Kauno apygardos teismo nutartis

2020-03-13 · Civilinė byla Nr. e2A-363-221/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-03-13
Bylos Nr.
e2A-363-221/2020
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-22393-2018-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Nijolia Indreikienė, Virginija Lozoraitytė, Tomas Romeika
Atsakovas
L. G.
Ieškovas
A. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-363-221/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-22393-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.10; 2.4.2.12.1; 3.2.4.11; 3.3.1.20 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 13 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės, Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė, pranešėja) ir Tomo Romeikos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo L. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovui L. G. dėl iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų, nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: P. P., A. P., D. A., uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „Investicijų brokeris“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. S. (toliau – ir ieškovas), patikslinęs ieškinio reikalavimus, prašė teismo iškeldinti atsakovą L. G. (toliau – ir atsakovas) iš pastato-parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 50/100 dalies, UAB „Paulimatas“ parengtoje kadastrinių matavimo byloje pažymėtos indeksais R-2 (16,6 kv. m), 2-3 (20,42 kv. m), 2-4 (4,26 kv. m) ir 2-5 (2,36 kv. m), su visu jam priklausančiu turtu; priteisti ieškovui iš atsakovo 4 821 Eur nuostolių atlyginimą; priteisti ieškovui iš atsakovo 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti ieškovui iš atsakovo 624 Eur bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad 2018 m. birželio 27 d. viešosiose varžytynėse įsigijo 50/100 dalių pastato-parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini). Pastato dalis buvo parduota vykdant išieškojimą iš atsakovo. Kita pastato dalis priklauso tretiesiems asmenims A. P. ir P. P. Atsakovas neperduoda ieškovui pastato dalies raktų, iš jos neišsikelia. Ieškovas yra pastato dalies savininkas ieškinio pareiškimo metu, o atsakovas faktiškai valdo pastato dalį be savininko valios, atsakovas 2016 m. birželio 27 d. patalpų perdavimo–priėmimo akto pagrindu yra perėmęs pastato dalies raktus (2 vnt.) ir jų neperdavęs ieškovui. Atsakovo teisės valdyti pastato dalį yra pasibaigusios nuo nuosavybės teisės perėjimo ieškovui. Ieškovas, įgijęs nuosavybės teisę į pastato dalį, negali šia dalimi disponuoti nuo nuosavybės įgijimo dienos (2018 m. birželio 27 d.). Ieškovui priklausančios pastato dalies nuomos kaina už aštuonis mėnesius sudaro 4 821 Eur (44,38 kv. m x 13,58 Eur/kv. m x 8 mėn.). Dėl atsakovo neteisėto pastato dalies valdymo ieškovas negavo pajamų, kurios yra ieškovo nuostoliai.

Atsiliepimas

3. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė teismo atmesti ieškinį. Atsakovas nurodė, kad jis nebuvo patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkas ir neturėjo į jas daiktinių teisių.

4. Tretieji asmenys A. P. ir P. P. atsiliepimu į ieškinį prašė teismo dėl ieškinio pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra, kadangi ieškiniu trečiųjų asmenų A. P. ir P. P. teisės nėra pažeidžiamos.

5. Kitų atsiliepimų į ieškinį negauta.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Kauno apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: iškeldino atsakovą iš ieškovui priklausančio 50/100 dalies pastato-parduotuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), UAB „Paulimatas“ parengtoje kadastrinių matavimo byloje patalpos pažymėtos indeksais R-2 (16,6 kv. m), 2-3 (20,42 kv. m), 2-4 (4,26 kv. m) ir 2-5 (2,36 kv. m), su visais atsakovui priklausančiais daiktais; atmetė kitą ieškinio dalį; priteisė ieškovui iš atsakovo 312 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė valstybei iš ieškovo ir atsakovo po 12,62 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

