Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo L. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 30 d. nuosprendžio, kuriuo

L. R. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 straipsnio 2 dalimi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarymo pagal laidavimą ir baudžiamoji byla jam nutraukta.

L. R. perduotas L. K.-R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą be užstato vieneriems metams.

L. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Priteista iš L. R. nukentėjusiajam L. B. 3000 (trys tūkstančiai) litų neturtinei žalai atlyginti.

Priteista iš L. R. atlyginti 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) proceso išlaidų už advokato paslaugas.

L. R. įspėtas, kad tuo atveju, jeigu būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. R. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarymo, t. y. dėl to, kad 2011 m. liepos 04 d. apie 02.30 val., Šiaulių mieste, viešoje vietoje – ties baru (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu – suduodamas nukentėjusiajam L. B. vieną smūgį rankos kumščiu į veido sritį, dėl ko jis parkrito ant žemės, po to suduodamas nukentėjusiajam L. B. kojomis nenustatytą skaičių smūgių į galvos sritį, viso suduodamas ne mažiau 5 smūgių, tuo padarė nukentėjusiajam L. B. nubrozdinimus kaktoje, kairiame skruoste, viršutinės lūpos kairėje, kraujosruvas akių vokuose, kairiame žande, krūtinės kairėje, kraujosruvą su nubrozdinimu nosies pamato srityje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu savo elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl BK 40 straipsnio taikymo

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Byloje nustatyta, kad L. R. padarė nesunkų nusikaltimą, taigi, pirmoji iš BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų yra.

Antroji BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga – asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiama įtaką kaltininkui.

Iš bylos medžiagos matyti, kad L. R. sutuoktinė L. K.-R. pirmosios instancijos teismui pateikė prašymus perduoti L. R. jos atsakomybei pagal laidavimą. Šiuose prašymuose L. K.-R. nurodė, kad ji yra nepriekaištingos reputacijos, buvusios darbovietės charakterizuojama teigiamai, šiuo metu ieško darbo, yra neteista, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (2 t. 5, 29-30 b. l.). Teismo posėdyje L. K.-R. nurodė, kad savo sutuoktinio elgesį ji vertina labai blogai, pažada jam daryti teigiamą įtaką bei pažada, kad daugiau nusikalstamų veikų L. R. nebedarys. Taip pat nurodė, kad ji su savo vyru L. R. ne nuolat gyvena kartu – ji gyvena ir (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), t. y. kartais jie su vyru gyvena atskirai, vyro iš futbolo klubo gaunamų lėšų pragyvenimui nepakanka, todėl jiems padeda artimieji (2 t. 10-11 b. l.). Atsakydama į nukentėjusiojo atstovo klausimus L. K.-R. paaiškino, kad prieš ketverius metus ji byloje, kurią tyrė (duomenys neskelbtini) policija, buvo apklausta liudytoja, byloje nei įtariamosios nei kaltinamosios statuso neturėjo, įtarimas jai nebuvo pareikštas, nubaustas buvo tik jos kolega, bet ne ji (2 t. 34 b. l.). Tačiau bylos duomenys liudija, kad L. K.-R. nebuvo sąžininga atsakydama į jai pateiktus klausimus. Iš byloje esančios pažymos apie asmens baustumą akivaizdu, kad pastaroji ne kartą yra bausta už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, iš jų net šešis kartus bausta už tai, kad vairavo automobilį neužsisegusi saugos diržo, turi dvi galiojančias administracines nuobaudas (2 t. 26-27 b. l.). Taip pat akivaizdu, kad L. K.-R. 2008 metais buvo teista, tačiau šiuo metu teistumas jai yra išnykęs (2 t. 28 b. l.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtos aplinkybės neabejotinai patvirtina L. R. sutuoktinės nesąžiningumą ir nesudaro pagrindo pastarąją pripažinti teismo pasitikėjimo vertu asmeniu. Be to, kaip jau minėta, L. K.-R. niekur nedirba ir su savo vyru kartu gyvena ne nuolat. Nors buvusios darbovietės – UAB (duomenys neskelbtini) L. K.-R. charakterizuojama teigiamai, vien tai nėra pakankamas pagrindas pripažinti ją tinkama laiduotoja.

