Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą dėl sprendimo panaikinimo (pareiškėjas A. G.).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teisme 2017-06-20 gautas atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) prašymas, kuriame ji teismo prašo panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir VAGK) 2017-06-01 sprendimą Nr. 3R-158(AG-113/02-2017) (toliau – ir VAGK Sprendimas) ir palikti galioti Agentūros 2017-02-20 sprendimą Nr. BR6-1703030 (toliau – ir Agentūros sprendimas).

Atsakovė prašyme nurodė, kad pareiškėjas kreipėsi į VAGK su skundu, prašydamas panaikinti Agentūros sprendimą. Nurodė, kad VAGK sprendimu pareiškėjo skundą tenkino – panaikino Agentūros sprendimą.

Atsakovė prašyme nurodė, kad pareiškėjas 2014-05-28 pateikė paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraišką Nr. 14-1005578455-1 (toliau – ir Paraiška). Agentūra pareiškėją informavo, kad pagal Paraiškoje pateiktus duomenis yra skirta 2 228,97 Eur dydžio galutinė paramos suma. Nurodė, kad pareiškėjui pritaikyta sankcija, nes Pareiškėjo deklaruotas plotas pagrindinei išmokai gauti yra 15,36 ha, o faktiškai nustatytas – 15,35 ha. Nurodė, kad pareiškėjo deklaruotas mėsinių galvijų skaičius tiesioginėms išmokoms už mėsinius galvijus ir mėsines avis gauti yra 11, o 2014-12-08 patikros vietoje metu faktiškai nustatytas skaičius – 0, todėl parama už mėsinius galvijus nebuvo skirta ir taikoma ilgalaikė 1 208,13 Eur dydžio sankcija.

Atsakovė skunde pažymėjo, kad VAGK Sprendime nebuvo paminėta, kad Agentūra žodžiu informavo pareiškėją apie galimybę pateikti GŽ-2 formas Agentūrai po to, kai šias formas gaus iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – ir VMVT). Nurodė, kad apie patikros vietoje rezultatus pareiškėjas informuotas Agentūros 2014-12-18 pranešimu Nr. 7052/1230. Pažymėjo, kad dėl dokumentacijos nepateikimo pareiškėjui buvo neskirta parama už mėsinius galvijus bei pritaikyta ilgalaikė sankcija, kadangi Agentūros darbuotojai gyvulių registracijos formų patikrinti negalėjo. Pažymėjo, kad pareiškėjas, teikdamas Paraišką, savo parašu patvirtino, kad įsipareigoja laikytis reikalavimų pagal Paraiškos deklaracijoje nurodytus punktus, bei nurodė, kad sutinka, jog yra informuotas, kad su patikros vietoje ar nuotolinės patikros ataskaitos duomenimis gali susipažinti Agentūros informaciniame portale. Nurodė, kad pareiga pateikti Agentūra GŽ-2 formą yra įtvirtinta teisės aktuose. Teigia, kad pareiškėjas privalėjo tvarkyti registracijos žurnalą, šiuo atveju GŽ-2 formą, kurioje registruojami visi su ūkiniais gyvūnais susiję pasikeitimai (gimimo data, laikymo pradžia ir pabaiga ir kt.). Pažymėjo, kad pareiškėjas po atliktos patikros vietoje nei Agentūrai, nei VAGK nepateikė GŽ-2 formų.

Pareiškėjas atsiliepime nurodė, kad Agentūra pareiškėją žodžiu informavo apie galimybę pateikti GŽ-2 formas Agentūrai po to, kai jas gaus iš VMVT.

Teismo posėdyje atsakovės atstovė nurodė, kad prašymą palaiko ir prašė jį tenkinti.

Teismo posėdyje pareiškėjas nurodė, kad su prašymu nesutinka ir prašė jį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas 2014-05-28 pateikė Paraišką, kurioje prašė paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus, taip pat tiesioginių išmokų už visus valdoje laikomus valdos valdytojo ir (ar) partnerio mėsinius galvijus. Paraiškos III dalyje nurodė, kad yra susipažinęs su Mėsinių gyvulių taisyklėmis ir Aprašu (VAGK byla, b. 1. 22–26). Agentūra, vykdydama Paraiškos vertinimą, 2014-12-08 atliko patikrą (toliau – ir Patikra), kurios metu buvo tikrinama 11 deklaruotų mėsinių galvijų, nustatyta 0 tinkamų paramai gauti mėsinių galvijų (VAGK byla, b. 1. 32–39). Patikros ataskaitos pastabų pareiškėjas skiltyje nurodė „GŽ-2 formos neturiu. Sudraskė šuo.“ (VAGK byla, b. 1. 34).

