Kauno apygardos teismo nutartis

2015-02-27 · Civilinė byla Nr. A2-1430-173/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-02-27
Bylos Nr.
A2-1430-173/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Leonas Jachimavičius
Pareiškėjas
K. S.
Ieškovas
R. A.
Atsakovas
Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Kauno rajono savivaldybei, V. M., J. Z., G. S., O. S., G. R., J. R., A. L., L. L., B. L., R. R., V. R., V. L., B. A., R. R. P., V. P., J. P., T. B., D. M., A. M., K. T., J. B., A. Š., D. L., B. J., E. B., A. K.
Trečiasis asmuo
E. B., A. B., R. B., R. R., A. R., A. J., D. R., notarė R
Civilinė byla Nr. A2-1430-173/2015Teisminio proceso Nr. NESUTEIKTASProcesinio sprendimo kategorija (S) 124.2.7.; 122.4.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Leonas Jachimavičius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos K. S. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-25-260/2014 pagal ieškovo R. A. ieškinį dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, pažeistų teisių atkūrimo bei sprendimų, pirkimo-pardavimo sutarčių, santuokinio turto dalybų sutarties panaikinimo, žemės sklypo suformavimo ir įpareigojimo atstatyti nuosavybę natūra ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą, S. A. ieškinį dėl termino atnaujinimo palikimui priimti atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Kauno rajono savivaldybei, V. M., J. Z., G. S., O. S., G. R., J. R., A. L., A. L., L. L., B. L., R. R., V. R., V. L., B. L., B. A., R. R. P., V. P., J. P., T. B., J. Z., D. M., A. M., K. T., J. B., A. Š., D. L., B. J., A. L., E. B., A. K., tretieji asmenys: E. B., A. B., R. B., R. R., A. R., A. J., D. R., notarė R. V., Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, J. B., Ž. F., J. B., A. M., A. L., T. K., A. M., B. P., A. A. ir S. A..

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja K. S. pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-25-260/2014, kuriuo prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-25-260/2014 ir panaikinti Kauno apygardos teismo 2014-02-19 sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo 2014-10-06 nutartį kaip turinčius absoliutaus negaliojimo pagrindus (LR CPK 366 str. 7 d.).

Nurodo, kad Kauno apygardos teismas 2014-02-19 išnagrinėjo civilinę bylą, kurioje ieškovas R. A. ieškiniu ir patikslintais ieškiniais prašė nuosavybės teisių atkūrimo tikslu nustatyti juridinį faktą, kad Z. A., g. (duomenys neskelbtini), po savo žmonos E. A., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą per įstatymo nustatytą šešių mėnesių terminą priėmė, faktiškai pradėdamas turtą valdyti; panaikinti žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis; panaikinti nuomos (žemės naudojimo) sutartis; panaikinti Kauno apskrities viršininko įsakymus ar jų dalis dėl žemės sklypų perleidimo; panaikinti įsakymų, kurių pagrindu žemę (duomenys neskelbtini) perleido patikėjimo teise valdyti Kauno apskrities viršininko administracijai, dalis; panaikinti valstybės valdymo teisę, įregistruotą 2002-09-19, žemė sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); panaikinti Kauno apskrities viršininko sprendimus ir įsakymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir žemės pardavimo ir kt., susijusius su žemės perleidimu, išregistravimu; panaikinti paveldėjimo teisės liudijimą; įpareigoti Kauno apskrities viršininko administraciją priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises natūra į J. B. iki 1940 metų nuosavybės teise valdytą žemės sklypą, 16,5 h (duomenys neskelbtini), pagal ribas, kurios nurodytos Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo T. T. 2006-11-26 rašte Nr. (duomenys neskelbtini), kaip sklypas Nr. 1-14,84 ha ir sklypas Nr. 2-1,68 ha; įpareigoti Kauno apskrities viršininko administraciją priimti sprendimą dėl 6 arų namų valdos žemės sklypo suformavimo, grąžinant žemę natūra, įskaityti 60 arų dydžio privatizuojamą namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal 2008-02-20 preliminarų namų valdos žemės sklypo planą M 1:1000. Trečiasis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, S. A. 2012-06-27 pateiktu ieškiniu prašė nuosavybės teisių atkūrimo tikslu atnaujinti praleistą6 mėnesių terminą į senelio Z. A., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą priimti atstovavimo teise-privalomąją testamento dalį kaip asmeniui, kuriam palikimo atsiradimo metu buvo reikalingas išlaikymas-dėl svarbių priežasčių-nes nežinojo savo kilmės, nepažinojo nei savo senelio Z. A., nei savo tėvo V. A., todėl nežinojo apie galimybę paveldėti. Kauno apygardos teismas 2014-02-19 sprendimu ieškovo R. A. ieškinį tenkino iš dalies. Teismas nutarė nuosavybės teisių atkūrimo tikslu nustatyti juridinį faktą, kad Z. A., g. (duomenys neskelbtini), po savo žmonos E. A., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties palikimą per įstatymo nustatytą šešių mėnesių terminą priėmė, faktiškai pradėdamas turtą valdyti. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą, S. A. ieškinį atmetė.

