- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-04
- Bylos Nr.
- 2A-1386-601/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03376-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Izolda Nėnienė (pirm.), Virginija Gudynienė, Evaldas Burzdikas (pran.)
- Ieškovas
- Š. Č.
- Atsakovas
- N. Č.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Evaldo Burzdiko (pranešėjas), Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo (apelianto) Š. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Š. Č. ieškinį atsakovei N. Č., išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl išlaikymo formos pakeitimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas Š. Č. ieškiniu prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2010-01-27 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3317-435/2010, dalyje dėl išlaikymo priteisimo, priteisti iš jo išlaikymą nepilnamečiams vaikams turtu, priteisiant vaikams Ž. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu 2010-01-27 buvo nutraukta jo ir atsakovės santuoka bendru sutikimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią santuokoje gimusių nepilnamečių vaikų Ž. Č. ir J. Č. gyvenamoji vieta nustatoma su motina, o jis įsipareigojo nepilnamečių vaikų išlaikymui iki jų pilnametystės, o įstatymų nustatytais atvejais ir ilgiau, kas mėnesį skirti po 300 Lt, šią sumą pervedant į atsakovės nurodytą banko sąskaitą iki einamojo mėnesio 15 dienos. Šiuo metu pasikeitė jo turtinė padėtis ir šeimyninės aplinkybės, kurios neleidžia jam mokėti vieno vaiko išlaikymui po 300 Lt kas mėnesį.
Pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. kovo 3 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė atsakovei N. Č. iš ieškovo Š. Č. 1 576,03 Lt atstovavimo išlaidas ir 550 Lt ekspertizės išlaidas (t. 1, b. l. 145-150).
Teismas nustatė, kad Š. Č. ir N. Č. buvo sudarę santuoką. Santuokoje jiems gimė sūnūs Ž. Č. ((duomenys neskelbtini)) ir J. Č. ((duomenys neskelbtini)), tarp šalių santuoka nutraukta 2010-01-27 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Nutraukiant Š. Č. ir N. Č. santuoką šalys santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi susitarė, kad Š. Č. savo nepilnamečiams vaikams Ž. Č. ir J. Č. teiks išlaikymą kiekvienam po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės, o įstatymų numatytais atvejais ir ilgiau, šią sumą už praėjusį mėnesį pervedant į N. Č. sąskaitą iki einamojo mėnesio 15 dienos. Išlaikymas šiuo metu išieškomas priverstine tvarka. Ieškovo Š. Č. išlaikymo įsiskolinimas abiems vaikams sudaro 16 967,20 Lt, šios įsiskolinimo sumos ieškovas neginčijo. Ieškovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo vidutinis darbo užmokestis apie 1 700 Lt, santuokos nutraukimo metu vidutinis darbo užmokestis buvo apie 1 800 Lt. 2010-07-30 ieškovas sudarė santuoką su G. B. (Č.). Š. Č. asmeninės nuosavybės teise priklauso 1 kambario butas su bendro naudojimo patalpomis, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, kuris 2013-10-08 Turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) yra areštuotas 16 967,20 Lt išlaikymo įsiskolinimo sumai užtikrinti, išieškotojas – atsakovė N. Č.. Šio buto rinkos vertė pagal VĮ „Registrų centras“ pažymėjimą 2000-10-26 duomenimis – 27 033 Lt, o rinkos vertė 2013-12-12 duomenimis – 33 800 Lt. Atsakovė pateikė UAB „Turto vertė“ atliktą Nekilnojamojo turto ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nustatyta, jog buto (duomenys neskelbtini), Kaune, rinkos vertė yra 19 100 Lt. Teismas pažymėjo, kad įstatymas numato galimybę keisti išlaikymo būdą. Vertino ieškovo darbo užmokesčio dydį, kad jis pastaraisiais metais kito visiškai nežymiai, kad neturi kitų išlaikytiniu, kad atsakovas sudarė kitą santuoką, yra darbingo amžiaus sprendė, kad ieškovo turtinė padėtis šiuo metu nepasikeitė taip, kad teismas turėtų pagrindą keisti nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo formą ar dydį. Abejones dėl ieškovo turtinės padėties vertino nepilnamečių vaikų interesų naudai. Teismas spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą dėl buto (duomenys neskelbtini), Kaunas, vertės dydžio nustatymo atsakovės pateiktą ekspertizės išvadą pripažino reikšmingu įrodymu specialių žinių reikalaujančiais klausimais. Ekspertizės aktas turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles. Teismas eksperto nustatytą ginčo buto kainą laikė patikimesniu įrodymų šaltiniu ir prioritetą suteikia būtent šiai įrodinėjimo priemonei. Byloje nustačius, jog atsakovui priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, vertė tik neženkliai (2 132,80 Lt) viršija ieškovo išlaikymo vaikams įsiskolinimą, teismas pritarė atsakovės išsakytai nuomonei, jog išlaikymo formos pakeitimas ieškovo ieškinyje suformuluotu būdu pažeistų nepilnamečių Ž. ir J. Č. turtinius interesus, neužtikrintų pilnaverčio jų išlaikymo bei poreikių tenkinimo. Taip pat teismas pažymėjo, kad ieškovas nėra įvykdęs savo prievolių paslaugas ginčo butui teikiančioms įmonėms, išlaikymo vaikams formos pakeitimas reikštų, jog ieškovo nepilnamečiams vaikams atitektų pareiga įvykdyti prievoles, kurių savo kreditoriams neįvykdė ieškovas. Ieškinį atmetus teismas sprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
Šalies argumentai
Ieškovas (apeliantas) apeliaciniu skundu prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1682-955/2014 ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Taip pat prašė priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b. l. 154-157).
