Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2019-11-07 · Civilinė byla Nr. e2-4083-666/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-11-07
Bylos Nr.
e2-4083-666/2019
Teisminio proceso Nr.
2-25-3-01093-2019-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erikas Jurgutis
Atsakovas
E. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-4083-666/2019Proceso Nr. 2-25-3-01093-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2; 2.6.10.5.2.17; 2.6.10.8; 3.2.6.6.1. (S)
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 7 d.Kretinga
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėjas Erikas Jurgutis,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal bankroto administratoriaus Jono Giniočio ieškinį atsakovui E. B. dėl įmonės bankroto administratoriaus atlyginimo bei patirtų išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas bankroto administratorius Jonas Giniotis kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo E. B. 2080,00 Eur bankroto administratoriui nesumokėto atlyginimo ir patirtų išlaidų atlyginimą, 5 procentus procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovui E. B. procesiniai dokumentai įteikti 2019-10-18, įpareigojant jį per 14 dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį. Ieškovas prašo priimti sprendimą už akių, jei atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį. Atsakovas atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, taip pat nenurodė atsiliepimo nepateikimo priežasčių ir nepateikė jas patvirtinančių įrodymų, todėl priimtinas sprendimas už akių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Atlikus formalų byloje esančių rašytinių įrodymų vertinimą nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2018-08-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-565-460/2019 (buvęs bylos Nr. eB2-1297-460/2018) UAB „Rastenos namai“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas Jonas Giniotis. 2019-01-03 UAB „Rastenos namai“ kreditorių susirinkimas patvirtino administravimo išlaidų sąmatą įmonės bankroto byloje nuo pirmojo kreditorių susirinkimo datos iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro. Administravimo išlaidų sąmatoje buvo nustatyta, kad administravimo išlaidoms skiriama 5720,00 Eur, o administratoriaus atlyginimui - 2280,00 Eur suma. Vykdant bankroto procedūrą buvo išieškota 1299,64 Eur suma, kuri buvo panaudota pagal faktą, t. y. administravimo išlaidoms dengti - 1099,64 Eur ir administratoriaus atlyginimui - 200,00 Eur. Bankroto administratoriaus negauto atlyginimo suma 2080,00 Eur. 2019-09-23 Klaipėdos apygardos teismas priėmė sprendimą, kuriuo pripažino kad bankrutavusios UAB „Rastenos namai“ veikla pasibaigė. Vykdant šį sprendimą UAB „Rastenos namai“ 2019-10-03 išregistruota iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro. Duomenų, kad bankroto administratoriaus atlyginimas ar kitos faktiškai patirtos išlaidos iešovui būtų atlygintos, byloje nėra.

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei.

ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta ĮBĮ 4 straipsnio 4 punkte (t. y. įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų), įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą (nuostolius), priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį ir kaltę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 – 6.249 straipsniai). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją turėtų atsakovas, t. y. bendrovės vadovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; Klaipėdos apygardos teismo 2016-11-21 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1418-730/2016).

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2009-02-04 iki 2018-09-06 buvo vienintelis ieškovo akcininkas ir vadovas. Klaipėdos apygardos teismo 2018-08-07 nutartyje nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pateikė teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Rastenos namai“, kadangi ši bendrovė buvo skolinga fondo biudžetui. Įmonės vardu registruoto turto nėra, finansinės atskaitomybės dokumentų įmonė neteikė, privalomų įmokų Valstybinio socialinio draudimo fondui tinkamai nebemokėjo nuo 2009 m. rugpjūčio mėn. Bankroto bylos iškėlimo dieną atsakovo vadovaujama įmonė darbuotojų nebeturėjo. Atsakovas žinodamas apie sudėtingą įmonės finansinę situaciją, dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nesikreipė, veikdamas kaip ieškovo vienintelis akcininkas, įmonei negalint vykdyti savo įsipareigojimų, neįvykdė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Taigi, įrodymų visuma leidžia konstatuoti, kad atsakovas neįvykdė jam įstatymu nustatytos pareigos (nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo), t. y. atliko neteisėtus veiksmus civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų prasme.

Teismų praktikoje taip pat konstatuojama, kad bankroto administratorius yra kreditorius, kuris patyrė žalą ir ji turi būti jam atlyginta. Žala yra patirti nuostoliai ir negautos pajamos už pavedimo sutarties vykdymą. Bankroto byloje patvirtinta administravimo išlaidų suma, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką laikoma įmonės vadovo padarytos žalos dydžiu. Kitaip tariant, administratorius turi galiojančią reikalavimo teisę į įmonę gauti teismo patvirtintą administravimo išlaidų sumą, o bankrutuojanti įmonė turi galiojantį ir teisėtą įsipareigojimą administratoriui šią sumą sumokėti ĮBĮ nustatyta tvarka, kadangi tam neužtenka įmonės turto, savo esme yra įmonės nuostoliai. Kreditoriams, šiuo atveju – administratoriui, padaryta žala yra laikoma išvestine iš įmonei padarytos žalos. Įmonės bankroto administratorius tai teismo privalomai paskirtas asmuo, kuriam bankroto procedūros vykdymo metu atsirado išlaidų ir priklauso atlyginimas, todėl administravimo išlaidas turi atlyginti bendrovės vadovas (Šiaulių apygardos teismo 2015-05-07 nutartis Nr. 2A-431-569/2015). Bankroto administratorius, įvykdęs įmonės bankroto procedūras, turi teisę gauti už tai atlyginimą ir išlaidų, turėtų atliekant įmonės bankroto administravimą, kompensavimą.

Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad atsakovas buvo vienintelis įmonės vadovas ir atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, konstatuotina, kad tarp atsakovo neveikimo ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, nes būtent įmonės vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymas, lėmė situaciją kad įmonė turto neturi, todėl nėra galimybės apmokėti bankroto administratoriui administravimo išlaidų ir atlyginimo. Atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių jo kaltę dėl žalos atsiradimo, todėl kaltės prezumpcija byloje nenuginčyta (CPK 178 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui darytina išvada, kad ieškovo ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Už ieškinį turėjo būti sumokėtas 47,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 8 punktas, 7 dalis). Ieškovas 2019-10-16 mokėjimo nurodymo pažyma Nr. Fr19289X134C sumokėjo 62,00 Eur žyminio mokesčio. Tenkinus ieškinį visiškai ieškovui iš atsakovo priteistina 47,00 Eur žyminio mokesčio. Ieškovui sumokėjus daugiau žyminio mokesčio nei numato įstatymas, grąžintina 15,00 Eur žyminio mokesčio permoka (CPK 87 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 285 – 287 straipsniais, teismas

nusprendė:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 2080,00 Eur įmonės bankroto administratoriui nesumokėto atlyginimo ir patirtų išlaidų atlyginimą, 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos 2080,00 Eur (dviejų tūkstančių aštuoniasdešimt eurų ir 00 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2019-10-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 47,00 Eur (keturiasdešimt septynis eurus ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovo Jono Giniočio, a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Grąžinti ieškovui Jonui Giniočiui, a. k. (duomenys neskelbtini) 15,00 Eur (penkiolikos eurų ir 00 ct) žyminio mokesčio (2019-10-16 mokėjimo nurodymo pažyma Nr. Fr19289X134C įmokėta suma 62,00 Eur) permoką, grąžinimą pavedant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.

Teisėjas Erikas Jurgutis