Pareiškėjai pateikus pareiškimą dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo, buvo nurodyta, jog ji turės teisę pateikti pareiškimą dėl proceso atnaujinimo po Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo.

Šalies argumentai

Nurodo, kad Lietuvos apeliacinis teismas priėmė sprendimą žinodamas, kad yra neįtrauktų į bylą asmenų. Tai yra absoliutus negaliojimo pagrindas. Tuo buvo pažeistas ir nepilnametės D. R. A., g. (duomenys neskelbtini), interesas.

Nurodo, kad pareiškėja (mergautinė pavardė A.) (gim. (duomenys neskelbtini)), ir pareiškėjos brolis R., miręs (duomenys neskelbtini) bei sesuo L. A. (gim. (duomenys neskelbtini)) yra E. A. ((duomenys neskelbtini)) anūkai. Pareiškėja byloje atstovavo R. A.. Byloje buvo sprendžiamas ir klausimas dėl juridinio fakto nustatymo nuosavybės teisių atkūrimo tikslu. Niekam nesikreipus į notarus ir į teismą po močiutės E. A. mirties, pareiškėjai ir jos sesei L. A. esant nepilnametėms, jos yra įpėdiniai, kurie turėjo būti įtraukti į teismo procesą.

Byloje pareiškėja veikė kaip R. A. atstovė, todėl negalvojo apie savo interesus. Įgaliotas atstovas neturi teisės veikti prieš šalį, kurią atstovauja. Teismas, matydamas, jog į bylą neįtraukti visi suinteresuoti asmenys, turėjo tai padaryti savo iniciatyva.

Name (duomenys neskelbtini) niekas negyveno pusėje namo po jos mirties, jis buvo neįrengtas. Pataisymai padaryti apie 1997 metus. S. Z. A. jį įrengė po kelerių metų, bet ir toliau gyveno savo pusėje, į kiemo pusę. Po senelio Z. A. mirties toje pačioje į kiemą pusėje apsigyveno R. A., o namo pusėję, kuri yra į gatvę, apsigyveno pareiškėja ir nuo 2003 iki dabar naudojais kaip savo, prižiūrėjo. Pareiškėja disponavo ne tik namo puse, bet ir tvarku, kiemu. Kaip savo naudojosi ir bendromis patalpomis. Ji rūpinosi ir tėvo namo pusės dalimi. Byloje keltas reikalavimas, kad ieškovas įrodytų, jog buvo paveldėtas E. A. turtas. E. A. mirties momentu žemės nuosavybė nebuvo atkurta, todėl nebuvo dėl ko kreiptis. Tačiau jei buvo įtrauktas minėtas reikalavimas, tai privalėjo būti vykdomi kiti nustatyti juridiniai veiksmai-įtraukti visi kiti E. A. galimi paveldėtojai.

Sprendimo dalimi, kuria ieškinys tenkintas, tenkintas prašymas nustatyti juridinį faktą, nors ieškinys pareikštas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. R. A. praktiškai siekia įgyti nuosavybės teises į visą namą, nors Z. A. gyvendamas santuokoje, galėjo valdyti tik pusę namo.

