Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eugvilsta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 21 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo už ieškinio atsakovui J. O. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo padavimą.

Aprašomoji dalis

Teisėja nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 17 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo atidėti žyminio mokesčio mokėjimą ir nustatė 4 darbo dienų terminą sumokėti žyminį mokestį. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs duomenis apie ieškovės finansinę padėtį, nusprendė, kad ieškovės turtinė padėtis yra tokia sunki, kad užkerta kelią ne tik šiuo metu, bet ir ateityje (priėmus teismo sprendimą šioje civilinėje byloje) sumokėti visą nustatyto dydžio žyminį mokestį, todėl nėra teisinio pagrindo ieškovės prašymą tenkinti.

4. Ieškovė 2020 m. vasario 17 d. kreipėsi į teismą su prašymu atleisti nuo 1 641 Eur dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, o likusią žyminio mokesčio dalį – 38 Eur, leisti sumokėti per 4 darbo dienas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 21 d. nutartimi netenkino prašymo ir neatleido ieškovės nuo žyminio mokesčio mokėjimo bei nustatė terminą iki 2020 m. vasario 27 d. sumokėti žyminį mokestį.

6. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs ieškovės pateiktus duomenis, kuriais ji grindė prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, nusprendė, kad vien tik informacija apie ieškovės skolas kreditoriams nesudaro pagrindo spręsti, jog ieškovė negali sumokėti žyminio mokesčio.

III. Atskirojo skundo argumentai

7. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Eugvilsta“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 21 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

8. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės prašymą, teigdamas, kad nepakanka duomenų įvertinti ieškovės turtinės padėties, nors 2020 m. vasario 17 d. nutartyje konstatavo, kad ieškovės finansinė padėtis yra bloga.

8.2. Manydamas, kad byloje nepakanka duomenų ieškovės turtinei padėčiai įvertinti, teismas galėjo nustatyti terminą trūkumams pašalinti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir nustatytas terminas žyminiam mokesčiui sumokėti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šis klausimas sprendžiamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

10. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis).

11. Nustatydamas žyminio mokesčio sumokėjimą, įstatymų leidėjas, siekdamas, kad teisė į teisminę gynybą būtų prieinama visiems asmenims numatė atvejus, kai asmenys, besikreipiantys į teismą, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnis). Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 3 dalimi, asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Šia įstatymo nuostata siekiama užtikrinti, kad asmuo turėtų realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kuomet dėl sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną jis neturi galimybės sumokėti įstatymo reikalaujamo žyminio mokesčio.

12. Nagrinėjamu atveju ginčo byloje dėl mokėtinos žyminio mokesčio sumos dydžio (1 679 Eur) nėra. Apeliantė, ginčydama skundžiamą nutartį, iš esmės nesutinka su jai nustatytu įpareigojimu sumokėti žyminį mokestį, kadangi mano, jog teismas jau 2020 m. vasario 17 d. nutartyje pripažinęs, kad įmonės finansinė būklė yra bloga, privalėjo tenkinti ieškovės prašymą ir atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

13. Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi, kad atleidimas nuo žyminio mokesčio yra išimtis iš taisyklės, pagal kurią už kiekvieną ieškinį, apeliacinį ar kasacinį skundą mokamas nustatyto dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1, 4 dalys) ir teismui nustatyta tik teisė, o ne pareiga atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo esant motyvuotam asmens prašymui (CPK 83 straipsnio 3 dalis).

14. Be to, prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis neleidžia jam sumokėti žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą (CPK 178 straipsnis). Tik įvertinęs prašymą pagrindžiančių įrodymų visumą (prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, gaunamas pajamas, debitorių skolas, įmonės metines finansines ataskaitas ir pan.), bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį, teismas gali nuspręsti, ar pareiškėjas gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį, o jei negali sumokėti viso žyminio mokesčio, tai nuo kokios šio mokesčio dalies asmuo gali būti atleistas.

15. Šiuo atveju teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus duomenis, kuriais ji grindė savo prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, nusprendė, kad tik duomenys apie įmonės skolas VSDFV bei išrašas iš antstolių informacinės sistemos, nėra pakankami įmonės finansinei padėčiai įvertinti ir prašymui tenkinti. Apeliacinės instancijos teismas pritaria šiai teismo išvadai, kadangi tik duomenys apie įsiskolinimą valstybės biudžetui ir vykdomus išieškojimus, nesant duomenų apie įmonės valdomą turtą, lėšas sąskaitose, debitorinius įsiskolinimus, neleidžia teismui visapusiškai įvertinti įmonės finansinės padėties ir tenkinti prašymą.