7. Teismas nustatė, kad atsakovas yra palikėjo A. G., mirusio (duomenys neskelbtini), įstatyminis įpėdinis, 2016 m. birželio 27 d. surašytas patalpų perdavimo–priėmimo aktas prie 2014 m. gruodžio 30 d. patalpų su įrengtomis darbo vietomis nuomos sutarties, pasirašytas teisių perėmėjo (A. G. įpėdinio) L. G. ir nuomininkės UADBB „Investicijų brokeris“ direktorės D. R., 2018 m. birželio 27 d. turto pardavimo iš varžytynių aktu Nr. B-180048 parduotas skolininkui L. G. priklausantis turtas – 50/100 dalių pastato/parduotuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), pirkėjui A. S. už 16 770 Eur. Teismas sprendė, kad ieškovas įrodė, jog 50/100 dalių pastato-parduotuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), UAB „Paulimatas“ parengtoje kadastrinių matavimo byloje patalpos pažymėtos indeksais R-2 (16,6 kv. m), 2-3 (20,42 kv. m), 2-4 (4,26 kv. m) ir 2-5 (2,36 kv. m) indeksu 1-20 (11,31 kv. m), priklauso jam nuosavybės teise, atsakovas neatlaisvina šių patalpų. Teismas pažymėjo, kad atsakovas iš esmės neginčija aplinkybės, jog šiose patalpose iki šiol yra atsakovui priklausančių daiktų. Teismas konstatavo, kad atsakovas nėra pareiškęs savarankiško reikalavimo dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, nėra civilinės bylos dėl antstolio veiksmų pagal atsakovo skundą, nekilnojamojo turto registro duomenimis ginčo patalpos priklauso ieškovui, turto pardavimo iš varžytynių aktas ir nekilnojamojo turto registro duomenys nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, todėl atsakovo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo ieškovo ieškinio dalį dėl iškeldinimo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas kaip pagrįstą patenkino ieškovo ieškinį dėl iškeldinimo.

8. Teismas pažymėjo, kad asmens negautos pajamos gali būti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu jis įrodo, jog jos yra realios, o ne tikėtinos, hipotetinės. Teismas konstatavo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog ginčo laikotarpiu buvo patalpinęs skelbimus ir siūlymus tam tikruose informaciniuose portaluose apie galimybę išsinuomoti jo turimą pastato dalį (negyvenamąsias patalpas), vedė derybas su konkrečiais asmenimis dėl nuomos sutarčių sudarymo, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų potencialūs nuomininkai atsisakė nuomoti jo turimą turtą. Teismas sprendė, kad ieškovas nepagrįstai siekia, jog atsakovas atlygintų negautas pajamas iš turimos pastato dalies nuomos nuo pat nuosavybės įgijimo dienos, t. y. nuo 2018 m. birželio 27 d., ši data negali sutapti su žalos atsiradimo laiku, kadangi nėra realios fizinės galimybės gauti pajamas iš nuomos nuo nuosavybės įgijimo datos. Teismas, įvertinęs nagrinėjamos bylos faktinių duomenų visetą, padarė išvadą, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovas nepatyrė nuostolių, todėl atmetė ieškinio dalį dėl nuostolių atlyginimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimo dalis, kuriomis patenkintas ieškinys, iš atsakovo priteistos bylinėjimosi išlaidos, priimti naują sprendimą ir atmesti ieškinį; priteisti atsakovui iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme; pripažinti dokumentą Nr. B-1880048 suklastotu; ištirti aplinkybės dėl galimo savavaldžiavimo ir palikimo pasisavinimo, pradėti ikiteismines procedūras; apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Nepagrįstai spręsta, kad atsakovas buvo patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkas, šios patalpos atsakovo yra priimtos iš UADBB „Investicijų brokeris“, atsakovas valdė šias patalpos, atsakovas yra šiose patalpose esančių daiktų savininkas. Teismas verčia atsakovą atsakyti už palikėjo turtą, kuriam notaras nėra išdavęs paveldėjimo liudijimo. Sprendimo priėmimo metu patalpos su visais daiktais yra užvaldytos ieškovo, kuris savivaliavo ir užvaldė patalpas kartu su patalpose esančiais daiktais, nesulaukęs teismo sprendimo. Bylos nagrinėjimo metu teismas išsiaiškino, kad ieškovui patalpas perdavė buvusi palikėjo sužadėtinė D. A., kuri turėjo palikėjo raktus, šio pastato dokumentus. Atsakovas, kaip UADBB „Investicijų brokeris“ darbuotojas, turėjo tik raktą nuo patalpų, bet neturėjo pastato dokumentų, raktų nuo elektros skydinės, patalpose nebuvo elektros, todėl atsakovas negalėjo valdyti patalpų. Patalpose nėra atsakovui priklausančių daiktų, o teismas verčia atsakovą disponuoti palikėjo daiktais, kuriems neišduotas paveldėjimo liudijimas ir kurie yra neteisėtai užvaldyti ieškovo. Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės sąlygojo, kad atsakovui taip ir neatsirado nuosavybės teisės į palikėjo turtą.