Pareiškėja yra E. A. anūkė, esant galimai suklastotam paveldėjimo teisės liudijimui, kai R. A. buvo sukurtos teisės į dvigubai daugiau turto, negu valdė Z. A., negali kreiptis dėl jo suklastojimo, termino palikimui priimti atnaujinimo.

Būdama ieškovo įgaliotu asmeniu, pareiškėja negalėjo ginti savo interesų. Jeigu būtų buvusi įtraukta trečiuoju asmeniu, būtų suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę, suformuluoti reikalavimus.

Taip pat pažeidžiami ir mažametės D. R. A. interesai. Pareiškėja tvarkosi D. R. A. globos dokumentus. Nesuteikus galimybės pareiškėjos broliui R. A. įstot į bylą, dabar gali nuketėti ir jo dukters D. R. A. interesai.

Apie sprendimą bei jo teisines pasekmes pareiškėja sužinojo ruošdama apeliacinį skundą. Tačiau tai nereiškia, kad žinojo, jog reikia asmeniškai ginti savo pažeistas teises.

Visų turtinių teisių suteikimas R. A. vyresniajam neatitinka E. A. anūkų ir jų vaikų interesų. Byloje nebuvo sprendžiama kas yra E. A. įpėdiniai, nes ieškovas jų neįtraukė. Todėl jie negalėjo pareikšti savo nuomonės.

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjamu atveju teismas pasisakė dėl neįtrauktų į bylą asmenų turtinių teisių (CPK 329 str. 2 d.). Teismas nepagrįstai nurodė įrodyti paveldėjimo teisę, nors žemės bylose paveldima po to, kai atkuriama žemės nuosavybė. Teismas nepagrįstai neįtraukė į bylą visų suinteresuotų asmenų.

Atsiliepimu į prašymą dėl proceso atnaujinimo atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo prašymą atmesti (b. l. 41-46). Nurodo, kad civilinėje byloje Nr. 2-25-260/2014 ginčas kilo tarp asmens, pretenduojančio į nuosavybės teisių atkūrimą grąžinant žemę natūra ir asmenų, gavusių, naudojusių ir privatizavusių jiems skirtą asmeninio ūkio žemę bei namų valdų žemės sklypus. Vienas iš ieškovo R. A. reikalavimų buvo prašymas nuosavybės teisių atkūrimo tikslu nustatyti faktą, kad Z. A., gim. (duomenys neskelbtini), po savo žmonos E. A., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties palikimą per nustatytą šešių mėnesių terminą priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti. Nurodo, kad E. A. mirė (duomenys neskelbtini), t.y. galiojant 1964 m. civiliniam kodeksui. Pareiškėja yra E. A. vaikaitė. Po E. A. mirties liko gyvas jos sutuoktinis Z. A., sūnus (ieškovas) R. A.. Todėl pareiškėja negali būti laikoma įpėdine CK 573 str. prasme. Todėl pareiškėjos neįtraukimas į bylą nepažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-12-29 nutarimo Nr. 56. Pareiškėja, bylos nagrinėjimo metu dalyvaudama kaip ieškovo R. A. atstovė, nepranešė teismui apie kitus jai žinomus asmenis, pati įstoti į bylą nepageidavo ir jokių prašymų nereiškė. Pareiškėjos siekis atnaujinti procesą prašyme nurodytais motyvais vertintinas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ir pabandyti išspęsti ginčą savo naudai. Pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad jos manymu yra daugiau E. A. įpėdinių, negali būti pagrindas besąlygiškai pripažinti būtinybę atnaujinti procesą, nes tik patys neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys gali pateikti prašymą atnaujinti procesą. Pareiškėja nenurodė jokių pagrįstų išskirtinių aplinkybių, darančių įtaką užbaigtoje civilinėje byloje priimto įsiteisėjusio teismo sprendimo motyvų ir jų pagrindu padarytų išvadų teisiniam pagrįstumui.

