- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-18
- Bylos Nr.
- N-438-73-12
- Teisminio proceso Nr.
- 4-02-3-04511-2010-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Audrius Bakaveckas, Romanas Klišauskas (pran.)
- Kategorijos
- 41.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 50.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. spalio 27 d. nutarimo R. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. spalio 27 d. nutarimu R. K. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 50 straipsnyje ir 187 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skirta subendrinta galutinė 400 Lt bauda dėl to, kad 2010 m. rugsėjo 3 d., apie 13 val. 30 min., prekybos centre „Maxima“, esančiame Savanorių pr. 31, Vilniuje, jis praėjo pro kasas nesumokėjęs už pirkinių maišelį „Maxima“, kurio vertė 30 ct, tuo įvykdydamas smulkųjį svetimo turto pagrobimą vagystės būdu ir, atvykus policijos pareigūnams, nevykdė jų teisėto reikalavimo vykti į policijos komisariatą bei įžeidė policijos pareigūno P. D. garbę ir orumą, apspjaudamas pastarajam batą. Teismas nurodė, kad policijos pareigūnai pripažino, jog R. K. veiksmai pasireiškė pareigūnų reikalavimų neklausymu, o ne aktyviais veiksmais. Todėl teismas sprendė, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl pasipriešinimo policijos pareigūnams pagal ATPK 187 straipsnio 1 dalį nutrauktina. Konstatavo, kad liudytojų apsaugos darbuotojų A. G. ir R. R. bei policijos pareigūnų E. K. ir P. D. parodymai, prekybos centro „Maxima“ pareiškimas ir kasos čekis patvirtina, jog R. K. parduotuvėje paėmė prekių maišelį ir už jį nesusimokėjo, atvykus policijos pareigūnams, nepakluso jų teisėtiems reikalavimams vykti į policijos nuovadą, bei įžeidė policijos darbuotojo garbę ir orumą, apspjaudamas jam batą. Pabrėžė, kad vaizdo įraše akivaizdžiai matosi, kaip R. K. paima pirkinių maišelį, jį išpučia, suglamžo ir niekam neperduoda. Šis vaizdo įrašas pilnai patvirtina apsaugos darbuotojų parodymus bei paneigia R. K. aiškinimą neva maišelį jis perdavęs kažkokiai moteriai. Rėmėsi ATPK 263 straipsniu ir sprendė, kad policijos darbuotojų reikalavimas vykti į policijos įstaigą buvo teisėtas.
II.
Apeliaciniu skundu R. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. spalio 27 d. nutarimą ir grąžinti bylą teismui nagrinėti iš naujo, įpareigojant teismą apklausti prekybos centro „Maxima“ pardavėją, kuriai 2010 m. rugsėjo 3 d., apie 13 val. 30 min., jis atsiskaitė už prekes, taip pat, ginant viešąjį interesą, pranešti Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui apie teisėjo A. Valantino nusikalstamą bendrininkavimą vykdant genocidą bei apie tai informuoti laikraščio „Karštas komentaras“ redakciją. Paaiškina, kad pirkinius susidėjo į panaudotą maišelį. Teigia, kad pardavėja patvirtino, jog maišelis buvo akivaizdžiai panaudotas, nutrintas ir neatitiko tos parduotuvės kodo, t. y. toje parduotuvėje tokiais maišeliais nebuvo prekiaujama. Nurodo, kad policijos pareigūnai ir apsaugos darbuotojai, piktnaudžiaudami ir bendrininkaudami, apkaltino jį maišelio vagyste, be pagrindo liepė jam vykti į policijos komisariatą, siekdami jį psichiškai paveikti. Jis prašė surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą vietoje, tačiau pareigūnai, panaudodami smurtą ir kovinius veiksmus, uždėjo jam antrankius ir protokolo surašymui pristatė į policijos komisariato patalpas. Tvirtina, kad jam nebuvo atsakyta, ar buvo ištirtas jo pareiškimas dėl apsaugos darbuotojų A. G. ir R. R. piktnaudžiavimo. Mano, kad pirmosios instancijos teismo teisėjas A. Valantinas buvo šališkas, jo veika nusikalstama, nes viešame teismo posėdyje paaiškino, kad jam skiriama bauda dėl to, jog jis yra aktyvus kovotojas už apeliaciniame skunde nurodytų asmenų nužudymų ištyrimą. Tvirtina, kad jo ir kitų judėjimo, kovojančio už nužudymų ištyrimą, dalyvių atžvilgiu vykdomas genocidas, todėl klausimas dėl nusikalstamos veikos perduotinas Generaliniam prokurorui. Pažymi, kad ATPK 50 straipsnyje nustatyta, jog būtina vertinti pagrobtų daiktų natūralų kiekį.