Motyvuose nurodė:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 3 d. sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, byla išnagrinėta šališkai, teismo išvados padarytos neobjektyviai, atsižvelgiant tik į atsakovės interesus, netinkamai pritaikytos ir išaiškintos materialinės teisės ir pažeistos procesinės teisės normos.Teismas netyrė byloje surinktų įrodymų kiekvieno atskirai ir jų viseto, sprendime motyvuotai jų neklasifikavo, argumentuotai nenurodė, kodėl vienais iš jų remiasi ir kodėl kiti atmetami, neaptarė ir nepašalino esamų prieštaravimų tarp šalių pateiktų rašytinių įrodymų. Pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nustatytas CPK 185 straipsnio 1 dalyje. Teismui pakako tik buto arešto fakto, o priežastys buvo nesvarbios.Teismas nevertino 2009 m. gruodžio 22 d. šalių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismui buvo žinoma, kad nutraukus su atsakove santuoką ieškovui asmeninės nuosavybės teisėmis priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaunas, paliktas naudotis atsakovei neatlygintinai, todėl ji turėjo mokėti mokesčius. Netiesa, kad ieškovui su atsakove dar gyvenant santuokoje buvo įsiskolinimas už komunalines paslaugas. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas turi įsiskolinimų už šiam butui suteiktas komunalines paslaugas, tokiu būdu sukeitė ieškovą su atsakovu vietomis. Įsiskolinusi yra atsakovė. Teismas nurodydamas, kad būtina išsiaiškinti, kokia yra šiandieninė buto vertė, to nepadarė. Be jokių motyvų rėmėsi abejotinu atsakovės pateiktu vertinimu, kad buto vertė yra 19 100 Lt. Ieškovo pateikti įrodymai dėl buto vertės, išduoti valstybinės institucijos yra patikimi ir jų negalėjo paneigti be teismo žinios ir ne teismo pavedimu atsakovės pateikta buto vertės ekspertizė, kuri atlikta pažeidžiant įstatymo nustatytą tvarką. Teismas, vertindamas atsakovės pateiktą buto vertės nustatymo ekspertizės aktą kaip įrodymą, privalėjo įvertinti, ar ekspertizė atlikta laikantis įstatymo nustatytos procedūros, ar jos išvados yra nešališkos ir gali paneigti ieškovo pateiktus valstybinio nekilnojamojo turto kadastro duomenis apie buto vertę. Atliktos ekspertizės negalima vadinti ekspertizės aktu, tai tik konsultacinė išvada. Jei ekspertizės akto duomenys aiškiai skyrėsi nuo valstybinio kadastro duomenų, teismas turėjo skirti ekspertizę, bet nesuteikti jam prioritetą vertinant kaip įrodymą. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo nuoroda, kad nekilnojamojo turto kainos yra kritusios. Nevertindamas atsakovės pateiktos buto vertės nustatymo ekspertizę atlikusių ekspertų šališkumo klausimo, pirmos instancijos teismas nukrypo nuo LAT praktikos (civ. b. Nr. 3K-3-3/2010).Pirmosios instancijos teismo nuoroda sprendime, kad ieškovas šiuo metu neturi kitų išlaikytinių neatitinka tikrovės. Ieškovas 2010 m. liepos 30 d. sukūrė kitą šeimą, sutuoktinė turi du vaikus ir ieškovas turi taip pat prisidėti prie naujos šeimos išlaikymo.