Atsiliepimu į prašymą atsakovai J. Z., O. S., G. R., L. L., R. R., V. L., B. A., R. R. P., D. M., Š., V. M., J. P., T. K., E. L. prašo pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti, paskirti pareiškėjai iki 20 000 Lt baudą už akivaizdžiai nepagrįsto prašymo pateikimo teismui, pusę paskirtos baudos įpareigojant sumokėti atsakovų naudai, priteisti bylinėjimosi išlaidas (b.l.57-62). Nurodo, kad įtraukti pareiškėją į procesą trečiuoju asmeniu, suinteresuotu bylos baigtimi byloje dėl juridinio fakto nustatymo, nebuvo jokio pagrindo, nes pareiškėja neturi teisės paveldėti savo močiutės turtą esant gyvam jos tėvui, kuris byloje buvo ieškovu ir prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo. Todėl pareiškėja neturėjo suinteresuotumo galimu teismo sprendimu, nes jis negalėjo sukurti jokių teisinių pasekmių ar kitaip įtakoti pareiškėjos teisių. Pareiškėja piktnaudžiauja procesu nurodydama, kad teismas privalėjo pasirūpinti jos procesine padėtimi ir įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, nors ji byloje dalyvavo kaip ieškovo atstovas. Pareiškėja turi teisinį išsilavinimą, byloje aktyviai naudojosi procesinėmis teisėmis, todėl jai žinoma jos teisių apimtis. Nėra pagrindo teigti, kad įtraukta trečiuoju asmeniu ji būtų naudojusis procesinėmis teisėmis kitaip, nei naudojosi būdama ieškovo atstovė. Pareiškėja dėl nurodytų aplinkybių teismo buvo išklausyta. Teismo sprendimas pareiškėjos teisėms neturi reikšmės, todėl prašymas atnaujinti procesą yra siekis vilkinti teismo procesą.

Atsiliepimu į prašymą dėl proceso atnaujinimo atsakovė D. L. prašo prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti. Nurodo, kad pareiškėja prašomoje atnaujinti byloje buvo dalyvaujantis asmuo, aktyviai dalyvavo procese, turi teisinį išsilavinimą. Be to, ieškovo vardu yra pateikusi kasacinį skundą palaikant ieškovo reikalavimą, todėl spręstinas klausimas dėl pareiškėjos piktnaudžiavimo teise. Įtraukti pareiškėją į procesą trečiuoju asmeniu, suinteresuotu bylos baigtimi nebuvo pagrindo, nes pareiškėja neturi teisės paveldėti savo močiutės turtą, esant gyvam jos tėvui, kuris byloje buvo ieškovu ir prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjos nurodytas argumentas dėl dalies turto valdymo neturi teisinės reikšmės, nes palikimo negalima priimti iš dalies. Pareiškėjos procesinė padėtis (buvimas ieškovo atstove) neužkirto jai kelio pasinaudoti procesinėmis teisėmis ir teikti prašymą įtraukti į procesą, kurio pagrįstumą teismas būtų svarstęs. Procesas CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu atnaujinamas todėl, kad nagrinėjant bylą buvo pažeistas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų-teisė būti išklausytam. Be to, tam, kad procesas būtų atnaujintas minėtu pagrindu nepakanka nustatyti, kad asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą ir jame nedalyvavo, bet būtina nustatyti ir tai, kad teismas sprendime nusprendė dėl jo teisių ar įstatymų saugomų interesų. Pareiškėja prašo panaikinti teismų sprendimus, tačiau nenurodo savo reikalavimo (prašymo). Pareiškėja nenurodydama savo materialaus reikalavimo, nenurodė kokias teisines pasekmes jai sukeltų siekiamas sprendimas, todėl prašymas neatitinka įstatymo reikalavimų. Prašymas vertintinas kaip siekis vilkinti procesą.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Proceso atnaujinimo tikslas – užtikrinti teisingumo vykdymą ir tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) nepažeidžia įstatymų saugomų asmens teisių ar teisėtų interesų. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Taigi, proceso atnaujinimas taikomas tik esant konkrečiai įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti patikrinti instancine tvarka. Proceso atnaujinimo pagrindai numatyti CPK 366 straipsnyje. Iš pareiškėjos prašymo matyti, kad procesą prašoma atnaujinti CPK 366 str. 1 d. 7 p. numatytu pagrindu.