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas laidavimo klausimą sprendė labai paviršutiniškai, visiškai nevertindamas galimos laiduotojos savybių deklaratyviai konstatavo, kad L. K.-R. yra verta teismo pasitikėjimo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad antrosios BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos šiuo atveju nėra.

40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose nuosekliai išdėstytos kitos būtinos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos.

Kaip jau minėta, pirmoji iš BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų sąlygų atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra tai, kad asmuo turi būti pirmą kartą pasaręs nusikalstamą veiką. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad L. R. anksčiau nebuvo teistas, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (1 t. 159 b. l.). Todėl pirmoji BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta sąlyga yra.

Antroji būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga, numatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte, yra tada, jeigu nustatoma, kad asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Visiškas kaltės pripažinimas paprastai suvokiamas kaip asmens paaiškinimai, duodami ikiteisminio tyrimo pareigūnams ar teismui, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi šios veikos svarbiausi bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės. Visiškas kaltės pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau jam nėra tapatus. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).

Kolegijos vertinimu, minėtos sąlygos nagrinėjamu atveju nėra.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad L. R. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino tik iš dalies, nesutiko su nukentėjusiajam L. B. suduotų smūgių skaičiumi (1 t. 141-142, 146, 155 b. l.), teigė sudavęs pastarajam tik du smūgius, nors specialisto išvadose nurodyta, kad sužalojimai L. B. padaryti penkių ar daugiau trauminių poveikių pasekoje (1 t. 31, 47, 55-56 b. l.). Be to, byloje nėra duomenų, kad po įvykio L. R. būtų krimtęsis dėl padarytos veikos. Priešingai, iš nukentėjusiojo parodymų matyti, kad kitą dieną po įvykio paskambinęs L. R. jo ne tik neatsiprašė, bet ir priekaištavo dėl to, kad apie įvykį buvo pranešta policijai (2 t. 9-10 b. l.). Esant tokioms aplinkybėms, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepagrįstai pripažino tai, kad L. R. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs. Todėl apylinkės teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Trečioji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga, nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte, – konstatavimas, kad asmuo bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta. Žala privalo būti pašalinta arba bent iš dalies atlyginta ją padariusio asmens noru ir valia, o ne priverstinai, vykdant teismo įpareigojimus ar verčiant kitokioms aplinkybėms. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, L. R. sumokėjo nukentėjusiajam L. B. 400 Lt (2 t. 18 b. l.). Kadangi rašte, patvirtinančiame minėtą aplinkybę, nurodytas tik pats pinigų sumokėjimo faktas, nenurodant sumokėtos pinigų sumos paskirties, apelianto skundo argumentas, kad šie pinigai buvo skirti iš dalies atlyginti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, o ne atlyginti dalį neturtinės žalos, kaip teisiamajame posėdyje nurodė L. R., negali būti pripažįstamas teisingu.

BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas numato, kad turi būti nustatyti faktai ir aplinkybės, leidžiantys manyti, kad kaltininkas visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą. Tokie įstatymo reikalavimai sudaro prielaidas manyti, kad jau iki nuosprendžio nutraukti baudžiamąją bylą priėmimo turi būti išspręstas nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimas arba pasiektas kaltininko ir nukentėjusiojo susitarimas dėl tokio atlyginimo dydžio ir būdo ateityje. Byloje nėra duomenų, kad L. R. būtų sudaręs susitarimą su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo, teisiamajame posėdyje apklausiamas kaltinamuoju L. R. nurodė nesutinkantis su civiliniu ieškiniu, nes neturi pakankamai pinigų, yra bedarbis ir sutiko sumokėti nukentėjusiajam 1000 Lt, nors pastarasis ieškinį reiškė 7000 Lt sumai (2 t. 8-10 b. l.). Todėl sprendžiama, kad neįvykdyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, numatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–435/2011).