Patikslintu skundu R. K. prašo pirmosios instancijos teismo nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Teigia, kad neįrodyta, jog jis padarė ATPK 50 straipsnyje numatytą pažeidimą, nes apsaugos darbuotojo R. R. parodymai, jog jis matė, kaip pažeidėjas paima maišelį, jį suglamžo tačiau nepateikia kasininkei, prieštarauja jo paaiškinimui, jog jis gavo pranešimą apie paimtą maišelį. Liudytojas A. G. paaiškinime taip pat nurodė tik matęs rankose laikomą maišelį. Vaizdo įrašas, kuriame matyti tik maišelio pripūtimas ir suglamžymas, nepaneigia jo nurodytų aplinkybių, kad paimtą maišelį jis perdavė kitam asmeniui, nes turėjo atsinešęs savo maišelį. Tvirtina, kad vaizdo įrašo kopijos iš bylos neėmė ir šis faktas neįrodytas. Paaiškina, kad nenorėjo įžeisti pareigūno garbės ir orumo, batą pareigūnui apspjovė netyčia.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Vilkpėdės policijos nuovada prašo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Apeliantui R. K. skundžiamu apylinkės teismo nutarimu skirta administracinė nuobauda už ATPK 50 straipsnyje ir 187 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, o būtent, už tai, kad 2010 m. rugsėjo 3 d., apie 13 val. 30 min., prekybos centre „Maxima“, esančiame Savanorių pr. 31, Vilniuje, jis praėjo pro kasas nesumokėjęs už pirkinių maišelį Maxima, kurio vertė 30 ct, ir, atvykus policijos pareigūnams, įžeidė policijos pareigūno P. D. garbę ir orumą, apspjaudamas pastarajam batą.
ATPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalys numato, jog įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. ATPK 257 straipsnyje numatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos eismo išvadomis, kad R. K. kaltė dėl jam inkriminuotų ATPK 50 straipsnyje ir 187 straipsnio 2 dalyje numatytų pažeidimų padarymo pilnai įrodyta. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų. Teismas nutarime nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdžiuose ištirtus įrodymus, apklausė liudytojus bei padarė faktines aplinkybes atsitinkančias išvadas. Teismo išvados dėl apelianto kaltės padarius inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus pagrįstos ir motyvuotos. Pažymėtina, kad apelianto versija, jog prie kasos paimtą pirkinių maišelį jis perdavė nepažįstamai moteriai bei kad pirkinius jis susidėjo į iš savo kuprinės išimtą maišelį, visiškai paneigta byloje esančiais vaizdo įrašais, iš kurių akivaizdžiai ir neabejotinai matosi, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, priėjęs prie kasos, paima parduotuvės pirkinių maišelį, jį suglamžo ir, sumokėjęs už prekes, jas sudeda būtent į šį paimtą maišelį (b. l. 54). Vaizdo įrašuose nuosekliai užfiksuoti įvykiai prie kasos nuo momento, kai priėjęs prie kasos R. K. paimta pirkinių maišelį, iki tol, kol sumokėjęs už prekes ir sudėjęs jas į pirkinių maišelį, jis nueina nuo kasos. Todėl iš jų akivaizdžiai matyti, kad šalia apelianto stovi du pirkėjai vyrai, greta nestovi ir nėra jokios moters, kuriai jis būtų galėjęs perduoti paimtą maišelį. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti apsaugos darbuotojų A. G. ir R. R. parodymais teismo posėdyje (b. l. 61), nes jie atitinka vieni kitus ir vaizdo įrašuose užfiksuotą įvykių eigą.