1.2. Nepagrįstai konstatuota, kad atsakovas iš esmės neginčija aplinkybės, jog patalpose iki šiol yra atsakovui priklausančių daiktų. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nuosekliai laikėsi pozicijos, kad tai yra palikėjo, o ne atsakovo daiktai. Jei atsakovas laikytų palikėjo daiktus savais daiktais, būtų juos pasiėmęs ir neprašytų šiems daiktams išduoti paveldėjimo liudijimą.

1.3. Neatsižvelgta į daugumą atsakovo argumentų, jie ignoruoti, nenurodyti teismo sprendime. 2018 m. birželio 27 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. B-180048 atsakovas prašo pripažinti suklastotu. Šiuo suklastotu įrodymu yra grindžiamas ieškinys, teismas, žinodamas, kad jame nurodytos suklastotos faktinės aplinkybės, šį dokumentą mini sprendime, jo pagrindu priima sprendimą. Teismas turėjo prieigą prie VĮ Registrų centro duomenų bazės ir žinojo, kad atsakovas niekada nebuvo patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkas. Nuo paveldėjimo liudijimo išdavimo, o ne palikimo priėmimo atsiranda teisė disponuoti palikimu.

1.4. Nevertinta aplinkybė, kad 2016 m. birželio 27 d. patalpų perdavimo-priėmimo akte prie 2014 m. gruodžio 30 d. patalpų su įrengtomis darbo vietomis nuomos sutarties pasirašyta „susipažinau“, o ne „priimta“, nes susipažinimas ir priėmimas yra dvi skirtingos teisinės sąvokos, sukeliančios skirtingas teisines pasekmes. Šiame akte teisių perėmėjas pakeistas įpėdiniu, nes įpėdinis nėra teisių perėmėjas ir turi tik teisę susipažinti su dokumentu.

1.5. Į bylą neįtrauktas notaras, neišdavęs paveldėjimo liudijimo palikėjo turtui, taip pat antstolis, kuris suklastoto dokumento pagrindu pardavinėjo palikėjo turtą.

1.6. Neatsižvelgta, kad ieškovas, prisistatantis teisininku, tikėtina, ieškinius rašė pats, todėl atidžiai įvertintinos jo prašytos priteisti teisinės pagalbos išlaidos, jas pagrindžiantys dokumentai.

Atsiliepimas

10. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti ieškovui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme, bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1. Atsakovas neginčija aplinkybės, jog jis yra priėmęs palikimą po savo tėvo A. G. mirties, todėl atsakovas turi įstatymuose numatytas teises ir pareigas, tenkančias palikimą priėmusiam įpėdiniui. Nepriklausomai nuo to, jog atsakovui nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į konkretų kilnojamąjį turtą, esantį pastato dalyje, byloje pakanka įrodymų spręsti, jog pastato dalis yra užimta velionio A. G. kilnojamuoju turtu, kurį paveldėjimo būdu yra priėmęs atsakovas, todėl atsakovas turi teisę šį turtą saugoti ir tvarkyti, o taip pat gali atsakyti pagal ieškinį dėl patalpų atlaisvinimo, kai paveldimas turtas užima kitam savininkui priklausančias patalpas.

2.2. Šioje byloje nėra nagrinėjamas ieškovo nuosavybės įgijimo teisėtumas, kadangi jo nuosavybės teisės yra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre ir laikomos galiojančiomis, kol nėra nuginčytos. Nekilnojamojo turto registre esantys įrašai apie ieškovo nuosavybės teises yra savarankiški juridiniai faktai, kurie gali būti nuginčyti tik ieškinine teisena.

2.3. 2019 m. rugsėjo 12 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 123-19-109 konstatuota, jog atsakovas taip pat dalyvavo įeinant į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), perdavė raktą ieškovui, kad pastarasis galėtų atrakinti duris į pastato dalį. Šios aplinkybės rodo, kad į pastato dalį buvo patekta bendru bylos dalyvių sutarimu. Dėl to nėra pagrindo konstatuoti kokį nors teisės pažeidimą, turintį nuskalstamos veikos požymių.