Atsiliepimas
Atsakovė N. Č. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė Kauno apylinkės teismo 2014-03-03 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1682-955/2014 palikti nepakeistą, o apelianto Š. Č. apeliacinį skundą atmesti. Prašė priteisti atsakovei N. Č. iš ieškovo Š. Č. bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme (t. 2, b. l. 11-14).
Motyvuose nurodė:
Ieškovas apeliaciniame skunde tvirtindamas, jog egzistavo visos sąlygos patenkinti jo ieškinį, nutyli svarbiausią aplinkybę – apie egzistuojantį savo išlaikymo įsiskolinimą vaikams, kuris 2014-02-06 dienai sudarė 16 967,20 Lt, kuris išieškomas priverstine tvarka. Antstolė butą (duomenys neskelbtini), Kaunas yra areštavusi. Areštuoto turto su apribota disponavimo teise priteisimas teismo sprendimu negalimas, nes turto priteisimas teismo sprendimu taip pat yra turto perleidimas. Skirtumo tarp buto vertės ir egzistuojančio išlaikymo įsiskolinimo berniukų išlaikymui pakaktų tik 4 mėnesiams, vėliau vaikai liktų be tėvo išlaikymo, taip kentėtų vaikų būtinųjų poreikių tenkinimas. Teismas pagrįstai 2014-03-03 nusprendė, jog buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, priteisimas Ž. Č. ir J. Č. kaip jų tėvo išlaikymas, neatitiktų vaikų interesų. Nepagrįsti ieškovo argumentai, jog teismas dėl nekilnojamojo turto vertės turėjo vadovautis valstybės institucijos įrodymu. Ieškovo pozicija dėl įrodymų svarumo yra akivaizdžiai neteisinga ir ji prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai. Teismas nepadarė jokio procesinio pažeidimo buto (duomenys neskelbtini), Kaune, rinkos vertę nustatydamas iš UAB „Turto vertė“ sudaryto nekilnojamojo turto ekspertizės akto.Ieškovas be Ž. ir J. daugiau vaikų neturi. Ieškovas turi įstatyminę pareigą išlaikyti savo vaikus, atitinkamai jis neturi įstatyminės pareigos išlaikyti kitų asmenų vaikų. Šie argumentai tvirtina, jog Kauno apylinkės teismas 2014-03-03 sprendime konstatuodamas, jog ieškovas neturi daugiau išlaikytinių, jokios klaidos nepadarė.Ieškovas nepagrįstai teigia, kad už komunalinius mokesčius skolingas ne ieškovas, o atsakovė. Santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties 2.1 p. tvirtina, kad N. Č. ir Š. Č. bendrų skolų neturi ir kitokių turtinių įsipareigojimų neturi, tačiau ši sąlyga nereiškia, jog kreditorių nutraukiant santuoką nebuvo, nes faktinės aplinkybės tvirtina ką kita.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Nustatyta, kad 2010 m. sausio 27 d., nutraukiant apelianto ir atsakovės N. Č. santuoką šalys santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi susitarė, kad apeliantas savo nepilnamečiams vaikams Ž. Č., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. Č., gim. (duomenys neskelbtini), teiks išlaikymą kiekvienam po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės. 2014 m. vasario 6 d. dienai apelianto išlaikymo įsiskolinimas abiems vaikams buvo 16 967,20 Lt. Apelianto darbo užmokestis yra apie 1 652 Lt (atskaičius mokesčius), jam asmeninės nuosavybės teise priklauso 1 kambario butas su bendro naudojimo patalpomis, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune (toliau – turtas), kuris 2013-10-08 Turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) yra areštuotas 16 967,20 Lt išlaikymo įsiskolinimo sumai užtikrinti (išieškotojas – atsakovė N. Č.).
Apeliantas savo ieškinį pakeisti nepilnamečių vaikų išlaikymo formą grindžia tuo, jog nuo 2010 m. sausio 27 d., kai buvo priimtas Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas, pasikeitė jo turtinė padėtis, jo gaunamas darbo užmokestis sumažėjo, be to, ieškovas 2010-07-30 sudarė kitą santuoką su G. B. (Č.), kuri turi du nepilnamečius vaikus, prie kurių išlaikymo jis irgi turi prisidėti.
