Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas S. Katauskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-565-360/2011

2011 m. liepos 8 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Savinijaus Katausko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. D. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 13 d. nuosprendžio, kuriuo A. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 1 d., laisvės atėmimu ketveriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 63 str. 9 d. paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su bausme, paskirta 2010 m. balandžio 16 d. Kretingos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir galutinė bausmė A. D. paskirta šeši metai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės laiką įskaityta bausmė, visiškai atlikta pagal 2010 m. balandžio 16 d. Kretingos rajono apylinkės teismo nuosprendį. Nukentėjusiosios A. T. civilinis ieškinys atmestas kaip nepagrįstas.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas ir A. A., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. D. nuteistas už tai, kad, panaudodamas fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą:

A. D., kartu su A. A. 2009 m. gruodžio 9 d., apie 20.35 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami kartu, turint vieningą tyčią užvaldyti svetimą turtą, Kretingoje, (duomenys neskelbtini) prie ten esančios autobusų stoties užpuolė E. G. ir T. T. Panaudojus fizinį smurtą, tai yra bendrais veiksmais tyčia sudavus E. G. ne mažiau kaip du smūgius kumščiu į veidą ir viršugalvį, T. T. sudavus ne mažiau kaip du smūgius kumščiu į veidą, ko pasekoje E. G. ir T. T. buvo padaryti nežymūs sveikatos sutrikdymai, bei tokiu būdu atėmus galimybę nukentėjusiesiems priešintis, iš E. G. kelnių kišenės pagrobė R. G. priklausantį 385 litų vertės mobilaus ryšio telefoną „Nokia 5220 Xpress Music“ bei telefone buvusią 7 litų vertės TELE 2 PILDYK SIM kortelę, tuo padarydami nukentėjusiajai R. G. 385 litų turtinę žalą, o iš nukentėjusiojo T. T. kelnių kišenės pagrobė jam priklausantį 100 litų vertės mobilaus ryšio telefoną „Motorola E398“, tuo padarydami nukentėjusiajam T. T. 100 litų turtinę žalą.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir nuteistojo A. D. apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad Kretingos rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 13 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, paskirta bausmė atitinka BK 54 str. nuostatų turinį, subendrinta bausmė paskirta nepažeidžiant BK 63 str. nuostatų. Veikos kvalifikavimo bei kaltės klausimų apeliantas neginčija.

Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai dėl aiškiai per griežtos bausmės paskyrimo nepagrįsti. Skirdamas bausmę nuteistajam, apylinkės teismas tinkamai atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, teismo nustatytas jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei į bausmės tikslus. Nuosprendyje pateikti išsamūs bausmės individualizavimo motyvai, todėl baudžiamojo proceso įstatymas šiuo požiūriu nepažeistas.

Apylinkės teismas pagrįstai nurodė, jog A. D. padarė apysunkį nusikaltimą, anksčiau teistas keturis kartus, nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, padaryta veika nėra atsitiktinė, jo antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios iki nusikaltimo padarymo ir ši nusikalstama veika yra nuoseklus nuteistojo gyvenimo būdo padarinys, todėl manytina, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, nustatant didesnį už šios bausmės rūšies, numatytos už šį nusikaltimą vidurkį ir aukštesnysis teismas sutinka su tokia apylinkės teismo pozicija.

Nuteistasis apeliaciniu skundu taip pat nesutinka su apylinkės teismo bausmių bendrinimu, teigdamas, jog subendrinta bausmė yra per griežta.

LR BK 63 str. reglamentuoja bausmės skyrimą už kelias nusikalstamas veikas, šio straipsnio 9 dalyje yra nustatyta bausmių subendrinimo tvarka, kai asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar yra padaręs nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Tais atvejais, kai priėmus nuosprendį nustatoma, kad asmuo iki šio nuosprendžio priėmimo dar yra padaręs vieną ar kelias nusikalstamas veikas, teismas, paskyręs bausmę, ją subendrina su pirmesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės pirmesniu nuosprendžiu subendrintos - su subendrinta bausme. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti ar visiškai arba iš dalies jas sudėti.