11. Tretieji asmenys A. P. ir P. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo dėl apeliacinio skundo spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodoma, kad pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), turi dvi faktiškai atskiras dalis. Pagal ilgametę, nusistovėjusią naudojimosi tvarką, buvusią iki ieškovas tapo pastato bendraturčiu, šios dalys buvo atskirai naudojamos bendraturčių. Teismas nusprendė iškeldinti atsakovą iš pastato dalies, kurią pagal minėtą ilgalaikę nusistovėjusią faktinę naudojimosi tvarką valdo kitas bendraturtis. Nei atsakovo, nei jo daiktų nėra trečiųjų asmenų atskirai naudojamoje pastato dalyje. Nei ieškovas, nei atsakovas nekelia reikalavimų dėl trečiųjų asmenų atskirai naudojamos pastato dalies, todėl apeliacinio skundo išsprendimas neturės įtakos trečiųjų asmenų teisėms ir pareigoms.

12. Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

14. Apeliacijos dalyką sudaro teismo sprendimo, kuriuo atsakovas iškeldintas iš ieškovui priklausančios 50/100 dalies pastato-parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), su visais atsakovui priklausančiais daiktais, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

15. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad atsakovas L. G. yra palikėjo A. G., mirusio (duomenys neskelbtini), įstatyminis įpėdinis. 2018 m. birželio 27 d. turto pardavimo iš varžytynių aktu Nr. B-180048 skolininkui L. G. priklausantis turtas – 50/100dalių pastato-parduotuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), parduotas pirkėjui A. S. už 16 770,00 Eur.

16. A. S. kreipėsi į L. G. dėl patalpų atlaisvinimo. Kadangi L. G. patalpų neatlaisvino, A. S. kreipėsi į teismą dėl L. G. iškeldinimo iš įsigytų negyvenamųjų patalpų ir nuostolių atlyginimo.

17. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies – iškeldino atsakovą iš ieškovui priklausančio 50/100 dalies pastato-parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), su visais atsakovui priklausančiais daiktais; atmetė kitą ieškinio dalį. Su sprendimu nesutinka atsakovas.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

18. Apeliantas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

19. Pagal bendrąją taisyklę, įtvirtintą CPK 321 straipsnio 1 dalyje, apeliacinė byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Žodinis bylos nagrinėjimas skiriamas teisėjų kolegijai nusprendus, kad tai yra būtina (CPK 322 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad pagal teisinį reguliavimą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo; teismas turi užkirsti kelią vilkinti procesą, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; 2018 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-611/2018; kt.).

20. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje atsakovas savo apeliaciniame skunde suformulavo savo poziciją pakankamai aiškiai šalių ginčui spręsti, šalys dalyvavo pirmosios instancijos teisme, teikė paaiškinimus, savo argumentus išdėstę procesiniuose dokumentuose, dėl to nėra būtinumo skirti žodinį bylos nagrinėjimą. Dėl pirmiau nurodytų argumentų teisėjų kolegija sprendžia netenkinti apelianto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Dėl iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų

21. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, jog apeliantas nėra atsakingas pagal ieškinį, kadangi jam nebuvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į kilnojamuosius daiktus, kurie yra ginčo pastato dalyje, t. y. jis nėra šių daiktų savininkas. Apelianto teigimu, teisė disponuoti paveldėtu turtu atsiranda nuo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Apeliantas nurodo, kad jis nebuvo ginčo pastato dalies savininkas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, todėl turto pardavimo iš varžytynių aktas, kuriame nurodoma, jog turto savininkas (skolininkas) yra L. G. (atsakovas), laikytinas suklastotu. 2019 m. rugsėjo 12 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 123-19-109 konstatuotas aplinkybes, jog buvo įeita į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), ir apžiūrėti jose esantys daiktai, apeliantas įvardija savivaliavimu ir prašo pradėti nustatytas ikiteismines procedūras.

22. Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus kaip nepagrįstus.

23. Visų pirma, pažymėtina, kad apeliantas neginčija aplinkybės, jog jis yra priėmęs palikimą po savo tėvo A. G. mirties. Šį faktą patvirtina 2016 m. kovo 25 d. notaro išduotas liudijimas, 2017 m. sausio 24 d. paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas, iš kurio matyti, kad apeliantas paveldėjo piniginius indėlius ir pensijos kaupimo sutartį bei sąskaitą.

24. Byloje pakanka įrodymų spręsti, jog ginčo pastato dalis yra užimta apelianto tėvo A. G. kilnojamuoju turtu. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad ginčo patalpų savininkas buvo apelianto tėvas, kuris patalpas buvo išnuomavęs UADBB „Investicijų brokeris“. A. G. mirus, UADBB „Investicijų brokeris“ 2016 m. birželio 27 d. ginčo patalpas su kilnojamuoju turtu (įvairia orgtechnika, baldais ir raktais) grąžino apeliantui, kaip A. G. įpėdiniui. Iš 2019 m. rugsėjo 12 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 123-19-109 matyti, kad ginčo patalpos užimtos baldais, orgtechnika.