16. Apeliantė skunde pažymėjo, kad teismas 2020 m. vasario 17 d. nutartimi spręsdamas ieškovės prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą konstatavo, jog įmonės finansinė būklė yra prasta, todėl sprendžiant prašymą atleisti ieškovę nuo žyminio mokesčio mokėjimo turėjo vadovautis nurodytoje nutartyje padarytomis išvadomis ir prašymą tenkinti.

17. Su šiais skundo argumentais nesutiktina visų pirma dėl to, kad nutartis, kuria išsprendžiami atskiri procesiniai klausimai (šiuo atveju dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo) nesukuria res judicata galios. Antra, 2020 m. vasario 17 d. nutartyje buvo sprendžiamas prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą. Vadovaujantis CPK 84 straipsnio nuostatomis, sprendžiant ieškovės prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, teismas ieškovės turtinę padėtį vertina ateities perspektyvoje, t. y. ar yra objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, kad ieškovės esama finansinė padėtis ateityje pagėrės ir ji turės galimybes sumokėti žyminį mokestį. Tuo tarpu vertinant prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, turi būti nustatoma, ar prašančiojo asmens turtinė padėtis šiuo metu neleidžia jam sumokėti žyminio mokesčio. Kadangi ieškovė pateikusi prašymą atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo, nepateikė duomenų, kurie leistų teismui įvertinti šio prašymo pagrįstumą, prašymas buvo netenkintas.

18. Apeliantė taip pat teigia, kad teismas, nustatęs, jog ieškovės pateiktų duomenų nepakanka jos turtinei padėčiai įvertinti, turėjo nustatyti terminą papildomiems įrodymams pateikti. Su šiais argumentais taip pat nesutiktina, kadangi įstatymas byloje dalyvaujantį asmenį įpareigoja rūpintis greitu ir ekonomišku procesu (CPK 7 straipsnis). Todėl į teismą besikreipiantis asmuo, kartu su procesiniu prašymu turi pateikti prašymo pagrįstumą patvirtinančius įrodymus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 2 dalis).

19. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad ieškovė ieškinį atsakovui teikia jau ne pirmą kartą (civilinės bylos Nr. e2-53-258/2020 ir Nr. e2-55-258/2020), jose taip pat buvo sprendžiami ieškovės prašymai atidėti bei atleisti ieškovę nuo žyminio mokesčio mokėjimo, ne kartą išaiškinant ieškovei, kad tokie prašymai turi būti pagrįsti įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas mano, kad ieškovei neabejotinai buvo žinoma pareiga kartu su prašymu atleisti ieškovę nuo žyminio mokesčio mokėjimo pateikti tokį prašymą pagrindžiančius įrodymus, dėl ko jos argumentai, kad teismas turėjo nustatyti terminą įrodymams pateikti, atmestini kaip nepagrįsti.

20. Be to, apeliantė įrodymus, kurie, jos manymu, turėtų esminę reikšmę sprendžiant ginčijamą klausimą, galėjo pateikti ir apeliacinės instancijos teismui, tuo labiau įvertinus tai, kad teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kokie duomenys turėtų būti pateikti siekiant pagrįsti prašymą. Kadangi apeliantė šia procesine teise nepasinaudojo, o atskirojo skundo argumentai, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

21. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi nustatytas procesinis terminas sumokėti žyminį mokestį ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus jau pasibaigęs, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 21 d. nutarties reikalavimams įvykdyti nustatytinas naujas septynių kalendorinių dienų terminas, išaiškinant, kad žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantys dokumentai turi būti pateikti pirmosios instancijos teismui (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 316 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Eugvilsta“, įmonės kodas 300035381, septynių kalendorinių dienų terminą įvykdyti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 21 d. nutartyje numatytą įpareigojimą, t. y. sumokėti 1 679 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų septyniasdešimt devynių eurų) žyminį mokestį ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai patvirtinančius įrodymus, terminą pradedant skaičiuoti nuo šios nutarties įteikimo dienos.