Agentūra 2014-12-18 raštu Nr. 7052/1230 informavo apie Patikros vietoje metu nustatytus neatitikimus, pareiškėjo teisę apskųsti Agentūros veiksmus, susijusius su Patikros atlikimu, ir persiuntė Patikros ataskaitos kopiją (VAGK byla, b. 1. 40). Agentūra 2017-02-20 sprendime nurodė, kad pareiškėjui neskiriama parama už mėsinius galvijus ir taikoma 1 208,13 Eur ilgalaikė sankcija (VAGK byla, b. 1. 27–29). Pareiškėjas teikė skundą VAGK, kuriame prašė panaikinti Agentūros sprendimą (VAGK byla, b. 1. 1–2). VAGK sprendimu tenkino pareiškėjo skundą ir įpareigojo iš naujo administruoti pareiškėjo Paraišką ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą (VAGK byla, b. 1. 48–49). Byloje ginčas kilo dėl VAGK sprendimo, kuriuo VAGK tenkino pareiškėjo skundą ir įpareigojo Agentūrą iš naujo administruoti pareiškėjo Paraišką ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje pateikti duomenys patvirtina aplinkybę, kad Agentūra atliko Patikrą, kurios metu buvo tikrinama 11 deklaruotų mėsinių galvijų, nustatyta 0 tinkamų paramai gauti mėsinių galvijų. Minėta išvada padaryta atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas atsakovei nepateikė GŽ-2 formos, kurioje registruojami visi su ūkiniais gyvūnais susiję pasikeitimai. Iš nagrinėjamos bylos ir VAGK bylos duomenų matyti, kad VAGK sprendimas grindžiamas aplinkybe, kad negalima vienareikšmiškai spręsti, jog pareiškėjas GŽ-2 formos iš viso nepildė ir neturėjo. VAGK nusprendė, kad Agentūra turėjo galimybę raštu kreiptis į pareiškėją ir įpareigoti jį per Agentūros nustatytų laiką pateikti GŽ-2 formos kopiją, kurios pirmas egzempliorius turėtų būti saugomas VMVT teritoriniame skyriuje, ir tik po to atlikti galutinį Paraiškos administravimą. Atsakovė prašyme teigia, kad VAGK neteisingai vertino pareiškėjo įsipareigojimus ir netinkamai taikė teisės aktų nuostatas.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003-06-16 įsakymu Nr. 3D-234 patvirtinto Ūkinių gyvūnų laikymo vietų registravimo ir juose laikomų ūkinių gyvūnų ženklinimo ir apskaitos tvarkos aprašo (redakcija nuo 2014-05-09 iki 2014-08-27) (toliau – ir Aprašas) 10 p. nustatyta, kad laikytojai šio Aprašo 22 p. nustatyta tvarka raštu ar kompiuterinėje laikmenoje pildo Ūkinių gyvūnų apskaitos GAŽ-1 (1 priedas) ir Ūkinių gyvūnų bandos apskaitos GAŽ-2 (2 priedas) žurnalus bei juos saugo ne trumpiau kaip 3 metus po paskutinio žurnale padaryto įrašo. Pagal Aprašo nuostatas pareiškėjui kyla pareiga pildyti Aprašo 4 priede nustatytą gyvūnų ženklinimo ir registravimo apskaitos formą GŽ-2. Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, jog Patikros metu pareiškėjas atsakovės atstovams nepateikė GŽ-2 formos, t. y. nevykdė jam keliamos pareigos pagal Aprašo reikalavimus. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar atsakovė teisėtai ir pagrįstai Sprendimu pareiškėjui neskyrė paramos bei pritaikė ilgalaikes sankcijas už nustatytą pažeidimą, t. y. GŽ-2 formos nepateikimą.

Iš VAGK posėdžio įrašo matyti, kad Agentūros atstovė nurodė, jog pareiškėjas patikros vietoje metu faktiškai turėjo 11 mėsinių galvijų, jie buvo tinkamai suženklinti, turėjo gyvūnų pasus (VAGK byla, b. l. 47). Teismas pažymi, kad patikros vietoje metu pareiškėjas nenurodė, jog iš viso nepildo GŽ-2 formos. Pareiškėjas teismui pateikė GŽ-2 formas (b. l. 39–47). Teismas pažymi, kad bylos duomenys patvirtina aplinkybes, jog pareiškėjas faktiškai turėjo mėsinius galvijus bei pildė nustatytos formos žurnalus. Teismas vertina, kad, esant šioms aplinkybėms, kai pareiškėjas ūkyje faktiškai laikė tinkamą kiekį, t. y. 11 ūkinių galvijų, tačiau negalėjo pateikti GŽ-2 formos, Agentūrai kyla pareiga bendradarbiauti su pareiškėju ir informuoti jį apie galimybes pašalinti Patikros metu nustatytus trūkumus.