25. CK 5.50 straipsnis numato, kad neleidžiama palikimą priimti iš dalies. Tai reiškia, kad paveldėtojas neturi teisės dalies paveldimo turto atsisakyti. Įpėdinis, priėmęs palikimą, prieš gaudamas paveldėjimo teisės liudijimą, turi teisę apsaugoti ir tvarkyti paveldimą turtą (CK 5.59 straipsnis). Taigi, apeliantas turi įstatymuose numatytas teises ir pareigas, tenkančias įpėdiniui, priėmusiam palikimą nepriklausomai nuo to, jog apeliantui nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į konkretų kilnojamąjį turtą. Todėl apeliantas turi teisę šį turtą saugoti ir tvarkyti, o taip pat gali atsakyti pagal ieškinį dėl patalpų atlaisvinimo, kai paveldimas turtas užima kitam savininkui priklausančias patalpas.

26. Nagrinėjamoje byloje nėra tiriamas ieškovo nuosavybės įgijimo teisėtumas, kadangi jo nuosavybės teisės yra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre ir laikomos galiojančiomis, kol nėra nuginčytos (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis). Apeliantas, nesutikdamas su turto pardavimo iš varžytynių aktu, kuriame nurodoma, jog turto savininkas (skolininkas) yra L. G. (atsakovas), turėtų reikšti ieškinį dėl varžytynių akto nuginčijimo.

27. Apelianto teiginys apie įrodymo (varžytynių akto) suklastojimą CPK 184 straipsnyje nustatyta tvarka gali sukelti tik minėtame straipsnyje numatytas pasekmes, t. y. teikdamas pareiškimą asmuo gali prašyti nelaikyti atitinkamo dokumento įrodymu ir išspręsti bylą pagal kitus byloje esančius įrodymus. Nekilnojamojo turto registre esantys įrašai apie ieškovo nuosavybės teises yra savarankiški juridiniai faktai, kurie gali būti nuginčyti tik ieškinine teisena.

28. Apeliantas prašo pradėti nustatytas ikiteismines procedūras dėl 2019 m. rugsėjo 12 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 123-19-109 konstatuotų aplinkybių, jog buvo įeita į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), ir apžiūrėti jose esantys daiktai. Teisėjų kolegija tam nemato pagrindo. Iš 2019 m. rugsėjo 12 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 123-19-109 matyti, kad įeinant į patalpas (duomenys neskelbtini), dalyvavo ir apeliantas, kuris perdavė raktą ieškovui, kad pastarasis galėtų atrakinti duris į pastato dalį. Šios aplinkybės rodo, kad patekta į pastato dalį buvo bendru bylos dalyvių sutarimu.

29. Teisėjų kolegija pažymi, jog nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Turto savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo nuosavybės teisių į turtą pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad ieškovas, pareiškęs ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai, o atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2008). Vienas iš savininko teisės naudotis nekilnojamojo turto objektu pažeidimo pašalinimo būdas yra iškeldinimas iš užimtų patalpų.

30. Nutarties 15 punkte minėta, kad ieškovas 2018 m. birželio 27 d. turto pardavimo iš varžytynių aktu įsigijo skolininkui L. G. priklausantį turtą – 50/100 dalių pastato-parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini). Turto pardavimo iš varžytynių aktas, nekilnojamojo turto registro duomenys nėra nuginčyti įstatymo nustatyta tvarka. Taigi ieškovas yra teisėtas patalpų savininkas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų ir to pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visumą, padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovo įsigytose patalpose yra atsakovui priklausančių daiktų. O tai pažeidžia ieškovo teisę naudotis jam priklausančiu turtu, jį valdyti bei disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis, 4.95 straipsnis). Esant šioms aplinkybėms, teismas pagrįstai tenkino ieškovo reikalavimą ir iškeldino atsakovą su visais jam priklausančiais daiktais iš ieškovo įsigytų patalpų.

31. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).

32. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pilnai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, apeliacinis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

33. Apeliacinį skundą atmetus, tenkintinas ieškovo prašymas priteisti 300 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą pateikus tai patvirtinančius įrodymus (CPK 93 straipsnis). Išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.11 punkte nustatytos sumos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 300 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Nijolia IndreikienėVirginija LozoraitytėTomas Romeika