Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2019-12-19 · Civilinė byla Nr. e2-12229-522/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-12-19
Bylos Nr.
e2-12229-522/2019
Teisminio proceso Nr.
2-44-3-00623-2019-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irina Serafin
Ieškovas
UAB „Intrum Lietuva“
Atsakovas
T. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-12229-522/2019Proceso Nr. 2-44-3-00623-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.9; 3.2.6.1; 3.4.1.10 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 19 d.Širvintos

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Irina Serafin rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Intrum Lietuva“ ieškinį atsakovui T. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 1 128,17 Eur negrąžintą kreditą, 46,10 Eur palūkanas, 105,69 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimą grindžia tarp pradinio kreditoriaus Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus (ankstesnis pavadinimas – AB DNB bankas) ir atsakovo 2006 m. sausio 27 d. sudaryta kreditavimo sutartimi, kurios atsakovas tinkamai nevykdė. 2017 m. birželio 15 d. tarp pradinio kreditoriaus ir Lindorff Oy buvo sudaryta reikalavimų teisių į skolų portfelį atlygintino perleidimo sutartis, pagal kurią Lindorff Oy buvo perleistos reikalavimo teisės į atsakovo įsiskolinimą. Nuo 2017 m. spalio 1 d. ieškovas perėmė visą Lindorff Oy vykdytą lietuvišką veiklą ir įgijo teisę į atsakovo įsiskolinimą.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Procesiniai dokumentai jam buvo įteikti ir apie rašytinį bylos nagrinėjimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 441 straipsnis) teisme pranešta viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis) (el. b. l. 69-70, 71).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2006 m. sausio 27 d. tarp pradinio kreditoriaus AB banko „Nord/LB lietuva“ (vėlesnis pavadinimas – AB DNB bankas, dabar – Luminor Bank AS Lietuvos skyrius) ir kredito gavėjo atsakovo sudaryta kreditavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir sutartis) atskovui buvo suteiktas 10 010,10 Lt vartojimo kreditas, iki 2010 m. gruodžio 31 d., numatant 5,60 proc. dydžio metines palūkanas, o atsakovas įsipareigojo suteiktą kreditą grąžinti sutartyje nustatyta tvarka, mokėti palūkanas bei kitas sutartyje numatytas sumas (el. b. l. 7-23), bet prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė.

2017 m. birželio 15 d. tarp pradinio kreditoriaus ir Lindorff Oy sudarytos reikalavimų teisių į skolų portfelį atlygintino perleidimo sutarties pagrindu Lindorff Oy buvo perleistos reikalavimo teisės į atsakovo įsiskolinimą (ieškovo teigimu, atsakovas apie tai buvo informuotas rašytiniu pranešimu, siųstu paprastu laišku), o 2017 m. rugsėjo 25 d. įmonės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, nuo 2017 m. spalio 1 d. ieškovas (ankstesnis pavadinimas – UAB „Lindorff Lietuva“) perėmė visą Lindorff Oy vykdytą lietuvišką veiklą ir įgijo teisę į atsakovo įsiskolinimą (el. b. l. 24-27, 28-32, 38-40).

Ieškovo paskaičiavimu, atsakovas pagal sutartį liko skolingas 1 128,17 Eur negrąžinto kredito, 46,10 Eur palūkanų ir 105,69 Eur delspinigių. Atsakovas atsiliepimo nepateikė, šių argumentų nepaneigė.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais, pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. CK 6.213 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo. Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį, kredito gavėjas privalo grąžinti gautą kreditą (kredito sumą) jo davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Pagal CK 6.881 straipsnio 1 dalį, kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. CK 6.256 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).

CK 6.101 straipsnio 1 dalis numato, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad apie 2017 m. birželio 15 d. reikalavimo perleidimą atsakovas buvo informuotas rašytiniu pranešimu, siųstu paštu. Be kita ko, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011, yra išaiškinęs, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas.

Nagrinėjamu atveju, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas būtų tinkamai atsiskaitęs pagal sutartį, todėl atsižvelgiant į aptartas teisės normas, iš atsakovo ieškovui, perėmusiam reikalavimo teisę į atsakovo skolą, priteistina 1 128,17 Eur skola, pagal sutartį paskaičiuotos 46,10 Eur palūkanos bei 105,69 Eur delspinigiai.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atsakovas taip pat privalo mokėti ieškovui įstatymo nustatyto dydžio palūkanas, t. y. 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovo priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CPK 93 straipsnio 1 dalis nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas, pateikdamas teismui ieškinį, sumokėjo 29 Eur žyminio mokesčio (el. b. l. 33), todėl šios išlaidos priteistinos iš atsakovo.

Kadangi iš atsakovo priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra mažesnės, negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290, nustatyta minimali 3 Eur suma, todėl jos iš atsakovo nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 441 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo T. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui UAB „Intrum Lietuva“ (į. k. 304615887) 1 128,17 Eur skolą, 46,10 Eur palūkanas, 105,69 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2019 m. lapkričio 13 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 29 Eur žyminį mokestį.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą apeliaciniu skundu.

Teisėja Irina Serafin