Lietuvos Respublikos CK 3.201 straipsnio 1, 3 dalyse nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-962/2002; 2003 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-96/2003). Teisminėje praktikoje nustatyta, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai, kad užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kita vertus, visais vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo atvejais teismas privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010).
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinio netenkino, nes apelianto turtinė padėtis iš esmės nepasikeitė bei apelianto siūlomas išlaikymo formos pakeitimas – vietoje priteisto išlaikymo (po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis), priteisti nepilnamečiams vaikams butą – negali užtikrinti (neatitinka) vaikų interesų.
Pirma, apelianto turtinė padėtis iš esmės nepasikeitė, t. y. 2010 m. sausio 27 d. jo darbo užmokestis buvo apie 1 815 Lt (atskaičius mokesčius; b. l. 78), o šiuo metu yra apie 1 652 Lt (atskaičius mokesčius; b. l. 77). Be to, nuo 2014 m. gegužės 6 d. apeliantas dar įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ (informacija iš SoDra duomenų bazės), o 2013 m. lapkričio 21 d. jo vardu įregistruota transporto priemonė Opel Astra (duomenys neskelbtini) (2006 m. gamybos) (VĮ „Regitra“ duomenys). Nepagrįstas apelianto argumentas, kad jis turi prisidėti prie dabartinės žmonos vaikų išlaikymo, nes tai ne apelianto vaikai, o įstatymai įpareigoja materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Savo vaikų pas apeliantą daugiau neatsirado. Taigi, darytina išvada, kad apelianto turtinė padėtis nėra iš esmės pasikeitusi, dėl ko galima būtų keisti priteisto išlaikymo formą.
Antra, apelianto siūlomo priteisti turto – buto vertė, yra akivaizdžiai neatitinkanti priteisto išlaikymo dydžio, t. y. 2014 m. vasario 6 d. apelianto išlaikymo įsiskolinimas vaikams yra 16 967,20 Lt, o iki jų pilnametystės išlaikymo suma susidaro dar apie 40 200 Lt (134 mėn. x 300 Lt), taigi, viso nepilnamečiams vaikams iš apelianto turėtų būti priteista turto, kurio vertė apie 57 000 Lt (16 967,20 Lt + 40 200 Lt), kai tuo tarpu apelianto buto vertė – 19 100 Lt. Apelianto argumentai dėl netinkamo buto vertės nustatymo laikytini nepagrįstais. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad vertinant nekilnojamąjį turtą, gali būti remiamasi Nekilnojamojo turto registro duomenimis, taip pat individualaus vertinimo išvadomis. Nekilnojamojo turto registre nurodyta vidutinė turto rinkos vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu, t. y. apskaičiuojant ne konkretaus turto vertę, o vidutinę panašių objektų vertę, neatsižvelgiant į individualias turto savybes. Individualaus vertinimo išvados, kuriose matyti specifinės konkretaus turto savybės, rinkos kainų pokyčiai ir panašios turto vertei turinčios įtakos aplinkybės, yra laikomos tikslesniais turto vertės įrodymais už Nekilnojamojo turto registro duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014). Pažymėtina, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 str., 178 str.). Nagrinėjamoje byloje atsakovė pateikė įrodymus dėl turto vertės (nekilnojamojo turto ekspertizės aktą; b. l. 79-114), o apeliantas nepateikė įrodymų, kurie paneigtų atsakovės pateiktus įrodymus (rėmėsi tik Nekilnojamojo turto registro duomenimis), todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas vadovavosi UAB „Turto vertė“ nekilnojamojo turto ekspertizės akte nustatyta turto verte – 19 100 Lt. Netgi pripažinus, kad apelianto turto vertė yra 33 800 Lt (kaip nurodo apeliantas), vis tiek šis turtas nėra pakankamas, kad būtų galima juo pakeisti nustatytą išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (išlaikymo suma iki pilnametystės apie 57 000 Lt). Taigi, apelianto siūlomas turtas nėra pakankamas, kad būtų galima pakeisti nustatytą išlaikymo vaikams formą.
Be to, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas, gaudamas apie 1 652 Lt darbo užmokestį, turi galimybę mokėti nepilnamečiams vaikams po 300 Lt kas mėnesį išlaikymui (nemokant išlaikymo, išieškojimas turėtų būti nukreiptas į apelianto darbo užmokestį). Ši aplinkybė rodo, jog nėra jokios būtinybės keisti nustatyto išlaikymo vaikams formą.
Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Esant aukščiau nurodytiems argumentams, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (CPK 185 str.), tinkamai taikė materialinės teisės normas (CK 3.201 str.) ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.