CPK 366 str. 1 d. 7 p. numatyta, jog procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Procesui šiuo pagrindu atnaujinti būtina nustatyti ne tik tai, jog asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą ir jame nedalyvavo, bet ir tai, kad sprendimu teismas nusprendė dėl jo teisių ar įstatymų saugomų interesų. Teismas turi įvertinti, kokią įtaką šio asmens įtraukimas į bylos nagrinėjimą galėjo turėti teismo sprendime nurodomų teisės normų aiškinimui ir taikymui, kartu ir teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2010).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pateikdamas prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu pareiškėjas turi nurodyti tiek procesinio pobūdžio aplinkybes, tiek konkrečią teisę ar įstatymo saugomą interesą, pagrįstus materialiosios teisės norma, dėl kurių teismas nusprendė neįtraukęs į procesą, pateikti visus įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų jo dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiniams teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, taip pat nurodyti momentą, kada pareiškėjas sužinojo apie jo teisėms ir pareigoms turintį įtakos teismo sprendimą. Pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2011).

CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu procesas gali būti atnaujintas tik tuo atveju, jeigu asmuo, kuris prašo atnaujinti procesą, turėjo tam tikrų teisių į ginčo objektą.

Kauno apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-25-260/2014 pagal ieškovo R. A. ieškinį dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, pažeistų teisių atkūrimo bei sprendimų, pirkimo-pardavimo sutarčių, santuokinio turto dalybų sutarties panaikinimo, žemės sklypo suformavimo ir įpareigojimo atstatyti nuosavybę natūra ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą, S. A. ieškinį dėl termino atnaujinimo palikimui priimti. Šioje civilinėje byloje be kitų ieškinio reikalavimų, R. A. prašė nuosavybės teisių atkūrimo tikslu nustatyti juridinį faktą, kad Z. A., g. (duomenys neskelbtini), po savo žmonos E. A., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą per įstatymo nustatytą šešių mėnesių terminą priėmė, faktiškai pradėdamas turtą valdyti. Šis ieškinio reikalavimas tenkintas Kauno apygardos teismo 2014-02-19 sprendimu. Iš pareiškėjos prašymo dėl proceso atnaujinimo ir jame nurodytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjo steigimu būtent ši sprendimo dali pažeidžia jos teises.

Kaip jau nurodyta, prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu gali pateikti tik asmuo, kuris iš viso nedalyvavo nagrinėjant bylą. Tuo tarpu tiek pati pareiškėja nurodo, tiek civilinėje byloje Nr. 2-25-260/2014 esantys įrodymai patvirtina, jog pareiškėja civilinėje byloje dalyvavo kaip ieškovo atstovė (2007 m. gegužės 4 d. įgaliojimas (t. 5, b. l. 11-12)). Todėl konstatuotina, kad ji, dalyvaudama procese žinojo apie kokie ieškinio reikalavimai buvo nagrinėjami, kokie dokumentai ir įrodymai yra pateikiami, todėl dėl jos teigimu pažeistų teisių, prašymus, įrodymus galėjo pateikti civilinėje byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą. T.y. pareiškėja manydama, jog civilinės bylos išsprendimas gali turėti įtakos jos teisėms ir pareigoms, privalėjo naudotis civilinio proceso įstatymo suteikiamomis teisėmis ir stoti į bylą trečiuoju asmeniu ar pan.

T.y. nors pareiškėja civilinėje byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, nebuvo bylos šalimi, tačiau buvo ieškovo R. A. atstovė. Atsižvelgiantį tai konstatuotina, kad pareiškėjai apie priimtą užbaigtoje byloje teismo sprendimą buvo gerai žinoma, nes ji dalyvavo byloje priimant 2014-02-19 sprendimą, todėl nėra pagrindo teigti, kad pažeista pareiškėjos teisė būti išklausytai.

Be to, pareiškime nenurodoma kokiu teisiniu pagrindu remiasi pareiškėja teigdama, kad ji turėjo paveldėjimo teisę į E. A. turtą ar kokios materialinės teisės normos buvo pažeistos priimant sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-25-260/2014.

