- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-05
- Bylos Nr.
- 1A-481-468/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-58114-2018-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gintaras Dzedulionis, Julita Dabulskytė-Raizgienė, Daiva Kazlauskienė
- Advokatai
- Saulius Kibilda
Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Gintaro Dzedulionio, Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą E. R. (E. R.) gynėjo advokato Sauliaus Kibildos apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. gegužės 3 d. nuosprendžio, kuriuo E. R., a.k(duomenys neskelbtini) už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, padarymą, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant 2 metų laidavimo terminą, laiduotoja paskiriant jo motiną D. R. ir jo atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta.
Remiantis BK 68 straipsniu, 72 straipsnio 5 dalimi, E. R. uždrausta 2 metus naudotis specialiąja teise – vairuoti transporto priemones ir nuspręsta išieškoti konfiskuotino turto, tai yra automobilio „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų sumą – 14 410 eurų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. E. R. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent: jis 2018 m. gruodžio 8 d. apie 6.52 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį Luminor Lizingas UAB, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje rasta 2,37 promilės alkoholio. Šiais savo veiksmais E. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui E. R. gynėjas advokatas Saulius Kibilda (toliau – advokatas) prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. gegužės 3 d. nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 72 straipsnio 5 dalimi, nuspręsta išieškoti iš E. R. konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, tai yra 14 410 eurų ir paskirti kitą ar kelias kitas baudžiamojo poveikio priemones.
3. Advokato įsitikinimu, apylinkės teismo nuosprendis skundžiamoje dalyje yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi paskirta baudžiamojo poveikio priemonė paskirta nepakankamai įvertinus visas reikšmingas bylos aplinkybes bei neatsižvelgus į teismui suteiktą diskreciją. Mano, kad teismas paskirdamas šią baudžiamojo poveikio priemonę, išieškant iš apelianto konfiskuotino turto vertę atitinkančią sumą, nesivadovavo konstituciniais teisingumo ir teisinės valstybės principais, kadangi pritaikyta baudžiamojo poveikio priemonė nėra proporcinga teisės pažeidimui, ji aiškiai varžo apeliantą labiau, negu to reikia teisėtiems ir visuotinai svarbiems tikslams pasiekti bei teisingumo principui įgyvendinti.
4. Advokatas, vadovaudamasis BK 67 straipsnio 2 dalimi, nurodo, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas, kai asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, ir jų pasirinkimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Pažymi, jog įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens žinioje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan.
5. Advokatas skunde nurodo, kad jau pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pažymėjo, kad šiuo atveju turto konfiskavimas ar konfiskuotino turto sumos išieškojimas iš apelianto būtų neproporcingas ir pažeistų teisingą pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo nubausti pažeidėją, užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasiriktų priemonių šiam tikslui pasiekti.
6. Advokato įsitikinimu, šiuo konkrečiu atveju galima skirti kitas, BK 67 straipsnio 2 dalyje numatytos baudžiamojo poveikio priemones, išskyrus turto konfiskavimą, ir jos būtų pakankamos nubaudimo tikslams įgyvendinti. Advokato nuomone, baudžiamasis procesas pats savaime jau turėjo apeliantui pakankamą auklėjamąjį poveikį. Nurodo, jog apeliantas atlygino nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, sumokėjo baudas, sąžiningai vykdo įsipareigojimus pagal 2019 m. sausio 30 d. susitarimą dėl žalos atlyginimo UAB „P(duomenys neskelbtini)”, kad toliau dirba ir kad yra charakterizuojamas teigiamai.
7. Advokato manymu, teismas paskirdamas aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę, neatsižvelgė ir neįvertino šios teisinės priemonės suderinamumo su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti apeliantą nuo baudžiamosios atsakomybės. Atkreipia teismo dėmesį, kad turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, jis nebuvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, jis nepriklausė apeliantui ir buvo išsinuomotas ir tikrai ne tam tikslui, kad su juo daryti nusikalstamas veikas.
8. Advokato teigimu, skundžiamame nuosprendyje nėra argumentų, kuriais teismas, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, nusprendė išieškoti iš apelianto konfiskuotino turto vertę atitinkančią sumą, tai yra 14 410 eurų. Pažymi, jog konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš apelianto visiškai neatitinka teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, tai akivaizdžiai suvaržytų apeliantą labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti, tuo labiau, kad šiuo atveju yra nustatytas teisinis pagrindas atleisti apeliantą nuo baudžiamosios atsakomybės ir ši teismo skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada yra logiška ir pakankamai motyvuota.