Atkreipiamas dėmesys, kad pagal susiklosčiusią teismų praktiką tam, kad asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma; tik visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Taigi, apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad nėra visų būtinų sąlygų, leidžiančių spręsti apie L. R. atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nėra pagrindo taikyti jam BK 40 straipsnio nuostatas.

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

Dėl bausmės skyrimo

Kadangi pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas naikinant nuosprendžio dalį, kuria L. R. buvo taikytos BK 40 straipsnio nuostatos, todėl sprendžiamas ir L. R. skirtinos bausmės klausimas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad L. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdama L. R. bausmę už nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, kolegija atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, vadovaujasi BK 55 ir 61 straipsnių nuostatomis. Kolegija atsižvelgia į tai, kad L. R. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, anksčiau nebuvo teistas (1 t. 159 b. l.), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (1 t. 160-161, 162-166 b. l.), yra užsiregistravęs darbo biržoje (1 t. 168 b. l.), atstovauja futbolo klubui (duomenys neskelbtini), VĮ (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas teigiamai (1 t. 169 b. l.), pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas patenkinamai (1 t. 172 b. l.).

Įvertinusi minėtas aplinkybes, taip pat atsižvelgusi į tai, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes (BK 55 straipsnis), kolegija sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus L. R. už nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, bausmę – laisvės apribojimą 8 mėnesiams, įpareigojant L. R. per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Dėl neturtinės žalos

Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Tačiau CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas kriterijų sąrašas yra nebaigtinis, be to, šioje normoje nepateikiama joje išvardytų kriterijų taikymo taisyklių ar prioritetų, todėl reikšmingas aplinkybes teismas turi nustatyti pats, nagrinėdamas konkrečią bylą. Kadangi kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo vertinti ne tik įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, įskaitant ir tuos, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140/2012).

Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis L. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo pareiškęs civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti jam iš L. R. 8000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 500 Lt proceso išlaidų (1 t. 130 b. l.). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis savo ieškinį sumažino iki 7000 Lt bei prašė priteisti visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas (2 t. 9-10, 35 b. l.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, civilinio ieškinio klausimą pirmosios instancijos teismas išsprendė tinkamai – neturtinės žalos atlyginimo dydį, priteistiną nukentėjusiajam L. B. nustatė atsižvelgęs į šios žalos rūšies nustatymo kriterijus, tinkamai vadovavosi Baudžiamojo proceso kodekso ir Civilinio kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos nustatymo ir atlyginimo tvarką bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika.

Bylos duomenys liudija, kad nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį teismas nustatė įvertinęs tai, kad L. R. tyčiniais veiksmais L. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t. 47, 55-56 b. l.), taip pat tai, kad dėl neteisėtų L. R. veiksmų nukentėjusysis patyrė skausmą, pažeminimą, po įvykio kurį laiką nedirbo, jam teko lankytis pas gydytojus, vartoti vaistus, jis ilgą laiką jautė diskomfortą, sužalojimo pasekmes jaučia ir šiuo metu – jam skauda galvą, sunkiai užmiega, vaistus vartoja iki šiol. Taigi, teismas atsižvelgė į visas apelianto skunde nurodytas aplinkybes. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas teisingai įvertino ir L. R. turtinę padėtį, vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais.

Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo prašomą priteisti 7000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti pagrįstai sumažino iki 3000 Lt. Neturtinės žalos atlyginimas pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes yra tinkamas ir jį didinti nėra pagrindo.

Teismas taip pat pagrįstai priteisė nukentėjusiajam visas pastarojo turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Prašymo priteisti jam išlaidas advokato darbui apmokėti apeliacinės instancijos teisme nukentėjusysis nepareiškė.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 30 d. nuosprendį pakeisti:

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria L. R. buvo taikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnis ir jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, padarymo, bei perduotas L. K.-R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą be užstato vieneriems metams, ir baudžiamoji byla jam nutraukta.;

pripažinti L. R. kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir jį nuteisti laisvės apribojimu 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Išaiškinti L. R., kad vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė gali būti pakeista areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Panaikinti L. R. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.