Pabrėžtina, kad paties R. K. paaiškinimai yra nenuoseklūs ir proceso metu keitėsi, pvz., pirmosios instancijos teismo posėdyje apeliantas tvirtino, kad čekį pareigūnams parodė tik policijos įstaigoje, atėjus psichologei (b. l. 48), tačiau apeliaciniame skunde nurodoma, jog čekį jis pateikė iš karto atvykusiems į įvykio vietą pareigūnams (b. l. 71). Apelianto argumentą, kad jis buvo apkaltintas maišelio vagyste tik kai pareigūnams pateikė pirkinių čekį ir apsaugos darbuotojams nepavyko jo apkaltinti visų prekių vagyste, paneigia išrašas iš policijos telefonu gauto pranešimo, kad parduotuvės apsauga sulaikė vagį (30 ct) (b. l. 21), kas įrodo, jog nuo pat pradžių apsaugos darbuotojai R. K. kaltino būtent pirkinių maišelio, kurio vertė 30 ct, vagyste. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek apylinkės teismo nutarime konkrečiai nurodyta, jog pagrobto pirkinių maišelio vertė yra 30 ct (b. l. 20, 65), todėl padaryta veika atitinka ATPK 50 straipsnyje numatyto pažeidimo sudėtį.
Dėl policijos pareigūnų veiksmų sulaikant apeliantą teisėjų kolegija nepasisakys, nes tai nėra šios administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo dalykas.
Pažymėtina, kad versiją apie tai, jog kasoje dirbusi pardavėja neva nurodė, jog pirkinių maišelis buvo ne iš tos parduotuvės, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo iškėlė tik apeliaciniame skunde, todėl ją teisėjų kolegija vertina kritiškai ir atmeta. R. K. dalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdyje, tačiau prašymų apklausti kokius nors liudytojus nepateikė. Taigi apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo įpareigoti pirmosios instancijos teismą liudytoja apklausti parduotuvės kasininkę, tuo labiau, kad šiuo atveju byloje esančių įrodymų pakanka pagrįstai išvadai dėl apelianto kaltės padarius minėtą pažeidimą.
Policijos pareigūnų P. D. ir E. K. parodymai (b. l. 49, 61) patvirtina, kad R. K. apspjovė pareigūno P. D. batą. Pirmosios instancijos teismo posėdyje apeliantas apskritai neigė įžeidęs policijos pareigūnus, todėl teisėjų kolegija kritiškai vertina R. K. apeliaciniame skunde naujai pateiktą versiją, jog pareigūno batą jis apspjovė netyčia, nesiekdamas įžeisti pareigūno garbės ir orumo. Daryta išvada, kad apelianto kaltė dėl ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo įrodyta, padaryta veika kvalifikuota teisingai.
ATPK nereglamentuoja bylą nagrinėjančio teisėjo nušalinimo pagrindų ir nušalinimo sprendimo tvarkos, todėl konstatuotina teisinio reguliavimo spraga, kuri užpildytina įstatymų analogijos pagalba. Kadangi tiek administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje, tiek baudžiamajame procese sprendžiama dėl asmens pripažinimo kaltu padarius neteisėtą veiką, pagal analogiją taikytinos teisėjo nušalinimą baudžiamajame procese reglamentuojančios Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 57–61 straipsnių normos. BPK 58 straipsnio 1 ir 2 dalys reglamentuoja teisėjo nušalinimo pagrindus. Tam, kad teisėjui pareikštas nušalinimas būtų patenkintas, teisėjo nušalinimas turi būti pagrįstas įstatyme numatytais pagrindais.
Teisėjų kolegija nustatė, kad nušalinimo teisė apeliantui buvo išaiškinta (b. l. 48). Todėl suabejojęs teismo nešališkumu, R. K. galėjo pareikšti jam nušalinimą, tačiau to nepadarė. Taip pat pažymėtina, kad apelianto nurodyti argumentai dėl pirmosios instancijos teismo teisėjo šališkumo, nėra paremti jokiais įrodymais ir nesudaro pagrindo teigti, kad administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjęs teismas buvo šališkas, tuo labiau, kad iš pirmosios instancijos teismo nutarimo matyti, jog teismas išsamiai ir laikydamasis administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos taisyklių išnagrinėjo bylą, išklausė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus ir liudytojų parodymus, tenkino apelianto prašymą prijungti prie bylos pateiktą dokumentą (b. l. 49). Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, todėl daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo šališkas, o tai, kad priimtame nutarime, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, apelianto versiją atmetė, nelaikytina teismo šališkumu.
Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Skundžiamas apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.
Apelianto 2010 m. gruodžio 10 d. pateiktas antras apeliacinis skundas laikytinas patikslintu apeliaciniu skundu ir išnagrinėtas kartu su 2010 m. lapkričio 2 d. pateiktu apeliaciniu skundu, todėl pagrindo nagrinėti apelianto prašymą atnaujinti terminą antram apeliaciniam skundui paduoti nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
R. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. spalio 27 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.