9. Advokato nuomone, apeliantui pritaikyta baudžiamojo poveikio priemonė yra perteklinė, konfiskuotino turto vertę atitinkanti suma, tai yra 14 410 eurų yra labai didelė jauno amžiaus žmogui. Nurodo, kad apeliantas neturėtų jokių galimybių tokios sumos sumokėti, ji tiesiogiai paliestų jo šeimą. Pažymi, kad baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis yra ne bausti, o auklėti teisės pažeidėjus, mano, kad būtent šia teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemone siekiama baudžiamųjų tikslų ir jos efektyvumas yra abejotinas. Advokatas įsitikinęs, kad teismas apeliantui galėjo skirti ir kitokio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonę, ar net kelias priemones, tai įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 straipsnis) ir/arba nemokamus darbus (BK 70 straipsnis), kurios/kurių pakaktų užtikrinti tiek bendrajai prevencijai, tiek teisingumo principo įgyvendinimui. Mano, jog aukščiau paminėtų baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas, kartu su teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemone, uždraudimu naudotis specialia teise - teise vairuoti transporto priemones, 2 metus, atitiktų bausmės pagal BK 41 straipsnio 2 dalį paskirtį ir auklėjamai paveiktų apeliantą.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
11. Teismo posėdžio metu gynėjas advokatas bei atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą E. R. prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras - apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados
Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą E. R. gynėjo advokato Sauliaus Kibildos apeliacinis skundas atmetamas.
12. Šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad E. R. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, taip pat apeliantas neginčija baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – paskyrimo klausimo, tačiau apeliaciniame skunde nesutinkama su E. R. paskirta kita baudžiamojo poveikio priemone, visos konfiskuotino turto (automobilio) vertę atitinkančios sumos išieškojimu. Todėl apygardos teismas, neįžvelgdamas esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, pasisakys tik dėl šios skundžiamos teismo nuosprendžio dalies.
13. BK 72 straipsnio 1–2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nusikaltimo padarymo įrankiais ir priemonėmis pripažįstami daiktai (turtas), kuriais sudaromos sąlygos, būtinos nusikaltimo padarymui ar lengvinančios jo padarymą. Pagal šio straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o 5 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
14. Advokato vertinimu, nagrinėjamu atveju jo ginamasis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, todėl jo atžvilgiu galėtų būti netaikomos bendrosios turto konfiskavimo taisyklės. Apygardos teismo teisėjų kolegija pilnai sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad nuteisto ir atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens teisinis statusas skiriasi, tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo keisti apylinkės teismo skundžiamo nuosprendžio ir netaikyti baudžiamojo įstatymo reikalavimų dėl konfiskuotino turto vertės ieškojimo ar, kaip alternatyviai prašoma apeliaciniu skundu, skirti kitas baudžiamojo poveikio priemones.
15. Pažymėtina, kad vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmeniui (BK 40 straipsnis), gali būti skiriama ir baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Toks sprendimas yra teismo teisė, jis gali būti grindžiamas įvertinant teisinius padarinius, kylančius dėl neteisėtos veikos, taip pat taikomų poveikio priemonių tikslus. Tarp jų yra ir siekis sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, tai yra užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją. Sprendžiant, ar skirti baudžiamojo poveikio priemones asmenims, kurie yra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, tokių priemonių proporcingumo įvertinimas yra esminis momentas, leidžiantis tiek nubausti veiką padariusį asmenį, tiek atgrasyti jį nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje. Taigi akivaizdu, kad net ir tuo atveju, kai asmuo nėra nuteisiamas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, o nuo atsakomybės pagal šią normą atleidžiamas, sprendžiant dėl turto konfiskavimo taikymo tikslingumo vis tik esminiu kriterijumi išlieka asmeniui taikomų poveikio priemonių proporcingumo aspektas.
16. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas E. R. atleisdamas nuo baudžiamosios atsakomybės jam paskyrė 2 baudžiamojo poveikio priemones, o būtent: teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 metams bei transporto priemonės vertę atitinkančios sumos konfiskavimą. Patikrinus bylos duomenis akivaizdu, jog E. R. teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta iš esmės vidutiniam terminui – veikos padarymo metu šios priemonės trukmės vidurkis siekė 2 metus, o minimalus terminas buvo 1 metai. Pažymėtina ir tai, kad E. R. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą – taigi jis nepatyrė padarinių, susijusių su baudžiamosios atsakomybės taikymu, jam nebuvo paskirta bausmė, todėl jis neturės teistumo. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju specialiosios teisės atėmimas ir turto vertę atitinkančios vertės išieškojimas, netaikant baudžiamosios atsakomybės ir neskiriant bausmės, pavojingą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui nelaikytinas neproporcingomis priemonėmis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pavyzdžių, kai už tokio nusikaltimo padarymą yra pateisinamas ir trijų baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas, be šių poveikio priemonių, skiriant ir įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14-511/2018, 2K-136-699/2018), todėl E. R. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, įvertinant ir išieškotinos sumos dydį, priešingai nei skunde teigia advokatas, laikytinos adekvačiomis jo padarytiems nusikalstamiems veiksmams. Nėra jokio pagrindo teigti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios piniginės sumos konfiskavimas šioje situacijoje būtų aiškiai neproporcingas ir jas reikėtų keisti kitomis baudžiamo poveikio priemonėmis.