Darytina išvada, jog apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi BK 63 str. 9 d. taisyklėmis. Subendrindamas bausmes dalinio sudėjimo būdu, teismas taip pat nepažeidė bausmių bendrinimo taisyklių, nes įvertinus nusikalstamų veikų, už kurias A. D. buvo nuteistas paminėtais nuosprendžiais, pavojingumą ir pobūdį matosi, kad padarytos nusikalstamos nėra labai skirtingos pagal pavojingumą ir nepriskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims, todėl bausmių apėmimas negali būti taikomas. Pažymėtina, jog teismas, turėdamas alternatyvą pasirinkti, visiškai ar iš dalies sudėti bendrinamas bausmes, pasirinko nuteistajam palankesnį bausmių bendrinimą dalinio sudėjimo būdu.

Taigi apylinkės teismas, vadovaudamasis BK 63 str. 9 d. nuostatomis prie griežčiausios ketverių metų laisvės atėmimo bausmės, pridėjo ne per didelę kitu nuosprendžiu paskirtos dvejų metų ir dešimt mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį - dvejus metus. Todėl teismas skundžiama nutartimi nustatė teisingą ir ne per griežtą subendrintą laisvės atėmimo bausmę. Kaip reikalauja baudžiamasis įstatymas, subendrinta galutinė bausmė visada turi būti didesnė už neatliktos bausmės dalį, paskirtą pagal ankstesnį nuosprendį ir už bausmę, paskirtą pagal naują nuosprendį. Apylinkės teismas, paskirdamas nuteistajam didesnę nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis bausmę, tokį savo sprendimą nuosprendyje pakankamai išsamiai argumentavo, kolegija su šiais apylinkės teismo argumentais sutinka.

Kretingos rajono apylinkės teismas 2011 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu nuteistajam A. D. į bausmės laiką visiškai įskaitė bausmės dalį, atliktą pagal Kretingos rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 16 d. nuosprendį. Taigi, atmestinas nuteistojo teiginys, jog teismas į paskirtą bausmę neįskaitė atliktos bausmės. Šis nuteistojo atliktos bausmės laikotarpis, vadovaujantis BK 63 str. 9 d. nuostata, yra visiškai įskaitytas į nauju 2011 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės laiką.

Šiuo atveju, įvertinus išdėstytą ir tai, kad bendrinta buvo ne visiškai, o iš dalies sudedant, darytina išvada, kad A. D. paskirtas tinkamas galutinės subendrintos bausmės dydis. Galutinė subendrinta bausmė paskirta nepažeidžiant Lietuvos Respublikos BK 63 str. nuostatų, todėl jos švelninti nėra pagrindo.

Nors įstatymas ir nenumato kokia konkreti bausmės dalis turi būti pridėta, tačiau kiekvienu atveju individualizuojant bausmę (tiek skiriant, tiek bendrinant) teismas privalo įvertinti ir atsižvelgti į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, kaltės formą, atsakomybę sunkinančių ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir buvimą, bendrininkavimo formą ir rūšį, nuteistojo asmenybę bei motyvuoti galutinės subendrintos bausmės dydį. (Lietuvos Apeliacinio teismo 2008 m. liepos 23 d. nutartis Nr. 1N-36/2008). Aukštesnysis teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas nepažeidė procesinių teisės normų, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nuteistajam paskyrė teisingą galutinę subendrintą šešių metų laisvės atėmimo bausmę, kuri nėra per griežta ir atitinka bausmių skyrimo pagrindus.

Be to, atmestinas nuteistojo argumentas, jog apylinkės teismas pažeidė BPK 44 str. 5 d. nuostatas, nes nenaudojo diktofono. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šis nuteistojo nurodytas BPK straipsnis numato, jog kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi teisę, jog jo bylą per kuo trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Tokių proceso pažeidimų aukštesnysis teismas nenustatė. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog BPK 260 str. 3 d. yra nurodyta, jog teismas gali naudoti įrašymo priemones posėdžiui užfiksuoti, tačiau neprivalo.

Pagal įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek kiek to prašoma apeliaciniame skunde ( LR BPK 321 str. 3d. ).

Kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam galutinę subendrintą bausmę už padarytą nusikaltimą, ją tinkamai individualizavo, tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir klaidų nepadarė, todėl keisti paskirtą bausmę apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutaria:

nuteistojo A. D. apeliacinį skundą atmesti.