Pagal teisėtumo principą viešojo administravimo subjektas, priimdamas individualų administracinį aktą, turi užtikrinti ir šio teisės akto atitiktį bendriesiems teisės principams. Lietuvos vyriausiojo LVAT praktikoje akcentuojama, kad formalus teisės reikalavimų vykdymas neatitinka teisėtumo principo (LVAT 2011-02-23 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-62-929/2011, 2007-07-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-773/2207). Konstitucinis proporcingumo principas, kaip vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų, reiškia, kad teisės aktuose nustatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir jos neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2012-02-06 ir 2012-10-31 nutarimai). Proporcingumo principas, kaip vienas iš viešojo administravimo principų, kuriais savo veikloje turi vadovautis viešojo administravimo subjektai, įtvirtintas VAĮ 3 str. proporcingumo principas reiškia, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus (VAĮ 3 str. 1 d. 3 p.). Atsakingo valdymo (gero administravimo) principas, be kita ko, įtvirtina viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą (LVAT 2015-07-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1547-502/2015). Formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (LVAT 2015-06-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2150-492/2015).

Nagrinėjamoje byloje reikšminga aplinkybė yra tai, jog Agentūra neišaiškino pareiškėjui, kad jis gali gauti užpildytas GŽ-2 formas iš VMVT bei jų kopijas pateikti Agentūrai, taip išvengdamas sankcijos taikymo. Teismas taip pat pažymi, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012-03-15 įsakymu Nr. 3D-171 patvirtintų Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių 42.1.7 p. nustatyta, kad ilgalaikės sankcijos gali būti pradėtos išskaičiuoti iš paramos pažeidimo nustatymo metais, tačiau gali būti išskaičiuojamos ne ilgiau nei trejus kalendorinius metus, po tų kalendorinių metų, kuriais nustatytas pažeidimas. Nagrinėjamu atveju pažeidimas nustatytas 2014-12-08, sankcija pareiškėjui pritaikyta Agentūros 2017-02-20 sprendimu Nr. BR6-1703030. Pareiškėjui sankcija pritaikyta teisės aktuose nustatytais terminais, tačiau laikotarpiu nuo 2014-12-08 iki 2017-02-20 Agentūra nei viename iš pareiškėjui skirtų dokumentų neinformavo pareiškėjo, kad, atsižvelgiant į Patikros rezultatus, bus sprendžiamas klausimas dėl sankcijos taikymo. Teismo posėdyje Agentūros atstovė paaiškino, kad pareiškėjui paramos suma buvo išmokėta po atliktos Patikros. Taigi, teismas daro išvadą, kad 2014-12-08 atlikus Patikrą, tačiau po jos atlikimo išmokėjus paramos sumą ir nepareiškus pareiškėjui jokios pretenzijos pakankamai ilgą laiką (iki 2017-02-20 sprendimo priėmimo), pareiškėjas negalėjo žinoti, kad pagal Patikros rezultatus jam ateityje galimai bus pritaikytos sankcijos. Teismo vertinimu, tai yra viena iš priežasčių, galėjusių lemti tai, kad pareiškėjas anksčiau nesikreipė į VMVT dėl GŽ-2 formų kopijų pateikimo ir jų nepateikė Agentūrai.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjui sankcija pritaikyta, vadovaujantis iš esmės teisingu kriterijumi, t. y. pareiškėjas Patikros metu nepateikė GŽ-2 formos ir taip pažeidė Aprašo reikalavimus. Tačiau teismas konstatuoja, kad Agentūra neatliko pozityvios pareigos imtis aktyvių veiksmų informuojant pareiškėją apie galimybę pašalinti Patikros metu nustatytus pažeidimus. Teismas vertina, kad Agentūra, prieš taikydama sankciją, turėjo užtikrinti tinkamą paramos administravimą ir su tuo susijusį visapusišką faktinių aplinkybių įvertinimą. Sankcijos taikymas tokiomis aplinkybėmis neatitinka proporcingumo ir gero administravimo principų.

Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes ir galiojantį teisinį reglamentavimą daro išvadą, kad VAGK Sprendimu pagrįstai nusprendė panaikinti Agentūros sprendimą. Esant šioms aplinkybėms, atsakovės prašymas panaikinti VAGK Sprendimą atmetamas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 132 str. 1 d.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.