- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-30
- Bylos Nr.
- e2S-634-826/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07676-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Dobrovolskis
- Atsakovas
- R. Ž.
- Ieškovas
- J. V.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-536-889/2020 pagal ieškovo J. V. (J. V.) ieškinį atsakovei R. Ž., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Luminor Bank, AS, veikiantis Lietuvoje per savo filialą Luminor Bank, AS, Lietuvos skyrių, dėl skolos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas J. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės R. Ž. 5 479,34 Eur vienasmeniškai sumokėtų įmokų už laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 19 d., 1 209,37 Eur skolos, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos ir visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovė R. Ž. 2020 m. vasario 27 d. teismui pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo 1 448,10 Eur dydžio piniginę kompensaciją už asmeninių lėšų panaudojimą bendro buto įgijimui, 579,95 Eur už sumokėtus komunalinius mokesčius ir 581,33 Eur santaupų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. kovo 9 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovės priešieškinio dalis dėl 1 448,10 Eur kompensacijos už asmeninių lėšų panaudojimą bendro buto įgijimui ir 581,33 Eur banko sąskaitose buvusių santaupų priteisimo iš ieškovo, nustatė atsakovei septynių dienų terminą nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus priešieškinio trūkumus dėl nuostolių priteisimo. Teismo motyvai:
3.1. Nurodė, kad atsakovės priešieškinio reikalavimas priteisti iš ieškovo 1 448,10 Eur kompensaciją už asmeninių lėšų panaudojimą bendro buto įgijimui buvo nagrinėjamas nagrinėjant bylą dėl santuokos nutraukimo. Teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo yra įsiteisėjęs ir vykdytinas, visi klausimai dėl turto padalijimo išspręsti.
Šalies argumentai
3.2. Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo 581,33 Eur, motyvuodama tuo, kad ieškovas nuslėpė pinigus, buvusius jo sąskaitoje santuokos nutraukimo momentu. Šis atsakovės reikalavimas gali būti nagrinėjamas tik santuokos nutraukimo byloje. Atsakovė galėtų pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu civilinėje byloje Nr. e2-652-639/2019.
3.3. Nustatė septynių dienų terminą priešieškinio trūkumams šalinti, nes atsakovė prašė priteisti iš atsakovo 579,95 Eur kompensaciją už sumokėtus komunalinius mokesčius, tačiau neapibrėžė konkretaus laikotarpio, už kurį prašo priteisti.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Atskiruoju skundu atsakovė R. Ž. (toliau – apeliantė) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti priešieškinio priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais.
4.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl 1 448,10 Eur kompensacijos už asmeninių lėšų panaudojimą bendro buto įgijimui priteisimo. Santuokos nutraukimo byloje buvo pareikštas reikalavimas ginčo butą pripažinti bendrąja nuosavybe, nes šalys gyveno kartu ir naudojo lėšas bendro turto sukūrimui, o pateiktame priešieškinyje reikalavimą kompensuoti asmenines lėšas, panaudotas bendro turto sukūrimui. Pareikštas reikalavimas nėra tapatus. Ji nereiškė reikalavimo priteisti jai didesnės turto dalies ar kompensacijos.
4.2. Iš dalies sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad pareikštas reikalavimas priteisti iš ieškovo 581,33 Eur, t. y. dalį pinigų, buvusių ieškovo sąskaitoje santuokos nutraukimo momentu, gali keisti sutuoktinių turto balansą. Šioje byloje ieškovas reiškia reikalavimus iš jos priteisti skolas už solidariosios prievolės vykdymą, komunalinių mokesčių mokėjimą, susidariusias iki sprendimo nutraukti šalių santuoką priėmimo. Tokių reikalavimų tenkinimas iš esmės galėtų paveikti sutuoktinių turto balansą. Abiejų šalių reikalavimai iš esmės yra turto balanso peržiūrėjimas.
Atsiliepimas
5. Ieškovas J. V. pateikė atsiliepimą, juo prašė atskirojo skundo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
5.1. Teismo sprendimas padalyti konkretų sutuoktinių bendrą turtą reiškia konstatavimą, jog daugiau bendro turto sutuoktiniai nebeturi, todėl jie nebegalės pareikšti naujo ieškinio dėl kito turto kaip bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. kovo 9 d. nutartyje teisingai pažymėjo, kad, priimdamas sprendimą santuokos nutraukimo byloje, teismas vertino aplinkybę, jog atsakovė panaudojo 2 896,20 Eur asmeninių lėšų minėto buto įsigijimui. Atsakovė santuokos nutraukimo byloje priešieškiniu pareiškusi reikalavimą pripažinti jos ir jo bendrąja daline nuosavybe butą, adresu Taikos pr. 120 A-2, Klaipėdoje, būtent lygiomis dalimis, kiekvienam priteisiant po ½ dalį šio buto, t. y. atsižvelgiant į jos sumokėtą pradinį įnašą, neprašė dėl to sumažinti / padidinti jos buto dalies. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu klausimas dėl buto nuosavybės dalių šalims nustatymo yra išspręstas, todėl atsakovė nebegali pakartotinai teismo prašyti naujoje byloje nagrinėti jos buto įsigijimui panaudotų asmeninių lėšų priteisimo klausimo.