17. Nors advokatas savo skunde nurodo, kad apeliantas atlygino nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, sumokėjo baudas, sąžiningai vykdo įsipareigojimus dėl žalos atlyginimo UAB „P(duomenys neskelbtini)”, kad dirba ir kad yra charakterizuojamas teigiamai, tačiau visų šių apeliacinio skundo argumentų kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į itin pavojingą E. R. nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą apeliantas padarė, kai jo kraujyje rasta mažiausia koncentracija - 2,37 promilės alkoholio (b.l.18). Nagrinėjamoje situacijoje jis vairavo automobilį Lentvario mieste anksti ryte, kai žmonės važiuoja į darbą. Šiuo atveju įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sugadinti du automobiliai, tik atsitiktinumo dėka nenukentėjo įvykyje dalyvavę asmenys. Pastarąjį nusikaltimą galima vertinti kaip labai pavojingą aplinkiniams ir konstatuoti, kad E. R. šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles, kadangi jo veiksmai kėlė pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems eismo dalyviams, jis rizikavo ne tik savo, bet ir aplinkinių sveikata ir gyvybe, buvo abejingas bet kokioms gresiančioms pasekmėms. Nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, nes apeliantas žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, kad už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, nepaneigia anksčiau aptartų išvadų.
18. Atsakant į Advokato skundo argumentą, kad teismo priteista išieškoti suma yra labai didelė jauno amžiaus žmogui, kad jis neturės jokių galimybių tokios sumos sumokėti, kad šios sumos išieškojimas tiesiogiai paliestų jo šeimą, pažymėtina, kad didelė automobilio vertė negali būti laikoma išimtine aplinkybe, eliminuojančia galimybę taikyti BK 72 straipsnio nuostatas, nes transporto priemonės vertė neturi jokios įtakos nusikalstamos veikos pavojingumui. Siekiant užkirsti kelią analogiškoms visuomenei pavojingoms nusikalstamoms veikoms visuomenės interesai yra iškeliami aukščiau už kaltininko interesus. Baudžiamojo poveikio priemonė gali sukelti tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų baudžiamojon atsakomybėn patrauktam asmeniui, tačiau tai savaime nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą.
19. Advokato nuomone, baudžiamasis procesas pats savaime jau turėjo apeliantui pakankamą auklėjamąjį poveikį, teismas galėjo paskirtą vieną ar kelias kitas baudžiamojo poveikio priemones, tokias kaip įmoką į nukentėjusiųjų fondą ar nemokamus darbus. Įvertinus šiuos skundo argumentus, apygardos teismas negali sutikti, kad turto vertę atitinkanti suma, tai yra 14 410 eurų, ir jos išieškojimas šiuo atveju būtų aiškiai neproporcingas, net ir įvertinant gynėjo akcentuojamą turtinę apelianto padėtį (apie sunkią E. R. finansinę padėtį byloje nėra duomenų). Apygardos teismo vertinimu, E. R. jaunas darbingo amžiaus žmogus, turintis darbą, pagal savo patirtį gali ir toliau dirbti, jis neabejotinai žinojo ne tik apie savo finansinę padėtį, bet ir apie galimas jo neteisėto veikimo pasekmes – tarp jų ir apie gresiančią baudžiamąją atsakomybę, teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą ir turto konfiskavimą, tačiau ši aplinkybė jo nesulaikė nuo itin pavojingo elgesio. Be to, kaip matyti iš byloje esančių duomenų už analogiško pobūdžio veiką jis yra baustas ir ankščiau administracine tvarka, nustatyti atvejai kai viešose vietose jis pasirodo neblaivus, kas neabejotinai neigiamai charakterizuoją apeliantą (b.l.37-38), todėl šiuo atveju nėra pagrindo laikyti, kad parinkta baudžiamojo poveikio priemonė yra per griežta ar perteklinė.
20. Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad E. R. taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas yra proporcinga (adekvati) jo padaryto pažeidimo pavojingumui ir paskirta laikantis teisminės praktikos šios kategorijos bylose.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą E. R. gynėjo advokato Sauliaus Kibildos apeliacinį skundą atmesti.