Pareiškime dėl proceso atnaujinimo pareiškėja nurodo aplinkybes su sijusias su gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini), nurodo aplinkybes dėl gyvenimo ir naudojimusi šiuo turtu. Pažymėtina, kad vertinant proceso atnaujinimo galimybę CPK 366 str. 1 d. 7 p. nurodytu pagrindu, turi būti nustatyta, kad toks asmuo neturi galimybių ginti savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais – naudotis instancine teismų sistema, todėl proceso atnaujinimas yra vienintelė šio asmens galimybė ginti savo teises ir teisėtus interesus. Tuo tarpu nėra pagrindo teigti, kad savo teisių, susijusių su nurodytomis aplinkybėmis, pareiškėja negali ginti kitomis teisinėmis priemonėmis.

Mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą. Tiek pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį, tiek pagal dabar galiojantį CK 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal 1964 m. CK 587 straipsnį įgyvendindamas savo teisę į palikimą įpėdinis palikimo priėmimo veiksmus turėjo atlikti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (šiuo metu galiojančio CK 5.50 straipsnyje nustatytas trijų mėnesių terminas). Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Kadangi 1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalyje, CK 5.50 straipsnio 1 dalyje draudžiama priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, tai įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013).

Nagrinėjamu atveju įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismas 2014-02-19 sprendime nurodė, jog bylos duomenimis nustatyta, kad R. A. (pareiškėjos tėvo) tėvai Z. A. ir E. A. (pavardė iki santuokos – B.) susituokė 1940 (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 33). E. A. mirė (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 35). Kaip paaiškino ieškovas, ir ką patvirtino bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojai A. P. ir P. R., po E. A. mirties visas jos turtas liko jos sutuoktiniui Z. A., šis iki savo mirties gyveno tuose pačiuose namuose, kur iki mirties gyveno ir E. A., naudojosi palikėjos turėtu turtu kaip savu. Tai leidžia daryti išvadą, kad E. A. palikimas liko jos turtu besinaudojančiam ir besirūpinančiam sutuoktiniui Z. A.. Kitokių duomenų byloje nepateikta.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad pareiškėja nepagrįstai teigia, jog niekam nesikreipus į notarus ir į teismą po močiutės E. A. mirties, pareiškėjai ir jos sesei L. A. esant nepilnametėms, jos yra įpėdiniai, kurie turėjo būti įtraukti į teismo procesą. Konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog Kauno apygardos teismo sprendimu yra pažeisti pareiškėjos įstatymo saugomi interesai.

Byloje nepateikta įrodymų, jog pareiškėja turi įstatymo suteiktus įgaliojimus atstovauti kitus asmens, pateikiant prašymą dėl proceso atnaujinimo.

Teismas, įvertins nurodytas aplinkybes sprendžia, kad pareiškėjos K. S. parašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-25-260/2014 atmestinas.

Byloje prašoma pareiškėjai skirti baudą už nepagrįsto prašymo pateikimą.

Teismas atmeta prašymą taikyti K. S. baudą už piktnaudžiavimą procesu, nes prašymo atnaujinti procesą pateikimą reglamentuoja CPK 365-374 straipsnių normos. Asmens teisė pasinaudoti visomis civiliniame procese numatytomis procesinėmis teisėmis, negali būti vertinama kaip nesąžiningas procesinis elgesys. Pareiškėja prašymą CPK366 straipsnio pagrindu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-25-260/2014 teismui pateikia pirmą kartą, todėl teismas sprendžia, kad nėra sąlygų taikyti CPK 95 str. numatytas pasekmes.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos patirtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsiliepiu į prašymą atsakovai prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo parengimą, kurios pateiktais duomenimis sudaro 380 EUR. Atmetus pareiškimą, atsakovams priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos (b. l. 64).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 370 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

pareiškėjos K. S. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-26-260/2014 atmesti.

Iš pareiškėjos K. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei R. R. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti 380 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į pareiškimą dėl proceso atnaujino, parengimą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas Leonas Jachimavičius