5.2. Nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad jis reiškia reikalavimus priteisti skolą, kuri buvo žinoma nagrinėjant civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo. Santuokos nutraukimo byloje iš esmės buvo sprendžiamas šalių ginčas dėl turto padalijimo ir prievolės kreditoriui vykdymo. Jis toje byloje įrodinėjo, jog yra vienintelis buto savininkas ir prievolę įvykdys asmeniškai. Pagrindo jam reikšti reikalavimus atsakovei dėl solidariosios prievolės netinkamo vykdymo iki priimant sprendimą nebuvo jokio teisinio pagrindo. Šioje civilinėje byloje priimtas sprendimas neturės įtakos sutuoktinių turto balansui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis procesas nutrauktinas.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
7. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
8. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti atsakovės priešieškinio dalis dėl 1 448,10 Eur kompensacijos už asmeninių lėšų panaudojimą bendro buto įgijimui ir 581,33 Eur banko sąskaitose buvusių santaupų priteisimo iš ieškovo; dėl priešieškinio reikalavimo priteisti 579,95 Eur už sumokėtus komunalinius mokesčius nustatė atsakovei septynių dienų terminą nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos pašalinti priešieškinio trūkumus. Atsakovė atskiruoju skundu skundžia nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti priešieškinio reikalavimus dėl 1 448,10 Eur kompensacijos už asmeninių lėšų panaudojimą bendro buto įgijimui ir 581,33 Eur banko sąskaitose buvusių santaupų priteisimo iš ieškovo. Atsižvelgdamas į atskirojo skundo reikalavimus apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl skundžiamos nutarties dalies.
9. CPK 143 straipsnio 3 dalyje, reglamentuojančioje priešieškinio institutą, expressis verbis (tiesiogiai) numatyta, kad teismo nutartis atsisakyti priimti priešieškinį atskiruoju skundu neskundžiama. Vadinasi, joks tolimesnis procesas dėl tokios pirmosios instancijos teismo nutarties dalies negalimas. Poziciją, kad nutartis atsisakyti priimti priešieškinį yra neskundžiama apeliacine tvarka, yra suformavęs ir kasacinis teismas savo precedentuose, kuriuose nurodoma, kad teismo nutartis atsisakyti priimti priešieškinį atskiruoju skundu neskundžiama (CPK 143 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-7-165/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2013).
10. Kadangi teisinis reglamentavimas ir jį aiškinanti kasacinio teismo praktika paneigia procesinę galimybę apskųsti teismo nutartį, kuria atsisakyta priimti priešieškinį, Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 9 d. nutarties dalis dėl atsisakymo priimti priešieškinio reikalavimus dėl 1 448,10 Eur kompensacijos ir 581,33 Eur skolos priteisimo iš ieškovo negali būti apeliacijos objektas. Tokiu atveju apeliacinis procesas, pradėtas pagal apeliantės R. Ž. atskirąjį skundą, nutrauktinas, o dėl atskirojo skundo argumentų nepasisakytina (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).
11. Pažymėtina, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl atsisakymo priimti priešieškinio reikalavimus neužkerta kelio atsakovei R. Ž. ginti galbūt pažeistų jos teisių kitokiu būdu nei reiškiant priešieškinį (pvz. kitos civilinės bylos iškėlimas pareiškiant ieškinį, proceso atnaujinimas ir pan.).
12. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
13. Atsakovė R. Ž. pateikė prašymą priteisti jai iš ieškovo 200,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. CPK 93 straipsnyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos paskirstomos tarp byloje dalyvaujančių asmenų tuo atveju, kai ginčas yra išnagrinėjamas iš esmės, priimant byloje galutinį teismo sprendimą. Šiuo atveju spręstas procesinis klausimas, galutinis teismo sprendimas nepriimtas, todėl atsakovės pateiktas prašymas nenagrinėtas. Byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas paskirstys pirmosios instancijos teismas priimdamas byloje galutinį procesinį sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovės R. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 9 d. nutarties.