prašymo atleisti juos nuo žyminio mokėjimo netenkinti ir atidėti 4 696 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis).
12. Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminio mokesčio sumokėjimą, kaip vieną iš tinkamo teisės kreiptis į teismą realizavimo sąlygų, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus teismo sprendimo priėmimo, pateikti užtikrinimą, siekiant apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017).
13. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl byloje mokėtinos žyminio mokesčio sumos dydžio (4 696 Eur). Apeliantai su skundžiama nutartimi nesutinka, nes mano, kad jie nuo žyminio mokesčio mokėjimo turėjo būti atleisti.
14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atleidimas nuo žyminio mokesčio yra išimtis iš taisyklės, pagal kurią už kiekvieną ieškinį, apeliacinį ar kasacinį skundą mokamas nustatyto dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1, 4 dalys) ir teismui nustatyta tik teisė, o ne pareiga atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo esant motyvuotam asmens prašymui (CPK 83 straipsnio 3 dalis).
15. Be to, prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis neleidžia jam sumokėti žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą (CPK 178 straipsnis). Tik įvertinęs prašymą pagrindžiančių įrodymų visumą (prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, gaunamas pajamas, debitorių skolas, finansines ataskaitas ir pan.), bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį, teismas gali nuspręsti, ar pareiškėjas gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį, o jei negali sumokėti viso žyminio mokesčio, tai nuo kokios šio mokesčio dalies asmuo gali būti atleistas.
16. Apeliantai sunkią turtinę padėtį įrodinėjo aplinkybėmis, jog ieškovas Z. V. yra pensininkas, antstoliai išieško iš ieškovų priteistas dideles skolas, o įvairūs apribojimai turtui siekia 0,5 mln. Eur, ieškovai neturi turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, todėl neturi galimybės, ir tikėtinai neturės galimybės artimiausiu metu sumokėti visą žyminį mokestį. Taip pat pažymėjo, kad turimas nekilnojamas turtas yra jų vienintelis turtas ir gyvenamoji vieta.
17. Apeliantai, teikdami prašymą, pateikė 2022 m. gegužės 30 d. išrašą iš Z. V. sąskaitos Swedbank, 2022 m. gegužės 30 d. išrašą iš Z. V. sąskaitos Swedbank apie rezervuotas sumas, 2021 m. vasario 11 d. Jungtinės Karalystės Aukščiausiojo teismo vykdymo pareigūno patvirtinimą dėl išieškojimo iš Ellora 4522899 Ltd negalimumo ir duomenis apie UAB „FF Lizingas“.
18. Vadovaujantis CPK 84 straipsnio nuostatomis, sprendžiant žyminio mokesčio atidėjimo klausimą, teismas ieškovų turtinę padėtį vertina ateities perspektyvoje, t. y. ar yra objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, kad ieškovų esama finansinė padėtis ateityje pagėrės ir ji turės galimybes sumokėti žyminį mokestį. Tuo tarpu, vertinant prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, turi būti nustatoma, ar prašančiojo asmens turtinė padėtis šiuo metu neleidžia jam sumokėti žyminio mokesčio (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-602-943/2020). Skundžiama nutartimi įvertinta, kad šiuo metu apeliantų turtinės padėtis prasta (kas sudaro pagrindą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, tai ir buvo padaryta), tuo tarpu, teismas nenustatė aplinkybių, kurios objektyviai apeliantams ateityje trukdytų sumokėti žyminį mokestį.
19. Teismų praktikoje pripažinta, kad pagrindinė įstatyme įtvirtinta asmens atleidimo iš dalies nuo žyminio mokesčio sumokėjimo taikymo sąlyga – asmens, turinčio prievolę sumokėti žyminį mokestį, sunki turtinė padėtis, kuri turi būti nuolatinio pobūdžio ir neapima tų atvejų, kai dėl laikinai susidariusių kliūčių asmuo kartu su paduodamu procesiniu dokumentu negali sumokėti žyminio mokesčio. Galimybė iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo yra siejama ne vien su asmens turimomis lėšomis, veiklos vykdymu, o su realia turtine padėtimi. Tai reiškia, kad teismas, vertindamas asmens galimybę sumokėti žyminį mokestį bei poreikį atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, atsižvelgia į tam asmeniui priklausančio viso turto kiekį bei vertę (likvidumą). Teismas atlikdamas tokį vertinimą ir spręsdamas dėl galimybės atleisti asmenį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, turi patikrinti visus įmanomus duomenis apie turimą asmens turtą. Turtinę asmens padėtį atskleidžia nekilnojamojo turto ir registruojamo kilnojamojo turto registrų, bankų ir kitų kredito įstaigų, valstybinio socialinio draudimo įstaigų pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai; asmens turtinė padėtis turi būti vertinama analizuojant pateiktų įrodymų visumą bei bylos aplinkybes, atspindinčias pareiškėjo materialinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-232/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-101-330/2019).
20. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog vienam iš ieškovų nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas. Apeliantė R. V. nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą (žemės sklypas ir statiniai esantys (duomenys neskelbtini)) nėra praradusi. Šios aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo apeliantus atleisti nuo žyminio mokesčio, tačiau dėl šiuo metu jų sunkios finansinės padėtis yra pagrindas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą. Pažymėtina, kad net ir darant prielaidą, jog apeliantų turtinė padėtis yra sunki, pateikti duomenys niekaip nepagrindžia aplinkybės, jog dabartinė turtinė padėtis (jos sunkumai) yra ilgalaikiai ir ateityje apeliantų padėtis nepasikeis. Kaip minėta, žyminio mokesčio atidėjimo instituto tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui, kuris tikslingas tuo atveju, jei asmuo dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio kreipimosi į teismą dieną, tačiau yra pajėgus atlikti šią pareigą per ilgesnį laiko tarpą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-361-196/2015). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nutaręs neatleisti apeliantų nuo dalies žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimo ir tenkinti pačių ieškovų suformuluotą alternatyvų prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, teisingai įvertino ieškovų pateiktus duomenis apie jų turtinę (finansinę) padėtį ir tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reguliuojančias atleidimą nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, tuo pačiu tinkamai užtikrindamas ieškovų konstitucinę teisę į teisminę gynybą bei šalių (atsakovais byloje yra ne tik juridiniai, bet ir fiziniai asmenys) procesinį lygiateisiškumą (CPK 17 str.).
21. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniais,
nutaria:
apeliantų Z. V., R. V., Ellora 4522899 Ltd atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.